摘要：Kai valstybės išlaidos tampa didesnės nei pajamos, šį skirtumą valstybė būna priversta dažniausiai dengti skolintomis lėšomis. Dėl tokio skolinimosi atsiradę valstybės įsiskolinimai, ir kiti finansiniai įsipareigojimai valstybės vardu formuoja valstybės skolą. Šiuo metu ekonomistai laikosi nuostatos, kad valstybės skolinimasis yra neišvengiamas ir tikrai nesmerktinas ūkio plėtros reiškinys. Valstybiniam sektoriui skolinantis šalies viduje ir užsienyje tarp šalių perskirstomi kapitalo ištekliai. Ekonomikos teorijoje teigiama, kad Valstybinio sektoriaus skolinimasis gali paskatinti ekonomikos augimą. Tačiau visada yra rizika, kad dėl per didelio naudojimosi kreditais, ypač užsienio, gali atsirasti tokie skolos tvarkymo poreikiai, kurie bus nepakeliami šalies biudžetui ir tai apsunkins ekonomikos plėtrą. Valdant valstybės skolą visada reikia balansuoti tarp rizikos (pvz., palūkanų normos, valiutų kurso kitimo, refinansavimo), kurią norima prisiimti, ir skolinimosi išlaidų. Šalies skolinimasis yra socialinės ekonominės politikos įrankis. Vyriausybės skolinimosi poreikis – tai per biudžetinius metus susidariusi vyriausybės išlaidų suma, kurią numatoma finansuoti skolintomis lėšomis. Staipsnyje analizuojama valstybės skolos struktūra ir skolinimosi įtaka ekonomikai.
其他摘要：The governmental borrowing does not cause damage to the economy if only the opportunities provided by debt are used in an optimal way. The aim of this article is to determine a possibility to forecast the limits of the national debt acceptability, knowing the forecasted actual GDP growth and the value of the budget deficit. It is important to learn what level of the fiscal deficit is acceptable to the state and how it could be managed under certain economical conditions. In making a choice for the criteria needed to determine the acceptable level of the budget deficit, it is indispensable to make a notice of the possibility to apply those criteria, e.g. in analyzing and forecasting. The objective of the article is to reveal the structure of the national debt and to determine state’s borrowing influence for the Lithuanian economy. Within the frame work of the mathematical model, the authors propose to forecast the borrowing demands not exceeding the rates predicted by the Lithuania’s macroeconomics.
关键词：valstybės skola; skolos valdymas; valstybės skolinimosi poreikis
其他关键词：debt; debt management; demand of governmental borrowing
