期刊名称：Coactivity: Philosophy, Communication / Santalka: Filosofija, Komunikacija
印刷版ISSN：2029-6339
出版年度：2008
卷号：16
期号：3
页码：27-36
DOI：10.3846/1822-430X.2008.16.3.27-36
语种：English
出版社：Coactivity: Philosophy, Communication / Santalka: Filosofija, Komunikacija
摘要：Nepaisant begalinių skirtumų tarp Hegelio ir Husserlio, bendras elementas sieja jų abiejų aprašomą kitoniškumo genezę. Pasak abiejų, tik pasinėrus į savimonės gelmes galima identifi kuoti elementariausią Kito pasireiškimą. Remiantis hegeliškais ir huserliškais šios strategijos variantais, šiame straipsnyje siekiama parodyti, kad: 1) elementariais savimonės lygiais subjektyvumas yra absoliučiai intersubjektyvus; 2) pliurališkumo negali nurungti totališkumas, nes neįveikiamas atstumas skiria Kitą nuo manęs. Bet ar šie teiginiai nėra vienas su kitu nesuderinami? Priešingai tokiai pozicijai, šiame straipsnyje parodoma, kaip kiekvienas iš šių teiginių šaukiasi savo tariamos priešybės. Nors šių teiginių vientisumas dažnai remiasi argumentais, nukreiptais prieš Hegelį, Husserlį arba juos abu, straipsnyje parodoma, kaip Hegelio ir Husserlio konfliktas yra šių teiginių harmonijos priežastis.
其他摘要：Countless differences between Hegel and Husserl notwithstanding, there is a common element in both of their accounts of the genesis of otherness. According to both, only if one delves into the interiority of self-consciousness, can one account for the rudimentary appearance of the Other. Following the Hegelian and Husserlian variants of such a strategy, this paper argues that: (1) at the primitive levels of self-consciousness, subjectivity is intersubjective through and through; (2) an irreducible distance separates the Other from the self, due to which plurality cannot be surpassed by totality. In contrast to the view which sees these claims as though they were irreconcilable with each other, this paper shows how each of them calls for its apparent opposite. While it is common to establish the unanimity of these claims in opposition to Hegel, or Husserl, or both, this paper shows how such a concordance itself emerges from an Auseinandersetzung between them.
