期刊名称：Coactivity: Philosophy, Communication / Santalka: Filosofija, Komunikacija
印刷版ISSN：2029-6339
出版年度：2006
卷号：14
期号：3
页码：19-28
DOI：10.3846/coactivity.2006.30
语种：English
出版社：Coactivity: Philosophy, Communication / Santalka: Filosofija, Komunikacija
摘要：Nagrinėjant mokslo ir filosofijos santykį susiduriama su, atrodo, radikaliai skirtingais tikrovės aiškinimo modeliais. Gamtos mokslų tikslas yra studijuojamą fenomeną adekvačiai aprašyti tam tikra matematinių dėsnių aibe. Ar šie dėsniai yra žmogaus kūrybiškumo vaisius, ar jie tėra mokslinių definicijų produktas, idant būtų galima suteikti tvarką išoriniam pasauliui ir taip įprasminti jį? Šių ir kitų klausimų analizė siejasi su straipsnyje sprendžiamu uždaviniu: parodyti, kaip filosofijos ir mokslo koreliacija gali būti pagrįstas ontologinis prasmingo pasaulio statusas, nepuolant atgal į subjektyvumą (sąmonę) arba neatribojant tokio prasmingo pasaulio vaizdinio nuo kūrybiškų žmogaus ir visatos potencijų.
其他摘要：The paper deals with mutual interdependence between philosophy and natural sciences. This correlation of two fundamental modes of human rationality can serve for breaking the limits of idealistic epistemology and classical phenomenology.Philosophical doctrines that aim to analyse the existence (human and/or general) and do not take scientific research seriously can‘t be taken as valid or acceptable. On the other hand, different reductionistic and mechanistic scientific worldviews are already inconvincible.Deeper understanding of scientific attitude towards nature opens up new paths for philosophy, especially hermeneutical tradition to quit with different forms of solipsism (existential as well as epistemological) and approach man as an integral part of cosmic harmony which in turn contemplates and gives meaning to this order. Hence, the fundamentals of the universe are beyond human sense – giving constructions (culture, science) yet comes to everyday world only through these.
