Operational risk assessment and management in small and medium-sized enterprises/Imones veiklos rizikos vertinimas ir valdymas mazose ir vidutinese imonese.
Stasytyte, Viktorija ; Aleksiene, Loreta
Ivadas
Rizika yra neisvengiama kiekvieno verslo dalis. Nepageidaujami
pavojai skverbiasi i verslo pasauli ir gali uzklupti bet kuriuo metu.
Pradedant nuo finansines rizikos, pavyzdziui, investiciju, nauju rinkos
konkurentu iki zmogiskojo faktoriaus, t. y. darbuotoju veiksmu imoneje,
nelaimingu atsitikimu, stichiniu nelaimiu. Siekdami efektyviai kovoti su
gresianciomis rizikomis, privalome tinkamai jas identifikuoti, ivertinti
ir valdyti, sukurdami tinkama ir apgalvota rizikos valdymo plana.
Is esmes rizika yra daugiafunkce savoka ir vartoj ama ivairiais
aspektais ivairiuose kontekstuose (Knight 1921; Rejda 2008; Van
Brunschot 2009; Aven et al. 2011; Aven 2012). Yra sukurtos atskiros
sociologines rizikos teorijos, analizuojancios rizikos suvokima
(Balzeikiene 2009). Norint pavaizduoti rizikos savokos taikymo platuma,
galima vadovautis French ir Liang (1993) pasakymu, kad "rizika yra
pernelyg daznai vartojamas zodis; is tikruju jis vartojamas tokia
daugybe prasmiu, kad faktiskai tampa bereiksmis". Rizikos savokos
nagrinejimas neatsiejamas nuo neapibreztumo savokos (Luce, Raiffa 1957;
Stasytyte 2008; Stasytyte 2012a, 2012b; Merigo 2015), tai ypac pastebima
nagrinejant investiciju rizika (Saltari, Ticchi 2007; Bo, Sterken 2007,
Rutkauskas, Stasytyte 2010; 2011a, 2011b).
Yra ivairiu imones rizikos valdymo apibrezimu (Bromiley et al.
2014; COSO 2004; ISO 31000:2009). Bendraja prasme rizikos valdymas--tai
procesas, kurio metu identifikuojamos, prioritetizuojamos ir
panaikinamos arba sumazinamos neigiamos galimu ivykiu pasekmes.
Adekvatus rizikos ivertinimas sudaro prielaidas galimiems nuostoliams
isvengti.
Atsizvelgiant i imones veiklos sriti, pozicija rinkoje, geografine
padeti, dydi ir tikslus, skiriasi ir gresiancios rizikos bei ju valdymo
modeliai (DeLoach 2004; Sutton 2006; Burnaby, Hass 2009; Kmec 2011).
Pavyzdziui, baldus gaminanti imone gali siekti sumazinti defektu ir
broko rizika, o didziausia banko, teikiancio kreditus, rizika--nemokus
klientai (kredito rizika). Arba, imonei, veikianciai Japonijoje, didesne
tikimybe patirti nuostoliu del zemes drebejimu ar stichiniu nelaimiu nei
imonei Lietuvoje. Teoriskai rizikos valdymas apima tik itin kritines
verslo veiklas ir daugelyje literaturos saltiniu bei paciose imonese
aptarinejamos tik didziausios kylancios rizikos, bet kasdienej e verslo
imoniu veikloje susiduriama su galybe galbut maziau pastebimu riziku,
bet taip pat daranciu nemaza itaka imones veiklos pelningumui, todel
labai svarbu placiau paziureti i kylancias gresmes, rizikos vertinima ir
valdyma (Unnikrishnan et al. 2015). Reta bendrove Lietuvoje yra
isidiegusi rizikos valdymo sistema, rizikos vadovo pareigybe Lietuvos
imonese vis dar retenybe, nors tokia pareigybe gali pasigirti dazna
Vakaruose veikianti bendrove. Uzsienyje be verslo rizikos specialistu
neisivaizduojama bent kiek stambesnes imones veikla.
Vienas is populiariausiu pasaulyje rizikos valdymo modelis siuo
metu yra integruotas imones rizikos valdymo modelis (angl. Enterprise
Risk Management: Integrated Framework, ERM). Ji 2004 m. pasiule
"Treadway" komisijos remeju komitetas (angl. Committee of
Sponsoring Organizations of the Treadway Commission, COSO), Europoje
daznai remiamasi ISO 31000 standartu (ISO 31000:2009).
Pagrindinis straipsnio tikslas--isanalizuoti veiklos rizikos
valdymo metodu taikymo galimybes mazose ir vidutinese imonese.
Straipsnyje ivardijamos pagrindines rizikos siuolaikiniame versle,
aptariami pagrindiniai veiklos rizikos vertinimo ir valdymo principai
remiantis tarptautiniais standartais.
Tyrimo objektas--mazu ir vidutiniu imoniu veikla bei j ose idiegtos
rizikos valdymo sistemos. Tyrimui atlikti taikyti metodai: susijusios
mokslines literaturos turinio analize, statistiniu duomenu rinkimas bei
vertinimas, veiklos rizikos vertinimo ir valdymo standartu analize bei
apibendrinimas. Apibendrinant pateikiamos rizikos valdymo galimybes
mazose ir vidutinese imonese.
Straipsnyje rizika nagrinejama isskirtinai kaip imones veiklos arba
operacine rizika, neitraukiant finansinio ir investicinio rizikos
aspekto ir neapimant kiekybinio rizikos vertinimo, nes tai atskira labai
plati moksliniu tyrimu ir praktiniu izvalgu sritis.
1. Veiklos rizikos sampratos ivairove ir kaita
Kintanti verslo aplinka skatina veikti, o siuolaikiniame versle
privaloma tinkamai ivertinti ir valdyti rizikas, kad verslas butu
sekmingas. Dazniausiai suvokiama, kad zodis "rizika" turi
neigiama atspalvi, siejama su pavojumi, taciau neretai rizika galime
vertinti kaip galimybe ar proga, kuria pasinaudojus imanoma gauti ir
naudos. Tarp galimybes ir rizikos galime izvelgti ir tam tikra
priestaravima. Pavyzdziui, lanksti kainodaros sistema gali leisti
padidinti imones pardavimo masta (galimybe), bet del tokios politikos
gali padaugeti klientu skolu (rizika). Rizika yra nuostolio ar netiketu
pokyciu, arba atvirksciai--pelno ar pazangos--galimybe, kuri yra
visiskai kitokia, nei mes tikimes is sprendimo arba veiklos (Apgar
2007).
Visos organizacij os susiduria su neaiskumais, o vadovybes
issukis--nuspresti, koks neaiskumu lygis yra priimtinas siekiant gauti
auksciausia verte suinteresuotiems asmenims. Tai vadinama rizikos
apetitu--jis parodo rizikos tipa ir apimti, kuri gali buti prisiimta per
tam tikra laikotarpi nekeliant gresmes iskeltu tikslu pasiekimui (COSO).
Imones rizikos valdymo tikslas--leisti vadovybei efektyviai valdyti
neaiskumus ir su jais susijusia rizika bei galimybes, padidinant
galimybe kurti verte, veiksmingiau ir ekonomiskiau teikti efektyvesnes
paslaugas ir nukreipti jas atsizvelgiant i vertes, tokias kaip nuosavybe
ir teisingumas.
Rizikos valdymas prasideda nuo imones tikslu, susikurtos misijos ar
vizijos. Tokios misijos kontekste vadovybei reiketu nustatyti
strateginius tikslus, parinkti strategija, kuria vadovaujantis butu
galima siu tikslu siekti ir numatyti pagalbinius tikslus. Nustaciusi
tikslus, imone turi apibrezti ivykius, kurie gali tureti itakos siu
tikslu siekimui. Tikslu ir juos veikianciu ivykiu isskyrimas yra ypac
svarbus mazose ir vidutinese imonese, nes toks procesas leidzia palengva
zengti efektyvaus rizikos vertinimo ir valdymo link.
Kaip jau buvo uzsiminta, ivykiai gali tureti neigiama arba teigiama
poveiki, arba juos abu. Rizika gali sukelti isoriniai ar vidiniai
veiksniai, tad bendrai rizikos veiksnius galima klasifikuoti i dvi
grupes (ISO 31000:2009):
Isoriniai rizikos veiksniai--ivykiai ir aplinkybes, staiga bei
netiketai veikiancios imone is isores, kuriu negalima prognozuoti,
uzkirsti jiems kelio ar daryti esmines itakos. Isorine rizika dar
skirstoma i tiesioginio poveikio veiksnius (tai istatymai, mokesciu
sistema, partneriu elgesys, korupcija ir reketas ir kt.) bei
netiesioginio poveikio veiksnius (tai politine ir ekonomine salies
situacija, rinkos dinamika, tarptautiniai ivykiai, stichines nelaimes ir
kt.).
Vidiniai veiksniai--tai rizikos, uzprogramuotos imones veikloje.
Pagrindiniai vidiniai rizikos veiksniai galetu buti personalo rizika
(personalo kaita, kvalifikacija ir kt.), informacijos ir proceso rizika
(IT trukdziai, nepakankama informacijos sklaida ir kt.), verslo
partneriu rizika (priklausomybe nuo pagrindiniu tiekeju ir uzsakovu).
Rizikos veiksniu klasifikavima turetume suprasti kaip rizikos
skirstyma i konkrecias grupes pagal tam tikrus pozymius. Skirtingi
autoriai siulo savo verslo rizikos rusiu klasifikacija, savaip isskiria
rizikos grupes ir pogrupius, pavyzdziui, Rutkauskas (2001) pateikia
labai detalia imones rizikos veiksniu klasifikacija isskirdamas grynaja
ir spekuliatyvine rizika; Neverauskas, Stankevicius, Viliunas, Cerniute
(2003) rizikas klasifikuoja pagal galima poveiki: dinamine
rizika--rizika, kurios poveikis gali buti ir nuostolingas, ir pelningas;
statine rizika--tokios rizikos poveikis tik nuostolingas; Apgar (2007)
knygoje "Rizikos intelektas" suskirsto rizikas i dvi grupes:
gamybos arba pasiulos rizikos ir rinkodaros arba paklausos rizikos.
[FIGURE 1 OMITTED]
Analizuoj ant rizikos veiksnius, kartu pravartu atkreipti demesi i
tai, kokios rizikos rusys veikia straipsnio tyrimo obj ekta. Parengti
bendra rizikos klasifikacija, tinkama bendrai visoms verslo imonems
beveik neimanoma, nes rizikos rusys labiausiai priklauso nuo imones
veiklos pobudzio ir tikslu.
Detaliau nagrinejant galima rizikos klasifikacija, tikslinga
pateikti pavyzdi (1 pav.), kaip rizikos veiksniai klasifikuojami pagal
draudimo ir rizikos valdytoju pramones ir prekybos asociacija--Airmic
(angl. the Association of Insurance and Risk Managers in Industry and
Commerce).
Remiantis imoniu rizikos valdymo standartais (Risk Management
Standard 2003), galima isskirti dazniausiai minimas verslo rizikos
rusis:
Strategine rizika--rizika, susijusi su imones misija ir
strateginiais tikslais, rizika, kylanti del nepalankiu ar klaidingu
verslo sprendimu, netinkamo sprendimu igyvendinimo arba del nepakankamo
reagavimo i politinius, norminiu teises aktu pokycius.
Finansine rizika--palukanu normos, valiutos kurso, kredito,
likvidumo ar kitokia rizika, kuri kyla is imones turimo finansinio turto
ar finansiniu isipareigojimu.
Veiklos (operacine) rizika--vertinamas nuostolis, atsirandantis del
netinkamu ar blogai organizuotu vidaus procesu, personalo, sistemu ar
isores ivykiu, prestizo ar pasitikejimo sumazejimo rizika.
Pavojaus rizikos--stichines nelaimes, avarijos, gedimai ir kt.
Sios rizikos rusys yra placiai nagrinejamos paciose imonese, imoniu
veikloje atsirades poreikis operatyviai reaguoti i pokycius,
atsizvelgiant ne tik i esama padeti, bet ir siekiant ivertinti galimus
pasikeitimus ateityje. Ivertinus ir apibrezus tam tikras rizikos imonej
e rusis, galima suformuoti priemones ir jomis sumazinti arba isvengti
tam tikros rizikos.
2. Imones veiklos rizikos valdymo modeliu analize
Efektyvus rizikos valdymo procesas uztikrina imones stabiluma,
vertes didinima, pasitikejima ir finansine nauda. Visos verslo imones
susiduria su rizika, lemiancia ju veikla ir rezultatus. Vienai imonei
tam tikra rizika yra gresminga, o kitai imonei ta pati rizika turi
minimalia itaka. Galetume pasidziaugti, kad dalis dideliu Lietuvoje
veikianciu bendroviu (daugiau kaip 250 darbuotoju turincios imones,
remiantis Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo pletros
istatymu) yra isidiegusi rizikos valdymo sistemas, taciau daugelis
mazesniu imoniu Lietuvoje neturi net rizikos vertinimo ir valdymo plano.
Rizikos nera laiku ir sistemingai ivertinamos ir valdomos, del to
problemos sprendziamos tik tada, kai jos atsiranda, nors ju butu buve
galima isvengti. Dazna problema, kad imonese rizikos valdymo procesas
nepakankamai apibreztas ir formalizuotas, vadovai ir atskiri padaliniai
skirtingai supranta rizikas ir vertinimo kriterijus. Paprastai tariant,
vyrauja nezinomybe, nera aisku, kaip valdyti nustatytas rizikas, kas uz
tai atsakingas ir iki kada turi buti igyvendintos atitinkamos priemones.
Mazoms ir vidutinems imonems labiau nei didelems organizacijoms svarbu
tureti rizikos valdymo strategija ir metodika, nes mazoms ir vidutinems
imonems daznai truksta istekliu nedelsiant reaguoti i isorines gresmes,
del kuriu galima patirti dideliu nuostoliu, kurie sukeltu didele gresme
ju islikimui (Verbano, Venturini 2013). Dideliu bendroviu valdymo
proceso mechanizmas yra sudetingesnis, skirtinga teisine baze, todel
naturalu, kad ir rizikos valdymo bei vertinimo priemones taip pat yra
skirtingos, lyginant su mazomis ir vidutinemis imonemis. Dideles
bendroves daznai gali skirti daugiau ne tik finansiniu istekliu rizikos
valdymo sistemai imoneje idiegti, bet ir tureti atskira rizikos valdymo
skyriu, kuris mazai ar vidutinei imonei yra prabanga. Galima teigti, kad
daugejant darbuotoju imoneje, dideja operacine (veiklos) rizika;
daugejant skaiciui, isauga skolos rizika. Daugelyj e mazesniu imoniu
truksta oficialaus mechanizmo, sistemu ir procesu nebuvimas kelia
problemu. Taigi kokie yra pagrindiniai rizikos vertinimo ir valdymo
principai?
Remiantis Europos Komisijos 2013-2014 m. metine Europos MVI
ataskaita, isryskeja faktas, kad Europos Sajungos ekonomikos pagrindas
yra mazos ir vidutines imones, toliau--MVI (angl. Small and Medium
Enterprises (SMEs)), visoje Europos Sajungoje 2013 m. ne finansiniame
sektoriuj e veike 21,6 mln. mazu ir vidutiniu imoniu, kurios sudare 99,8
% visu imoniu siame sektoriuje, siose imonese dirbo 66,9 % visu
dirbanciuju ir jos sukure 58,1 % visos pridetines vertes (1 lentele).
Europos Sajungos imoniu statistika irodo, kad turime atkreipti
demesi ne tik i dideliu imoniu rizikos valdyma, bet nepamirsti ir
mazesniu imoniu, kurios kasdieneje veikloje taip pat susiduria su
vienokia ar kitokia rizika, kuri veikia ne tik jas, bet galbut ir visa
regiono ekonomika. Lietuvos imoniu statistika ne isimtis, didzia' a
dali rinkos sudaro mazos ir vidutines imones, Lietuvoje dideles imones
sudaro tik 0,3 % (Lietuvos statistikos departamentas 2013).
Gebejimas valdyti rizika padeda imonems veikti ryztingiau ir
priimti teisingus ateities verslo sprendimus. Imone niekaip negali
nustatyti savo ateities tikslu be rizikos valdymo. Kiekviena imone turi
savo vidine verslo architektura (2 pav.), kurios svarbiausi elementai
yra verslo motyvacijos modelis (vizij a, misij a, strategij a, taktikos,
tikslai) ir imones vykdomi verslo procesai, naudojantys ivairius
isteklius: zmones, turta, informacines sistemas (Silingas, Mileviciene
2014).
Butent verslo procesai leidzia pasiekti tikslus, nustatytus verslo
motyvacijos modelyje.
Yra sukurta nemazai rizikos vertinimo ir valdymo modeliu, kuriais
remiantis identifikuojama, analizuojama ir ivertinama rizika.
Pavyzdziui, 2004 m. Niujorke COSO isleido "Organizacij os riziku
valdymo--integruotos sistemos (angl. Enterprise Risk
Managment--Integrated Framework) metodologija" (toliau--COSO ERM);
2009 m. buvo paskelbtas ISO 31000 rizikos valdymo standartas--principai
ir igyvendinimo gaires; FERMA rizikos valdymo standartas ir kiti.
Placiausiai naudojami yra COSO ERM ir ISO 31000:2009 rizikos valdymo
standartai--modeliai, kuriais remiasi daugelis imoniu.
[FIGURE 2 OMITTED]
Daznai imones vadovaujasi abiem standartais siekdamos savo tikslu.
Imones rizikos valdymas yra procesas, vykdomas imones direktoriu
tarybos, vadovu ar kitu darbuotoju, taikomas strategijoms nustatyti ir
visos organizacijos mastu. Rizikos valdymas skirtas nustatyti
potencialiems ivykiams, galintiems paveikti imone ir valdyti rizikas
taip, kad jos patektu i imones priimtina rizikos masta, taip pat skirtas
stipriam imones tikslu pasiekimo uztikrinimui suteikti. Pagrindinis COSO
ERM standarto tikslas--padeti imones vadovams geriau susitvarkyti su
rizika siekiant organizacijos tikslu. COSO ERM akcentuojamas lankstus
rizikos vertinimo modelis, pagal kuri vertinamas visas bendras imones
rizikos valdymo procesas, o ne sutelkiamas demesys i konkrecias veiklos
rizikos valdymo proceso dalis. ISO 31000 standarte pateikiamos
rekomendacijos, kaip igyvendinti rizikos valdymo procesa, suformuojami
bet kokios formos rizikos sisteminio, skaidraus ir patikimo valdymo
principai ir gaires bet kokia apimtimi ir bet kokiame kontekste. Sis
skirtumas yra esminis, lyginant sias dvi populiariausias sistemas,
leidziantis suprasti, kaip modeliai gali buti naudojami. Imone, kuri
siekia susidaryti rizikos valdymo plana, turetu remtis pripazintais
rizikos valdymo standartais, kurie nusako rizikos valdymo procesa.
COSO ERM dokumente nurodoma, kad imones rizikos valdymo sistema
sudaro rizika ir galimybes, kurios turi itakos vertes kurimui ar vertes
palaikymui, ir yra apibudinamas taip: "Organizacijos rizikos
valdymas--tai organizacij os valdybos, vadovybes ir kitu darbuotoju
vykdomas procesas, taikomas strategijai nustatyti ir kitose imones
srityse. Procesu siekiama identifikuoti potencialius ivykius, galincius
tureti neigiama itaka imonei, taip pat valdyti rizika, kad ji nevirsytu
rizikos toleravimo laipsnio, taip pat pagristai uztikrinti organizacijos
tikslu igyvendinima" (COSO 2004).
Remiantis COSO ERM modeliu, imoniu rizikos valdyma sudaro astuoni
tarpusavyje susije sandai:
1. Vidine aplinka--tai aplinka, kurioje imones darbuotojai vykdo
savo isipareigojimus siekdami imones tikslu.
2. Tikslu nustatymas--imone turi buti nustaciusi tikslus,
suderintus su imones misija ir rizikos apetitu, t. y. ivertinus, koks
rizikos lygis jai priimtinas.
3. Ivykiu identifikavimas--vidiniai ir isoriniai ivykiai, darantys
itaka siekiant imones tikslu. Itaka galime isskirti kaip gresme imonei
ir galimybe.
4. Rizikos ivertinimas--rizika analizuojama atsizvelgiant i
tikimybe ir poveiki imonei.
5. Reagavimas i rizika--siekdama valdyti rizika imone turi
nusistatyti, kaip reaguoti i rizika--isvengti, prisiimti, sumazinti ar
pasidalyti rizika.
6. Kontroles veiksmai--kontroles sistema, igyvendinama norint
uztikrinti, kad procesai vykdomi siekiant igyvendinti imones tikslus.
7. Informacija ir komunikavimas turi esmine reiksme imones veiklos
vykdymui ir valdymui, vadovybei turi buti laiku pateikiama aktuali,
issami, patikima ir teisinga informacija.
8. Stebesena--kontroles sistema turi buti nuolatos stebima ir
prireikus keiciama.
Del elementu gausos COSO ERM modeli sunkiau pritaikyti praktikoje,
todel si modeli sudetingiau idiegti mazesnese imonese. Sie astuoni
komponentai neveiks vienodai visu verslo imoniu. Ju taikymas mazose ir
vidutinese imonese gali buti maziau formalus ir maziau strukturizuotas.
Nepaisant to, atsizvelgiant i rizikos valdymo modeliu gaires, mazos ir
vidutines imones gali tureti veiksminga rizikos valdymo sistema,
priderinusios pasirinkta modeli prie savo poreikiu ir galimybiu.
3. Rizikos analizes svarba rizikos valdymo procese
Vienas is daugiausia pastangu reikalaujanciu etapu visuose rizikos
valdymo modeliuose yra rizikos analize. Rizikos analize--tai
informacijos rinkimo, apdorojimo ir analizavimo procesas, kuris padeda
nustatyti rizikos parametrus: identifikuoti visus galimus rizikos
saltinius ir veiksnius, nustatyti tiketiniausius situacijos pletojimosi
scenarijus, ivertinti galima pasekmiu masta. Rizikos analizes etapas
rizikos valdymo procese atlieka svarbu vaidmeni priimant tolimesnius
strateginius sprendimus (3 pav.).
Rizikos valdymo procesas ir rizikos analize is pirmo zvilgsnio gali
atrodyti identiski procesai, taciau butina suprasti ju b endrumus ir
skirtumus. Rizikos valdymo p roceso tikslas--sumazinti rizika iki
priimtino lygio, o rizikos analize atliekama siekiant jos rezultatus
panaudoti kaip rizikos procesu igyvendinimo pagrinda.
Rizikos analizes procese privaloma ivertinti organizacijos
branduma--tai igudziu visuma, leidzianti efektyviai igyvendinti procesus
(Cuenca et al. 2013). Daugelio siuolaikiniu projektu ir procesu valdymo
brandos modeliu pagrindas yra CMMI (angl. Capability Maturity Model
Integration) brandos modelis (Improving processes ... 2010). Imones
brandumo modelio tikslas--nustatyti imones pajeguma igyvendinti
procesus, planuoti procesu tobulinimo budus ir taikyti ju igyvendinimo
priemones. CMMI pateikia imones procesu efektyvumo klasifikacija, pagal
kuria nesunkiai galima ne tik ivertinti kiekvienos imones procesu
branda, bet ir palyginti ivairiu imoniu procesu branda, net jei imoniu
veikla visiskai skirtinga. Si klasifikacija apibrezia imones procesu
brandumo lygmenis (Sun, Liu 2010; Silva et al. 2015). Sistemu kurimo
brandumo modelis buvo sukurtas ir paskelbtas 1995 m. Carnegie Mellon
universiteto Programines irangos kurimo institute Pitsburge, JAV.
Modelio uzdavinys buvo uztikrinti sisteminga poziuri i programines
irangos kurimo procesu tobulinima, taciau del modelio paprastumo ir jo
patogumo nustatant imoniu branduma ji pradejo taikyti ir daugelis kitu
imoniu. Remiantis CMMI metodologija, brandumo modelis apima penkis
lygius: nuo zemiausio lygio (0):
--visiskas procesu nebuvimas, nenustatytos politikos ir neaprasyti
procesai;
--imone nepripazista problemu ir nemato gresmiu, problemos
nustatomos joms atsiradus, nevykdoma ju kontrole;
iki auksciausio lygio (5):
--procesai istobulinti iki geriausio praktikos lygio, informacines
technologijos nuosekliai naudojamos darbui automatizuoti;
--vykdoma problemu prevencija, ivyke ivykiai analizuojami ir
imamasi prevenciniu veiksmu;
--rizikos valdymas visiskai integruotas i imones valdymo procesa.
Brandumo lygi imoneje lemia trys pagrindiniai veiksniai--zmoniu
kompetencija, organizacija ir taikomos technologijos. Kuo zemesnis
brandumo lygis, tuo paprastesni rizikos analizes metodai taikomi.
Vis delto, nusprendus neatsilikti nuo besikeiciancios verslo
aplinkos, pirmasis imones zingsnis rizikos valdymo link--identifikuoti
rizikas. Tikslus riziku identifikavimas jau veda imone teisinga linkme
prie tikslo. Rizikos valdymo, identifikavimo ir apskaiciavimo metodu yra
ne vienas. Vienas is rizikos identifikavimo metodu gali buti kontrolinio
saraso sukurimas. Toks kontrolinis sarasas gali buti sudarytas
skirtingais budais: sudaryti klausimai ir pagal atsakymus i juos
ivertinamos tikimybes atitinkamoms gresmems, sudaromi riziku sarasai,
sarasu elementai gali buti suskirstyti pagal tikimybes, pagal zala ar
kita kriteriju. Rizikos vertinima galime suskirstyti i etapus:
--esamos situacijos analize. Siuo etapu nustatomos silpnosios
imones veiklos vietos, ivertinama, su kokia rizika galima susidurti
imones veikloje. Rizikos valdymo efektyvumas priklausys nuo esamos
situacijos analizes issamumo ir tikslumo;
--rizikos analize. Galimus rizikos veiksnius rekomenduojama
klasifikuoti pagal rizikos rusis. Kiekvienas is rizikos veiksniu
analizuojamas atskirai. Vertinti pradedama nuo rizikos ivykio laipsnio
nustatymo. Jis skaiciuojamas ivykio tikimybe padauginus is poveikio. Kad
butu lengviau isivaizduoti, pateikiamas rizikos veiksnio tikimybes ir
poveikio vertinimo pavyzdys (4 pav.).
Tikimybes ir poveikio matrica padeda nustatyti atskiru ivykiu
rizikos laipsni. Kiekvienam ivykiui nustatoma tikimybe ir poveikis.
Dauginant tikimybe ir poveiki gaunamas rizikos laipsnis, kuris nurodo, i
kokius pavojus imone turi atkreipti daugiausia demesio.
Svarbu diversifikuoti riziku portfeli, paskirstyti rizikas, kad,
ivykus nepageidaujamam ivykiui, imone patirtu kuo maziau nuostoliu.
Mazoms ir vidutinems imonems tai ypac aktualu, nes jos jautrios bet
kokiems isoriniams ar vidiniams pokyciams.
3 pav. Rizikos valdymo etapai remiantis j? apibre[]imais
ISO vadove 72 (Vageris 2005)
Fig 3. ISO 72 risk management steps (Vageris 2005)
Rizikos valdymas
Rizikos vertinimas
Rizikos analize
Saltinio nustatymas
Rizikos apskai?iavimas
Rizikos ?vertinimas
Rizikos tvarkymas
Rizikos vengimas
Rizikos optimizavimas
Rizikos perkelimas
Rizikos islaikymas
Rizikos priemimas
Informavimas apie rizik?
[FIGURE 4 OMITTED]
Toks rizikos vertinimas padeda nustatyti veiksnius, kuriems reikia
skirti daugiau demesio, taciau taip pat naudinga ivertinti, kokie
materialiniai nuostoliai galimi del vieno ar kito rizikos veiksnio.
Rizikos vertinimo matrica suteikia informacijos, kiek istekliu galima
skirti rizikos poveikiui sumazinti. Kai kuriais atvejais gali paaisketi,
kad suvaldyti rizika gali kainuoti brangiau nei jos padaryta zala, tokiu
atveju priimamas sprendimas priimti rizika tokia, kokia ji yra.
Kaip teigiama 2013 m. "Aon" atlikto rizikos valdymo
tyrimo "Global Risk Management Survey" ataskaitoje,
pagrindines rizikos, su kuriomis susiduria imones, yra susijusios su
paslijusia reputacija, verslo pertrukiais, treciuju saliu
isipareigojimais, tiekimo grandines trikdziais, teisines aplinkos
pokyciais. Ataskaitoje pateikiamas Europos imoniu didziausiu riziku
desimtukas:
1. Ekonomikos suletejimas / letas atsigavimas.
2. Didejanti konkurencija.
3. Reguliavimo / teises aktu pakeitimai.
4. Pinigu srautu / likvidumo rizika.
5. Prekiu kainos rizika.
6. Valiutos kursu svyravimai.
7. Zala reputacijai / prekes zenklui.
8. Sandorio salies kredito rizika.
9. Verslo nutrukimas.
10. Nesugebejimas diegti naujoviu / patenkinti klientu poreikius.
Ataskaitoj e nurodoma, kad per ateinancius trejus metus didziausiu
riziku desimtukas smarkiai nesikeis, isliks tos pacios gresmes, todel,
vertinant galimas kiekvienos atskiros imones rizikas, svarbu remtis ir
kitu imoniu praktika bei patirtimi. Imoniu vadovai, noredami sukurti
efektyvu versla, turi zinoti, su kokiomis rizikomis imone susiduria savo
veikloje, numatyti, kokios rizikos gali pritraukti butent ju verslo
sekme. Butina nagrineti rizikos atsiradimo tikimybe, nustatyti rizikos
svarba ir dydi, priimtinos rizikos lygi ar rizikos valdymo galimybe.
4. Rizikos valdymo galimybes mazose ir vidutinese imanese
Ivertinusi ir isanalizavusi rizikas, imones vadovybe turi priimti
sprendima, kaip i ja reaguoti. Spresdama, koki reagavimo buda
pasirinkti, organizacija vertina tikimybes ir poveikio rezultata, taip
pat kiekvienos reakcijos ekonomini pagristuma siekdama parinkti toki
atsaka, del kurio likusi rizika butu pageidaujamo rizikos toleravimo
lygio. COSO ERM modelyje pabreziama, ne tik kaip numatyti ir valdyti
rizika, bet tuo pat metu ir numatyti galimybes. Kiekvienoje situacijoje
vadovybe turetu siekti apsvarstyti ne tik rizika ar neigiama poveiki
darancius ivykius, bet ir galimybes ar ivykius, turincius teigiama
poveiki. Ir vel susiduriama su faktu, kad rizika turi ne tik neigiama
poveiki, bet ir galimybe. Yra du aspektai: pirmiausia, ar tuo metu, kai
mazinama rizika, atsiranda galimybe sulaukti teigiamo poveikio, ir
antra, nuspresti, ar atsiranda aplinkybes, kurios negeneruoja gresmiu, o
teikia teigiamu galimybiu.
Vadovybe taip pat turetu nustatyti visas imanomas rizikos galimybes
ir visos organizacijos mastu sudaryti rizikos portfeli. Jis galetu buti
ypac efektyvi rizikos valdymo priemone mazose ir vidutinese imonese, nes
toks portfelis leidzia inventorizuoti visas galimas rizikas ir
kompleksiskai numatyti atsako i juos budus ir tam reikalingus isteklius.
Atsakas i rizika skirstomas i sias kategorijas:
1. Vengimas--laikantis sios taktikos atsisakoma inovaciniu ir kitu
projektu, kelianciu bent maziausia itarima del ju ivykdymo patikimumo ar
efektyvumo.
2. Rizikos perleidimas--rizikos poveikio ar tikimybes sumazinimas
perduodant ar padalijant rizikos portfeli. Tai galima pasiekti,
pavyzdziui, pasirinkus iprasta draudima. Siandien draudikai siulo daug
draudimo paslaugu, pradedami imones turtu, pastatu, darbuotoju draudimu
baigdami prekinio kredito draudimu ar verslo nutrukimo draudimu. Sis
pasirinkimas ypac naudingas siekiant sumazinti finansine rizika ir
rizika turtui. Taciau daugumos tipu rizikos nebus imanoma visiskai
perduoti, pavyzdziui, nera imanoma perduoti reputacijos ar teises aktu
pasikeitimo rizikos.
3. Rizikos toleravimas, prisiemimas--pasirinkusi sia strategija,
imone nesiima jokiu veiksmu rizikos tikimybei ar poveikiui sumazinti.
Toks sprendimas dazniausiai priimamas, kai imones vadovybe nemato
taupaus rizikos valdymo budo, kuris iki priimtino lygio sumazintu
rizika. Tai atvejis, kai rizikos valdymo sanaudos virsija galima rizikos
poveiki arba pasekmes.
4. Rizikos mazinimas--populiariausias rizikos valdymo budas. Imones
vadovybe imasi veiksmu noredama sumazinti rizikos tikimybe arba poveiki,
arba juos abu kartu. Pasirinkus si reagavimo i rizikas buda, paprastai
reikia priimti daug sprendimu, kurie labiausiai apima imones vidaus
procesus ir kontrole.
Pats sudetingiausias reagavimo i rizika atsakas yra rizikos
mazinimas, nes priemus si sprendima eina daugelis kitu spendimu,
tiesiogiai ir netiesiogiai susijusiu su visa imones valdymo, veiklos
procesu, operaciju struktura. Kaip mineta, dazna imone Lietuvoje neturi
jokio rizikos valdymo plano, o veiklos rizikos valdymo galimybes
apskritai nera svarstomos. Dazniausiai mazesniu imoniu veikla
orientuojama i dabarti ir nera numatoma, kas gali ivykti ateityje.
Apibendrinant tikslinga pabrezti, kad visas rizikos valdymas
pradedamas imones viduje. Isskiriama keletas veiklos rizikos valdymo
elementu, kurie yra gyvybiskai svarbus kiekvienai imonei: vadovybe
privalo numatyti priemones reaguoti i situacijos pokycius, kad galima
butu operatyviai veikti; vadovybe turetu aiskiai paskirstyti atsakomybe
darbuotojams. Darbuotojai privalo buti supazindinami su imones tikslais
ir vizija, kad ju veikla atitiktu imones lukescius; turetu buti aiskiai
apibreztos darbuotojo funkcijos imoneje; butina vidine kontrole ir
taisykles.
Daugelis imones veiklos rizikos veiksniu turi tiesiogine itaka
finansiniams rodikliams, didzioji dalis rizikos kyla is nesutvarkytu
procesu, todel mazoms ir vidutinems verslo imonems reiketu aktyviau
veikti valdant rizika. Atsirandant vis daugiau galimybiu verslo
santykiams kurtis su Vakaru Europos valstybemis, imonems tampa labiau
aktualu taikyti standartizuotus ir praktikoje jau pritaikytus rizikos
valdymo modelius, prigijusius daugelyje didziausiu organizaciju visame
pasaulyje.
Isvados
Mazos ir vidutines imones daznai neturi jokio rizikos valdymo
mechanizmo, daznai rizikos apskritai nera valdomos, nera vertinamas ju
poveikis ir tikimybe. Mazose ir vidutinese imonese rizikos valdymo
evoliucija yra mazai pazengusi, pagrindinis rizikos valdymo
irankis--draudimas, bet tokiu budu valdoma tik dalis rizikos.
Pasinaudojus Europos Komisijos duomenimis apie imoniu veikla
Europos Sajungoje, nustatyta, kad didziaja dali pridetines vertes kuria
mazos ir vidutines imones ne tik Europos Sajungoje, bet ir Lietuvoje,
todel butina ir sioms imonems idiegti rizikos valdymo sistemas. Rizikos
valdymas, procesu optimizavimas imoneje--tai brandaus verslo rodiklis.
Pagrindine mazu ir vidutiniu imoniu problema--atsakomybes baime,
todel daznai siekiama isvengti rizikos, nors neretai rizikos vengimas
stabdo imones pletra ir nera isnaudojamos galimybes. Daugelis riziku
kyla is nesutvarkytu procesu, todel svarbu stabilizuoti veikla.
Taisykles, nuostatai, funkciju paskirstymas stabilizuoja imones veikla.
Rizikos mazinimas--sudetingas procesas mazinant rizika, gali tekti
sutvarkyti ir daugeli kitu veiklos procesu.
Mazose ir vidutinese imonese rekomenduojama diegti rizikos valdymo
sistema remiantis COSO ERM modeliu. Pritaikius modelio gaires ir
sudedamuosius komponentus galima efektyviai analizuoti ir valdyti
rizika. Procesu ir rizikos valdymo priemones priklauso nuo imones dydzio
ir brandos. Brandos lygis diktuoja, koki rizikos valdymo metoda pradeti
taikyti imones veikloje. Kuo imone brandesne, tuo sudetingesni metodai
taikomi.
Pritaikant pasirinkta rizikos valdymo modeli mazose ar vidutinese
imonese, svarbu nepraleisti tikslu nustatymo etapo, kuris leidzia
nuosekliai zengti kitus zingsnius ir gali lemti efektyvu rizikos valdymo
procesa.
Vienas is galimu rizikos valdymo budu, tinkamu mazoms ir vidutinems
imonems, yra riziku portfelio sudarymas. Sis metodas leidzia
kompleksiskai analizuoti ir vertinti imones patiriamas rizikas bei
efektyviai numatyti atitinkamas atsako i rizikas priemones.
doi: 10.3846/btp.2015.568
Literatura
AIRMIC, ALARM, IRM. 2010. A structured approach to Enterprise Risk
Management (ERM) and the requirements of ISO 31000. UK [interaktyvus],
[ziureta 2014 m. lapkricio 25 d.]. Prieiga per interneta:
http://www.airmic.com/system/files/ERM_ISO31000_guide.pdf
Aon Risk Solutions. 2013. Global Risk Management Survey
[interaktyvus], [ziureta 2014 m. lapkricio 20 d.]. Prieiga per
interneta: http://www.aon.com/2013GlobalRisk/2013-GlobalRisk-Management-Survey-updated-05-01-2013.pdf
Apgar, D. 2007. Rizikos intelektas: kaip ismokti valdyti tai, ko
nezinome. Vilnius: Verslo zinios.
Aven, T.; Renn, O.; Rosa, E. A. 2011. On the ontological status of
the concept of risk, Safety Science 49(8-9): 1074-1079.
http://dx.doi:10.1016/j.ssci.2011.04.015
Aven, T. 2012. The risk concept--historical and recent development
trends, Reliability Engineering and System Safety 99: 33-44.
http://dx.doi:10.1016/j.ress.2011.11.006
Balzeikiene, A. 2009. Rizikos suvokimas: sociologine
konceptualizacija ir visuomenes nuomones tyrimo metodologines
prielaidos, Filosofija. Sociologija 20(4): 217-226.
Bo, H.; Sterken, E. 2007. Attitude towards risk, uncertainty and
fixed investment, North American Journal of Economics and Finance 18(1):
59-75. http://dx.doi:10.1016/j.najef.2006.09.001
Bromiley, P.; McShane, M.; Nair, A.; Rustambekov, E. 2014.
Enterprise risk management: review, critique, and research directions,
Long Range Planning: 1-12 (in press).
http://dx.doi:10.1016/j.lrp.2014.07.005
Burnaby, P.; Hass, S. 2009. Ten steps to enterprise-wide risk
management, Corporate Governance, The International Journal of Business
in Society 9(5): 539-550. http://dx.doi.org/10.1108/14720700910998111
COSO Enterprise risk management--integrated framework
[interaktyvus]. 2004 [ziureta 2014 m. lapkricio 24 d.]. Prieiga per
interneta: http://www.coso.org/documents/COSO_ERM_ ExecutiveSummary.pdf
Cuenca, L.; Boza, A.; Alemany, M. M. E.; Trienekens, J. J. M. 2013.
Structural elements of coordination mechanisms in collaborative planning
processes and their assessment through maturity models: application to a
ceramic tile company, Computers in Industry 64: 898-911.
http://dx.doi.org/10.1016/jxompind.2013.06.019
DeLoach, J. 2004. The new risk imperative--an enterprise-wide
approach, Handbook of Business Strategy 5(1): 29-34.
http://dx.doi.org/10.1108/10775730410494981
European Commission. 2014. Annual Report on European SMEs 2013/2014
[Europos Komisijos 2013/2014 metine Europos MVI ataskaita]
[interaktyvus], [ziureta 2014 m. lapkricio 25 d.]. Prieiga per
interneta: http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/
facts-figures-analysis/performance-review/files/supportingdocuments/2014/annual-report-smes-2014_en.pdf
French, S.; Liang, Y. 1993. Decision support systems: a decision
analytical perspective, in J. Norman (Ed.) Developments in Operational
Research. Birmingham: Operational Research Society.
Improving processes for developing better products and services,
Version 1.3 [interaktyvus]. 2010 [ziureta 2015 m. vasario 5 d.].
Software Engineering Institute, CMMI for Development. Prieiga per
interneta: http://www.sei.cmu.edu/reports/10tr033.pdf
ISO 31000:2009. Risk management--principles and guidelines.
International Organization of Standardization, Geneva, Switzerland,
2009. 36 p.
Knight, F. V. 1921. Risk, uncertainty and profit. Boston: MA: Hart,
Schaffner & Marx; Houghton Mifflin Co. 381 p.
Kmec, P. 2011. Temporal hierarchy in enterprise risk
identification, Management Decision 49(9): 1489-1509.
http://dx.doi.org/10.1108/00251741111173952
Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [ziureta
2014 m. spalio 14 d.]. Prieiga per interneta: http://www.stat.gov.lt/lt/
Luce, R. D.; Raiffa, H. 1957. Games and decisions: introduction and
critical survey. New York: John Wiley and Sons. p. 509. ISBN
0-486-65943-7.
Merigo, J. M. 2015. Decision-making under risk and uncertainty and
its application in strategic management, Journal of Business Economics
and Management 16(1): 93-116.
http://dx.doi.org/10.3846/16111699.2012.661758
Neverauskas, B.; Stankevicius, V; Viliunas, V.; Cerniute, I. 2003.
Projektu valdymas. Kaunas: Technologija. 143 p.
Rejda, G. E. 2008. Principles of risk management and insurance.
10th ed. Boston: Pearson. 748 p. ISBN 978-0-321-46857-4.
Risk Management Standard. 2003. FERMA--Federation of European of
Risk Management Assosiations. Brussels, Belgium, 2003. 16 p.
Rutkauskas, V. 2001. Finansines rizikos valdymas: Daktaro
disertacija. Socialiniai mokslai (ekonomika). Vilnius. 35 p.
Rutkauskas, A. V.; Stasytyte, V. 2010. Effectiveness, reliability
and subject risk--shaping drivers for the set of possibilities and
utility function when investment decision is made under uncertainty, in
The 6th International Scientific Conference Business and Management
2010: selected papers, 13-14 May 2010, Vilnius, Lithuania 176-183. ISSN
2029-4441.
Rutkauskas, A. V.; Stasytyte, V. 2011a. Rizikos sampratos
formavimosi ypatumai, Verslas: teorija ir praktika 12(2): 141-149. ISSN
1648-0627. http://dx.doi.org/10.3846/btp.2011.15
Rutkauskas, A. V.; Stasytyte, V. 2011b. Optimal portfolio search
using efficient surface and three-dimensional utility function,
Technological and Economic Development of Economy 12(2): 291-312. ISSN
20294913. http://dx.doi.org/10.3846/20294913.2011.580589
Saltari, E.; Ticchi, D. 2007. Risk aversion, intertemporal
substitution, and the aggregate investment-uncertainty relationship,
Journal of Monetary Economics 54: 622-648.
http://dx.doi.org/10.1016/j.jmoneco.2006.01.002
Silva, F. S., et al. 2015. Using CMMI together with agile software
development: A systematic review, Information and Software Technology
58: 20-43. http://dx.doi.org/10.1016/j.infsof.2014.09.012
Stasytyte, V. 2008. From two-dimensional profit-risk to
three-dimensional profit-reliability-risk in capital markets, in EURO
mini conference "Continuous optimization and knowledgebased
technologies" (EurOPT'2008): the 20th International
Conference, 20-23 May 2008, Neringa, Lithuania, 149-153. ISBN
9789955282839.
Stasytyte, V. 2012a. Risk identification and visualization
techniques for reasonable enterprise risk management, in 2nd
International Scientific Conference "Whither our
Economies-2012", 15-16 October 2012, Vilnius, Lithuania, 71-78.
ISSN 2029-8501.
Stasytyte, V 2012b. Risk management intelligence, in Contemporary
Issues in Business, Management and Education' 2012, 15 November
2012, Vilnius, Lithuania, 195-206. ISSN 2029-7963. ISBN 9786094573231.
Sun, Y.; Liu, X. 2010. Business-oriented software process
improvement based on CMMI using QFD, Information and Software Technology
52: 79-91. http://dx.doi:10.1016/j.infsof.2009.08.003
Sutton, S. G. 2006. Extended-enterprise systems' impact on
enterprise risk management, Journal of Enterprise Information Management
19(1): 97-114. http://dx.doi.org/10.1108/17410390610636904
Silingas, D.; Mileviciene, E. 2014. Verslo procesu modeliu
tobulinimas: anti-pavyzdziu pertvarkymas pritaikant gerasias praktikas
[interaktyvus], [ziureta 2014 m. lapkricio 29 d.]. Prieiga per
interneta: http://www.bpmpractice.lt/straipsniai
Unnikrishnan, S.; Iqbal, R.; Singh, A.; Nimkar, I. M. 2015. Safety
management practices in small and medium enterprises in India, Safety
and Health at Work: 6(1): 48-65.
http://dx.doi.org/10.1016/j.shaw.2014.10.006
Vageris, R. 2005. Rizikos analizes vadovas: administraciniu ir
techniniu gebejimu stiprinimas uztikrinant duomenu, informaciniu
technologiju ir jomis perduodamu duomenu apsauga. Vilnius.
Van Brunschot, E. G. 2009. Gambling and risk behaviour: a
literature review [interaktyvus]. The Alberta Gaming Research Institute
[ziureta 2014 m. rugsejo 15 d.]. Available from Internet: http://
www.assembly.ab.ca/lao/library/egovdocs/2009/algri/173320.pdf Verbano,
C.; Venturini, K. 2013. Managing risks in SMEs: a literature review and
research agenda, Journal of Technology Management & Innovation 8(3):
186-187. http://dx.doi.org/10.4067/S0718-27242013000400017
Viktorija STASYTYTE. PhD in Economics, Assoc. Prof. at the
Department of Finance Engineering, Head of Research Laboratory of
Business Planning and Environment Economics at Vilnius Gediminas
Technical University. Research interests: risk management, capital
markets, investment portfolio management.
Loreta ALEKSIENE. Master student at the Faculty of Business
Management, Vilnius Gediminas Technical University. Research interests:
risk, risk management, company activity, business processes.
Viktorija STASYTYTE [1], Loreta ALEKSIENE [2] Vilnius Gediminas
Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania
E-mails: (1) viktorija.stasytyte@vgtu.lt (corresponding author);
[2] aleksieneloreta@gmail.com
Received 17 February 2015; accepted 1 April 2015
Viktorija STASYTYTE [1], Loreta ALEKSIENE [2]
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11,
LT-10223 Vilnius,
Lithuania
El. pastas: [1] viktorija.stasytyte@vgtu.lt; [2]
aleksieneloreta@gmail.com
Iteikta 2015-02-17; priimta 2015-04-01
Caption: 1 pav. Rizikos veiksniu pavyzdziai (AIRMIC, ALARM, IRM
2010)
Fig 1. Examples of the risk factors (AIRMIC, ALARM, IRM 2010)
Caption: 2 pav. Imones architekturos modelis (sudaryta remiantis
Silingas, Mileviciene 2014)
Fig 2. Enterprise architecture model (according to Silingas,
Mileviciene 2014)
Caption: 4 pav. Rizikos vertinimo matrica (sudaryta autoriu)
Fig. 4. Risk assessment matrix (prepared by the authors)
1 lentele. MVI ir dideles imones: imoniu skaicius, uzimtumas,
pridetine verte Europos Sajungoje 2013 m. (sudaryta remiantis
Europos Komisijos 2013-2014 metine Europos MV? ataskaita)
Table 1. SMEs and large enterprises: number of enterprises,
value added and employment in the European Union in 2013
(compiled on the basis of European Commission Annual Report
on European SMEs 2013/2014)
Labai mazos
imones Mazos Vidutines
Imoniu skaicius
Skaicius 19 969 338 1 378 374 223 648
% 92,4 % 6,4 % 1,0 %
Darbuotoju skaicius
Skaicius 38 629 012 27 353 660 22 860 792
% 29,1 % 20,6 % 17,2 %
Pridetine verte
Milijonas EUR 1 362 336 1 147 885 1 156 558
% 21,6 % 18,2 % 18,3 %
MVI Dideles Is viso
Imoniu skaicius
Skaicius 21 571 360 43 517 21 614 908
% 99,8 % 0,2 % 100 %
Darbuotoju skaicius
Skaicius 88 843 464 44 053 576 132 897 040
% 66,9 % 33,1 % 100 %
Pridetine verte
Milijonas EUR 3 666 779 2 643 795 6310557
% 58,1 % 41,9 % 100 %