期刊名称：Coactivity: Philosophy, Communication / Santalka: Filosofija, Komunikacija
印刷版ISSN：2029-6339
出版年度：2010
卷号：18
期号：1
页码：69-82
DOI：10.3846/coactivity.2010.08
语种：English
出版社：Coactivity: Philosophy, Communication / Santalka: Filosofija, Komunikacija
摘要：Straipsnyje, remiantis Šelerio, Merleau-Ponty, Husserlio ir Sartre’o darbais, apžvelgiamos kelios skirtingos intersubjektyvumo problemos traktuotės fenomenologinėje tradicijoje. Pradedant Schelerio analogijos argumento kritikos trumpu aprašymu, parodoma, kad fenomenologinė intersubjektyvumo analizė nėra vien „tradicinis“ kitų sąmonių problemos „sprendimas“. Intersubjektyvumas suponuoja ne vien individų susidūrimą „akis į akį“. Drauge tai kažkas, kas glūdi elementariame suvokime, įrankių panaudojime, emocijose, skatuliuose bei įvairiuose savimonės tipuose. Pagaliau fenomenologai pabrėžia, kad intersubjektyvumo traktuotė reikalinga vienalaikės subjektyvumo ir pasaulio santykio analizės. Neleistina tiesiog įterpti intersubjektyvumą kažkur į jau įsteigtą ontologiją; priešingai, trys „savasties“, „kitų“ ir „pasaulio“ regionai neatsiejami; drauge jie apšviečia vienas kitą ir gali būti suprasti tik sudarydami sąryšį.
其他摘要：Drawing on the work of Scheler, Heidegger, Merleau-Ponty, Husserl and Sartre, this article presents an overview of some of the diverse approaches to intersubjectivity that can be found in the phenomenological tradition. Starting with a brief description of Scheler’s criticism of the argument from analogy, the article continues by showing that the phenomenological analyses of intersubjectivity involve much more than a ‘solution’ to the ‘traditional’ problem of other minds. Intersubjectivity doesn’t merely concern concrete faceto-face encounters between individuals. It is also something that is at play in simple perception, in tool-use, in emotions, drives and different types of self-awareness. Ultimately, the phenomenologists would argue that a treatment of intersubjectivity requires a simultaneous analysis of the relationship between subjectivity and world. It is not possible simply to insert intersubjectivity somewhere within an already established ontology; rather, the three regions ‘self’, ‘others’, and ‘world’ belong together; they reciprocally illuminate one another, and can only be understood in their interconnection.
