期刊名称：Coactivity: Philosophy, Communication / Santalka: Filosofija, Komunikacija
印刷版ISSN：2029-6339
出版年度：2010
卷号：18
期号：1
页码：62-68
DOI：10.3846/coactivity.2010.07
语种：English
出版社：Coactivity: Philosophy, Communication / Santalka: Filosofija, Komunikacija
摘要：Straipsnyje atskleidžiama, kad liberalizmas ir krikščioniškasis socialinis mokymas pripažįsta, jog rinka ir jos mechanizmas sudaro galimybę individui ir visuomenei geriau patenkinti savo poreikius, tačiau skirtingai vertina rinkos raiškos etines ribas. Liberalizmo požiūriu, šiuolaikinė rinka ne tik padeda individui geriau patenkinti poreikius, bet ir ugdo jį kaip vartotoją (plačiąja prasme), siūlydama vis naujų prekių ir paslaugų. Taigi rinka tampa ne tik žmogui reikalingų vertybių – tiek ekonominių, tiek politinių (demokratijos aparato funkcionavimas) – siūlytoja, bet ir jų naudingumo bei prestižiškumo nustatytoja ir įgijimo skatintoja. Vertybės, kurios neturi rinkos pripažinimo, „palaiminimo“, nėra tikros vertybės. Taip individas tampa savotišku rinkos ir jos puoselėjamų vertybių bei normų įkaitu, iš kurio reikalaujama vieno – paklusnumo tik rinkos dėsniams: gyvenimas pagal juos būsiąs etiškai motyvuotas. Krikščioniškojo socialinio mokslo požiūriu rinka yra tik žmogaus rankų ir proto kūrinys, todėl ji negali būti aukščiau už patį kūrėją. Rinkos kuriamos ir puoselėjamos vertybės yra specifinės (pvz., vartojimo kokybė). Jos neabejotinai svarbios, bet ne vienintelės: žmogus turi teisę ir gali siekti tų vertybių, kurios nėra rinkos pripažintos, bet jam asmeniškai svarbios. Čia jis turįs jausti realią paramą ne tik bendruomenės, bet ir valstybės, kurios priedermė – sudaryti sąlygas visiems ir kiekvienam visuomenės nariui siekti savų tikslų, paisant aukščiausios vertybės – žmogaus ir jo orumo, kuris negali būti aukojamas beveidės rinkos tariamai visagalybei. Kadangi ekonominio veikimo tikslas yra patenkinti individo ir visuomenės poreikius, tai jo rezultatai gali ir turi būti matuojami ne tik ekonominiu (naudos, efektyvumo), bet ir etiniu (neprieštaringumo individo siekiams) masteliu. Parodoma, kad krikščioniškojo socialinio mokymo požiūriu ekonominio veikimo uždavinys yra ne tik sukurti visuomenės ir individo gerovę, bet ir užtikrinti jų saugą. Saugos kūrimas savo ruožtu neatsiejamas nuo būtinumo įveikti ekonominių vertybių vyravimo rinkos visuomenėje vienpusiškumą: į ekonomikos erdvę turi įsilieti etikos vertybės, kuriomis derėtų matuoti ekonominį individo ir visuomenės veikimą.
其他摘要：The article deals with the freedom and safety of an individual under market conditions and ethical limits of market expression in the attitude of liberalism and Christian social science.Liberalism and Christian social teaching admits that market and its mechanism gives an individual and society an opportunity to fulfil their needs better, but differently estimates ethical limits of market expression. It is shown that in the attitude of Christian social teaching the goal of economic action is not only to create welfare for society and the individual but also to secure its safety. In its turn, creation of safety is associated with the necessity to overcome the single-acting dominance of economic values in the market society: ethic values by which economic action of the individual and society should be measured have to penetrate into economic space.
