Assessment of the knowledge acquisition process in Lithuanian insurance sector/ Ziniu igijimo proceso vertinimas lietuvos draudimo sektoriuje.

Raudeliuniene, Jurgita ; Racinskaja, Irena

Ivadas

Globalizacijos salygomis ypac sparciai auga organizacijos ir jos vartotoju ziniu poreikis ir ju tenkinimas. Zinios tampa esminiu isskirtinumo saltiniu ir unikalumo pozymiu. Kiekviena Lietuvos draudimo sektoriaus organizacija stengiasi igyti reikiamu ziniu tinkamu metu ir patogiausiu budu, kad galetu efektyviau patenkinti organizacijos vartotoju poreikius. Todel ziniu igijimo proceso svarba grindziama tuo, kad tai procesas, kurio metu formuojami ir priimami sprendimai, susije su vidiniu ziniu spragu eliminavimu. Sio proceso metu priimami sprendimai, susije su isoriniu ziniu saltiniu igijimu, investicijomis (ar investuoti i ziniu potenciala--potencialo isigijimas; ar i zinias, kuriomis galima is karto pasinaudoti--tam tikru sriciu specialistai ir ekspertai) ir integravimu i organizacijos ziniu baze.

Lietuvos draudimo sektoriaus organizacijos, siekdamos efektyviai igyvendinti ir koordinuoti ziniu igijimo procesa, daznai susiduria su darbuotoju asmeninemis, funkcinemis, finansinemis, investavimo, praktinio pritaikomumo problemomis.

Darbuotoju asmenines problemos pasireiskia tuo, kad organizacijos darbuotojai priesinasi nauju ziniu igijimui isoreje (ypac jeigu tai susije su naujo produkto kurimo procesais) arba isoriniu ekspertu izvalgos gali supriesinti organizacijos darbuotojus.

Funkcines ir finansines problemos pasizymi tuo, kad organizacijoms, kurios naudojasi isorinemis ziniomis ar ju produktais, sudetingiau kurti vidinius ziniu produktus, nes tam arba nera numatyta, arba numatyta maziau tiek zmogiskuju, tiek finansiniu istekliu.

Investavimo problemos susijusios su tuo, kad organizacij os gali susidurti su dilemma--ar isigyti ziniu kaip potenciala (pavyzdziui, investuoti I nepatyrusi darbuotoj a, kuriam bus mokamas mazesnis atlyginimas, taciau sudetinga ivertinti, kokia pridetine verte tai sukurs organizacijai), ar pasinaudoti jau turimomis ziniomis (pavyzdziui, samdyti tam tikros srities specialista).

Praktinio pritaikomumo problemos pasizymi tuo, kad ne visada ziniu rinkoje galima isigyti praktiskai pritaikomu ziniu ar ju produktu, dazniausiai tai siuloma ideju lygmeniu arba sudetinga ivertinti, kaip jie atitiks organizacij os tikslus ir igytu ziniu atsiperkamumo lygi.

Tokio pobudzio problematika nagrinejama analizuojant ziniu igijimo procesa. Todel svarbu sukurti ziniu igijimo proceso vertinimo metoda, kuris sudarytu prielaidas ne tik ivertinti proceso efektyvuma, bet ir priimti sprendimus, susijusius su problemu sprendimu ir proceso gerinimo alternatyvomis. Nustatant ziniu igijimo proceso efektyvuma veikiancius veiksnius, susiduriama su proceso vertinimo kompleksiskumo problemomis, nes nera bendro poziurio, kurie veiksniai turi didziausia poveiki sio proceso efektyvumui. Todel tyrimo tikslas--pasiulyti integruota ziniu igij imo proceso vertinimo metoda Lietuvos draudimo sektoriaus organizacijoms. Tikslui pasiekti suformuoti sie uzdaviniai: isanalizuoti ziniu igijimo proceso vertinimo veiksniu ir metodu teorinius aspektus; nustatyti ziniu igijimo proceso vertinimo veiksnius, budingus Lietuvos draudimo sektoriaus organizacijoms; identifikuoti Lietuvos draudimo sektoriaus ziniu igijimo proceso problemines sritis.

Siam tyrimui atlikti buvo taikyti mokslines literaturos analizes, sintezes, eksp ertiniai ir daugiakriteriniai vertinimo metodai.

1. Ziniu igijimo proceso vertinimo veiksniu ir metodu teoriniai aspektai

Transformacijoje is informacines i ziniu visuomene keiciasi ne tik isorines aplinkos salygos, vartotoju poreikiai, strukturiniai organizaciju vienetai, bet ir istekliu prioritetai. Svarbiu istekliumi tampa ne tik informacija ir jos valdymas, bet ir zinios bei veiksmingas ju valdymas. Transformaciju kontekste ziniu vadybos reiksme, kaip veiksmingos priemones verslo organizaciju veiklos efektyvumui didinti, grindziama tuo, kad organizacijoms, siekiancioms islaikyti unikaluma, kurio nepajegtu greitai imituoti kitos organizacijos, nebeuztenka valdyti tradicinius isteklius. Zinios turi orientuotis i esminiu ir isskirtiniu kompetenciju valdyma, organizacijos turi buti auksciau esamo ziniu lygio ir pajegios maziausiomis sanaudomis kurti naujas zinias.

Kaip veiksmingai valdyti esamas zinias ir minimaliomis sanaudomis igyti naujas, egzistuojant ribotiems istekliams, tokio pobudzio problematika analizuojama nagrinejant ziniu vadybos disciplina sisteminiu poziuriu ir igyvendinama per procesini ziniu vadybos modeli, sudaranti procesu cikla ir formuoj anti ziniu vertes kurimo grandine. Vienas is to ciklo procesu yra ziniu igijimas.

Zinios mokslininku apibreziamos nevienareiksmiskai ir traktuojamos is ivairiu mokslu (psichologijos, vadybos, informacijos ir kt.) poziciju (Wiig et al. 1997; Becerra-Fernandez et al. 2004; Chen et al. 2005; Atkociuniene 2006; Probst et al. 2006; Zalieckaite et al. 2007; Fong et al. 2009; Frenz, Gillies 2009; Hawryszkiewycz 2010; Luke et al. 2010; Steyn, du Toit 2010; Fakhri, Talebzadeh 2011; Sullivan, Marvel 2011; Fletcher, Harris 2012; Pacharapha, Ractham 2012; Raudeliuniene 2012; Sakalas 2012; Gluckler 2013; Rutkauskas, Racinskaja 2013).

Zinios pagal lygmenis gali buti klasifikuojamos i individo, grupes, organizacijos, sektoriaus, valstybes, regiono ir kt. Pagal ziniu turetoja galima isskirti individo ir organizacijos zinias. Individo zinios--tai vieno asmens zinios, kurios kontroliuojamos priklausomai nuo asmens ir nebutinai susijusios su specifiniu turiniu. Organizacij os zinios susij usios su tam tikru turiniu.

Apibendrinant ivairias mokslininku nuomones, zinias galima butu apibudinti kaip susijusias su individais, ju pazinimo procesais, kaip dinamiskai kintancias priklausomai nuo pazinimo strukturos pokyciu, kaip motyva (prielaida) veikti. Individo naudojamos zinios yra pagrindas duomenims virsti informacija (duomenys yra ivestis, o informacija--isvestis) ir kurti didesne verte sprendziant problemas, formuojant, vertinant, priimant, igyvendinant sprendimus.

Zinios taip pat traktuojamos kaip organizacij os isteklius, atitinkantis istekliu valdymo principus: pateiktos reikiamu laiku ir tinkama forma, prieinamos reikiamoje vietoje, tenkinancios kokybes reikalavimus, sukuriamos maziausiomis sanaudomis.

Taciau mokslininkai pazymi, kad zinios turi tam tikru isskirtinumu, palyginti su kitais organizacijos istekliais: jos yra nematerialios ir sunkiai ismatuojamos, nepastovios; nera "sunaudojamos", taikomu ziniu padaugej a; ju negalima isigyti bet kokiu metu rinkoje, daznai tenka laukti rezultatu; gali buti naudojamos tuo paciu metu skirtinguose procesuose (Wiig et al. 1997).

Organizacijai svarbu sujungti individu zinias ir panaudoti jas verslo procesams valdyti, vertei kurti. Taip formuojama organizacijos ziniu baze, kai svarbus aspektai yra saveika su organizacijos nariais ir komunikacija. Siame kontekste organizacines zinios suvokiamos kaip visu galimu organizacijos veiksmu aibe, itraukiant aplinkos suvokimo ir reakcijos i pokycius gebejimus.

Kolektyvine ziniu baze gali buti apibreziama kaip socialines sistemos (organizacijos) pazinimo posistemis. Organizacij os ziniu baze sudaro individu zinios ir ju saveikos strukturos, organizacine kultura dalytis ziniomis.

Ahuja, Novelli (Smith, Lyles 2011) savo tyrimuose ziniu bazei apibudinti integruoja tris poziurius: pazinimo, turinio, transakcines zinias.

Pazinimo zinios--organizaciniu ziniu struktura, kuri apibudinama kaip tikslai, priezasties ir pasekmes isitikinimai, zinios apie potikslius bei elgsena, kiti pazinimo elementai, gristi asmenine darbuotojo patirtimi ir butini tikslams pasiekti.

Turinio zinios--tai zinios, susietos su informacija apie technologinius, gamybos, rinkodaros principus ar rysius.

Transakcines zinios--tai proceduru ar sistemu rinkinys, naudojamas organizacinems zinioms koduoti, saugoti, ieskoti, atnaujinti ir komunikuoti.

Ahuja, Novelli (Smith, Lyles 2011) organizacine ziniu baze apibudina kaip "ka organizacija zino", kuria sudaro: turinio zinios apie technologijas, rinkas, produktus (paslaugas), vartotojus, proceduras; pazinimo zinios kaip isitikinimai, modeliai, pazinimo sistemos; transakcines zinios, kaip prieiti ar atnaujinti turinio zinias.

Organizacijos ziniu bazes pokyciai galimi priimant sprendimus, susijusius su ziniu itvirtinimu, igijimu ar kurimu.

Ziniu igijimo procesas yra susijes su organizacijos vidiniu ziniu spragu pasalinimu, isigyjant jas isoreje. Siame procese organizacijoms svarbu priimti sprendimus, susijusius su tiesiogiai naudojamu ziniu isigijimu arba ziniu potencialo isigijimu.

Ziniu igij imas gali buti nagrinej amas individualiu ir organizaciniu lygmeniu. Individualiu lygmeniu ziniu igij imas traktuojamas kaip pokytis pazintineje individo strukturoje ir intencija taikyti zinias siekiant problemas isspresti. Organizacijos lygmeniu ziniu igijimas apibreziamas kaip ziniu igijimas is isorines aplinkos, transformuojant jas i efektyvu ziniu taikyma organizacijoje.

Isorineje aplinkoje galima isigyti isoriniu ekspertu ar kitu organizaciju (verslo konsultantu, asociaciju, universitetu) ziniu ar ju produktu. Daznai taikoma praktika--paslaugu arba ziniu pirkimas isoreje, kurie yra geresnes kokybes, reikalauja palyginti mazesniu sanaudu arba tai nera tiesiogiai susij e su organizacij os pagrindiniu paslaugu, produktu kurimu, pardavimu. Sis budas yra vidiniu kompetenciju pakeitimas isorinemis. Jeigu organizacija perka isoreje su pagrindine veikla susijusias paslaugas ar produktus arba naudojasi verslo konsultantu paslaugomis, tai gali susilpninti organizacijoje esancias esmines kompetencijas ir ju pletojima bei apsunkinti sprendimu priemimo ir igyvendinimo procesus.

Ziniu igijimo procesas yra glaudziai susijes su ziniu taikymo organizacijoje efektyvumu, kai igytas isoreje zinias reikia transformuoti I naudojamas zinias organizacijos veiklai gerinti (Gluckler 2013).

Chandler, Lyon (2009) isskiria skirtingus procesus, kaip organizacijos igyja zinias: igimtas mokymasis, eksperimentinis mokymasis, svetimas mokymasis, paieska ir stebejimas, idarbinimas.

Igimtas mokymasis pasizymi tuo, kad sis procesas apima zinias, susijusias su specialiomis socialinemis institucijomis, ir specifiniu darbo ziniu konteksta. Eksperimentinis mokymasis susijes su tuo, kad darbuotojai organizacijoje mokosi is praeities patirties ir taiko jas esamoms problemoms spresti. Svetimas mokymasis pasizymi tuo, kad mokomasi is kitu individu elgesio ir pasiekimu. Sis mokymasis svarbus tuomet, kai norima pasalinti tam tikras spragas. Paieska ir stebejimas pasireiskia tuomet, kai individai iesko informacijos specifinems problemoms spresti. Idarbinimo proceso metu naujos zinios igyjamos idarbinant reikiamus darbuotojus, turincius profesine kompetencija (turi atitinkamu ziniu, gebejimu ir igudziu), kurios organizacija neturi, taciau ta kompetencija yra reikalinga.

Ziniu igijimo procese svarbu identifikuoti tinkamus ziniu saltinius, kurie mokslinej e literaturoj e skirstomi ivairiai: isoriniai, vidiniai, instituciniai, rinkos, organizaciniai, statiniai (pavyzdziui, internetiniai tinklalapiai, kuriuose pateikiamos zinios tiesiogiai pasiekia gavejus, taciau organizacij a nera atsakinga uz pateiktu ziniu tiksluma), dinaminiai (kai ziniu gavejai patys suformuoja ziniu poreiki) ir kt.

Dazniausiai ziniu saltiniai skirstomi pagal saltinio buvimo vieta i vidinius (organizacijoje dirbanciu darbuotoju zinios) ir isorinius (tiekeju, kitu kontaktiniu organizaciju, partneriu, vartotoju zinios) (Leiponen, Helfat 2010; Liao et al. 2010; Kim et al. 2011; Fletcher, Harris 2012; Doloreux, Shearmur 2013; Urgak et al. 2013):

--vidiniai saltiniai: organizacijos darbuotoju turimos zinios, ziniu duomenu bazes, gerosios praktikos pavyzdziai, patirtis, susirinkimai, patentai, licencijos ir kt.;

--isoriniai saltiniai: verslo grupe, vartotojai, konsultacines imones, tiekejai, universitetai, viesieji ar privatus tyrimu institutai, kitos kontaktines auditorijos, konferencijos, mokslo produkcija (monografijos, publikacijos), duomenu bazes, parodos, ziniu produktai (patentai, konsultacijos).

Tam, kad vidiniu ziniu igij imo pro cesas vyktu sklandziai, mokslininkai siulo atkreipti demesi i tokias darbuotoju motyvavimo priemones, kaip vyresniu darbuotoju parama, kolegu dalyvavimas ir bendradarbiavimas, organizacijos kultura ir istekliai, fizine aplinka, priemokos ir kita (Park 2011).

Mokslininkai (Frenz, Gillies 2009; Kim et al. 2011; Antonioli et al. 2014) siulo ivairius isorinius ziniu igijimo budus: ivairios bendradarbiavimo formos (per regioninius ir uzsienio verslo kooperacijos susitarimus, priejimas prie kitu organizaciju ziniu baziu); organizaciju isigijima ar peremima (butina ivertinti kulturos ir kompetenciju suderinamumo lygi); partneryste (kai isipareigojama siekti bendru tikslu); suinteresuotus asmenis ir kt.

Daznai taikomas isoriniu ziniu igijimo budas yra ziniu pirkimas, kai gaunamos licencijos naudotis intelektine nuosavybe. Galima isigyti licencini susitarima, kuriuo pagrindziamas techniniu ir pramoniniu ziniu judejimas nuo licencijos davejo licencijos gavejui. Tai inovatyvios, specifines, isorines zinios, kurios padeda kelti darbuotoju kompetencija. Taciau sis ziniu igijimo budas yra labai sudetingas del nuolat atsirandanciu tokiu problemu, kaip (Fong et al. 2009): laiko ir vadovybes paramos trukumas, nepasitikejimas, netinkamas technologinio pletojimo lygis ar atsitiktiniai rysiai, techniniai nesklandumai.

Kitas ziniu saltiniu skirstymo budas yra pagal patirti (tiesiogine, netiesiogine) ir saltinio buvimo vieta (Fletcher, Harris 2012):

--tiesiogine patirtis (vidinis saltinis ir praktines zinios/ patyrimas), kai individai mokosi is savo klaidu ir pritaiko turimas zinias problemoms spresti;

--netiesiogine patirtis (isorinis saltinis ir praktines zinios/patyrimas), kai reikalingos zinios igyjamos netiesiogiai

--svetimos (kai zinios ismoktos is kitu organizaciju pavyzdziu, per licencijas, strateginius aljansus) ir perteiktos (idarbinant tinkamus darbuotojus ar isigyjant verslo vienetus);

--isorine paieska (isorinis saltinis ir tikslines zinios), kai zinios igyjamos is visuomeniniu ar kitu oficialiai skelbiamu saltiniu, tikrinant ju aplinka ir ieskant naujos informacijos;

--vidine informacija (vidinis ziniu saltinis ir tikslines zinios), kai turimos praktines zinios nera demonstruojamos.

Mokslininkai (Juceviciene, Mozuriuniene 2009; Presutti et al. 2011; Fletcher, Harris 2012) siulo, renkantis tikslinius ziniu saltinius, atsizvelgti I tokius vertinimo veiksnius, kaip eksternalizacijos laipsnis, priimtinumas, geografiniai aspektai, specifika, perkeliamumas:

--eksternalizacijos laipsnis--kai organizacijos nariai, dirbdami grupeje, perduoda neisreikstas zinias ir pavercia jas kolektyvinemis, isreikstomis ziniomis;

--priimtinumas--kai dalijantis geraja praktika apsi- keiciama ziniomis;

--geografinis aspektas--kai zinios apie uzsienio rinkas ir inovaciju taikyma gali buti generuojamos tarptautiniu mastu, atsizvelgiant i gebejima prieiti prie ziniu, kad ir kur jos butu;

--specifika--tai skirtingu ziniu rusiu perdavimas, reikalaujantis tinkamiausio igijimo budo ranguojant tam tikrus procesus;

--perkeliamumas per ziniu prigimti isreiskia galimybe skirtingoms zinioms transformuotis, atsizvelgiant i gavejo charakteristika, ziniu prigimti ir organizacijos valdymo struktura.

Mokslininkai siulo tokius ziniu produktu isigijimo budus (Probst et al. 2006; Wang et al. 2010; Raudeliuniene 2012), kaip:

--uzfiksuotos zinios--tai uzfiksuotu ziniu pirkimas (pavyzdziui, programine iranga, zinynai), taciau si forma nesuteikia organizaciniu kompetenciju ir naudojama greitai darbinei veiklai atlikti;

--intelektines nuosavybes isigijimas--tai tinkamas budas pasalinti ziniu bazes spragas, esant ribotiems organizacijos istekliams;

--programines irangos paketu isigijimas sudaro prielaidas sujungti tam tikrus ziniu vadybos komponentus i viena tinkla, prieiti prie ziniu baziu, dalytis ziniomis, standartizuoti procesus;

--dizaino isigijimas--tai tokio tipo "ziniu paketai", kuriais gali naudotis treciosios salys (pavyzdziui, statybos planai, projektai);

--atvirkscia inzinerija--tai "uzsaldytos zinios", kurias galima suvokti isardzius produkta ir isanalizavus produkto savybes; tokiu budu galima nustatyti pigesnius komponentus, nepakenkiant produkto kokybei, ir sumazinti savikaina.

Probst, Raub, Romhardt (2006) isskiria dvieju tipu partneryste: produktu ir ziniu rysiai. Produktu rysiu tikslai--sumazinti sanaudas ir rizika, sutrumpinti produkto kurimo arba pateikimo i rinka procesa, neutralizuoti konkurencij a, taciau tai nera ilgalaikes organizacijos patirties didinimo priemone. Ziniu rysiai yra abipusis mokymasis ir ziniu igijimas su ivairiose srityse veikianciais partneriais (pavyzdziui, universitetai, asociacijos). Renkantis partnerius, butina ivertinti ziniu nutekejimo, nuvertejimo, priklausomybes, pasitikejimo rizika.

Wijk, Bosch, Volberda (Smith, Lyles 2011) nagrineja tinklus kaip ziniu paieskos priemone joms isigyti ir kurti. Sie autoriai apibudina tinkles kaip sasajas tarp dalyviu, suburtu laikino arba pusiau laikino modelio, bendrai orientuotu i problema ar rezultata. Dalyviai tinkle siekia prieiti prie vienas kito istekliu, mokytis ir integruoti zinias problemai spresti ar rezultatui pasiekti, o naujos sasajos gali buti suformuotos su tais paciais ar skirtingais dalyviais. Sie mokslininkai isskiria tris tinklu tipus: socialiniai, aljansu ir organizaciniai tinklai.

Socialiniai tinklai--kai kiekviena organizacija ar organizaciju grupe yra kaip tinklas, kuris yra nepriklausomas nuo valdymo rezimo ir strukturos.

Aljansiniai ir organizaciniai tinklai grindziami tam tikru valdymo budu. Alj ansiniai tinklai formuoj ami valdymo principu, siekiant gauti prieiga prie ziniu, kurios nepasiekiamos del organizacijos ribu. Organizaciniai tinklai atsirado siekiant palengvinti vidiniu ziniu valdyma. Suinteresuoti asmenys gali buti akcininku, tiekeju, vartotoju (pavyzdziui, vartotoju zinios apie produktu savybes), profsajungu zinios. Siuo atveju svarbu identifikuoti, kokiais kanalais ar priemonemis bus naudojamasi siekiant igyti ziniu is suinteresuotu asmenu.

Siekdami efektyviai koordinuoti ir igyvendinti ziniu igijimo procesa, mokslininkai pabrezia ziniu, inovaciju ir technologiju integracija, nes inovacijos versle--tai varomoji jega ir unikalumo pagrindas--procesas, kurio metu organizacija igytas zinias pavercia naujais ar technologiskai is esmes patobulintais procesais ar produktais (paslaugomis). Inovacijos--tai procesas, kai pasitelkiant naujus darbo metodus organizacijoje esamos zinios pritaikomos kasdieneje veikloje, o ziniu vadyba padeda transformuoti isreikstas zinias i inovatyvias idejas (Hung et al. 2010; Kaziliunas 2012; Girniene 2013). Tai pagrindinis veiksnys, uztikrinantis tvaria organizacijos pletra, o inovaciju kurimo pagrindu tampa butent zinios. Is to iseina, kad tarp inovaciju ir ziniu esama tiesioginio rysio (1 pav.).

Todel ziniu igijimo, dalijimosi ziniomis ir taikymo procesai yra esminiai veiksniai, uztikrinantys inovaciju pletojima, kai zinios yra objektas, zinojimo procesas ir galimybe veikti.

Ziniu ir inovaciju tarpusavio rysiai pagristi tuo, kad zinios reikalingos tiek inovacijoms kurti, tiek joms diegti bei naudotis. Todel siekiant pletoti inovacijas yra labai svarbu ivertinti organizacijos gebejimus igyti naujas zinias is skirtingu saltiniu bei dalytis turimomis ziniomis pasitelkiant ivairius rysius. Organizaciju gebejimas bendrauti su ivairiais partneriais ir gebejimas igyti ziniu ir technologiju is isoriniu saltiniu sudaro galimybe didinti ju gebejima taikyti inovacijas. Bendraujant su kitomis organizacijomis pasirenkami tinkamesni darbo metodai, ugdomi ivairus technologiniai ir inovaciniai gebej imai bei igudziai, o tai sudaro prielaidas organizaciju unikalumui atsirasti.

Inovaciju pletros sekme priklauso nuo tinkamu ziniu saltiniu parinkimo, ziniu igijimo budo ir organizacijos imlumo zinioms (gebejimo koordinuoti ir integruoti platu vidiniu ir isoriniu ziniu spektra), gebejimu iveikti inovaciju barjerus (rinkos, finansiniai, kurie pasireiskia reikalingu finansiniu istekliu trukumu) ir rinkos neapibreztuma bei atsizvelgti i kontrolinius kintamuosius, kurie padeda inovacijas specializuoti tam tikrai organizacijai, priklausomai nuo jos veiklos sektoriaus ir dydzio (2 pav.). Tinkamai taikydamos naujai igytas zinias, organizacijos turi galimybiu pletoti unikalias kompetencijas, pasirinkti, diegti ir gerinti technologijas savo veikloje (Urgak et al. 2013).

[FIGURE 1 OMITTED]

Mokslineje literaturoje ziniu igijimo procesa veikiantys veiksniai dazniausiai skirstomi i isorinius ir vidinius (Park 2010). Apibendrinant mokslininku tyrimo rezultatus (Chlivickas, Raudeliuniene 2007, 2008; Bivainis, Drejeris 2009; Frenz, Gillies 2009; Lee et al. 2010; Park 2010; Raudeliuniene 2012; Raudeliuniene et al. 2012; Raudeliuniene, Neimontas 2012; Xu et al. 2012, 2013), vidiniai ziniu igijimo procesa veikiantys veiksniai yra susij e su organizacij os istekliu grupemis: zmogiskieji istekliai (darbuotoju motyvacija, kompetencija), technologiniai istekliai (technologiju infrastruktura ir baze zinioms igyti, metodai ir priemones), finansiniai istekliai (sudarantys prielaidas igyti vertingas zinias is isores), su tiksline organizacij os orientacija susij e veiksniai (organizacine struktura, tikslai, kultura, tinklai). Vidiniai veiksniai pasireiskia organizacijos gebejimu efektyviai pasinaudoti turimomis ir igytomis ziniomis, t. y. ar, ivertinus trukstamu ziniu poreiki, igyti zinias ir pritaikyti jas praktineje veikloje (siuo atveju darbuotojai turi buti motyvuojami savo veikloje taikyti inovacijas), ar pasinaudoti jau turimomis darbuotoju ziniomis, siekiant didesnio eksternalizacijos (neisreikstu ziniu tapsmo kolektyvinemis ziniomis) laipsnio.

Isoriniai ziniu igijimo procesa veikiantys veiksniai susije su rinkos specifika, iejimo i rinka barjerais, isoriniais ziniu igijimo saltiniais, ziniu turiniu ir verte, ziniu igijimo budais ir kita. Isoriniai veiksniai pasizymi tuo, kad isorine organizacijos aplinka yra dinamiska ir neapibrezta, todel siekiant ivertinti trukstamu ziniu igijimo galimybe, butina atsizvelgti i rinkos specifika, sakos pozicija nauju rinkos dalyviu atzvilgiu ir norimu igyti ziniu turini bei forma (turinio atitikti esamai situacijai neapibreztoje aplinkoje).

[FIGURE 2 OMITTED]

Remiantis nagrinetais moksliniais literaturos saltiniais buvo sudarytas pirminis vertinimo veiksniu sarasas ekspertiniam vertinimui is 36 ziniu igijimo procesa veikianciu veiksniu, kurie turinio poziuriu buvo suskirstyti i keturias veiksniu grupes: motyvacinius, turinio, organizacinius ir finansinius.

Sis veiksniu grupiu isskyrimas grindziamas tokia logine ir priezastine seka: pagrindinis organizacijos tikslas--ilgalaikio ekonominio pelno siekimas ir vertes kurimas, kuris priklauso nuo organizacijos darbuotoju motyvacijos igyti nauju ziniu ir jas pritaikyti efektyvesnei darbinei veiklai atlikti, o tai tiesiogiai siejasi su turinio ir organizaciniais aspektais, sudaranciais prielaidas sklandziai koordinuoti ziniu igijimo procesa, ir finansiniais istekliais, kurie uztikrina finansini ziniu igijimo aspekta. Todel tyrimo autoriai formuoja prielaida, kad ziniu igijimo procesas tinkamai funkcionuoja tik esant motyvuotam ir gebanciam dirbti organizacijos personalui.

Motyvaciniai aspektai susideda is tokiu vertinimo veiksniu, kaip darbuotoju motyvacij a igyti ziniu, ziniu verte, darbuotoju poziuris i inovacijas ir kt.

Turinio veiksniu vertinimo grupei buvo priskirti tokie veiksniai, kaip gavejo charakteristika, eksperto kompetencija (issilavinimas, darbo patirtis), ziniu kokybe, ziniu igijimo lygis, ziniu pateikimo forma, pritaikymas organizacijai (igyjamu ziniu atitiktis imones veiklai) ir kita.

Organizaciniu veiksniu grupe susijusi su ziniu igijimo proceso organizavimu: rinkos specifika, konkurencijos intensyvumu, organizacijos gyvavimo periodu, organizacijos dydziu, organizacijos valdymo struktura, proceso dalyviais, dalyviu skaiciumi, proceso trukme, vieta, darbuotoju profesine ir socialine kompetencija, ekspertu skaiciumi ir kt.

Finansine veiksniu grupe susijusi su tokiais vertinimo veiksniais, kaip ziniu ir technologiju igijimo kaina, finansavimo saltiniai, budai ir kt.

Kadangi ziniu igijimo procesas pasizymi vertinimo kompleksiskumu ir veiksniu ivairove, tyrimui atlikti buvo pasirinkti daugiakriteriniai vertinimo metodai, kurie priklauso sprendimu priemimo grupei ir sudaro prielaidas kompleksiskai ivertinti ziniu igijimo procesa bei priimti sprendimus, susijusius su proceso gerinimu. Podvezko (2008) nuomone, taikant daugiakriterinius vertinimo metodus, galima kiekybiskai ivertinti bet kuri sudetinga reiskini, isreiksta daugeliu rodikliu.

Ginevicius ir Podvezko (2005) nurodo, kad kompleksiniu ir sudetingu reiskiniu vertinimas pradedamas tyrimo problemos formulavimu ir tyrimo obj ekto bei tikslu nustatymu, o baigiamas sprendimu priemimu del nagrinejamo reiskinio busenos pagerinimo.

Kadangi atskiru rodikliu, apibudinanciu tiriamaji objekta, itaka nagrinejamam reiskiniui nevienoda, taikant daugiakriterinius vertinimus labai svarbu nustatyti rodikliu reiksminguma (Podvezko 2008). Labiausiai paplitusi yra kriteriju reiksmingumu skale intervale [0, 1] (Ginevicius, Podvezko 2005), kuri ir bus naudojama ziniu igijimo proceso veiksniu vertinimo reiksmingumui nustatyti.

2. Ziniu igijimo proceso efektyvuma veikianciu veiksniu tyrimas Lietuvos draudimo sektoriuje

Siekiant ivertinti ziniu igijimo procesa veikiancius veiksnius Lietuvos draudimo sektoriuje, buvo pasirinktas daugiakriterinis vertinimo metodas, suderintas su ekspertiniu vertinimu (Ginevicius, Povezko 2003; Ginevicius, Krivka 2009).

Tyrimas buvo atliktas 2013 m. vasario men. pasitelkiant keturis ekspertus is Lietuvos gyvybes draudimo organizaciju darbuotoju, kurie sutiko dalyvauti tyrime, vienas buvo pasirinktas isorinis ekspertas, glaudziai susijes su draudimo sektoriumi ir turintis mokymo toje srityje patirties. Tyrime dalyvavo draudimo ekspertai is tokiu organizaciju, kaip AB "Lietuvos draudimas", UAB DK "PZU Lietuva", "BTA Insurance company" SE filialo Lietuvoj e, "Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group" Lietuvos filialas. Visu tyrime dalyvavusiu ekspertu patirtis draudimo sektoriuje--apie 10 metu.

Ekspertinis vertinimas vyko pagal tokius pateiktus vertinimo etapus: ziniu igijimo procesa veikianciu veiksniu saraso tikslinimas; vertinimo kriteriju reiksmiu nustatymas ir normalizavimas pagal skale [1, 3] (1--maziausia kriterijaus reiksme, 2--vidutine, 3--didziausia); veiksniu reiksmingumo nustatymas skales intervale [0, 1]; integruoto kriterijaus ivercio skaiciavimas pagal formule (adaptuota pagal Ginevicius, Povezko 2003), kai:

R = [n.summation over (i=1)] [[omega].sub.i] x [R.sub.i], (1)

cia [[omega].sub.i]--daliniu kriteriju reiksmingumas; [R.sub.i]--daliniu kriteriju normalizuotos reiksmes.

Formuojant sprendimu poaibi ziniu igijimo procesui tobulinti buvo atsizvelgiama i didziausia atotruki nuo maksimaliai galimu veiksniu vertinimo pirminiu kriteriju reiksmiu ir ivertintu veiksniu vertinimo pirminiu kriteriju reiksmiu (adaptuota remiantis Raudeliuniene 2007):

[A.sub.i] = ([N.sub.i] x [[omega].sub.i]) - ([N.sup.*.sub.i] x [[omega].sub.i]), (2)

cia [A.sub.i]--didziausias veiksniu atotrukis, lyginant su normalizuota ivertinimo reiksme; [N.sub.i]--normalizuota ivertinimo reiksme intervale [1, 3]; [N.sup.*.sub.i]--galima didziausia normalizuota pirminio kriterij aus reiksme; [[omega].sub.i]--pirminio vertinimo kriterijaus reiksmingumas.

Gautas atotrukis traktuojamas kaip sprestinos sritys, siekiant ziniu igijimo proceso efektyvumo, ir joms pasalinti suformuojama sprendimu aibe.

Ziniu igijimo procesa veikianciu veiksniu saraso tikslinimo etape ekspertams buvo pateikta patikslinti 36 ziniu igijimo procesa veikiantys veiksniai, is kuriu ekspertai atrinko 17 vertinimo veiksniu, veikianciu proceso efektyvuma (1 lentele).

Motyvaciniai veiksniai susideda is tokiu vertinimo veiksniu, kaip darbuotoju motyvacija igyti ziniu, darbuotoju poziuris i inovacijas.

Turinio veiksniu vertinimo grupei buvo priskirti tokie veiksniai, kaip eksperto kompetencija, ziniu igijimo lygis, ziniu forma, pritaikymas organizacijai.

Organizaciniu veiksniu grupe susideda is tokiu veiksniu: mokomu darbuotoju grupe, ziniu igijimo proceso trukme, ziniu igijimo proceso vieta, susitikimu su ekspertais skaicius, mokomu darbuotoju pareigos, igytu ziniu patvirtinimas, ekspertu skaicius, darbuotoju komunikaciniai gebejimai.

Finansiniu veiksniu grupe sudaro ziniu igijimo kaina, proceso finansuotojas, technologijos kaina.

Veiksniu reiksmingumo nustatymo etape ekspertai daugiausia demesio skyre ziniu igijimo turinio svarbai (0,3) ir finansiniams aspektams (0,3), o kaip ne tokius svarbius isskyre organizacinius (0,25) ir motyvacinius (0,15) aspektus, grisdami tuo, kad igyjamu ziniu kokybe ir kaina yra labiausiai ziniu igijimo procesa veikiantys veiksniai.

Motyvaciniu veiksniu grupeje, ekspertu nuomone, darbuotoju poziuris i inovacijas (0,6) yra reiksmingesnis, lyginant su darbuotoju motyvacija igyti zinias (0,4).

Ziniu igijimo turinio grupej e kaip reiksmingiausi veiksniai buvo isskirti ziniu igijimo lygis (0,3), eksperto kompetencija (0,25) ir pritaikymas organizacijai (0,25), o ziniu formai (0,2) skiriamas mazesnis reiksmingumas.

Organizaciniu veiksniu grupeje reiksmingiausi veiksniai yra mokomu darbuotoju grupe (0,2) ir ziniu igijimo proceso trukme (0,2), susitikimu su ekspertais skaicius (0,15), o maziau reiksmingi veiksniai yra ziniu igijimo proceso vieta (0,1), mokomu darbuotoju pareigos (0,1), ekspertu skaicius (0,1), komunikaciniai darbuotoju gebejimai (0,1).

Finansiniu veiksniu grupeje proceso finansuotojas (0,35) ir ziniu igijimo kaina (0,35) isskiriami kaip reiksmingiausi veiksniai, o technologijos kaina (0,3)--kaip maziau reiksmingas veiksnys (1 lentele).

Apskaiciavus integruoto kriterij aus iverti, rodanti ziniu igijimo proceso efektyvuma Lietuvos draudimo sektoriuje, remiantis ekspertiniu vertinimu, buvo gautas 2,36 is maksimaliai galimu 3 (1--maziausias integruoto kriterijaus ivertis, 2--vidutinis integruoto kriterijaus ivertis, 3 didziausias integruoto kriterijaus ivertis), o apskaiciuotas atotrukis -0,64.

Remiantis apskaiciuotais atotrukiais, Lietuvos draudimo sektoriaus ziniu igijimo procese daugiausia probleminiu sriciu yra susijusiu su organizaciniais (-0,24), finansiniais (-0,2) ir motyvaciniais aspektais (-0,15), maziausiai probleminiu sriciu yra su turinio aspektais (-0,06).

Motyvaciniu veiksniu grupeje buvo identifikuotos problemines sritys, susijusios su darbuotoju poziuriu i inovacijas (-0,6) ir darbuotoju motyvacija igyti ziniu (-0,4).

Ziniu igijimo turinio grupeje identifikuotos problemines sritys, susijusios tik su ziniu forma (-0,2).

Organizaciniu veiksniu grupej e nustatytos problemines sritys sietinos su ziniu igij imo proceso trukme (-0,4), susitikimu su ekspertais skaiciumi (-0,15), ziniu igijimo proceso vieta (-0,1) ir ekspertu skaiciumi (-0,1).

Finansiniu veiksniu grupeje buvo identifikuotos tokios problemines sritys, kaip ziniu igijimo kaina (-0,35), technologijos kaina (-0,3), mokomu darbuotoju grupe (-0,2).

Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad darbuotojai nera motyvuojami igyti ziniu ir vengia inovaciju darbineje veikloje. Kitu organizaciju ar ekspertu siuloma isigyti ziniu forma irgi nera visiems priimtina, kaip ir ziniu igijimo vieta. Kadangi yra per didele ziniu igijimo ir technologijos kaina, mokomu darbuotoju grupes yra didesnes, o procesas trumpesnis, todel ziniu igijimo procesas siuo atzvilgiu nera pakankamai efektyvus. Be to, yra per mazai ekspertu ir labai retai galima laukti is ju tikslingo problemos sprendimo budo.

Atsizvelgdami i tyrimo rezultatus, autoriai siulo Lietuvos draudimo sektoriaus organizaciju vadovybei pradeti tobulinti ziniu igijimo procesa nuo darbuotoju motyvacij os, o tai tiesiogiai susije su ju skatinimo didinimu igyti nauju ziniu, buti labiau orientuotiems i inovacine veikla ir tuo remiantis tobulinti ne tik ziniu igijimo procesa, bet ir prisideti prie unikaliu organizacijos ziniu ir vertes kurimo. Tyrimo autoriai formuoj a prielaida, kad, padidinus darbuotoju motyvacijos lygi, kitos ziniu igijimo proceso problemines sritys (kaip ziniu forma, ziniu igij imo proceso trukme ir kita) butu gerokai efektyviau sprendziamos.

Todel Lietuvos draudimo sektoriaus organizaciju vadovybei siuloma atkreipti demesi i tokias pateiktu motyvacija veikianciu veiksniu grupes (adaptuota remiantis Raudeliuniene 2012):

--materialinius veiksnius: darbo uzmokestis; premijavimas; priemoku skyrimas; vienkartine pinigine ismoka;

--pripazinimo veiksnius: padeka; vardine dovana; geriausio darbuotojo apdovanojimai; didesnis atsakomybes ir igaliojimu suteikimas; itraukimas i sprendimu priemima; karjeros galimybes;

--saviraiskos veiksnius: galimybe dirbti idomu ir atsakinga darba; galimybe nuolatos tobuleti (mokymai, kvalifikacijos kelimo kursai, rotacija, stazuotes, komandiruotes);

--socialinius veiksnius: geras psichologinis mikroklimatas; tinkamas vadovavimo stilius; laisvalaikio ar pramogu renginiai; vadovo demesys, neformalus pokalbiai; komandinio darbo organizavimas;

--saugumo veiksnius: tinkamos darbo salygos, aprupinimas irengta darbo vieta; socialines garantijos, draudimas.

Isvados

Ziniu igijimas--vienas svarbiausiu ziniu vadybos procesu, nes tik nuo tinkamai parinktu ziniu ir ju vertes, ziniu saltiniu, metodu, budu priemoniu priklauso, ar bus pasiekti ziniu tikslai integruoti i organizacijos bendruosius tikslus ir tuo remiantis padidintas organizacijos veiklos efektyvumas ir kuriama organizacijos verte.

Ziniu igijimo procesa veikiantys veiksniai buvo isskirti i keturias grupes--motyvacinius, turinio, organizacinius, finansinius--remiantis tokia logine seka: pagrindinis organizacijos tikslas--vertes kurimas, kuris priklauso nuo organizacijos darbuotoju motyvacijos igyti nauju ziniu ir jas pritaikyti efektyvesnei darbinei veiklai atlikti, o tai tiesiogiai siejasi su ziniu turinio, organizaciniais ir finansiniais aspektais.

Remiantis atliktais empiriniais tyrimais buvo pasiulytas integruotas ziniu igijimo proceso vertinimo metodas Lietuvos draudimo sektoriaus organizacijoms, sudarantis prielaidas ivertinti proceso efektyvuma ir formuoti siulymus tobulinti procesa.

Atlikus ziniu igijimo proceso ekspertini vertinima Lietuvos draudimo sektoriuje nustatyta, kad ziniu igijimo procesas funkcionuoja geriau nei vidutiniskai (2,36 is maksimaliai galimu 3: 1--maziausias integruoto kriterijaus ivertis, 2--vidutinis integruoto kriterijaus ivertis, 3--didziausias integruoto kriterijaus ivertis) bei buvo identifikuotos tokios ziniu igijimo proceso problemines sritys, susijusios su:

--motyvaciniais aspektais: nepakankama darbuotoju motyvacija igyti nauju ziniu ir savo veikloje diegti naujoves;

--turinio svarbos aspektais: netinkama ziniu forma, truksta ekspertu konsultaciju, ypac kilus sudetingoms situacijoms reikalaujancioms efektyvaus sprendimo budo;

--organizaciniais aspektais: ziniu igijimo proceso trukme, ekspertu ir susitikimu su jais skaicius, ziniu igijimo proceso vieta;

--finansiniais aspektais: per didele ziniu igijimo ir technologiju kaina.

Kilusioms problemoms spresti siuloma pradeti nuo organizacijos darbuotoju motyvacijos lygio didinimo, atsizvelgiant i materialinius, pripazinimo, saviraiskos, socialinius, saugumo veiksnius.

Sis siulymas remiasi nuostata, kad, tik padidinus darbuotoju motyvacijos lygi, tyrimo metu identifikuotos ziniu igijimo problemines sritys (ziniu forma, ziniu igijimo proceso trukme ir kita) butu sprendziamos kur kas efektyviau.

Caption: 1 pav. Ziniu ir inovaciju rysiai (adaptuota pagal Becheikh 2013)

Fig. 1. Relationships between knowledge and innovations (adapted by Becheikh 2013)

Caption: 2 pav. Inovaciju pletra veikiantys veiksniai (adaptuota pagal Marvel 2012; Becheikh 2013)

Fig. 2. Factors influencing the development of innovations (adapted by Marvel 2012; Becheikh 2013)

http://dx.doi.org/ 10.3846/btp.2014.15

Literatura

Antonioli, D.; Marzucchi, A.; Montresor, S. 2014. Regional innovation policy and innovative behaviour: looking for additional effects, European Planning Studies 22(1): 64-83. http://dx.doi.org/10.1080/09654313.2012.722977

Atkociuniene, Z. O. 2006. Informacijos ir ziniu vadyba informacijos ir komunikacijos mokslu sistemoje, Informacijos mokslai 37: 22-29.

Becerra-Fernandez, I.; Gonzalez, A.; Sabherwal, R. 2004. Knowledge management: challenges, solutions, and technologies. Pearson: Prentice Hall. 386 p.

Becheikh, N. 2013. The impact of knowledge acquisition and absorptive capacity on technological innovations in developing countries: evidence from Egyptian small and mediumsized enterprises, Journal of African Business 14(3): 127-140. http://dx.doi.org/10.1080/15228916.2013.843997

Bivainis, J.; Drejeris, R. 2009. Nauju paslaugu technologijos tinkamumo daugiakriterinis vertinimas, Verslas: teorija ir praktika 10(2): 93-106.

Chandler, G. N.; Lyon, D. W. 2009. Involvement in knowledge- acquisition activities by venture team memebrs and venture performance, Entrepreneurship Theory and Practice 5: 571-592. http://dx.doi.org/10.1111/j.1540-6520.2009.00317.x

Chen, X. H.; Snyman, M. M. M.; Sewdass, N. 2005. Interrelationship between document management, information management and knowledge management, South African Journal of Information Management 7(3): 1-19. http://dx.doi.org/10.3846/16111699.2011.639797

Chlivickas, E.; Raudeliuniene, J. 2007. Zmogiskuju istekliu potencialo vertinimo sistema viesajame sektoriuje, Viesasis administravimas 4(16): 44-52.

Chlivickas, E.; Raudeliuniene, J. 2008. Technologiniu istekliu potencialas viesajame sektoriuje: vertinimo sistema, Viesasis administravimas 1(17): 6269.

Doloreux, D.; Shearmur, R. 2013. Innovation strategies: are knowledge-intensive business services just another source of information? Industry and Innovation 20(8): 719-738. http://dx.doi.org/10.1080/13662716.2013.856623

Fakhri, L. S.; Talebzadeh, F. 2011. A framework for professional citizenship education based on knwoledge management principles, Procedia--Social and Behavioral Sciences 29: 1133-1142.

Fletcher, N.; Harris, S. 2012. Knowledge acquisition for the internationalization of the smaller firm: content and sources, International Business Review 21: 631-647. http://dx.doi.org/10.1016/j.ibusrev.2011.07.008

Fong, P. S. W.; Lee, H. F. 2009. Acquisition, reuse and sharing of knowledge in property management firms, Facilities 27(7/8): 291-314. http://dx.doi.org/10.1108/02632770910956148

Frenz, M.; Gillies, G. I. 2009. The impact on innovation performance of different sources of knowledge: evidence from the UK Community innovation survey, Research Policy 38: 1125-1135. http://dx.doi.org/10.1016/j.respol.2009.05.002

Ginevicius, R.; Povezko, V. 2003. Hierarhiskai strukturizuotu rodikliu reiksmingumo kompleksinis vertinimas, Verslas: teorija ir praktika 4(3): 111116.

Ginevicius, R.; Podvezko, V. 2005. Daugiakriterinio vertinimo rodikliu sistemos formavimas, Verslas: teorija ir praktika 6(4): 199-207.

Ginevicius, R.; Krivka, A. 2009. Konkurencines aplinkos oligopolineje rinkoje daugiakriterinis vertinimas, Verslas: teorija ir praktika 10(4): 247258. http://dx.doi.org/10.3846/1648-0627.2009.10.247-258

Girniene, I. 2013. Ziniu vadybos ir inovaciju sasajos: konceptualus poziuriai, Informacijos mokslai 64: 75-89.

Gluckler, J. 2013. Knowledge, networks and space: connectivity and the problem of non-interactive learning, regional studies, Regional Studies 47(6): 880-894. http://dx.doi.org/10.1080/00343404.2013.779659

Hawryszkiewycz, I. 2010. Knowledge management: organizing knowledge based enterprises. Basingstoke: Palgrave Macmillan. 356 p.

Hung, R. Y.; Lien, B. Y.; Fang, S. C.; McLean, G. N. 2010. Knowledge as facilitator for enhancing innovation through total quality management, TQM and Business Excellence 21(4): 425-438. http://dx.doi.org/10.1080/14783361003606795

Juceviciene, P.; Mozuriuniene, V. 2009. Organizacijos zinojimo santykis su organizacijos ziniomis: pazinimo ir formalizavimo ribos, Ekonomika ir vadyba 14: 1129-1138.

Kaziliunas, A. 2012. The knowledge management process for implementing quality improvement programs, Informacijos mokslai 62: 97-108.

Kim, J.; Song, J.; Jones, D. R. 2011. The cognitive selection framework for knowledge acquisition strategies in virtual communities, International Journal of Information Management 31: 111-120. http://dx.doi.org/10.1016/j.ijinfomgt.2010.05.011

Lee, A. H. O.; Wang, W. M.; Lin, T. Y. 2010. An evaluation framework for technology transfer of new equipment in high technology industry, Technological Forecasting and Social Change 77: 135-150. http://dx.doi.org/10.1016/j.techfore.2009.06.002

Leiponen, A.; Helfat, C. E. 2010. Innovation objectives, knowledge sources, and the benefits of breadth, Strategic Management Journal 31: 224-236.

Liao, Sh.; Wu, Ch.; Hu, D.; Tsui, K. 2010. Relationships between knowledge acquisition, absorptive capacity and innovation capability: an empirical study on Taiwan's financial and manufacturing industrines, Journal of Information Science 36(1): 19-35. http://dx.doi.org/10.1177/0165551509340362

Luke, B.; Verreynne, M. L.; Kearins, K. 2010. Innovative and entrepreneurial activity in the public sector: the changing face of public sector institutions, Innovation: Management, Policy & Practice 12: 138-153. http://dx.doi.org/10.5172/impp.12.2.138

Marvel, M. 2012. Knowledge acquisition asymmetries and innovation radicalness, Journal of Small Business Management 50(3): 447-468. http://dx.doi.org/10.1111/j.1540-627X.2012.00362.x

Pacharapha, T.; Ractham, V. V. 2012. Knowledge acquisition: the roles of perceived value of knowledge content and source, Journal of Knowledge Management 16(5): 724-739. http://dx.doi.org/10.1108/13673271211262772

Park, B. I. 2010. What matters to managerial knowledge acquisition in international joint ventures? High knowledge acquirers versus low knowledge acquirers, Asia Pacific Journal of Management 27: 55-79. http://dx.doi.org/10.1007/s10490-008-9111-6

Park, B. I. 2011. Differences in knowledge acquisition mechanisms between IJVs with Western vs Japanese parents, Management Decision 49(3): 422443. http://dx.doi.org/10.1108/00251741111120789

Podvezko, V. 2008. Sudetingu dydziu kompleksinis vertinimas, Verslas: teorija ir praktika 9(3): 160-168.

Presutti, M.; Boari, C.; Majocchi, A. 2011. The importance of proximity for the start-ups' knowledge acquisition and exploitation, Journal of Small Business Management 49(3): 361-389. http://dx.doi.org/10.1111/j.1540-627X.2011.00331.x

Probst, G.; Raub, S.; Romhardt, K. 2006. Ziniu vadyba: sekmes komponentai. Vilnius: Knygiai. 352 p.

Raudeliuniene, J. 2007. Imoniu konkuravimo strateginiu sprendimu formavimas: daktaro disertacijos rankrastis. Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilnius. 145 p.

Raudeliuniene, J. 2012. Ziniu vadyba: mokomoji knyga. Vilnius: Technika. 120 p. http://dx.doi.org/10.3846/1287-S

Raudeliuniene, J.; Meidute, I.; Martinaitis, G. 2012. Evaluation system for factors affecting creativity in the Lithuanian armed forces, Journal of Business Economics and Management 13(1): 148-166.

Raudeliuniene, J.; Neimontas, M. 2012. Employee competency integrated assessment: the example of the public relations specialists of the Lithuanian armed forces, in Contemporary issues in business, management and education, 15 November, 2012, Vilnius, Lithuania, 57-68.

Rutkauskas, A. V.; Racinskaja, I. 2013. Integrated intelligence and knowledge, innovation and technology management, nurturing country universal sustainable development, in II Mezhdunarodnaya nauchno-prakticheskaya konferentsiya "Problemysovremennoy ekonomiki:globalnyy, natsionalnyy i regionalnyy kontekst", 23-24 May, 2013, Grodno, 205-211.

Sakalas, A. 2012. Ziniu vadyba: besimokancios imones kurimas. Vilnius: Technologija. 351 p.

Smith, M. E.; Lyles, M. A. 2011. Handbook of organizational learning and knowledge management. 2nd ed. Chichester: John Wiley & Sons Ltd. 711 p.

Steyn, P. D.; du Toit, A. S. A. 2010. Investigating the potential for the development of a just-in-time knowledge management model, South African Journal of Business Management 41(2): 1-12.

Sullivan, D. M.; Marvel, M. R. 2011. Knowledge acquisition, network reliance, and early-stage technology venture outcomes, Journal of Management Studies 48(6): 1169-1193. http://dx.doi.org/10.1111/j.1467-6486.2010.00998.x

Urgak, B.; Quintas, M. A.; Arevalo-Tome, R. 2013. Knowledge resources and innovation performance: the mediation of innovation capability moderated by management commitment, Technology Analysis & Strategic Management 25(5): 543-565. http://dx.doi.org/10.1080/09537325.2013.785514

Wang, J.; Wu, Y.; Liu, X.; Gao, X. 2010. Knowledge acquisition method from domain text based on theme logic model and artificial neural network, Expert Systems with Applications 37: 267-275. http://dx.doi.org/10.1016/j.eswa.2009.05.009

Wiig, K. M.; Hoog, R.; Spek, R. 1997. Supporting knowledge management: a selection of methods and techniques, Expert Systems With Applications 13(1): 15-27. http://dx.doi.org/10.1016/S0957-4174(97)00019-5

Xu, K.; Huang, K. F.; Gao, Sh. 2012. The effect of institutional ties on knowledge acquisition in uncertain environments, Asia Pacific Journal of Management 29: 387-408. http://dx.doi.org/10.1007/s10490-010-9196-6

Xu, J.; Houssin, R.; Bernard, A.; Caillaud, E. 2013. Systemic modeling of knowledge for innovation in design, CIRP Journal of Manufacturing Science and Technology 6: 1-12. http://dx.doi.org/10.1016/j.cirpj.2012.09.001

Zalieckaite, L.; Mikalauskiene, A. O. 2007. Organizacijos ziniu strukturu ir ju vadybos prieigu analize, Informacijos mokslai 41: 42-57.

Jurgita Raudeliuniene (1), Irena Racinskaja (2)

Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania

E-mails: (1) jurgita.raudeliuniene@vgtu.lt (corresponding author); (2) irena.racinskaja@vgtu.lt

Received 29 January 2014; accepted 28 March 2014

Jurgita Raudeliuniene (1), Irena Racinskaja (2)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva

El. pastas: (1) jurgita.raudeliuniene@vgtu.lt; (2) irena.racinskaja@vgtu.lt

Iteikta 2014-01-29; priimta 2014-03-28

Jurgita RAUDELIUNIENE. Assoc. Prof. Dr. of social sciences at the Faculty of Business Management, Vilnius Gediminas Technical University. The author and co-author of more than 20 scientific papers. Research interests: knowledge management, formation and evaluation of competitive strategic decisions.

Irena RACINSKAJA. MA in Business from the Faculty of Business Management, Vilnius Gediminas Technical University. Research interests: knowledge, innovation and technology integration, insurance, electronic business, knowledge management, sustainable development.

Table 1. Summary of factors influencing knowledge acquisition
process assessment (created by Authors)

Veiksniu grupe    Pirminiai vertinimo          Reiksmingumas
(reiksmingumas)   kriterijai

Motyvaciniai      Darbuotoju motyvacija             0,4
aspektai (0,15)     igyti ziniu
                  Darbuotoju poziuris               0,6
                    i inovacijas

Turinio           Eksperto kompetencija            0,25
aspektai (0,3)    Ziniu igijimo lygis               0,3
                  Ziniu forma                       0,2
                  Pritaikymas organizacijai        0,25

Organizaciniai    Mokomu darbuotoju grupe           0,2
aspektai (0,25)   Ziniu igijimo proceso             0,2
                    trukme
                  Ziniu igijimo                     0,1
                    proceso vieta
                  Susitikimu su                    0,15
                    ekspertais skaicius
                  Mokomu darbuotoju pareigos        0,1
                  Igytu ziniu patvirtinimas        0,05
                  Ekspertu skaicius                 0,1
                  Komunikaciniai                    0,1
                    darbuotoju gebejimai

Finansiniai       Ziniu igijimo kaina              0,35
aspektai (0,3)    Proceso finansuotojas            0,35
                  Technologijos kaina               0,3

Veiksniu grupe    Pirminiai vertinimo          Ivertis   Atotrukis
(reiksmingumas)   kriterijai

Motyvaciniai      Darbuotoju motyvacija          0,8       -0,4
aspektai (0,15)     igyti ziniu
                  Darbuotoju poziuris            1,2       -0,6
                    i inovacijas

Turinio           Eksperto kompetencija         0,75         0
aspektai (0,3)    Ziniu igijimo lygis            0,9         0
                  Ziniu forma                    0,4       -0,2
                  Pritaikymas organizacijai     0,75         0

Organizaciniai    Mokomu darbuotoju grupe        0,4       -0,2
aspektai (0,25)   Ziniu igijimo proceso          0,2       -0,4
                    trukme
                  Ziniu igijimo                  0,2       -0,1
                    proceso vieta
                  Susitikimu su                 0,30       -0,15
                    ekspertais skaicius
                  Mokomu darbuotoju pareigos     0,3         0
                  Igytu ziniu patvirtinimas     0,15         0
                  Ekspertu skaicius              0,2       -0,1
                  Komunikaciniai                 0,3         0
                    darbuotoju gebejimai

Finansiniai       Ziniu igijimo kaina            0,7       -0,35
aspektai (0,3)    Proceso finansuotojas         1,05         0
                  Technologijos kaina            0,6       -0,3