摘要：Šiandieninėje Lietuvoje didelis dėmesys skiriamas specialiųjų poreikių asmenų integracijai į visuomenę ir jų sociali- zacijai. Norint formuoti harmoningą asmenybę, būtinas kompleksinis ugdymas integruojant kognityvinius, asmenybės ir socialinius elementus. Taip pat itin svarbu ugdyti moksleivių socialinius gebėjimus, jų socialinę kompetenciją. Vykstant integracijos procesams diskutuojama, ar bendrojo lavinimo mokyklose specialiųjų poreikių vaikai gauna kvalifi kuotą pagalbą ir ar specialiųjų mokyklų vaikai pakankamai gerai parengiami savarankiškam gyvenimui atviroje visuomenėje. Apibendrinant galima teigti, kad specialiųjų poreikių vaikų integracija į bendrojo lavinimo mokyklas turi privalumų ir trūkumų. Bendrojo lavinimo mokykla dar nėra pakankamai pajėgi integruoti neįgaliuosius, ypač sutrikusio intelekto vaikus, išryškėja prieštaringos mokytojų, moksleivių bei jų tėvų nuostatos integracijos atžvilgiu. Tuo tarpu specialioji mokykla taip pat išgyvena krizę: nepakankamai paruošia savo ugdytinius savarankiškam gy- venimui, nepilnai suformuoja socialinius įgūdžius. Tačiau teigiamas ar neigiamas integracijos efektas daugiausia priklauso tiek nuo mokytojų ir administratorių, tiek nuo bendraamžių nuostatų į mokyklą ir į vaikų, turinčių negalę, socialinę integraciją. Tyrimo hipotezė — VI—X klasių nežymiai sutrikusio intelekto moksleivių, ugdomų skirtingo tipo įstaigose, socialiniai įgūdžiai skiriasi. Tikslas — palyginti VI—X klasių nežymiai sutrikusio intelekto moksleivių, ugdomų bendrojo lavinimo ir specialiosio- se mokyklose, gebėjimo bendrauti, empatinių, grupinės veiklos, draugystės, bendruomeninio gyvenimo, nuosavybės sampratos socialinius įgūdžius. Tyrimas atliktas 2007—2008 metais, kurio imtį sudarė devyniasdešimt VI—X klasių nežymiai sutrikusio intelekto moksleivių iš devynių Kauno bendrojo lavinimo mokyklų ir dviejų Kauno bei Ukmergės miestų specialiųjų mokyklų. Rezultatai parodė, kad nežymiai sutrikusio intelekto moksleivių, ugdomų specialiosiose mokyklose, gebėjimo bendrauti ir empatiniai socialiniai įgūdžiai yra geresni nei moksleivių, ugdomų bendrojo lavinimo mokyklose (p < 0,05). Sutri- kusio intelekto moksleivių nuosavybės sampratos socialiniai įgūdžiai yra geresni iš bendrojo lavinimo mokyklų nei iš specialiųjų ugdymo įstaigų (p < 0,05). Bendruomeninio gyvenimo, grupinės veiklos, draugystės socialiniai įgūdžiai nesiskiria abiejose tiriamųjų grupėse (p > 0,05). Raktažodžiai: nežymus intelekto sutrikimas, socialiniai įgūdžiai, ugdymas
