摘要：Krepšinio žaidėjams labai svarbūs anaerobiniai energijos ištekliai raumenyse. Geriausios krepšininkės veiksmingai atlieka mažos trukmės darbą, tačiau jos yra palyginti nedidelės ištvermės. Visgi, kaip skiriasi skirtingo meistriškumo žaidėjų fi zinis pajėgumas, nėra pakankamai išnagrinėta. Mūsų tyrimo tikslas ⎯ ištirti Lietuvos moterų krepšinio rinktinės, moterų Eurolygoje žaidžiančios didelio meistriš- kumo komandos, jaunųjų 16 metų žaidėjų raumenų galingumą, kraujotakos sistemos funkcinį pajėgumą ir atlikti lyginamąją analizę. Siekdami šio tikslo tyrėme didžiausiąjį anaerobinį alaktatinį raumenų galingumą tiriamosioms atliekant darbą veloergometru, mišraus tipo anaerobinį alaktatinį-glikolitinį raumenų galingumą atliekant 30 s Vingeito testą. Nu- statėme širdies susitraukimų dažnį (ŠSD), kraujospūdį reaguojant į 30 s didžiausiąjį fi zinį krūvį ir atsigaunant per 3 minutes. Didžiausiojo anaerobinio alaktatinio raumenų galingumo ⎯ moterų Eurolygoje žaidžiančios komandos sportinin- kės, tarp kurių buvo ir pajėgių užsienio šalių krepšininkių. Mažiausio raumenų galingumo buvo Lietuvos jaunosios krepšininkės. Didžiausiojo galingumo ištvermė tirtų grupių žaidėjų mažai skyrėsi. Mišrus anaerobinis alaktatinis-glikolitinis raumenų galingumas Lietuvos moterų krepšinio rinktinės žaidėjų buvo mažesnis negu klubo krepšininkių ir nesiskyrė nuo 16 metų sportininkių. Tai rodo, kad geriausiųjų Lietuvos krepši- ninkių šios svarbios fi zinės ypatybės lygis yra nepakankamas. Jau parengiamuoju laikotarpiu visų grupių žaidėjų ŠSD reakcija į 30 s didžiausių pastangų fi zinį krūvį statistiškai nesiskyrė, tačiau sistolinio kraujospūdžio reakcijos skirtumai akivaizdūs. Raktažodžiai: fizinis pajėgumas, raumenų galingumas, kraujospūdis, fizinis krūvis, širdies susitraukimų dažnis, adaptacija.
