摘要：Tyrimo tikslas — įvertinti Kauno vidutinio amžiaus gyventojų fi zinį aktyvumą laisvalaikiu ir atskleisti jo sąsajas su socialiniais-demografi niais veiksniais. Tyrimas atliktas 2001—2005 metais. Buvo tiriama 916 Kauno gyventojų (392 vyrai ir 524 moterys), parinktų atsi- tiktinės imties būdu (tyrimui pagal Statistikos departamento parengtą metodiką ir gautą vyriausybės leidimą buvo parinkta 1200 Kauno gyventojų imtis). Tiriamųjų amžius — nuo 35 iki 64 metų. Pagrindinis tyrimo metodas — gyventojų apklausa raštu. Jos metu buvo tiriamas gyventojų požiūris į kūno kultūrą ir sportą laisvalaikiu, subjektyvų savo sveikatos vertinimą bei į kitus aktyvios fi zinės veiklos ypatumus. Tiriamųjų buvo prašoma nurodyti, kaip dažnai ir kiek valandų per savaitę jie laisvalaikiu būna fi ziškai aktyvūs. Fiziškai pasyviais lai- kyti asmenys, laisvalaikiu besimankštinantys ar sportuojantys kartą per savaitę, per mėnesį ar dar rečiau, ir tie, kurie tai darė vieną ar mažiau valandų per savaitę. Fiziškai aktyviais buvo laikomi asmenys, laisvalaikiu besimankštinantys ar sportuojantys kasdien, taip pat nuo 2 iki 6 kartų per savaitę arba nuo 2—3 iki 7 ir daugiau valandų per savaitę. Tyrimo duomenimis, iš Kauno 35—64 metų gyventojų populiacijos fi ziškai aktyvūs pagal dažnį buvo 23,8% visų apklaustųjų, o fi ziškai pasyvių grupę sudarė 76,2%. Pagal trukmę fi ziškai aktyvūs buvo 29,2%, pasyvūs — 70,8%. Jauniausios amžiaus grupės (35—44 m.) tiriamieji pasyvesni, lyginant juos su vyresnio amžiaus apklaustaisiais. Vyrai fi ziškai aktyvesni negu moterys: fi ziškai aktyvūs buvo 59,2% vyrų ir 40,8% moterų (p < 0,001). Pagrindinės nepakankamo fi zinio aktyvumo priežastys — laisvalaikio stoka, pinigų susimokėti už sportavimo paslaugas trūkumas, tingėjimas. Laisvalaikiu fi ziškai aktyvūs gyventojai subjektyviai savo sveikatą vertino geriau negu pasyvūs (kaip gerą ir labai gerą įvertino 75,8% fi ziškai aktyvių ir 61,8% fi ziškai pasyvių apklaustųjų — p < 0,05). Jauniausios amžiaus gru- pės tiriamieji savo sveikatą vertino kur kas geriau nei vyriausieji (atitinkamai labai gerai ir gerai įvertino 35,7 ir 15,5%; p < 0,001). Moterų, vertinusių savo sveikatą labai gerai ir gerai, buvo statistiškai reikšmingai mažiau negu vyrų (atitinkamai 21,4 ir 29,8%; p < 0,05). Fizinio aktyvumo laisvalaikiu ir socialinių-demografi nių charakteristikų lyginamoji analizė atskleidė, kad fi ziškai aktyvesni (ir pagal dažnį, ir pagal trukmę) darbininkai, tarnautojai ir vers- lininkai, lyginant juos su pensininkais, bedarbiais ir invalidais. Raktažodžiai: fizinis aktyvumas, subjektyvus sveikatos vertinimas, socialiniai-demografiniai veiksniai.
