摘要：Tyrimu siekta atskleisti Kauno miesto vidutinio amžiaus gyventojų požiūrio į savo sveikatą sąsajas su jų fi ziniu akty- vumu laisvalaikiu ir socialiniais-demografi niais veiksniais. Tiriamąją imtį sudarė 916 tiriamųjų (392 vyrai ir 524 moterys), atsitiktinės imties būdu parinktų iš Kauno miesto gyventojų. Jų amžius — nuo 35 iki 64 metų. Taikytas apklausos raštu metodas, kuriuo buvo vertinamas gyventojų požiūris į savo sveikatą ir fi zinį aktyvumą laisvalaikiu kartu nustatant jų socialinius-demografi nius ypatumus. Tyrimo duomenys apdoroti įprastiniais statistinės analizės metodais. Tiriant Kauno miesto 35—64 metų gyventojų požiūrį į savo sveikatą nustatyta, kad labai gerai ir gerai savo sveikatą vertino 25,1%, vidutiniškai — 61,7%, blogai ir labai blogai — 13,2% apklaustųjų. Vyrai subjektyviai savo sveikatą kaip gerą ir labai gerą vertino dažniau nei moterys (29,8% ir 21,4%, p < 0,01). Požiūrio į fi zinį aktyvumą, įvertintą pagal fi zinių pratimų kultivavimo dažnį laisvalaikiu, duomenimis, fi ziškai aktyvūs 23,8% tiriamųjų. Likusieji priskirti nepakankamai fi ziškai aktyvių asmenų grupei. Lyginamoji tyrimo duomenų analizė atskleidė subjektyvaus sveikatos vertinimo priklausomumą nuo tirtųjų išsimokslinimo ir jų socialinės padėties: žemesnio išsimokslinimo bei socialinės padėties gyventojai savo sveikatą linkę vertinti 2,6 karto blogiau. Didėjant amžiui, subjektyvus savo sveikatos verti- nimas blogėjo: 35—44 m. amžiaus grupėje blogai ir labai blogai savo sveikatą vertino 6,3%, 45—54 m. — 11,6%, 55—64 m. — 19,6% tiriamųjų (p < 0,05). Vienmatės analizės duomenimis, blogesnis subjektyvus sveikatos vertinimas taip pat buvo susijęs su nepakankamu fi ziniu aktyvumu. Logistinė regresinė analizė atskleidė statistiškai reikšmingą tikimybę, kad subjektyviai savo sveikatą blogiau vertins vyresnio amžiaus, nepakankamo fi zinio aktyvumo, žemesnio socialinio statuso gyventojai, taip pat moterys, lyginant jas su vyrais. Raktažodžiai: požiūris į savo sveikatą, fizinis aktyvumas, socialiniai-demografiniai veiksniai.
