摘要：Mokslinėje literatūroje eksporto konkurencingumo problemos dažniausiai nagrinėjamos mokslininkų arba remiantis šalių pavyzdžiu, kurios yra per mažos suvartoti šalyje sukurtai produkcijai ir kurių ekonomika neturi užtektinai išteklių, kad galėtų patenkinti vartojimo bei investicijų poreikius šalies viduje. Jos turi produktus eksportuoti, nes tik taip gautomis pajamomis gali finansuoti importą ir kitas šalies viduje vykdomas veiklas bei plėtoti visą šalies ekonomiką. Tačiau norint vykdyti tarptautinę prekybą šalyje, tam turi būti sudarytos sąlygos, o gamintojai ir paslaugų tiekėjai turi pasiūlyti išorės rinkoms tokių produktų ir paslaugų, kurie būtų konkurencingi ir paklausūs, t.y. šalies eksportas turi būti konkurencingas. Žinodami šių šalių problemas mokslininkai, politikai ir verslininkai nagrinėja eksporto tendencijas ir globalizacijos įtaką joms, identifikuoja problemas su kuriomis praktiškai susiduria eksportuotojai ir siūlo priemones joms mažinti. Yra kuriamos eksportą skatinančias strategijos ir priemonės, vertinamas jų efektyvumas, taip pat įvairiais būdais siekiama įvertinti patį eksporto konkurencingumą. Šalių eksporto problematikos teoriniai ir praktiniai aspektai yra išsamiai nagrinėti tiek lietuvių, tiek ir užsienio autorių darbuose. Tačiau eksporto konkurencingumo mokslinę analizę sunkina tai, kad stokojama vienodos mokslininkų nuostatos dėl pačios konkurencingumo sampratos, neaiškios akademinės nuomonės kalbant apie šalies konkurencingumą tarptautiniu lygmeniu ir eksporto sutapatinimą bei eksporto plėtrą lemiančių veiksnių gausos, daromo poveikio eksporto plėtrai sudėtingumo. Mokslinėje literatūroje pasigendama darbų, kuriuose būtų išsamiai analizuojamas šalių eksporto konkurencingumo vertinimo indeksu išskirtinumas ir pateikiamas aiškus rezultatų interpretavimas. Pasaulyje plačiai žinomas ir taikomas Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo indeksas ir Tarptautinio vadybos plėtros instituto pasaulio konkurencingumo indeksas. Šie indeksai daugiausia skirti vertinti bendrą šalių konkurencingumą, o tai riboja jų pritaikymo galimybes vertinant tik eksporto konkurencingumą. Lietuvių autorių darbuose, pritaikant kitų mokslininkų sukurtus metodus, taip pat pateikiamos pirmosios iniciatyvos vertinti eksporto konkurencingumą indeksu. Tačiau tai daugiau nukreipta analizuojant šalies eksporto specializacijas arba yra naudojamas gan mažas skaičius rodiklių, sudarančių indeksą. Tai taip pat sunkina aiškinantis priežastinius-pasekminius ryšius tarp veiksnių, lemiančių eksporto konkurencingumą ir nustatant tikslesnius eksporto konkurencinius pranašumus. Pasigendama metodologiškai pagrįsto ir praktiškai naudojamo šalies eksporto konkurencingumo indekso, leidžiančio vertinti šalies eksporto konkurencingumą ir palyginti jį su kitomis šalimis. Kompleksinio eksporto konkurencingumo vertinimo priemonės nebuvimas tampa viena iš kliūčių, trukdančių įvertinti šalies eksporto konkurencinį potencialą ir formuoti efektyvias eksporto plėtrą skatinančias strategijas ir įgyvendinimo priemones. Mokslinio darbo tikslas – sukurti ir praktiškai pritaikyti Baltijos šalių eksporto konkurencingumo indeksą ir pateikti strateginius siūlymus Lietuvos eksporto konkurencingumui didinti. Tyrimo metodai: sisteminė, lyginamoji ir loginė mokslinės literatūros analizė; empirinis tyrimas atliktas naudojant išorinių antrinių duomenų sisteminę analizę. Tyrimai parodė, kad dėl žmogiškojo kapitalo, investicijų, naujų technologijų, eksporto rinkų, turistų, šalies ir tarptautinių projektų konkuruoja ne tik individai, įmonės, bet ir miestai, regionai, šalys. Šiame straipsnyje šalies konkurencingumas apibrėžiamas kaip šalyje įsikūrusių individų, įmonių, pramonės šakų (ir joms tapti/išlikti konkurencingomis sukuriamų sąlygų) kompleksas. Konkurencingų šalių ekonomika pasižymi atvirumu pasaulinei konkurencijai, integracijai į tarptautinius prekių, paslaugų, kapitalo, žmonių ir idėjų judėjimo tinklus, taip pat viešojo sektoriaus teikiamų paslaugų kokybei. Mokslinėje literatūroje tarptautinis šalies konkurencingumas dažnai sutapatinamas su eksportu. Eksporto rezultatai, jų pokyčiai geriausiai atskleidžia šalies įmonių gebėjimus konkuruoti atviros pasaulinės ekonomikos sąlygomis ir parodo šalyje sukurtas sąlygas eksporto plėtrai. Šiame straipsnyje šalies eksporto konkurencingumas traktuojamas kaip šalies tarptautinio konkurencingumo atspindys. Tyrimai parodė, kad mokslinėje literatūroje stokojama specializuotų eksporto konkurencingumo vertinimo modelių. Daugiausia žinomi konkurencingumo vertinimo modeliai pasižymi skirtingais vertinimo parametrais, kiekiais ar jų deriniais. Jie skirti nagrinėti bendrą šalies (regiono), o ne eksporto konkurencingumą. Tačiau šiame straipsnyje pripažįstama šių modelių didelė įtaka šalies eksporto konkurencingumo vertinimo procesui ir eksporto konkurencingumo vertinimo metodologinių pagrindų kūrimui. Mokslinėje literatūroje pateikiami įvairūs šalies (regiono) konkurencingumo vertinimo metodai, kurie gali būti taikomi vertinant ir eksporto konkurencingumą. Analizuojami ir lyginami keli konkurencingumą apibūdinantys rodikliai, skaičiuojamas konkurencingumo indeksas, kiekybiniu ir kokybiniu aspektu nagrinėjami ne tik konkurencingumą lemiantys veiksniai, bet ir aplinkos, darančios jiems įtaką. Sujungiamos skirtingos konkurencingumo raiškos sritys – ekonominė, finansinė, socialinė, politinė ir institucinė į visumą, kuri vėliau kompleksiškai analizuojama. Pabrėžtina, kad akademinėje visuomenėje nėra bendros, vienodos nuostatos dėl efektyviausios konkurencingumo vertinimo metodikos. Skiriasi ne tik mokslininkų požiūriai dėl metodologinių konkurencingumo vertinimo aspektų, tačiau ir dėl veiksnių, sąlygojančių eksporto konkurencingumą. Tai tik pagrindžia teiginį, kad eksporto konkurencingumo vertinimas yra gana komplikuotas procesas, reikalaujantis ne tik tinkamos metodikos ir vertinimo kriterijų (rodiklių) sistemos parinkimo ir nustatymo, bet ir papildomų žmogiškųjų, materialinių ir laiko išteklių. Vienas iš dažnai praktikoje taikomų konkurencingumo kiekybinių vertinimo metodų, padedantis išspręsti nagrinėjamus probleminius dalykus yra vertinimas indeksu. Siekiant įvertinti Baltijos šalių eksporto konkurencingumą, straipsnyje pateikiamas šalies eksporto konkurencingumo vertinimo modelis, kuris, kaip metodologinis pagrindas, panaudotas kuriant Baltijos šalių eksporto konkurencingumo indeksą. Baltijos šalių eksporto konkurencingumo indeksas (BaltEKI) apibrėžiamas kaip visuma veiksnių ir rodiklių, kuriuos sudaro eksporto įmonių konkurencingumą, ekonominį bendradarbiavimą skatinančios aplinkos, susidedančios iš politinės-teisinės, ekonominės, socialinės-demografinės ir technologinės aplinkos. BaltEKI susideda iš 17 rodiklių, sugrupuotų į 7 grupes. Empiriniame BaltEKI taikomumo tyrime naudoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos ilgalaikio laikotarpio (6 metų) duomenys (2005-2010 m). Visiems rodikliams tiesinėje suminėje lygtyje suteikiamas vienodas svorio koeficientas. Statistiniai duomenys normuoti naudojant atstumo nuo minimalios iki maksimalios reikšmės metodą. Remiantis BaltEKI duomenimis galima teigti, kad pagrindinis eksporto konkurentas Lietuvai yra Estija. Tuo laikotarpiu, kai Lietuva užėmė pirmaujančias pozicijas (2007-2008, 2010 m.), jos BaltEKI skirtumas nuo Estijos ir atitrūkimas buvo nežymus. Tai rodo, kad Lietuva neturi tvirtų eksporto konkurencingumo lyderės pozicijų. Tarp Baltijos šalių mažiausiu eksporto konkurencingumu pasižymi Latvija. Ši šalis per visą nagrinėjamą laikotarpį (2005-2010 m.) užėmė 3-ąją vietą. Lietuvos eksporto konkurencingumo didinimas siekiant Lietuvai įgyti didesnį konkurencinį pranašumą Estijos ir Latvijos atžvilgiu yra sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik išsamios mokslinės literatūrinės analizės, tačiau ir įvairių empirinių tyrimų. Rekomenduojamos šios priemonės Lietuvos eksporto konkurencingumui didinti: a) metodikos, galinčios įvertinti Lietuvos eksporto konkurencingumo potencialą, parengimas; b) nuolatinis suinteresuotųjų pusių (vyriausybės, mokslininkų ir verslo sektoriaus atstovų) supažindinimas su vertinimo ir stebėjimo rezultatais; c) nuolatinis vertinimo rezultatų viešinimas šalies ir tarptautiniu mastu. 2005 – 2010 metų Baltijos šalių eksporto konkurencingumo įvertinimas patvirtino BaltEKI kaip tinkamą, nesikeičiantį šalies eksporto konkurencingumo vertinimo ir palyginimo su konkurentais metodą bei eksporto plėtrą skatinančios politikos efektyvumo vertinimo priemonę. Šis indeksas taip pat galėtų būti taikomas kaip šalies ekonomikos atvirumo ir investicinio patrauklumo viešinimo priemonė.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.23.1.1218
其他摘要：Theoretical and practical aspects of the measurement of export competitiveness are analyzed in this article. The relevance and timeliness of analysis of the concept of export competitiveness proves the fact that competition is a very important precondition, which affects the effectiveness of development of national economy under the conditions of globalization. The research of the concept of export competitiveness and the ways of improving competitiveness of national economy are especially relevant for the countries in the period of recovering from the outcomes of economic crisis of 2008 -2009. In the European Union, the worst influence of economics recession was brought on Baltic States – Lithuania, Latvia and Estonia economies. One of the most important factors, which could stimulate the development of national economy, is export. Its development is especially essential for small countries, which are too small to consume all the production made by these countries. Higher export competitiveness could help the country to overcome after-effects of economic recession and stimulate the development of the total national economy. Export is often associated with competitiveness of the country at the international level. While the academic understanding of international competitiveness of the country is still forming, the factors of international competitiveness are still being identified in scientific literature, export competitiveness can be measured in different ways: by analyzing one or several factors of the country's export, creating composite indices, analyzing factors and conditions which stimulate the international trade, etc. As every method has its advantages and disadvantages, the scientists seek to find the most reliable, methodologically justified, understandable, convenient to practical use and objective method, which could be accepted generally and widely used in strategic planning on improving competitiveness of the national export and total national economy. But why the measurement of export competitiveness is so important? The answer to this question is related to the fact, that if competitiveness can not be measured, it can not be improved. As Baltic States and other countries compete directly among each other for the export markets, the identification of the current situations of export competitiveness in comparison with other competitors and its variation in the period of time will provide the information necessary for the government, business and scientist sectors, which are creating, updating, implementing and evaluating efficiency of the export improvement strategy and various means for its stimulation. This article presents the problems related to the increase of export competitiveness in the Baltic States and its measurement. The factors enhancing export development are distinguished, possibilities on application of the basic competitiveness models and methods and their application for measurement of the export competitiveness are analysed. Based on the conducted theoretical analysis, the index of measurement of the Baltic States export competitiveness was established, thus allowing to identify the main factors determining competitiveness of the Baltic States export and quantitative measure the competitiveness of the Baltic States export. The established index is empirically based when assessing competitiveness of the Baltic States export within the period of 2005 – 2010. The article ends by providing strategic proposals regarding increase in export competitiveness of Lithuania. The newly created Baltic States export competitiveness index, presented in the article, is one of the ambitions to promote the methodological background for measurement of export competitiveness and promote establishment of conditions, stimulating national enterprises to export and be competitive within international markets.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.23.1.1218
关键词：eksporto konkurencingumas; eksporto konkurencingumo veiksniai ir rodikliai; eksporto konkurencingumo indeksas; Baltijos šalių eksportas
其他关键词：export competitiveness; factors; indicators of export competitiveness; export competitiveness index; export of the Baltic States
