摘要：Komandų žaidimo turinį, pobūdį, rungtynių rezultatą dažniausiai lemia viena iš žaidimo fazių — puolimas. Puolimo, žaidžiant krepšinį, požymius, jų kaitą tyrė daugelis mokslininkų (Tocigl, 1973; Deltow et al., 1981; Dobry, Valens- ky, 1988; Jozwiak, Wagner, 1998; Neuman, 1999; Milanovič, 2000; Stonkus, 2002, 2003; Sampaio, Janeira, 2003; Hughes, Franks, 2004; Čižauskas, Kreivytė, 2007). Dauguma jų tyrė didelio meistriškumo krepšininkų puolimo veiksmingumą, ypatumus (Maksvytis, Stonkus, 2001; Stonkus, 2002). Pasigendama sisteminių įvairaus amžiaus krepšinio komandų puolimo per rungtynes tyrimų, todėl aktualu atsakyti į klausimą, kaip kinta įvairaus amžiaus (jaunučių, jaunių, jaunimo) krepšinio komandų pagrindiniai puolimo rodikliai rungtyniaujant. Tyrimas tikslas — nustatyti pagrindinius įvairaus amžiaus krepšinio komandų puolimo rodiklius, jų veiksmingumą ir kaitą per ofi cialias svarbiausias varžybas. Tyrimo uždaviniai: 1) nustatyti ir įvertinti įvairaus amžiaus komandų pel- nytų taškų skaičių per rungtynes ir atskirus kėlinius; 2) nustatyti metimų į krepšį kiekybinius (skaičius) ir kokybinius (veiksmingumą) rodiklius nuotolio požiūriu. Tyrimo metu naudoti šie metodai: 1) mokslinės literatūros ir ofi cialių dokumentų (rungtynių protokolų) sisteminė analizė; 2) pedagoginis stebėjimas vykdytas taikant specialią kompiuterinę programą „Kregis“. Tyrimo metu buvo analizuojami keturi Europos krepšinio čempionatai: jaunučių (2008 m.), jaunių (2008 m.), jaunimo (2008 m.), vyrų (2007 m.). Iš viso ištirta 48 rungtynių pagrindiniai puolimo rodikliai. Statistinių tyrimų duomenų analizė atlikta kompiuterinėmis SSPS 11.0 for Windows ir Microsoft Excel 2003 progra- momis. Buvo apskaičiuojami rodiklių aritmetiniai vidurkiai, standartinės vidurkio paklaidos ir procentinė išraiška. Vidurkių skirtumo patikimumas apskaičiuotas naudojant Studento t testą. Skirtumas su galima mažesne nei 0,05 paklaida buvo vertinamas kaip statistiškai patikimas (p < 0,05). Nustatyta, kad tirtų geriausių įvairaus amžiaus Europos komandų rezultatyvumo per rungtynes rodikliai su amžiumi tolydžiai didėja: jaunučių — x = 66,2, jaunių — x = 71,7, jaunimo — x = 82,3 taško per rungtynes. Geriausių vyrų rinktinių rezultatyvumo per vienerias rungtynes rodiklis ( x = 76,2 taško) žemesnis už šį ankstesnių metų rodiklį. Įvairaus amžiaus komandų rezultatyvumo per atskirus kėlinius dėsningumų nenustatyta. Metimų į krepšį skaičius iš artimų ir vidutinių nuotolių su amžiumi turi tendenciją mažėti: jaunučių tokie metimai sudaro 72,3%, jaunių — 69,1%, jaunimo — 62,1%, vyrų — 57,6%. Iš tolimų nuotolių didėja: jaunučių — 27,7%, jaunių — 30,9%, jaunimo — 37,9%, vyrų — 42,4%. Metimų iš artimų ir vidutinių nuotolių tikslumas su amžiumi gerėja: jaunučių — 38,1%, jaunių — 44,5%, jaunimo — 52,6%. Išanalizuoti puolimo rodikliai parodė, kad Lietuvos jaunučių ir jaunimo rinktinių rezultatyvumas per rungtynes didesnis nei tirtų Europos rinktinių (p < 0,05). Įvairaus amžiaus Lietuvos rinktinių rezultatyvumo per atskirus kėlinius rodiklių reikšmės skirtingos: jaunučių, jaunių ir vyrų rinktinė rezultatyviausiai žaidė per pirmą kėlinį, mažiausiai taškų surinko jaunučių rinktinė per trečią, jaunių — per ketvirtą, jaunimo — per antrą, vyrų — per ketvirtą. Lietuvos rinktinių metimų į krepšį iš įvairių nuotolių rodikliai iš esmės atitinka kitų Europos šalių rinktinių rodiklius. Visų amžiaus grupių Lietuvos rinktinės metimų iš artimų ir vidutinių nuotolių geresni tikslumo rodikliai už kitų Europos šalių rinktinių, tolimų metimų — blogesni. Raktažodžiai: kompiuterinė programa, rezultatyvumo rodikliai, rezultatyvumo rodiklių kaita.
