摘要：Sprendžiant konkrečios sporto treniruotės problemas, būtina veiksmingai naudoti sporto mokslininkų, trenerių iniciatyvas, mokslinius tyrimus, gerąją praktiką. Naujų technologijų kūrimas, gerosios trenerių praktikos atskleidimas ir pažinimas per sporto treniruotės teoriją ir didaktiką – svarbiausia sporto mokslo funkcija. Nauji sportinio meistriškumo iššūkiai pasaulyje kelia naujus reikalavimus trenerio kompetencijai. Tai matyti ir mokslininkų tyrimuose, ir trenerių praktikoje, rengiant didelio meistriškumo sportininkus. Trenerio veikla tampa įvairesnė, nes sportininko, siekiančio konkuruoti aukščiausiu lygiu, rengimas yra daugiametis reiškinys, reikalaujantis ne tik trenerio specialiųjų, profesinių, bendrųjų kompetencijų, bet ir kitų sportinio rengimo dalyvių – mokslininkų, medikų, vadybininkų – subalansuoto objektyvaus darbo, valstybės palaikymo bei paramos visiems sportinio rengimo proceso dalyviams. Straipsnyje pažymima, kad modeliuojant sportininkų rengimą olimpinėms žaidynėms, būtina atsižvelgti į sporto šakos, rungties plėtotės ir prognozavimo tendencijas, šiuolaikinio sportininko pagrindinių savybių analizės duomenis, sporto treniruotės metodikos ir strategijos kitimą, augančią treniruotės krūvio, materialinės ir techninės bazės raidą. Kruopščiai tai išanalizavus, žinoti ir apibendrinti savo sportininkų ir varžovų sportinį rengimą per treniruotes bei varžybas. Tuomet galima tikėtis trenerio įžvalgų, tampančių prielaida pasitvirtinti sportinių rezultatų prognozę. Tyrimu nustatyti treniruotės kokybės vertinimo kriterijai, atsižvelgiant į mokslinio darbo naujumą, originalumą, įtaką formuojantis naujoms mokslinių tyrimų sritims, neužmirštant mokslininkų pilietiškumo, tolerancijos, garbingo jų skatinimo. Esminiai žodžiai: sporto mokslas, efektyvumas, veiksmų kokybė, geroji praktika, sportininko rengimas, asmenybė. DOI: http://dx.doi.org/10.15823/p.2015.048
其他摘要：Sport training process has its own problems related to different sport disciplines, thus, it is essential effectively to employ sport scientists’ and coaches’ initiatives as well as their researches and gained experience. The most important sport science function is to accept and share new technologies and good practices through sport training theory and didactics alongside to the new challenges for high performance sport that settle new requirements for coaches’ competency. Such tendencies are already reflected in present scientific studies and training modes of high performance athletes. Coaching more and more appears to come as many-angled process for athletes, who strive for elite level and must be prepared to stay at this level for many years ahead; and this involves not only coach’s specific, profession-related, and general competencies but also other parties-scientists, medics, managers-alongside to national support. When planning athletes’ training process for the Olympic Games, it is necessary to take into consideration the tendencies of sport and event perspectives as well as tendencies to anticipate results. The data of athlete’s main characteristics analysis, changes in sport training methods and its strategy, the development of increasing training loads, material facilities and technical equipment must be considered too. After analysing this, the training and participation in competitions of athletes and other participants has to be acquainted and summarized; then coach’s insights that are prognostic for sport results can be welcomed. Eventually, qualitative criteria for training evaluation must be settled, considering its scientific relevance, originality, influence to new scientific researches as well as scientists’ public behaviour, tolerance, and proper area-related growth stimulation. Keywords: sport science, effectively, action quality, quality, good practice, athletes’ training, personality. DOI: http://dx.doi.org/10.15823/p.2015.048
