摘要：KLITIKAI PRŪSŲ KALBOJE Santrauka Prūsų kalbos III katekizmo rašyba leidžia pakankamai pagrįstai spėti, kad prūsų kalboje du kalbėjimo sraute susidūrę klitikai reguliariai sudarydavę atskirą taktinę grupę (fonologinį žodį), automatiškai kirčiuotą pirmajame skiemenyje. Reiškinys greičiausiai buvęs visiškai fonologinis ir nepriklausęs nuo semantinių ar sintaksinių grupę sudarančių žodžių ypatybių. Dėl nenuoseklios šaltinių rašybos pagrindiniu tokių taktinių grupių nustatymo kriterijumi laikytina ne tiek žodžių rašyba kartu, kiek netikėtas proklitiko kirtis. Dažniausiai tokį kirtį gauna prielinksniai konstrukcijose su vienskiemenėmis įvardžių formomis (pvz., ēnstan ), tačiau lygiai taip pat gali būti paaiškintas ir jungtuko kāigi (greta kai ) kirčiavimas. Ne junginiuose su kitais klitikais tiek prielinksniai, tiek jungtukas kai niekada nebūna kirčiuoti. Tokie atvejai kaip prēistan klausīwingin , pērstans wāldnikans ir kt. rodo, kad klitikai sudarydavę savarankišką taktinę grupę, o ne kartu su nekirčiuotu akcentogeniniu žodžiu.
