摘要：Santrauka. Remiantis tarpgeneracinėmis solidarumo bei konflikto teorijomis, straipsnyje analizuojama senelių pagalba prižiūrint anūkus Lietuvoje. Straipsnis pagrįstas 2009 metais Demografinių tyrimų instituto atlikto „Kartų ir lyčių tyrimo“ duomenimis, kurie parodė, kad aktyviausiai senelių vaidmuo yra atliekamas nuo 50-ties iki 65-rių metų, o apie pusė anūkus prižiūrinčių senelių dar ir dirba. Svarbiausi veiksniai, lemiantys senelių dalyvavimą prižiūrint anūkus, yra senelių lytis, santuokinis statusas, subjektyvus sveikatos vertinimas bei tai, ar gyvena kartu su anūkas, ar atskirai. Siekiant nustatyti senelių dalyvavimo prižiūrint anūkus sąsajas su jų gerove, naudotas Demografinių tyrimų institute sukurtas gerovės indeksas, susijęs su demografiniais procesais. Paaiškėjo, kad senelių dalyvavimas prižiūrint anūkus susijęs ne su visais, bet tik tam tikrais senelių gerovės aspektais. Straipsnyje ir aptariama šių skirtingų gerovės aspektų diferenciacija pagal anūkų priežiūros pagalbos teikimą ar neteikimą bei kitus svarbius veiksnius – senelių amžių, lytį bei užimtumo statusą. Pagrindiniai žodžiai: seneliai, vaikų priežiūra, gerovė, daugialypiai vaidmenys. Key words: grandparents, child care, well-being, multiple roles. ABSTRACT GRANDPARENTS’ CHILDCARE SUPPORT IN LITHUANIA: PREDICTORS AND CONSEQUENCES FOR WELL-BEING Using theories of intergenerational solidarity and conflict, and data from the Demographic Research Institute’s 2009 survey, ‘Gender and Generations’, this article analyses childcare support provided by grandparents in Lithuania. The survey results revealed that the most active grandparents are aged between 50 and 65, and that half of those grandparents participating in childcare also have a job. The most important factors determining grandparents’ participation in childcare are gender, marital status, subjective health and whether grandparents and grandchildren live together or separately. To assess the connection between grandparents’ well-being and their role in childcare, the Demographic Research Institute’s well-being index, linked to demographic processes, was employed. The results show that childcare provision is related only to some aspects of grandparents’ well-being; this article discusses the distribution of various aspects of wellbeing by the provision or non-provision of childcare and by other crucial predictors: the age, gender and employment status of grandparents.
