摘要：Tyrimo tikslas — remiantis teorinėmis prielaidomis ir eksperimentų rezultatais įrodyti, kad šoklumas kaip fi zinis gebėjimas gali pasireikšti dvejopai. Vienais atvejais sportininkui svarbu aukštai šokti, nekreipiant dėmesio į tai, kiek laiko trunka šuolis, kitais gi atvejais jam svarbu tą patį aukštį pasiekti kaip galima greičiau. Pirmu atveju svarbus šuolio aukštis, kurį lemia atsispyrimo jėgos impulsas. Antru — svarbi šuolio trukmė, kuri priklauso nuo dinaminės jėgos, o nuo šios — judesio trukmė. Ištirta 14 Lietuvos rankinio jaunių rinktinės narių. Tiriamieji ant jėgos plokštės atliko po tris šuolius be amortizuo- jamojo pritūpimo, kai keliai sulenkti 90° kampu. Vertinome atsispyrimo trukmę t ats , lėkimo ore trukmę t lėk , greitį ati- trūkimo nuo atramos momentu v 0 , kūno masės centro (MC) didžiausią pakilimą nuo pradinės padėties (h MC ), vidutinę atsispyrimo jėgą (F vid ), absoliučiąją dinaminę jėgą (dF / dt) maks ir santykinę dinaminę jėgą (R). Parodyta, kad h MC geriausiai koreliuoja su v 0 ir t ats — atitinkamai r = 0,78; p < 0,001 ir r = 0,62; p < 0,001. Tyrimo rezultatai patvirtina teorinę prielaidą, kad h MC priklauso nuo v 0 . Geras koreliacinis ryšys tarp h MC ir t ats pa- remia teorinę prielaidą, kad h MC turi būti tuo didesnis, kuo ilgiau veikia jėga ir įgyjamas didesnis vertikalusis greitis atsispyrimo momentu. h MC koreliacinis ryšys su (dF / dt) maks artimas nuliui, bet šiek tiek neigiamas (r = –0,12). Šie rezultatai patvirtina prielaidą, kad tarp dinaminės jėgos ir šuolio aukščio gali būti pastebima netgi atvirkštinė pri- klausomybė. Tarp (dF / dt) maks ir t lėk labai silpnas koreliacinis ryšys (r = 0,29). Didžiausia koreliacijos koefi ciento reikšmė (r = –0,83) pastebima tarp F vid ir t ats . Šie tyrimų duomenys patvirtina mūsų teiginį, kad norint pasiekti tą patį aukštį greičiau, reikia didinti atsispyrimo jėgą ir mažinti atsispyrimo trukmę. (dF / dt) maks ir R geriausiai koreliuoja su atsispyrimo trukme (r = –0,57; p < 0,001). Šie duomenys patvirtina teiginį, kad šuolio trukmė priklauso nuo dinaminės jėgos. Teorinėmis prielaidomis pagrindžiant mūsų ir kitų autorių tyrimų duomenis galima teigti, kad: a) šuolio aukštis nepriklauso nuo dinaminės jėgos, bet priklauso nuo jėgos impulso; b) šuolio trukmė priklauso nuo dinaminės jėgos; c) šoklumas kaip žmogaus fi zinis gebėjimas turi būti apibūdinamas ne tik šuolio aukščiu, bet ir šuolio greičiu. Šios dvi kokybiškai skirtingos šoklumo ypatybės parodo skirtingas greitumo ir jėgos ypatybes; d) šoklumą kaip kompleksinį žmogaus fi zinį gebėjimą geriausiai vertinti santykine šuolio galia. Raktažodžiai: šoklumas, staigioji jėga, vertikalus šuolis.
