摘要：Mokymo (-si) kokybė priklauso nuo žmogaus gebėjimo įvertinti savo pažangą, laimėjimus, realius rezultatus. Aukštųjų mokyklų įsipareigojimas siekti aukštos mokymo (-si) kokybės yra svarbūs mokymosi visą gyvenimą nuostatai. Mokymas turi atitikti studentų poreikius, būti inovatyvus, taikyti šiuolaikines aukštas technologijas, naudotis mokymosi patirtimi, ištekliais, kūrybingai vertinti mokymosi rezultatus ir siekti geros kokybės. Mokant (-is) užsienio kalbų, ugdoma lingvistinė studentų kompetencija, kurią lemia mokymo (-si) kokybė. Norint tobulinti dėstymą, reikia dėstytojų mokymo analizės, dėstytojų kritinio požiūrio į mokymo gerinimą bei dėstymą, į tai kaip vertina studentai. Tyrimų tikslas buvo ištirti veiksnius, kurie lemia mokymo (-si) kokybę. Informacija buvo renkama naudojant įvairius studentų apklausos ir anketavimo metodus. Respondentai pateikė informaciją apie užsienio kalbos žinių bei įgūdžių vertinimą. Šie rezultatai buvo lyginti su studentų formalaus testavimo duomenimis. Tuo remiantis galima spręsti, ar studentai realiai vertina mokymąsi. Kiti tyrimo aspektai: dėstymo savianalizė, kurią atliko kalbos dėstytojai, ir kaip dėstytojų mokymą vertina studentai. Tokia tyrimų apimtis leidžia nustatyti mokymo (-si) kokybės matmenis. Straipsnyje pateikiami dabartinių studentų kalbos įgūdžių ir žinių savianalizės rezultatai, kurie yra lyginami su formaliojo testavimo rezultatais, su kokybės tyrimo rezultatais, kurie buvo atlikti prieš keletą metų su kitomis studentų grupėmis. Darbe aprašomi dėstytojų darbo savianalizės duomenys ir kaip vertina dėstymą studentai, nes visi minėtieji veiksniai lemia mokymo (-si) kokybę. Dabartiniai, t. y. 2008 m. kokybės tyrimų rezultatai, lyginami su 2004 m. rezultatais. Toks lyginimas leidžia sugretinti tarpinius, t. y. gautus per akademinius metus rezultatus, ir galutinius, t. y. kursui pasibaigus, duomenis ir daryti išvadas dėl mokymo (-si) kokybės palaikymo tęstinumo. Tyrimų rezultatai rodo, kad studentai sugeba realiai vertinti savo specialybės kalbos žinias ir įgūdžius. Tačiau, siekiant kelti mokymosi kokybę, būtina periodiškai stebėti studentų pažangą, nes tai padeda besimokantiesiems suvokti savo sėkmės ar nesėkmės priežastis ir plėtoti lingvistinę kompetenciją. Statistiniai koreliacijos koeficiento skaičiavimai rodo, kad yra gera studentų vertintų receptyvinių ir produktyvinių įgūdžių koreliacija. Naudojant Linkerto skalės statistiką 5 balų sistema gauta, kad vidurkių vertės yra labai didelės, išbarstymo koeficiento vertės yra artimos paklaidų ribose, ir reikšmingumo lygis lygus .001. Tai patvirtina išvadą dėl koreliacinio ryšio. Svarbu turėti omenyje tai, kad koreliacija nerodo priežastingumo ryšio. Anoniminis studentų vertinimas dėstytojų mokymo mažai priklauso nuo to, ar atliekamas tarpinis vertinimas mokslo metų viduryje, ar kursui pasibaigus. Tai rodo, kad mokymo kokybei gerinti yra tikslinga atlikti tokius tyrimus iki kurso pabaigos, kad būtų galimybė pasitelkti reikiamus pakitimus mokant konkrečius studentus, į kurių pageidavimus dar galima atsižvelgti per mokslų metus. Atliktų tyrimų reikšmingumas yra tai, kad kreipiamas pedagogų dėmesys į savianalizę ir vertinimą mokymo (-si) kokybei gerinti.Straipsnis anglų kalba
其他摘要：The main factors in the overall quality of teaching and learning are learner’s ability to self-assess one’s progress and accomplishments, evaluation of learning outcomes and assessment of teaching quality. This paper addresses research into the idea of continuity of quality issues in teaching and learning through learner self-assessment of language skills and language knowledge, formal evaluation of learner performance in English for Specific Purposes, and evaluation of teaching by learners. The implications of the findings for learner and teacher development are discussed.Article in English
