摘要：Tyrimo tikslas — nustatyti vežimėlio pritaikymo svarbą vežimėlių krepšinio žaidėjų specialiesiems gebėjimams. Tes- tavimo metodu tirti 24 vežimėlių krepšinio žaidėjai, dalyvaujantys varžybose. Tiriamųjų amžius 17—37 metai. Remiantis tarptautinės vežimėlių krepšinio klasifi kacijos reikalavimais, žaidėjai pagal negalios sunkumo laipsnį skirstomi taip: du 1,5 balo žaidėjai, šeši — 2, du — 2,5, penki — 3, penki — 4, keturi — 4,5. Naudoti pagrindiniai vežimėlių krepšinio specialiųjų gebėjimų vertinimo testai (Hedrick et al., 1994; Skučas, Stonkus, 2001). Tirtos dviejų vežimėlio padėčių (vertikalios ir horizontalios) pritaikymo galimybės — aukštos ir žemos sėdėsenos vežimėlyje svarba žaidėjų specialiesiems gebėjimams. Tuo tikslu tirti žaidėjai suskirstyti į dvi grupes: I — sunkesnės negalios (1—2,5 balo) ir II — lengvesnės (3—4,5 balo). Kiekvienos grupės žaidėjai atliko po dvi testavimų serijas žemai ir aukštai sėdėdami vežimėlyje. Tyrimo rezultatai parodė, kad žema sėdėsena vežimėlyje lemia geresnius daugumos vežimėlių krepšinio sunkesnės negalios žaidėjų specialiųjų gebėjimų rodiklius, lyginant su aukštos sėdėsenos žaidėjų rodikliais. Nepriklausomai nuo vežimėlio sėdynės aukščio daugelis lengvesnės negalios vežimėlių krepšinio žaidėjų specialiųjų gebėjimų rodiklių skyrėsi mažai. Tyrimas parodė, kad vežimėlio pagrindinių ratų galinė padėtis gerina sunkesnės negalios žaidėjų ana- erobinės ištvermės ir greitumo fi zinių ypatybių raišką. Vežimėlio pagrindinių ratų priekinė padėtis gerino sunkesnės negalios žaidėjų vikrumo ir kamuolio varymo rodiklius. Vežimėlio priekinė pagrindinių ratų padėtis gerina lengvesnės negalios žaidėjų anaerobinės ištvermės, vikrumo ir kamuolio varymo rodiklius. Raktažodžiai: vežimėlio pritaikymas, vertikali ir horizontali vežimėlio padėtis, aukšta ir žema sėdėsena vežimėlyje.
