期刊名称：Coactivity: Philosophy, Communication / Santalka: Filosofija, Komunikacija
印刷版ISSN：2029-6339
出版年度：2011
卷号：19
期号：1
页码：83-91
DOI：10.3846/coactivity.2011.09
语种：English
出版社：Coactivity: Philosophy, Communication / Santalka: Filosofija, Komunikacija
摘要：Straipsnyje pristatomos penkios kūrybos ekonomikos koncepcijos. Remiamasi penkių kūrybos ekonomikos autorių plėtojamomis teorijomis, naujojo reiškinio egzistavimo aiškinimais. Johno Howkinso aiškinimas grindžiamas teorija, kad kūrybos ekonomiką sudaro penkiolika (paties autoriaus suklasifikuotų) kūrybinių industrijų. Kalbama apie santykį tarp kūrybingumo ir ekonomikos: ir nors šie abu reiškiniai nėra nauji, tačiau nauja yra jų tarpusavio santykio prigimtis ir mastas. Platus kūrybingumo aiškinimas lėmė Richardo Floridos teorijos apie visuomenėje besiformuojančią kūrybinę klasę atsiradimą, t. y. apie grupę profesionalų, mokslo ir meno darbuotojų, kurių buvimas kuria ekonominį, socialinį ir kultūrinį dinamizmą, ypač miesto srityse. Richardas Cavesas kūrybines industrijas charakterizuoja pagal septynias ekonomines savybes ir teigia, kad jos pačios savaime nėra unikalios, tačiau jų sektoriai, kurių varomoji jėga kūrybingumas, sukuria naujus požiūrius į verslo procesus, naujų produktų pasiūlą ir paklausą, apima tiek ekonominius, tiek socialinius šalių ūkio plėtros rodiklius. Charlesas Landry išplėtojo kūrybinio miesto koncepciją. Autorius įrodinėjo, kad miestai turi vienintelį svarbiausią išteklių - savo žmones. Kūrybingumas pakeičia vietą, natūralius išteklius ir prieigą prie rinkos, tapdamas pagrindiniu miesto augimo dinamiškumo varikliu. Šiuo terminu apibrėžiamas miestas, kuriame įvairi kultūrinė veikla yra neatskiriama miesto ekonominio ir socialinio funkcionavimo dalis. Johno Hartley teorija grindžiama kūrybinių identitetų koncepcija. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys spartų kūrybinių industrijų augimą pasauliniu mastu, susiję tiek su technologijomis, tiek su ekonomika. Skaitmeninės revoliucijos ir ekonominės aplinkos, kurioje ši revoliucija įvyko, sukelti technologiniai komunikacijų pokyčiai, susiliejo sukurdami sąlygas kūrybos ekonomikos plėtrai.
其他摘要：The article presents five concepts of the creative economy based on creative economy theories and interpretations developed by five authors. John Howkins interpretation is based on the theory that the creative economy consists of fifteen creative industries (classified by the author). The creativity and economics is nothing new, but new is the relationship between them in its nature and extent. Broad interpretation of creativity led to the theory of creative class developed by Richard Florida. The creative class is a group of professionals, scientists and artists, whose existence creates economic, social and cultural dynamism, especially in urban areas. Richard Caves characterizes creative industries by seven economic properties and states that creative industries themselves are not unique, but sectors of the creative industries which are driven by creativity generate new approaches to business processes, new product supply and demand both in terms of economic and socio-economic development indicators of countries. Charles Landry has developed a concept of the creative city. The author argues that cities have the single most important resource - its people. Creativity substitutes the location, natural resources and access to the market, becoming a key engine in the dynamic growth of the city. This term is used to define a city where varied cultural activities are an integral part of economic and social functioning of the city. A theory developed by John Hartley is based on the concept of creative identities. The main factors behind the rapid growth of the creative industries worldwide are connected both to the technology and the economy. Digital revolution and economic environments in which this revolution took place has caused technological and communicational changes which have merged creating the conditions for the development of the creative economy.
