摘要：Mokykloje kiekvienas vaikas turėtų jaustis svarbus ir saugus. Deja, realybė dažnai esti visai kitokia. Lietuvos ir užsie- nio mokslininkai teigia, kad mokyklose agresyvumo, tyčiojimosi mastas vis didėja ir, kaip įrodyta empiriniais tyrimais (Andreou, 2001; Christian, Kashiwagi, 2007; Zaborskis, Vareikienė, 2008; Carlson, Cornell, 2008 ir kt.), yra vaikų, kurie nuolat patiria bendraamžių patyčias mokykloje. Visgi tyrinėtojai (Graziano, 2003; Haddock, 2006) tvirtina, kad būtų svarbiau išsiaiškinti, kokie individualūs pagrindiniai charakterio asmenybiniai ir socialinio pažinimo procesai susiję su patyčių raiška, o ne analizuoti patį tyčiojimąsi bei jo paplitimo mastą, kuris ir taip ganėtinai ištyrinėtas. Daugelis sporto mokslininkų (Boyd, Hrycaiko, 1997; Šniras, Malinauskas, 2006; Dunn et al., 2008 ir kt.) pripažįsta, kad įsitraukimas į sportinę veiklą teigiamai veikia paauglių savęs vertinimą, prisideda prie paauglio tapatumo ir teigiamos savigarbos vystymosi, skatina bendradarbiavimą su bendraamžiais, ugdo fi zinius gebėjimus, charakterį, kūrybingumą, vertybių sistemą, atitraukia jį nuo žalingų įpročių, padeda integruotis į visuomenę. Tyrimo tikslas — atskleisti sportuojančių ir nesportuojančių paauglių savęs vertinimo lygio ir patyčių sąsają. Tyrimo objektas — sportuojančių ir nesportuojančių paauglių savęs vertinimo lygio ir patyčių sąsaja. Apklausos metu, kuri buvo atliekama 2009 metais, tirti 386 Kauno ir Prienų miestų mokyklų 12—15 metų sportuo- jantys ir nesportuojantys paaugliai. Jiems buvo pateikta Shostrom savęs vertinimo metodikos (pakoreguota) anketa ir patyčių anketa, parengta remiantis Didžiosios Britanijos Jorko miesto „Patyčių klausimynu moksleiviams“. Nustatyta, kad sportuojantys paaugliai patiria mažiau patyčių nei nesportuojantys jų bendraamžiai (p < 0,01). Tačiau lyties požiūriu statistiškai reikšmingas skirtumas tarp patiriamų patyčių nustatytas tik tarp sportuojančių ir nesportuojančių vaikinų (p < 0,01) (pastarieji patyčias patiria dažniau). Didesnė dalis paauglių inicijuoja patyčias kartais, tačiau nei sportinės veiklos, nei lyties požiūriu statistiškai reikšmingo skirtumo tarp inicijuojamų paauglių patyčių nenustatyta (p > 0,05). Tyrimas parodė, kad patiriantys patyčias paaugliai yra vidutinio ir žemo savęs vertinimo lygio. Tiriamieji, patys inicijuojantys patyčias, vidutiniškai vertina save, tačiau sportuojančių vaikinų savęs vertinimo lygis yra aukštas. Statistiškai reikšmingas savęs vertinimo lygio skirtumas nustatytas tik tarp sportuojančių ir nesportuojančių vaikinų (p < 0,05). Analizuojant asmens patiriamų patyčių ir jo paties tyčiojimosi iš kitų bendraamžių ryšį su savęs vertinimu, nustatyta silpna šių reiškinių priklausomybė nuo užsiėmimo sportine veikla ir lyties. Raktažodžiai: patyčios, savęs vertinimas, sportinė veikla.
