摘要：Tyrimo hipotezė — patikrinti, ar grįžtamosios informacijos, kaip papildomo veiksnio, suteikimas tiriamajam turės neigiamos įtakos šuolio į aukštį iš vietos rezultatui, kai šuoliai atliekami 50% maksimaliosios jėgos intensyvumu. Tiriamieji — sveiki trikovės sportininkai vyrai (n = 10). Jų amžius — 20,4 ± 2,5 metų, kūno masė — 77,6 ± 10,1 kg, ūgis — 186,5 ± 7,6 cm. Sportininkai po 10—15 min neintensyvios pramankštos (lėto bėgimo, kai pulso dažnis 120—130 k. / min) ant kontaktinės platformos atliko vertikalius šuolius iš vietos, amortizuojamai pritūpdami per kelių sąnarius iki 90 o kampo (rankos ant juosmens). Buvo atliekami penki maksimalaus aukščio kontroliniai šuoliai (intervalai tarp šuolių — 20 s). Po kiekvieno šuolio sportininkas atsipalaiduodavo nenulipdamas nuo platformos ir laukdavo kito ženklo atlikti maksimalaus aukščio šuolį. Po penkių bandymų buvo nustatomas maksimalus šuolio aukštis, tada skiriamas 50% maksimalaus aukščio šuolių krūvis. Paskui atliekama dar 10 šuolių 50% maksimaliosios jėgos intensyvumu, po kiekvieno pasakomas atlikto šuolio aukštis. Vėliau tiriamieji atliko 10 šuolių, bet jiems nebuvo suteikiama grįžtamoji informacija apie atlikto šuolio aukštį. Tada skirta dar 50 šuolių krūvis, suteikiant trikovininkams grįžtamąją informaciją apie atlikto šuolio aukštį. Po šio krūvio vėl buvo atliekama 10 šuolių, nesuteikiant informacijos apie šuolio aukštį. Testo pabaigoje tiriamiesiems buvo skirti penki maksimalaus aukščio kontroliniai šuoliai. Nustatyta, kad šuolio, atliekamo 50% maksimaliosios jėgos intensyvumu, pakartojimo tikslumas priklauso nuo šuolio, jo ir grįžtamosios informacijos ryšio (esant informacijai ir jos nesant) (p < 0,05). Informacija (su grįžtamuoju ryšiu ir be jo) rezultatui reikšmingos įtakos neturi (p > 0,05). Atliekant šuolius prieš krūvį, kai buvo suteikiama grįžtamoji informacija, pirmo ir antro šuolių aukštis buvo reikšmingai didesnis, lyginant su kontroline reikšme (p < 0,05). Šis pokyčio skirtumas nereikšmingas, kai šuoliai buvo atliekami prieš krūvį ir po jo, nesuteikiant sportininkams grįžtamo- sios informacijos (p < 0,05). Atliekant šuolį į aukštį iš vietos 50 kartų, kai sportininkas gauna grįžtamąją informaciją, rezultato pokytis nepriklauso nuo šuolio aukščio, šuolių imties ir tarp jų nėra koreliacinio ryšio (p > 0,05). Išvados: 1. Atliekant šuolius į aukštį 50% maksimaliosios jėgos intensyvumu, nustatytas beveik tikslus šuolių pakar- tojimas. Toks šuolių į aukštį pakartojimo tikslumas nustatytas prieš krūvį, krūvio metu ir po jo. 2. Šuolio į aukštį pa- kartojimo tikslumas priklauso nuo grįžtamosios informacijos: pirmų dviejų šuolių, suteikiant sportininkui grįžtamąją informaciją, aukštis buvo reikšmingai padidėjęs, palyginti su aukščiu, kai informacija nebuvo suteikta. Raktažodžiai: centrinė nervų sistema, judesių kaitumas, šuolių aukštis iš vietos.
