摘要：Mažėjant darbingumui ir didėjant amžiaus trukmei, Korėja tampa senstančios visuomenės šalimi. Sparčiai daugėja vyresnių kaip 65 metai žmonių. Mažėja jaunų 20 metų amžiaus žmonių. Manoma, kad korėjiečių, kurių amžius - 50-64 metai, daugės. Didės ir vyresnių žmonių poreikis dirbti, nes trūksta pensijinio amžiaus pertvarkymo nutarimų ir kitų socialinių saugumo priemonių atnaujinimo. Sparčiai plėtojantis medicinos technologijų ir sveikatos sritims pensinis amžius didėja (tai lemia šių sričių pasiekimai) ir vyresnio amžiaus žmonės pradeda aktyviau dalyvauti darbinėje veikloje. Svarbi problema, susijusi su visuomenės senėjimu, yra privalomas pensijų sistemos tobulinimas. Korėjos darbdaviai daug metų bandė pakeisti šią sistemą. Laikoma, kad privalomas 55 metų pensinis amžius yra per mažas, nes tokio amžiaus žmonės dar pakankamai darbingi. Toks požiūris vyrauja daugelyje šalių, tarp jų ir moderniojoje Korėjoje. Privaloma pensijų sistema Korėjoje remiasi įdarbinimo sutartimi, kuriose neatsižvelgiama į darbuotojų sugebėjimus ir norą tęsti darbą po to, kai sulaukiama reikiamo pensinio amžiaus. Pagal Korėjos darbo nuostatas kompanijos parengia darbo reikalavimus arba kolektyvines sutartis. Jeigu darbo sutartyje tiksliai neapibrėžiamas darbinis amžius, 55 metai jau yra pensinis amžius. Korėjoje privalomas pensinis amžius - 55 metai - priimtas 1970 m. Tuo metu 55 metai buvo visai realus išėjimo į pensiją amžius, nes senėjimo amžiaus riba buvo žemesnė. Tačiau privaloma pensinio amžiaus riba Korėjoje, kurioje neatsižvelgiama į darbuotojo gebėjimus ir galimybes dirbti, skiriasi nuo pensijų sistemos JAV, kurioje pensinis amžius griežtai apibrėžtas Amžiaus diskriminavimo ir įdarbinimo akte. Tą patį galima pasakyti ir apie Europos valstybėse galiojančias sistemas, pagal kurias, sudarant tam tikras sutartis draudžiama diskriminuoti pensinio amžiaus žmones. Japonijos privalomo pensinio amžiaus sistema yra panaši į Korėjos sistemą, tačiau net ir Japonijoje pagal įstatymus draudžiama išleisti žmones į pensiją nesulaukus 65 metų. Korėjoje ankstyvas išėjimas į pensiją nėra draudžiamas. Korėjos vyriausybė nustatė teisinę svarbą, pagal kurią išplečiama pensinio amžiaus riba, leidžianti įdarbinti ir vyresnio amžiaus žmones. Šiame straipsnyje, atlikus empirinius tyrimus grindžiamas darbo našumo pridėtinės vertės efektas išplečiant privalomą pensinį amžių. Tyrimas remiasi pramonės šalių analize, kuri aiškiai parodo ekonominę šių pakitimų naudą. Skirtingose pramonės srityse buvo nustatytas tam tikras amžius kaip privalomas pensinis amžius, todėl, atlikus analizę, buvo galima palyginti pensinio amžiaus padidinimo pranašumus ir pridėtinės vertės efektą. Tyrimai parodė, kad didžiausia karjera paprastai pasiekiama apie 30 metus, o apie 40 ir 50 metus darbingumas mažėja. Tai akivaizdžiau pramonės srityse negu aptarnavimo sferoje. Darbo našumas pramonės srityse buvo toks: 94,03 - 30 metų amžiaus darbuotojų; 87,04 - 40 metų amžiaus darbuotojų ir 49,71 - 60 metų amžiaus darbuotojų. Aptarnavimo srityse darbo našumo rodikliai buvo tokie: 94,8 - 30 metų amžiaus darbuotojų; 88,5 - 40 metų amžiaus darbuotojų; 54,8 - 60 metų amžiaus darbuotojų. Ekonominė pensinio amžiaus didinimo ribos nauda yra didžiulė. Tą patį galima pasakyti ir apie socialinę naudą, todėl Korėjos vyriausybė turėtų rimtai svarstyti pensinio amžiaus didinimo ribos problemą. Pensinį amžių reikėtų pradėti didinti aptarnavimo sektoriuje. Tai padėtų iki minimumo sumažinti gamybinius nuostolius. Nepaisant pensinio amžiaus teisinio didinimo socialinės naudos, kai kurios darbdavių grupės prieštaravo tam požiūriui. Jam ypač nepritarė korporacijos, kurios turėjo įvairių sunkumų. Kai kurios iš jų manė, kad darbuotojai, kurie turėjo per 50 metų yra pensinio amžiaus. Tos korporacijos, be abejo, remia privalomo pensinio amžiaus sistemos įgyvendinimą. Tam nepritaria ir kompanijos, kuriose dirba daug vyresnio amžiaus darbuotojų. Tokių kompanijų vadovams sunku rasti sprendimą dėl privalomo pensinio amžiaus nustatymo. Daugelis pavyzdžių rodo, jog Korėjoje būtina įvesti lanksčią pensinio amžiaus sistemą, kad būtų galima apsispręsti tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Korporacijos samdo naujus darbuotojus pagal jų išsilavinimo laipsnį. Privalomas pensinis amžius turėtų būti įvestas kaip priemonė įvairiems darbo rinkos poreikiams suderinti. Daugelis problemų būtų sprendžiamos esant skirtingiems atlyginimų lygiams, kuriuos galėtų kontroliuoti pensinio amžiaus ilginimo politika, naudinga nacionalinei ekonomikai. Skatinant vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimo galimybes, atlyginimų lygiai turėtų būti taikomi darbo rinkoje, nes tai padėtų sukurti institucinius mechanizmus reguliuojant darbo jėgos pasiūlą ir paklausą. Šis tyrimas apima ir daugelį apribojimų, kurie paprastai atsispindi panašiuose modeliuose. Šiame tyrime įdėjimų koeficientas yra pastovus dydis ir susij ęs su visu įdarbinimu, o darbuotoj ų perkėlimo arba pakeitimo atvejai ir jų įtaka nėra nagrinėjama. Be abejo, tokia įtaka akivaizdi nuolat įdarbinant pagyvenusius žmones. Šiame tyrime neaptariamas ir kitų amžiaus grupių įdarbinimo poveikis, pvz., jaunesnių darbuotojų pasirinkimo problema esant didesnėms galimybėms įdarbinti vyresnio amžiaus žmones pagal padidinto pensinio amžiaus ribas.http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.22.4.715
其他摘要：In this study we use an inter-industry analysis to evaluate the economic ripple effect of the mandatory retirement age extension system. The data employed herein include the industry input-output table and labor data. The labor productivity table by age and industry was generated using the results of a survey. The survey was conducted among the manufacturing and service sectors. The average wage by industry and age (Ministry of Labor, Monthly Labor Statistics Survey) and the number of wage workers by industry and age (National Statistical Office) were also determined to be used in this study. The principal empirical findings of this work are that the extension of mandatory retirement exerts a value-added effect ranging from a minimum of 1.02 trillion Kwon (about 1 billion US dollars) to a maximum of 3.01 trillion Kwon (about 3 billion US dollars). If the mandatory retirement age is extended from the current 55 to 60, the industries that benefits from the largest value-added effects are the public administration and education service sectors. This means that more workers will continue to work after the age of 55 relative to other industries, or that the wage levels of workers over the age of 55 will be higher, or that the decline in the productivity of these workers will be lower. The economic ripple effect of the extension of mandatory retirement age is estimated to be quite immense. The extension of retirement age should begin in the service sector, in which the loss of productivity is anticipated to be relatively small. This study addresses a variety of policy remedies to soft-land the extended mandatory retirement age, and to enhance its social benefits.http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.22.4.715
关键词：privalomo pensinio amžiaus padidinimas; ekonominis efektas; amžiaus diskriminacija įdarbinant; darbo našumo funkcija; aukščiausio atlyginimo sistema
其他关键词：extension of mandatory retirement age; economic ripple effect; age discrimination in employment; life cycle labor productivity function; wage peak system
