摘要：Naujoji mokslo paradigma — naujas mokslinis raštingumas, nauja mokslo kultūra, kurios pagrindiniai bruožai — mąstymo kritiškumas, abejonė, nuolatinė tiesos paieška ir nesibaigiantis dialogas su gamta, žmogumi, visuomene. Iki šiol vyraujant klasikinei mokslo paradigmai, sudėtingos susireguliuojančios sistemos tiriamos atitrūkusiais nuo tikrovės ir neinformatyviais tyrimo būdais (Skurvydas, 2001). Klasikinio mokslo atstovai ieško absoliučiai „tvirtų“ mokslinės tiesos apibrėžimo kriterijų (Kuhn, 1970; Carnap, 1996). Naujosios mokslo paradigmos šalininkai teigia, kad pagrindinis mokslo tikslas — artėti link didesnio realybės aiškumo supratimo, nes neįmanoma atskleisti universalios tiesos (Prigogine, 1997; Sagan, 1997; Kauffman, 2000). Tyrimo tikslas — nustatyti, kokia mokslinių tyrimų paradigma vyrauja pasaulio ir Lietuvos sporto psichologijos ir edukologijos moksliniuose straipsniuose. Tikslui pasiekti buvo iškelti uždaviniai: išanalizuoti ir įvertinti Lietuvos sporto psichologijos ir edukologijos mokslinių tyrimų paradigmą, išanalizuoti ir įvertinti pasaulio sporto psichologijos mokslinių tyrimų paradigmą. Tyrimo objektas — sporto psichologijos ir edukologijos mokslinių tyrimų paradigma. Atsitiktiniu būdu buvo pasirinkti ir išanalizuoti 102 socialinių mokslų srities straipsniai, publikuoti Lietuvos ir užsienio moksliniuose žurnaluose: 29 sporto psichologijos krypties ir 73 edukologijos krypties publikacijos. Mokslo paradigma buvo nagrinėjama, kaip mokslinės publikacijos atitinka šiuolaikinius pasaulinius reikalavimus. Jei publikacija neatiti- ko šių reikalavimų, buvo priskiriama klasikinei mokslo paradigmai, jei atitiko — naujajai. Vertinimo kriterijai sudaryti remiantis moksliniams straipsniams keliamais reikalavimais, pateiktais R. A. Day knygoje „How to Write and Publish a Scientifi c Paper“ (1979), J. R. Thomas ir J. K. Nelson knygoje „Research Methods in Physical Activity“ (1990), Lietuvoje publikuojamuose moksliniuose žurnaluose „Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas“ ir „Sporto mokslas“. Atlikta mokslinių straipsnių, publikuotų Lietuvos („Sporto mokslas“ ir „Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas“) ir pasau- lio („Journal of the Philosophy of Sport“, „The Sport Psychologist“, „Journal of Sport Sciences“, „Scandinavian Journal of Medicine and Science in Sport“, „Journal of Sport and Exercise Psychology“) moksliniuose žurnaluose, analizė ir vertinimas remiantis šiuolaikiniais moksliniams straipsniams keliamais reikalavimais parodė, kad pasaulyje ir Lietuvoje vyrauja klasikinė sporto psichologijos bei edukologijos mokslo paradigma. Raktažodžiai: klasikinė mokslo paradigma, naujoji mokslo paradigma, sporto psichologija, edukologija.
