摘要：Nors pasaulio 100 m bėgimo rekordai gerinami kasmet (paskutinėse Pekino olimpinėse žaidynėse taip pat jis buvo pagerintas — rekordas dabar priklauso Jamaikos sprinteriui Usain Bolt (9,69 s)), tačiau naujų technologijų paieška, kuri trumpųjų nuotolių bėgikams padėtų dar labiau gerinti rezultatus, vykdoma ir dabar. Labai daug yra judesių, kurių atlikimo veiksmingumas priklauso nuo žmogaus greitumo ypatybių. Greitumo poreiškio formų yra labai daug, todėl ir jų lavinimas turi būti specifi nis. Greitumo lavinimo ypatumai mažiausiai aiškūs treneriams ir mokslininkams. Dažniausiai manoma, kad lavinant raumenų jėgą greitumas gerėja savaime — tai klaidinga nuomonė (Skurvydas, 1998). Taigi iškilo būtinybė ištirti svarbiausius fi zinius gebėjimus ir jų poveikį sportiniam rezultatui. Tyrimo tikslas — nustatyti ir įvertinti didelio meistriškumo sportininkų bėgimo greičio rezultatų kaitos priklausomu- mą nuo treniruočių krūvio. Buvo tirtos lengvaatletės moterys (60—400 m nuotolio bėgikės), Lietuvos nacionalinės ir olimpinės rinktinės narės (n = 6, amžius — 19—29 m., svoris — 57,8 ± 4,73 kg, ūgis — 168 ± 7,9 cm). Taikytos trys ugdymo programos (akcentuojant jėgos greitumą, greitumą ir greitumo ištvermę). Greitumas buvo vertinamas 60 m bėgimo testu, kurio metu registruoti: 30 m bėgimo iš vietos, 30 m bėgimo įsigreitėjus ir viso 60 m bėgimo vidutinio greičio rezultatai. Tyrimas parodė, kad jėgos greitumo fi zinis krūvis pagerino 30 m iš vietos (p < 0,05) ir pablogino 60 m bėgimo rezulta- tus. 30 m bėgimo įsigreitėjus rezultatas pablogėjo (p < 0,05); greitumo fi zinis krūvis pagerino 60 m bėgimo iš vietos ir 30 m bėgimo įsigreitėjus rezultatus (p < 0,05), bet pablogino startinį įsibėgėjimą (p < 0,05); greitumo ištvermės fi zinis krūvis pablogino visų, t. y. 60 ir 30 m bėgimo iš vietos ir 30 m bėgimo įsigreitėjus (p < 0,05), testų rezultatus. Raktažodžiai: bėgimo greitis, treniruočių krūvio specifika, adaptacija.
