摘要：Tyrimo tikslas — nustatyti bėgimo greičio ir laipiojimo sukelto nuovargio poveikį kojų raumenų elektriniam aktyvumui didinamo krūvio metu. Tiriamosios — Lietuvos kūno kultūros akademijos aerobikos specializantės (n = 5), kurių amžius 22,8 ± 4,6 m., kūno masė 55,1 ± 5,1 kg, ūgis 1,64 ± 0,03 cm. Tiriamosios tris kartus atliko nuosekliai didinamą krūvį bėgtakiu (NDK) (LE 200 CE, HP Cosmos) — kontrolinį, praėjus vienai ir 24 valandoms po intervalinio 24 minučių laipiojimo prieškrūvio (LP). Tris pirmas minutes bėgimo greitis siekė 7 km / h, nuo ketvirtos bėgimo minutės greitis buvo didinamas kas šešias sekundes po 0,1 km / h. Krūvis buvo nutraukiamas tada, kai tiriamoji dėl nuovargio nebegalėdavo tęsti bėgimo reikiamu greičiu. NDK metu buvo registruojama dešinės kojos šlaunies šoninio ir vidinio plačiojo, blauzdos dvilypio raumens vidinės ir šoninės galvos EMG (Biometrics Ltd, UK). EMG buvo analizuojamos naudojant „Biometrics“ programinį paketą. Buvo skaičiuojama kiekvieno bėgimo žingsnio EMG amplitudės vidutinė kvadratinė vertė (A), integruotas elektrinis raumenų aktyvumas (iEMG) ir EMG galios spektro vidutinis dažnis (VD). Visų NDK metu buvo matuojamas tiriamųjų širdies susitraukimų dažnis pulso matuokliu „Polar S810i“ (Suomija). Kiekvienos NDK minutės pabaigoje tiriamosios buvo prašomos subjektyviai įvertinti savo pastangas, o praėjus 24 valandoms po LP įvertinti jaučiamą skausmą kojų raumenyse balais pagal Borgo (Borg) skales. Nustatėme, kad šlaunies šoninio ir vidinio raumens galvų iEMG ir EMG A vidutinė kvadratinė vertė rodo didėjimo tendenciją praėjus vienai ir ypač 24 valandoms po LP, nors užfi ksuotas tik vienas statistiškai reikšmingas skirtu- mas. EMG galios spektro VD rodo mažėjimo tendenciją, nors skirtumai nėra statistiškai reikšmingi. Abiejų dvilypio blauzdos raumens galvų EMG A vidutinė kvadratinė vertė ir iEMG taip pat šiek tiek padidėjo praėjus vienai ir 24 valandoms po LP (daugiau vidinės galvos) (p > 0,05). EMG galios spektro VD praėjus vienai valandai po laipioji- mo testo sumažėdavo, o po 24 valandų padidėdavo, nors statistiškai reikšmingai skyrėsi tik vidinės galvos minėtas rodiklis, kai greitis buvo 10,5 km / h. Tik EMG A reikšmingai didėjo greitėjant bėgimui, tuo tarpu iEMG ir EMG galios spektro VD reikšmingai nekito. Tyrimo rezultatai parodė, kad intervalinis 24 minučių laipiojimo prieškrūvis, sukeliantis vidutinišką vėluojantį raumenų skausmą, menkai veikė kojų raumenų EMG rodiklius praėjus vienai ir 24 valandoms po krūvio, kai bėgimo greitis buvo nuosekliai didinamas. Raktažodžiai: nuosekliai didinamas krūvis bėgtakiu, laipiojimas, EMG, kojų raumenys.
