摘要：Lietuvoje literatūros apie fi zinio ugdymo programų taikymą vaikams, turintiems dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sindromą (ADHD), rasti nepavyko. Tai paskatino imtis tyrimo, kurio tikslas — nustatyti taikomosios fi zinės veiklos programos poveikį ikimokyklinio amžiaus vaikų dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sindromo ypatybių pokyčiams. Buvo tiriama 10 (8 berniukai ir 2 mergaitės) Kauno darželio-mokyklos „Vaidilutė“ ikimokyklinio (4 ir 5 m.) amžiaus vaikų, turinčių dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimų. Tyrimo metu naudoti šie metodai: 1) stebėjimas; 2) pedagoginis eksperimentas; 3) statistinė duomenų analizė. Taikomosios fi zinės veiklos programos turinį sudarė smulkiosios mo- torikos pratimai, kartu vartojant ir kalbinę medžiagą (eilėraščius), taikyti ikimokyklinio amžiaus vaikams. Tyrimas truko 5 mėnesius. Auklėtojų ir tėvų stebėjimu buvo registruojamas tiriamųjų vaikų ADHD sindromo ypatybių poreiškio dažnis (kartais) elgesyje trijų skirtingų veiklų metu: ugdomosios protinės, ugdomosios fi zinės ir lauko žaidimų metu. Stebimos ypatybės buvo suskirstytos į 3 stambesnes grupes: 1) nesivaldymas; 2) per didelis aktyvumas; 3) dėmesio sukaupimo stoka. Pagrindinės tyrimo išvados: 1. Auklėtojų vertinimu, prieš ugdomąją programą labiausiai pasireiškė per didelis vaikų aktyvumas, po programos — vaikų ADHD sindromo tirtų ypatybių poreiškis smarkiai sumažėjo visų veiklų metu. La- biausiai sumažėjo per didelis aktyvumas ugdomosios fi zinės veiklos ir lauko žaidimų metu. 2. Tėvų vertinimu, prieš taikomosios fi zinės veiklos programą vyravo per didelis vaikų aktyvumas, o nesivaldymas ir dėmesio sukaupimo stoka pasireiškė šiek tiek mažiau. Po taikomosios fi zinės veiklos programos, tėvų nuomone, per didelis aktyvumas statistiškai reikšmingai sumažėjo. 3. Auklėtojų ir tėvų stebėjimo duomenimis, vaikų dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sindromo ypatybių raiška po ugdomojo laikotarpio sumažėjo, nors auklėtojai kur kas geriau nei tėvai įvertino taikomosios fi zinės veiklos programos poveikį.
