摘要：Tyrimo tikslas — nustatyti didelio meistriškumo rankininkės įžaidėjos varžybinės veiklos intensyvumo kaitą. Registruota didelio meistriškumo rankininkės įžaidėjos širdies veikla — širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) — jai rung- tyniaujant 2006—2007 metų (per 10 rungtynių) Lietuvos moterų rankinio čempionate. Širdies susitraukimų dažnis buvo registruojamas 5 sekundžių intervalais pulso matuokliu „Polar S610i“ (Suomija) nuo pramankštos pradžios iki rungtynių pabaigos. Siekta nustatyti didelio meistriškumo rankininkės pramankštos, rungtynių pirmo ir antro kėlinio fi zinio krūvio intensyvumą, pramankštos, rungtynių pirmo ir antro kėlinio fi zinio krūvio intensyvumo kaitos priklausomumą nuo rungtynių baigties. Visų rungtynių metu (įskaičiuojant tik pirmą ir antrą rungtynių kėlinius) tiriamosios širdis susitraukė 9354 ± 884 kartus. Daugiausia kartų širdis susitraukė antro kėlinio metu, kai rungtynės buvo pralaimėtos (5073 ± 345 kartus). Mažiausiai — per antrą laimėtų rungtynių kėlinį (4192 ± 859 kartus). Didelio meistriškumo rankininkės įžaidėjos darbo intensyvumo kaita pramankštos metu — nuo 82 iki 191 tv. / min, ir ji buvo mažesnė negu pirmo (nuo 147 iki 193 tv. / min) ir antro (nuo 141 iki 192 tv. / min) kėlinio metu. Per pirmą ir antrą kėlinį krūvio intensyvumo amplitudė buvo beveik tokia pati, tačiau pirmo kėlinio darbo intensyvumas didesnis nei antro. Laimėtų rungtynių pramankštos darbo intensyvumo rodikliai pradėjo didėti 21 minutę ir nustojo likus penkioms minutėms iki rungtynių pabaigos, pralaimėtų — 25 minutę, o atsigauti pradėta pirmo kėlinio pirmomis minutėmis. Nepriklausomai nuo rungtynių baig- ties — laimėtos (nuo 148 iki 192 tv. / min) ar pralaimėtos (nuo 147 iki 193 tv. / min) — ŠSD intensyvumo amplitudė kito beveik vienodai. Per antrą rungtynių kėlinį ŠSD intensyvumas buvo didesnis tada, kai rungtynės pralaimėtos (nuo 141 iki 192 tv. / min), laimėtų (nuo 142 iki 187 tv. / min) buvo mažesnis. Raktažodžiai: moterų rankinis, širdies susitraukimų dažnis, darbo intensyvumas.
