摘要：Tyrimo tikslas — įvertinti lengvaatlečių CNS (centrinės nervų sistemos) darbingumo ir funkcinės būklės rodiklių bei specialiojo parengtumo kontrolinių pratimų rezultatų kaitą rengiantis žiemos sezono varžyboms. Tirta 12 didelio meistriškumo lengvaatlečių — sprinterių ir šuolininkų (Lietuvos rinktinės narių ir kandidatų), kurie buvo prisitaikę atlikti greitumo jėgos fi zinius krūvius. Per rudens ir žiemos pratybų ciklą, pasibaigus įvairaus kryptingumo mezoci- klams bei žiemos varžybų laikotarpiu, buvo atliekami visų tiriamųjų CNS darbingumo bei funkcinės būklės tyrimai ir paskirti specialiojo parengtumo kontroliniai pratimai. CNS būklei įvertinti buvo taikytas tepingo testas, modifi kuotas pagal Ukrainos kūno kultūros universiteto mokslininkų parengtą CNS funkcinės būkles ir darbingumo rodiklių (CNS paslankumo, pastovumo, bendrojo darbingumo, anaerobinio darbingumo ir anaerobinio darbingumo talpos) vertini- mo metodiką. Lengvaatlečių specialiajam parengtumui vertinti parinkome įprastinius rekomenduojamus kontrolinius pratimus: 60 m bėgimą, šuolį į tolį ir trišuolį iš vietos bei šuolį į aukštį iš vietos. Tyrimo rezultatai parodė, kad rengiantis žiemos sezono varžyboms tirtų lengvaatlečių CNS funkcinės būklės rodi- kliai gerėjo, tačiau prieš atsakingiausias žiemos sezono varžybas reikšmingai pagerėjo CNS funkcinio paslankumo ir funkcinio pastovumo rodikliai. CNS bendrojo darbingumo, anaerobinio darbingumo ir anaerobinio darbingumo talpos rodikliai prieš pagrindines varžybas reikšmingai sumažėjo. Šių rodiklių reikšmių sumažėjimas gali būti susijęs su priešvaržybiniu psichologiniu stresu. Įvertinus tirtų lengvaatlečių specialųjį parengtumą nustatyta: treniruotės vyksme taikomi kontroliniai pratimai puikiai rodo atletų parengtumo kaitą. Visais rengimo etapais rezultatai gerėjo, o geriausių rodiklių buvo pasiekta prieš atsakingiausias žiemos sezono varžybas, t. y. Lietuvos lengvosios atletikos žiemos čempionatą. Varžybinės veiklos rezultatų analizė parodė, kad net šeši sportininkai svarbiausiose varžybose pasiekė geriausią žiemos sezono ir net asmeninį rezultatą. Apibendrindami tyrimo rezultatus pažymime, kad ne visi CNS darbingumo ir funkcinės būkles rodikliai vienodai kinta pratybų metu, o ypač prieš atsakingiausias varžybas — vieniems smarkiai gerėjant, kiti, atvirkščiai, reikšmingai sumažėja. Vis dėlto vertinant sportinės formos kitimą galima teigti, kad mūsų tirti sportininkai prieš pagrindines žiemos sezono varžybas buvo įgiję optimalią sportinę formą. Raktažodžiai: funkcinė būkle, specialusis parengtumas, sportinė forma.
