摘要：Didėjant dėmesiui kūno kultūrai, sportui, vis daugiau žmonių mėgina išsiaiškinti savo požiūrį, santykį su kūno kultūra, fi ziniu lavinimu, sportu, jų moralinius ugdomuosius ir taikomuosius veiksnius, rasti savo vietą tuose vyksmuose. Straipsnyje aptarti XX a. ketvirtame dešimtmetyje pateikti A. Vo- kietaičio pamatiniai teoriniai teiginiai, jų pritaikymas, turėję didelės įtakos formuojant Lietuvos fi zinio auklėjimo, sporto sistemą. Jie neprarado savo teorinės bei praktinės vertės ir dabar. A. Vokietaitis natūraliąją gimnastiką laikė svarbiu žmogaus kūno lavinimo veiksniu. Žmogaus fi zinio auklėjimo vyksme jis akcentuoja gimnastiką, žaidimus, plaukimą. A. Vokietaitis, aptardamas pagrindines sąvokas, išskiria fi zinį lavinimą, fi zinį auklėjimą, kūno kultūrą, sportą. Kal- bėdamas apie kūno kultūrą, pabrėžia kūno kultūros ir bendrosios kultūros sąsają. Sportą jis suvokė kaip tam tikrą kūno lavinimo formą, pasigesdamas bendrosios kultūros siekimo. Teorines prielaidas A. Vokietaitis diegė į praktiką rengdamas mokyklinę fi zinio auklėjimo sistemą, kūno kultūros programą kaimo jaunimui. Raktažodžiai: natūralus judesys, natūralioji gimnastika, kūno lavinimas, fizinis auklėjimas, kūno kultūra, sportas.
