摘要：Savireguliacija industrinėse sistemose veikia kaip veiksminga priemonė, užtikrinanti vartotojų gerovę lanksčiau, greičiau ir efektyviau vykdyti veiklą ir sutaupanti ribotus valstybinio reguliavimo kaštus. Atsižvelgiant į esamą kontekstą, savireguliacija įgyja įvairias išraiškas, kuriose neretai valstybinės valdžios institucijos irgi atlieka savo vaidmenį. Šiame straipsnyje, pateikiant savireguliacijos formų įvairovę ir savireguliacijos bei reguliacijos dilemos industrinėje sistemoje teorinius parametrus, yra aptariama reguliavimo ir savireguliacijos taikymo problematika. Darbe remiamasi požiūriu, kad tiek reguliavimo, tiek savireguliacijos paskirtis yra užtikrinti kiekvieno visuomenės nario gerovę, taigi valstybinio reguliavimo ir savireguliacijos darna yra sėkmingo kompleksinių šiuolaikinio pasaulio reiškinių valdymo prielaida. DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ppaa.13.3.8303
其他摘要：Self-regulation in industrial systems is an efficient tool to ensure the well-being of consumers and save limited costs of state regulation via more flexible, effective and faster engagement into business activities. Depending on a particular context, various forms of self-regulation develop, where governmental institutions often perform their role. The problematic of application of regulation and self-regulation, by presenting the variety of self-regulation forms and theoretical parameters of dilemma of regulation vs. self-regulation are analyzed in this article. It has to be emphasized that the purpose of both regulation and self-regulation is to maintain the well-being of any member of society, thus the harmony between state regulation and self-regulation is a prerequisite of successful management of complex contemporary phenomena. DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ppaa.13.3.8303
