摘要：Tarpasmeninė sąveika gali būti tiriama ir vertinama naudojant daugelį metodikų. Dažniausiai yra naudojama asmenų judėjimo detekcija ir aprašymas. Šia metodika gaunama informacija daugiau sietina su galutiniu rezultatu, tam tikro elgsenos modelio formavimu, tačiau mažai arba visai neparodo personalijų vidinių sąsajų. Tyrimo tikslas — sukurti ir išbandyti laiko eilučių kointegracinės analizės metodą, kurį naudodami galėtume regis- truoti, aprašyti ir vertinti funkcinių rodiklių kaitos sąsajas ar tarpasmeninės sąveikos ypatybes. Tiriamieji sveiki sportuojantys asmenys buvo išmokyti, kaip taisyklingai atlikti tepingo testą. Jie pasirinkta ranka daug kartų atliko klasikinį 40 s trukmės tepingo testą: 1 — po vieną; 2 — atlikdami kooperacinę užduotį — kiek galima daugiau sinchroniškų judesių su partneriu. Antro tyrimo metu registruota 12-ka standartinių EKG atvadų tiriamajam esant santykinės ramybės būsenos, pramankštos, maksimalaus ištvermės krūvio metu, per pirmąsias tris atsigavimo minutes. EKG buvo registruojama nenutrūkstamai ir diskretizuojama 500 Hz dažniu. Kaip susijusias tarėme esant 2 skirtingas EKG derivacijas, registruotas sinchroniškai. Buvo analizuojama EKG intervalų RR, JT ir QRS komplekso kaitos reikšmės (dQRS). Šiuo tyrimu pristatoma rodiklių sąsajos matematinio vertinimo metodika. Rezultatai parodė, kad laiko eilučių koin- tegracinės analizės metodu galima vertinti įvairių procesų, tarp jų ir tarpasmenines sąsajas ar organizmo funkcinių sistemų sąveiką laiko atžvilgiu, nagrinėti ją skirtingais fraktaliniais lygiais. Jeigu sekos elementai artėja prie nulio, tai rodo, kad pasirinktos duomenų sekos panašėja, mažėja jų individualus informatyvumas, aprašoma vis labiau sąveikaujančių subjektų sistema. Raktažodžiai: tarpasmeninė sąveika, elektrokardiogramos analizė, tepingo testas.
