摘要：Straipsnyje aptariama nuostata, jog studentų šnekamosios anglų kalbos mokymasis specialiesiems tikslams (ESP) turi būti siejamas su kontroliuojamu individualiu mokymusi ir taip organizuota veikla auditori- joje, kad studentai laipsniškai pereitų nuo nesudėtingų šnekėjimo užduočių prie vis sudėtingesnių. Kadangi šnekamosios kalbos mokymui skirtas gana trumpas laikas – tik vienas semestras, tai, derinant šį tikslą su kitais ESP tikslais, darbas pradedamas užduotimis, reikalaujančiomis kruopštaus individualaus pasirengimo, dažniausiai padedant dėstytojui. Užduotys yra gana „saugios“ auditorijoje – studentas pateikia paruoštą temą, t. y. pasakoja tai, ką paruošė, jam nepateikiami netikėti klausimai, o diskusija yra bendra, studentas joje yra tik vienas iš grupės narių. Toliau užduotys individualiam mokymuisi sunkinamos, o dėstytojo vaidmuo darosi ne toks svarbus, – ruošiama PP prezentacija, kurios metu studentas gali tikėtis klausimų ir komentarų. Taigi, antrajame etape stebimas ir parengtas kalbėjimas, ir kalbėjimas ekspromtu. Dėstytojo pagalba ir korektūros yra pageidautinos rengiant prezentaciją ir atsakinėjant į klausimus, kada tenka persijungti iš parengtos kalbinės veiklos į spontanišką. Trečiajame etape šnekėjimo temą padiktuoja sudėtingas specialybės tekstas. Toks šnekėjimas reikalauja kruopštaus pasiruošimo, nes integruoja profesines žinias, kalbos mokėjimą ir viešosios kalbos principus. Nepaisydamas užduoties sudėtingumo dėstytojas dalyvauja minimaliai, jam tereikia apibendrinti pristatymą. Ketvirtasis etapas – spontaniškas, neparengtas kalbėjimas – yra didžiausias iššūkis studentui, nes savarankiškas mokymasis šiuo atveju negelbsti: spontaniška kalba atskleidžia stipriuosius ir silp- nuosius žinių aspektus, be to, išryškina tokius savivados aspektus kaip susijaudinimo kontrolė, teisingas kalbos tempo, adresato pasirinkimas, kalbos struktūros išlaikymas. Suprantama, jog šiuos keturis šnekamosios kalbos mokymosi etapus studentai vertina labai skirtingai. Straipsnio respondentai, Mykolo Romerio universiteto psichologijos ir socialinio darbo specialybių bakalaurai, vertino šias veiklas savo tnklaraščiuose (jie nurodyti tekste), o straipsnio autorės atliko tų vertinimų analizę, pateikdamos studentams anketą pagal Likerto skalę (nuo „labai sunku“ iki „labai lengva“), ir patikrino duomenų patikimumą bei koreliacijas su SPSS programa. Paaiškėjo, jog studentų pasitenkinimas savo darbu priklauso nuo pagrindinių bendrosios anglų kalbos žinių – studentams, studijuojantiems psichologiją, užduotys pasirodė lengvesnės nei socialinį darbą studijuojantiems studentams. Be to, paaiškėjo, jog studentų pasitenkinimas atliktomis užduotimis priklauso nuo jų saugumo pojūčio rengiantis kalbėjimo užduočiai – kuo didesnės galimybės pasirengti užduočiai, tuo mieliau studentai kalba viešai, ir atvirkščiai, spontaniško kalbėjimo užduotys buvo įvertintos kaip pačios sunkiausios.
其他摘要：Students’ perceptions of difficulties in speaking on professional issues are in the focus of the present article. It is generally assumed that the skill of speaking a foreign language is very difficult to master, while speaking on professional topics involves such difficulties as the usage of specific vocabulary and ability to deal with listeners’ oncoming arguments. The aims of the current research are to investigate learners’ attitudes to the level of difficulty in speaking activi - ties on a subject matter at university and apply an innovative approach to improving their speaking skills. The methodology applied was focused on guided individual learning (GIL), with gradually increasing amount of spontaneity in public talks on the subject matter, starting with prepared short talks on an ESP issue leading to group discussions; moving on to Power Point presentations, involving spontaneous deviations from the subject and followed by question time; further, adding some complex subject matter, such as a discussion on a problematic professional subject suggested by learning materials; and, eventually, speaking impromptu on an issue, with a high level of control of one’s speaking skills. The research method of the learners’ attitudes employed the survey on learner attitudes to four different speaking activities in the classroom, which included short talks, Power Point Presentations, discussions and speaking impromptu. The questionnaire was administered to students of two different specializations by the end of the semester. The respondents were students who studied Psychology and Social Work at the Faculty of Social Policy, at Mykolas Romeris University in Vilnius, Lithuania. The respondents were asked to indicate the degree of difficulty they had with the various speaking activities on the Likert’s scale ranging from “very difficult” (1) to “very easy” (5). The results indicated that perceptions of difficulties to developing speaking skills depended, on the one hand, on students’ chosen specialization: students of Psychology were more positive about speaking activities than students of Social Work. The differences of opinions might be caused by the level of proficiency in General English which influences the performance in professional language. On the other hand, the responses depended on the type of assignments: students felt more confident with themselves if they invested more individual learning time for their assignments. By the end of the semester, students self-assessed their achievements in improving speaking skills by contributing written reflections to individual weblogs. The analysis of contributions suggests the usefulness of the approach to perfecting professional speaking skills.
关键词：anglų specialybės kalba; kontroliuojamas individualus mokymas; požiūriai į kalbėjimo pratybas.
其他关键词：English for Specific Purposes; guided individual learning; attitudes to speaking activities.
