Assessment of the factors affecting the efficiency of the knowledge identification process in the sector of information technology/Ziniu identifikavimo Proceso efektyvuma veikianciu veiksniu Vertinimas informaciniu technologiju sektoriuje.

Raudeliuniene, Jurgita ; Jaskyte, Egle

Ivadas

Transformaciju kontekste inovaciju reiksme, kaip veiksmingos priemones verslo organizaciju veiklos efektyvumui didinti, grindziama tuo, kad organizacijoms, siekiancioms islaikyti esama ir sukurti nauja ilgalaiki konkurencini pranasuma, kurio nepajegtu greitai imituoti konkurentai, nebeuztenka valdyti tradicinius isteklius. Jos turi orientuotis i turimu zmogiskuju istekliu potenciala ir inovacine veikla, ivardijama kaip viena is svarbiausiu veiksniu, lemianciu konkurencinga pozicija pasaulineje erdveje. Inovacijos versle--tai varomoji jega ir konkurencingumo pagrindas--procesas, kurio metu organizacija sukauptas, igytas ar sukurtas zinias pavercia naujais ar technologiskai is esmes patobulintais procesais ar produktais (paslaugomis).

2008-2010 m. Lietuvoje inovacine veikla vykde 32,5 % imoniu (2006-2008 m.--28,8 %). Informaciniu technologiju (toliau--IT) sektoriuje inovacijas diege 66,4 % sektoriaus imoniu. 2008-2010 m. inovaciniu imoniu apyvarta sudare daugiau kaip puse visu imoniu apyvartos (2008 m.--64,2 %, 2010 m.--65,8 % visu imoniu apyvartos). IT sektoriaus inovaciniu imoniu apyvarta sudare atitinkamai 89,1 ir 87,3 %. 2008-2010 m. 13,7 % verslo imoniu idiege technologiniu procesu inovacijas (IT sektoriuje--35,3 %), 12,7 % visu imoniu--produkto inovacijas (IT sektoriuje--43,5 %) (Lietuvos statistikos departamentas 2012).

Is to iseina, kad IT sektoriaus organizacijos turi didziausia inovaciju kurimo ir skleidimo patirti. Taciau IT sektoriaus organizacijos vis dar susiduria su problemomis, susijusiomis su neveiksmingu vertingo ziniu turto naudojimu, pavyzdziui, ne visada zino apie reikiamas svarbias ir specifines sriciu kompetencijas, neturi visapusiskos informacijos apie turima ziniu turta arba organizacijoje egzistuojancius tam tikros srities ekspertus. Tokio pobudzio problemoms spresti naudojamas ziniu identifikavimo procesas, kuriame svarbu zinoti isoriniu ir vidiniu ziniu skaidrumo lygi: kokios yra vidines ir isorines zinios, kur yra zinios, kas tas zinias turi.

Ziniu identifikavimas--tai vienas esminiu ziniu vadybos procesu, susijusiu su isoriniu ir vidiniu ziniu (vertingas ziniu turtas, svarbiu sriciu kompetencija) analize, siekiant atrasti esamas organizacijos ziniu spragas bei formuoti ir priimti sprendimus, susijusius arba su ziniu itvirtinimu, igijimu is isores arba kurimu. Identifikuojant zinias siekiama uztikrinti isorini ir vidini ziniu skaidruma (mokymosi ir pokyciu svarba).

Ziniu identifikavimo proceso efektyvuma veikiancius veiksnius mokslininkai nagrineja jau ne viena desimtmeti, taciau iki siol nera vieningo poziurio, kaip objektyviai nustatyti, kokie veiksniai turi didziausia poveiki sio proceso efektyvumui. Ziniu identifikavimo procesas ir sudedamosios jo dalys yra sudetingas ir nevienareiksmiskas tyrimo objektas, todel mokslineje literaturoje pateikiami skirtingi mokslininku poziuriai, kaip identifikuoti esminius veiksnius ir juos ivertinti.

Tyrimo tikslas--nustatyti ziniu identifikavimo proceso efektyvuma veikiancius veiksnius informaciniu technologiju sektoriuje, o tai sudarytu prielaidas ivertinti ziniu identifikavimo proceso efektyvuma.

Pateikiant ziniu identifikavimo proceso efektyvuma veikianciu veiksniu vertinimo reiksme ir problematika bei sisteminant procesa veikiancius veiksnius, siame tyrime taikomi teoriniai analizes, lyginimo ir apibendrinimo metodai, veiksniams identifikuoti ir vertinti taikyta apklausa bei ekspertiniai vertinimo metodai.

1. Ziniu identifikavimo proceso efektyvuma

veikianciu veiksniu vertinimo teoriniai aspektai Transformaciju kontekste veiksminga priemone verslo organizaciju veiklos efektyvumui didinti ir inovacinei veiklai pletoti yra ziniu vadyba. Ziniu vadyba yra tikslingas ir sistemingas ziniu procesu, metodu, priemoniu valdymas, visapusiskai naudojant ziniu potenciala, siekiant tikslo, sprendziant problemas ir priimant efektyvius sprendimus (Raudeliuniene 2012).

Siekiant veiksmingai valdyti informacija ir zinias, butina gerai ismanyti esminius ziniu vadybos komponentus: procesus, veiksnius, metodus, priemones ir ju ypatumus. Kaip efektyviai valdyti esamas zinias, kurti naujas, kokios kliutys, sunkumai, kokie valdymo metodai, veiksniai, vertinimo kriterijai--tokio pobudzio problematika mokslininku nagrinejama sisteminiu poziuriu ir igyvendinama remiantis procesiniu ziniu vadybos modeliu (ziniu vadybos procesais), sudaranciu procesu cikla ir formuojanciu ziniu vertes kurimo grandine (Raudeliuniene et al. 2012).

Wiig, Hoog, Spek (1997) isskiria keturias ziniu vadybos veiklas: perziura (praeities ir esamos situacijos palyginimas, vertinimo rezultatai), konceptualizavimas (ziniu turto organizacijos kontekste analize, silpnuju ir stipriuju pusiu nustatymas), apmastymas (optimalaus plano pasirinkimas probleminems sritims pagerinti, rizikos ivertinimas), veikimas (plano igyvendinimas).

Becerra--Fernandez, Gonzalez, Sabherwal (2004) isskiria kompleksini ziniu vadybos komponentu spektra, lemianti efektyvius ziniu vadybos sprendimus: ziniu vadybos procesai ir subprocesai, sistemos, mechanizmai ir technologijos, infrastruktura. Ziniu vadybos procesai apibudinami kaip procesai, padedantys surasti, identifikuoti, dalytis, taikyti zinias. Jie skirstomi i nauju ziniu radimo, esamu ziniu identifikavimo, dalijimosi ziniomis, ziniu taikymo procesus (Becerra--Fernandez et al. 2004). Becerra--Fernandez, Gonzalez, Sabherwal (2004) pateikti ziniu vadybos procesai ir subprocesai buvo isskirti integruojant tokiu mokslininku, kaip Nonaka (1994) (keturi budai valdyti zinias--socializacija, eksternalizacija, internalizacija, kombinacija) ir Grant (1996), Nahapiet ir Ghoshal (1998) (pasikeitimas, valdymas, rutina) tyrimu rezultatus.

Becerra--Fernandez, Gonzalez, Sabherwal (2004) ziniu identifikavimo procesa (atradima, paemima, igijima) apibudina kaip isreikstiniu ir neisreikstiniu ziniu atradimo procesa, kai zinios, susijusios su zmonemis, ju darbo produktais, organizacijos vienetais, egzistuoja uz organizacijos ribu (konsultantai, konkurentai, vartotojai, tiekejai). Sis procesas integruoja eksternalizacijos (ikunijimo, isreiskimo) ir internalizacijos (peremimo) subprocesus. Eksternalizacija susijusi su neisreikstiniu ziniu pavertimu isreiksta forma (pavyzdziui, zodziai, vaizdines priemones, koncepcijos, metaforine kalba (metaforos, analogijos, pasakojimas)). Internalizacija yra isreikstiniu ziniu pavertimas neisreikstinemis ziniomis, dazniausiai mokantis.

Probst, Raub, Romhardt (2006) siulo integruotaja ziniu valdymo sistema, skirta ziniu istekliams valdyti ir pagrista ziniu vadybos procesais: ziniu tikslu nustatymas, ziniu identifikavimas, igijimas, pletojimas, dalijimasis ziniomis ir ziniu platinimas, naudojimas, issaugojimas, vertinimas. Probst, Raub, Romhardt (2006) ziniu identifikavimo procesa traktuoja kaip procesa, sietina su isoriniu ir vidiniu ziniu analize, siekiant atrasti organizacijos ziniu spragas ir priimti sprendimus, susijusius arba su ziniu itvirtinimu (jeigu reikiamu ziniu yra organizacijoje), arba igijimu is isores (jeigu reikiamu ziniu yra organizacijos isoreje), arba kurimu (jeigu reikiamu ziniu nera nei organizacijoje, nei isoreje).

O'Dell, Hubert (2011) pateikia APQS (angl. American Productivity and Quality Center) ziniu judejimo procesa, kurio komponentai yra zmones, procesai, turinys, technologijos. Sio proceso esme--suvokti, kaip organizacijoje turi vykti ziniu judejimo procesai, kokios kritines zinios, spragos ar problemines sritys egzistuoja ir neigiamai veikia ziniu judejimo proceso vyksma. Nustacius problemines ziniu judejimo sritis, autoriai siulo pereiti prie kito etapo--ziniu valdymo strategijos formavimo identifikuotoms spragoms pasalinti. Sie mokslininkai identifikavimo procese siulo naudoti ziniu zemelapius esamoms ziniu spragoms ivertinti (O'Dell, Hubert 2011).

Mokslineje literaturoje nagrinejamosios ziniu identifikavimo problemines sritys isskiriamos i asmenines ir funkcines (Raudeliuniene 2012):

--asmenines darbuotoju problemos: organizacijos darbuotojai nenori, kad informacija apie ju ziniu spragas butu platinama visoje organizacijoje, arba nesutinka, kad butu identifikuotos ju vertingos neisreikstines zinios, nes tai susije su tam tikros galios praradimu darbineje veikloje, arba nesuvokia, kad zinios gali buti naudingos kitiems darbuotojams;

--funkcines problemos, kai organizacijose nera atskiro strukturinio vieneto arba ziniu specialisto, atsakingo uz ziniu turto identifikavima ir skaidruma (pavyzdziui, personalo skyrius kaupia informacija apie darbuotoju kompetencijas, taciau sia informacija nera dalijamasi), todel nedaug kas zino, kokiu esminiu kompetenciju organizacijoje yra, kokiu truksta ir kokias kompetencijas reikia pletoti, kokie yra svarbiausi isoriniai ir vidiniai tinklai dalytis ziniomis.

Ziniu identifikavimo proceso probleminems sritims spresti pasitelkiami ivairus metodai, priemones, budai, veiksniai, veikiantys ziniu identifikavimo proceso efektyvuma organizacijose.

Isorinems ir vidinems zinioms identifikuoti daugelis mokslininku siulo analizuoti su organizacija susijusia ziniu aplinka, bendraujant su isoriniais ir vidiniais ekspertais, pasinaudojant ivairiais isoriniais ir vidiniais tinklais. Kitas budas--palyginamoji konkurentu analize sakos ir organizacijos viduje, kai organizacija, lygindama kitu organizaciju turimas kompetencijas su kompetencijomis, esanciomis organizacijos viduje, identifikuoja stipriasias ir silpnasias puses, konkurencinius pranasumus, geraja praktika. Tai sudaro prielaidas atsirasti ivairiu formu bendradarbiavimo galimybems, efektyvesniam isoriniu ir vidiniu istekliu naudojimui bei tinkamesnei reakcijai i pokycius. Identifikavus svarbiu kompetenciju trukumus, yra galimybe pletoti mokymosi procesus.

Mokslininkai (Wiig et al. 1997; Probst et al. 2006; O'Dell, Hubert 2011; Winkelen, McKenzie 2011) siulo ivairias ziniu identifikavimo priemones, skirtas vidinems zinioms identifikuoti: ekspertu zinynai, ziniu zemelapiai, topografines ziniu lenteles, ziniu turto zemelapiai, geoinformacines sistemos, ziniu saltiniu zemelapiai, ziniu matricos, kompetenciju zemelapiai, tyrimo ir pletros ziniu tinklai (arba produktu kurimo matrica), vidiniai pasitikejimo tinklai (neformalios tinklo strukturos).

Mokslininkai isskiria ivairias isoriniu ziniu identifikavimo priemones, tokias kaip isoriniai informacijos nesejai, ziniu tarpininkai, tinklai ir ju nariai (pavyzdziui, ekspertu ar asociaciju tinklai). Isoriniais informacijos nesejais yra organizacijos vartotojai, tiekejai, partneriai. Ziniu tarpininkais gali buti ivairus universitetai, vykdantys taikomuosius mokslinius tyrimus, ekspertai, konsultantai, archyvai ir kt. Reikia pabrezti ir tinklu teikiama nauda organizacijoms, nes tinklai yra svarbus ziniu saltiniu paieskos ir kontaktu budas, kai ju nariu panasus interesai bei santykiai yra pagristi neformaliu dalijimosi ziniomis principu.

Wiig, Hoog, Spek (1997) ziniu identifikavimo procese isskiria keturis esminius ziniu turto inventorizavimo veiksnius (laika, forma, vieta, turini), atsakant i siuos klausimus: kas naudojasi ziniomis (i si klausima atsakoma identifikuojant verslo procesus), kokios zinios naudojamos (zinios, kurios sudaro prielaidas efektyviai vykdyti verslo procesus), kur jos naudojamos ir koki vaidmeni atlieka organizacijoje.

Wiig, Hoog, Spek (1997) ziniu turtui aprasyti siulo naudotis bendraisiais turinio ir prieinamumo identifikatoriais:

--bendrieji identifikatoriai: ivardyti ziniu turto pavadinima (ziniu sritis, kryptis, saka), verslo procesa (kokiam verslo procesui zinios naudojamos kaip isteklius), pareigybe (kuriai priskiriamos zinios, pavyzdziui, personalo direktorius), priemone (pavyzdziui, asmuo, kompiuterine programa, knyga ir t. t.);

--turinio identifikatoriai: ivardyti ziniu tipa kokybes kontekste (pavyzdziui, kuriamos, baigtos ir t. t.), esama patirti, stabiluma (turinio pokycio tempai, pavyzdziui, greitai, letai);

--prieinamumo identifikatoriai: nurodyti laika (kada ziniu turtas yra prieinamas verslo procesui, pavyzdziui, nuo 8:00 iki 10:00 val.), vieta (fizine vieta, pavyzdziui, personalo skyriuje), forma (ziniu formatas, pavyzdziui, dokumentine, kompiuterine, neisreikstines darbuotojo zinios).

Remiantis mokslines literaturos analize, ziniu identifikavimo proceso efektyvuma veikiancius veiksnius galima sugrupuoti i du lygius: individualuji, kuris priklauso nuo organizacijos darbuotojo ir jo kaip individo charakteristiku, tokiu kaip asmenines ir psichologines savybes, mikroaplinka; organizacini, apimanti tokias organizacijos charakteristikas, kaip strategija, istekliai, ziniu valdymo iniciatyvos. Tokiu budu buvo identifikuota 19 ziniu identifikavimo proceso efektyvuma veikianciu veiksniu (1 lentele).

Mokslineje literaturoje isskiriamos tokios individo psichologines savybes, veikiancios ziniu identifikavimo proceso efektyvuma, kaip psichologine sveikata, problemu sprendimo igudziai, optimizmas, emocinis intelektas (El--Den 2012). Psichologine sveikata apibudinama kaip teigiamas psichologinis funkcionavimas. Socialiniu rysiu stiprinimas, asmeninio augimo kryptingumas ir atitinkami aplinkos veiksniai yra trys elementai, skatinantys gera savijauta bei didinantys socialinius ir veiklos rezultatus (El--Den 2012). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad gera psichologine individo sveikata daro teigiama itaka visos darbo grupes veiklai--skatinami uzduotims atlikti reikiamu ziniu identifikavimo, perdavimo ir dalijimosi ziniomis procesai. Problemu sprendimo igudziai ivardijami kaip tam tikri mastymo modeliai, tarpasmeniniai igudziai ar talentas. Sios specifines zinios turi buti paverstos isreikstinemis ziniomis, kad kiti grupes nariai galetu jas isisavinti ir panaudoti. Optimistai yra linke pasisalinti nuo neissprendziamu uzduociu ir rinktis lengvesnes alternatyvas, o pesimistai, uzstringantys prie neissprendziamu uzduociu, dazniausiai prasciau atlieka savo darba (El--Den 2012). Tyrimas parode, kad optimizmas daro teigiama poveiki komandiniam darbui (El--Den 2012). Emocinis intelektas glaudziai siejamas su profesines individo veiklos pasiekimais. Savimone/saves priemimas, kitu zmoniu jausmu supratimas, gebejimas valdyti emocijas, gebejimas buti praktiskam ir pakreipti reikalus tinkama linkme bei gebejimas palaikyti teigiama ir optimistini buda yra profesine veikla labiausiai lemiantys emocinio intelekto veiksniai (El--Den 2012). Tyrimo metu buvo patvirtinta, kad emocinis intelektas yra neatsiejama neisreikstu ziniu savybe, daranti teigiama itaka komandos saveikai ir ziniu valdymo procesui (El--Den 2012).

Shafia, Vanani, Mirzaei (2011) savo tyrimuose nagrinejo projekto metu igytu ziniu praradimo problemas ir nustate pagrindines priezastis, del kuriu maziau demesio skiriama ziniu identifikavimo procesui: didesnis jegu sutelkimas projekto pabaigoje ir laiko trukumas; nepakankamas noras mokytis is atskiru klaidu; isipareigojimo atlikti proceduras, nurodytas projekto reikalavimuose, trukumas; patirties integruojant projekto procesus trukumas; apciuopiamu rezultatu, kurie perteiktu igyta komandos nariu patirti, trukumas; susiduriama su sunkumais koordinuojant informacijos igijima; netinkamas ismoktu pamoku registravimas ir dokumentavimas, pateikiamas kitiems individams sunkiai suvokiamu ir pritaikomu budu; ziniu apie patirties perdavimo metodus trukumas. Siu mokslininku teigimu, tokios asmenines individo savybes, kaip motyvacija, disciplina, igudziai, turi didziausia itaka ziniu identifikavimo proceso efektyvumui (Shafia et al. 2011).

Kitas svarbus veiksnys ziniu identifikavimo proceso efektyvumui vertinti--mikroaplinka, siejama su individo darbo vieta, tarpusavio santykiais, tai isoriniai ir vidiniai suinteresuoti asmenys (Mariano, Casey 2007), darbas (Mariano, Casey 2007), komandos struktura (Mariano, Casey 2007), pasitikejimas (Uden, Naaranoja 2013). Isoriniai ir vidiniai suinteresuoti asmenys ivardijami kaip vadovai, kolegos, vartotojai (naudotojai), kai reikiamu ziniu dalis yra susijusi su ju poreikiais (Mariano, Casey 2007). Daug demesio skiriama ir kolegoms, nes asmenis, dirbancius komandoje ar grupeje, sieja abipuse priklausomybe ir bendri poreikiai. Kai kurie darbuotojai, dazniausiai jaunesnieji, kaip svarbia ziniu identifikavimo priezasti nurodo vadovus ir ju poreikius (Mariano, Casey 2007). Darbas, kuri reikia atlikti, tiesiogiai siejasi su ziniu poreikiu ir priklauso nuo vartotojo poreikiu bei proceduru, vykdomu pagal numatytus organizacijos standartus, pobudzio (Mariano, Casey 2007). Komandos struktura svarbi tuo, kad uzduotys dazniausiai atliekamos komandose, todel, identifikuojant ziniu poreiki, svarbu zinoti jos sudeti. Tai komandos nariu, ju gebejimu ir igudziu, prieinamumo, darbo su vartotojais istorijos ir pan. (Mariano, Casey 2007). Uden, Naaranoja (2013) isskiria ir pasitikejimo savoka, kai tikima, kad kitas asmuo yra kompetentingas tam tikroje dalykineje srityje, o tai sudaro prielaidas veiksmingiau vykdyti ziniu identifikavimo procesa (Uden, Naaranoja 2013).

Aujirapongpan, Vadhanasindhu, Chandrachai, Cooparat (2010), nagrinedami ziniu valdymo efektyvumo problema, technologijas, organizacine struktura ir kultura priskyre organizacijos istekliu perspektyvai. Technologiju infrastruktura apima informaciniu technologiju infrastruktura ir jos pritaikyma ziniu valdymo sistemai palaikyti (Allameh et al. 2010). Organizacine struktura traktuojama kaip formalus santykiai ir veiklos bei istekliu paskirstymas tarp organizacijos darbuotoju (Allameh et al. 2010). Centralizacija ir formalizacija yra du pagrindiniai organizacines strukturos aspektai. Centralizacija nurodo hierarchini lygi, kuris turi teise priimti sprendimus organizacijoje. Formalizacija susijusi su rasytiniais dokumentais, taisyklemis ir proceduromis, kurios lemia ziniu komunikavima organizacijoje. Strukturines charakteristikos veikia kaip informacijos filtras, ribojantis, ka organizacija gali pamatyti, suprasti ir ismokti (Claver--Cortes et al. 2007). Organizacijos kultura yra vertybiu, isitikinimu ir normu, kuriomis vadovaujasi organizacijos nariai, rinkinys. Organizacijos kultura lemia individo reakcija i skirtingas situacijas ir ji supancios aplinkos interpretavima (Allameh et al. 2010). Organizacijos kultura, kaip ir struktura, formuoja ir kontroliuoja individo elgesi organizacijoje. Motyvaciniai procesai ir kultura yra vieni svarbiausiu ziniu valdymo sekmes veiksniu (Allameh et al. 2012). Kultura lemia, kokiu budu informacija interpretuojama, naudojama ir kaip ja dalijamasi (Sun, Hao 2006; Allameh et al. 2010, 2012; Pimchangthong, Tinprapa 2012; Tow et al. 2011, 2012). Efektyvi organizacijos kultura gali sukurti tinkama aplinka keistis ziniomis ir skatinti ziniu veiklas (Allameh et al. 2010). Organizacijos istekliu kategorijai priskiriamas ir zmogiskuju istekliu veiksnys (Pimchangthong, Tinprapa 2012), nes zinios, motyvacija ir iniciatyva, pagalba, mokymosi tinklai, socialiniai rysiai, koordinavimas ir kurybiskumas yra tiesiogiai susije su procesu efektyvumu (Ansari et al. 2012).

Sun, Hao (2006) teigimu, ziniu identifikavimo reiksme organizacijoje priklauso nuo organizacijos kulturos, infrastrukturos ir organizacijos tikslu. Organizacijos tikslu isgryninimas ne tik nurodo pagrindinius veiklos principus, bet ir motyvuoja organizacijos darbuotojus efektyviai veikti.

Ziniu identifikavimo procesas dazniausiai igyvendinamas naudojantis neformaliais tinklais arba tiesiogiai kreipiantis i tam tikros srities ekspertus (O'Dell, Hubert 2011; Krishnaveni, Sujatha 2012). Organizacijoje ir atskiruose jos strukturiniuose vienetuose dirbanciu ekspertu skaicius ir ju pasiekiamumo galimybe, neformalaus tinklo issidestymo pobudis veikia ziniu identifikavimo proceso efektyvuma. Svarbu pamineti ir praktikos bendruomenes, kurios skirtos organizacijos darbuotojams mokytis vieniems is kitu dalijantis ziniomis, turintiems bendra tiksla perduoti izvalgas ir geraja patirti.

Apibendrinant moksliniu tyrimu rezultatus galima teigti, kad ziniu identifikavimo proceso efektyvuma veikiantys veiksniai priskiriami prie sudetingu ir kompleksiniu socialiniu reiskiniu, nes tarpusavyje saveikauja daug susijusiu ir priesingomis kryptimis veikianciu veiksniu. V. Podvezko nuomone, kompleksiniam sudetingu dydziu vertinimui efektyviai taikomi daugiakriteriniai vertinimo metodai, nes juos taikant galima kiekybiskai ivertinti bet kuri sudetinga reiskini, isreiksta daugeliu rodikliu (Podvezko 2008).

R. Ginevicius nurodo, kad kompleksiniu ir sudetingu reiskiniu vertinima iprastai sudaro sie daugiakriterinio vertinimo etapai: tyrimo problemos formulavimo ir tyrimo objekto ir tikslu nustatymas; tiriamaji reiskini veikianciu veiksniu saraso sudarymas; tiriamojo reiskinio veiksniu sistemos formavimas; tiriamojo reiskinio veiksniu kiekybines israiskos (rodikliu) nustatymas; tiriamojo reiskinio veiksniu formalizavimas, rodikliu reiksmiu nustatymas ir normalizavimas; tiriamojo reiskinio veiksniu reiksmingumo nustatymo modelio parinkimas ir veiksniu reiksmingumo nustatymas; tiriamojo reiskinio rodikliu sujungimo i apibendrinamaji dydi budo parinkimas; tiriamojo reiskinio rodikliu sujungimas i apibendrinamaji dydi; sprendimu priemimas del nagrinejamo reiskinio busenos pagerinimo (Ginevicius, Podvezko 2005).

Gineviciaus ir Podvezko (2003a, 2003b) teigimu, sio metodo esme--nustatyti nagrinejamo objekto dalinius rodiklius, apskaiciuoti ju reiksmes ir svorius, tuomet sujungti i apibendrinamaji kriteriju, kuris integruoja aibe daliniu kriteriju.

Kadangi atskiru rodikliu, apibudinanciu tiriamaji objekta, itaka nagrinejamam reiskiniui nevienoda, taikant daugiakriterinius vertinimus labai svarbu nustatyti rodikliu reiksminguma. Kriteriju reiksmingumo nustatymo budus galima skirstyti i objektyvius ir subjektyvius. Kai kriteriju reiksmingumas nustatomas subjektyviai, tai atlieka ekspertai, o kai objektyviai, kriteriju reiksmingumas nustatomas remiantis objektyvia informacija atliekamais matematiniais skaiciavimais (Podvezko 2008). Nustatant kriteriju reiksmingumus pagal kriteriju reiksmingumu skale naudojamos ivairaus dydzio skales (pavyzdziui, [0, 1], [0, 100] ir kita), rangai, balai, procentai. Labiausiai paplitusi yra kriteriju reiksmingumu skale intervale [0, 1] (Ginevicius, Podvezko 2005), kuri ir bus naudojama ziniu identifikavimo proceso efektyvuma veikianciu veiksniu reiksmingumui nustatyti.

Apibendrinant moksliniu tyrimu rezultatus galima teigti, kad ziniu identifikavimo proceso efektyvuma veikiantys veiksniai yra kompleksiniai tyrimo objektai. Todel kompleksinis daugiakriterinis vertinimas tinkamas ziniu identifikavimo proceso efektyvuma veikiantiems veiksniams vertinti, nes veiksniu neimanoma isreiksti vienu vertinimo kriterijumi, taikant si metoda nera ribojamas vertinimo veiksniu ir kriteriju skaicius, tai sudaro prielaidas nustatyti atskiru veiksniu svarba vertinimo rezultatams ir palyginti veiksnius tarpusavyje.

2. Ziniu identifikavimo proceso efektyvuma veikianciu veiksniu tyrimas informaciniu technologiju sektoriuje

Siekiant nustatyti ziniu identifikavimo proceso efektyvuma veikiancius veiksnius informaciniu technologiju sektoriuje, buvo atlikti du tyrimai: apklausa ir ekspertinis vertinimas.

Apklausos formoje imoniu vadovu buvo prasoma pateikti bendraja informacija apie imone: pavadinima, dydi, vykdomos imones veikla. Taip pat buvo pateikti klausimai, susije su ziniu identifikavimo proceso efektyvuma veikianciu veiksniu nustatymu (respondentu buvo prasoma ivertinti kiekviena veiksni pagal vertinimo skale: "visiskai nelemia", "nelemia", "nei lemia, nei nelemia", "lemia", "labai lemia"; gauti vertinimo rezultatai buvo isreiksti ir pateikti reiksmingumu skales intervale [0, 1]), ziniu identifikavimo metodu ir priemoniu naudojimu. Apklausai atlikti buvo pasirinktos 74 komercines Lietuvos IT sektoriaus organizacijos, kurias vienija "Infobalt" asociacija, is kuriu 37 dalyvavo apklausoje.

Daugiausia atsakiusiuju IT organizaciju teikia programines irangos diegimo paslaugas (15,4 %), uzsiima verslo valdymo sistemu kurimu ir diegimu (12,9 %), teikia el. svetainiu kurimo paslaugas (12,9 %) (1 pav.).

Individualiu lygmeniu respondentai kaip reiksmingiausias grupes nurode asmenines savybes (0,39) ir mikroaplinka (0,37), o kaip maziau reiksminga grupe isskyre psichologines savybes (0,24).

Atsakiusiuju nuomone, reiksmingiausi psichologiniu savybiu vertinimo veiksniai yra problemu sprendimo igudziai (0,27) ir emocinis intelektas (0,25), maziau reiksmingi veiksniai--optimizmas (0,24) ir psichologine sveikata (0,24).

Darbuotoju asmeniniu savybiu grupeje tyrimo rezultatai pasiskirste tokiu eiliskumu: motyvacija (0,4), igudziai (0,33), disciplina (0,27); motyvacijos veiksniui skirtas didziausias reiksmingumas.

Mikroaplinkos grupeje respondentai darba (0,26) ir komandos struktura (0,26) isskyre kaip reiksmingiausius veiksnius, o pasitikejima (0,24) bei isorinius ir vidinius suinteresuotus asmenis (0,24) isskyre kaip maziau reiksmingus veiksnius.

Organizaciniu lygmeniu respondentu nuomone, reiksmingiausi veiksniai yra ziniu valdymo iniciatyvos (0,39) ir strategija (0,39), o maziau reiksmingi--organizaciniai istekliai (0,22).

Organizaciniu istekliu grupeje didziausia reiksme teikiama zmogiskuju istekliu veiksniui (0,27) ir technologiju infrastrukturai (0,25), o maziau--organizacines strukturos (0,24) ir organizacines kulturos (0,24) veiksniams. Apibendrinant organizacijos istekliu grupes tyrimo rezultatus galima teigti, kad ziniu identifikavimo efektyvuma labiausiai lemia zmogiskieji istekliai, nes zmogiskasis kapitalas yra pagrindinis ziniu valdymo objektas.

[FIGURE 2 OMITTED]

Ziniu valdymo iniciatyvu grupeje reiksmingiausias veiksnys yra ekspertai (0,41), maziau reiksmingi veiksniai praktikos bendruomenes (0,3) ir neformalus tinklai (0,29).

Apibendrinant ziniu identifikavimo proceso efektyvuma veikianciu veiksniu apklausos tyrimo rezultatus, galima teigti, kad, IT organizaciju darbuotoju nuomone, asmenines savybes laikomos svarbiausia individualaus lygio veiksniu grupe, o strategija ir ziniu valdymo iniciatyvos analogiskai vertinamos organizaciniu lygmeniu. Ziniu identifikavima individualiu lygmeniu labiausiai lemia motyvacija, problemu sprendimo igudziai, darbas ir komandos struktura (2 lentele). Mazesne reiksme teikiama igudziams, emociniam intelektui, optimizmui, psichologinei sveikatai, isoriniams ir vidiniams suinteresuotiems asmenims, pasitikejimui. Vertinant organizaciniu lygiu, labiausiai efektyvuma IT organizacijose lemia organizacijos tikslai, zmogiskieji istekliai ir ekspertai. Mazesne reiksme teikiama technologiju infrastrukturai ir praktikos bendruomenems, o organizacijos struktura ir kultura, neformalus tinklai maziausiai lemia ziniu identifikavimo proceso efektyvuma. Tyrimo metu taip pat buvo istirta, kad ziniu identifikavimas IT paslaugas teikianciose imonese yra labiausiai siejamas su asmeninemis darbuotojo savybemis ir bruozais, taciau pernelyg mazai demesio skiriama pacios organizacijos vaidmeniui ziniu nustatymo proceso metu.

Populiariausia ziniu identifikavimo priemone IT sektoriaus organizacijose yra dalijimosi ziniomis sistemos. Didele atsakiusiu organizaciju dalis zinioms identifikuoti naudoja specialiuju terminu zodynus ir sudaro panaudos atveju diagramas. Kai kurios IT imones taiko kompetencijos perdavimo metoda ir rengia minciu zemelapius. Ekspertu nustatymo sistemos, kaip ir ziniu praradimo rizikos ivertinimo bei organizacinio tinklo analizes metodai, nera taip daznai naudojamos organizacijose (2 pav.).

Siekiant issamesniu ir tikslesniu ziniu identifikavimo proceso vertinimo rezultatu, buvo pasitelktas ekspertinis vertinimas taikant issamaus interviu metoda. Issamaus interviu metu astuoniems MITA (Mokslo, inovaciju ir technologiju agenturos) darbuotojams buvo pateikiami atviri klausimai ir veiksniu vertinimo lenteles.

Dauguma ekspertu pazymejo, kad ziniu valdymo poreikis dazniausiai nustatomas intuityviai. IT sektoriaus organizacijose uz ziniu identifikavima dazniausiai yra atsakingas personalo arba zmogiskuju istekliu skyrius, taip pat imonese egzistuoja informacijos arba komunikacijos vadybininko pareigybe. Projektavimo organizacijose uz ziniu identifikavima buna atsakingas projektu valdymo skyrius arba projekto vadovas. Zinioms identifikuoti dazniausiai taikomi tokie metodai: kaupiamos darbuotoju korteles, atliekamos darbuotoju apklausos, pasitenkinimo (darbu, tobulejimu) vertinimas, testavimas ir pan. Ziniu bazes ir pazangesni ziniu valdymo metodai dazniausiai taikomi didelese organizacijose, kuriose reikalaujama specifiniu ir labai aiskiu kompetenciju.

Issamaus interviu metu MITA darbuotojai ivertino individualaus ir organizacinio lygio veiksniu itaka ziniu identifikavimo proceso efektyvumui. Individualiu lygmeniu reiksmingiausios veiksniu grupes yra psichologines savybes (0,4) ir mikroaplinka (0,4), kaip maziau svarbios isskirtos asmenines savybes (0,2). Organizaciniu lygmeniu po ekspertinio vertinimo buvo isskirtos dvi grupes: strategija ir organizacijos istekliai (0,9) ir ziniu valdymo iniciatyvos (0,1).

Ekspertu teigimu, individualiu lygmeniu svarbiausia psichologine savybe, kuria turi pasizymeti organizacijos darbuotojas, yra problemu sprendimo igudziai (0,29), konkreciai susije su darbo rezultatais: dauguma IT imones darbuotojams kylanciu problemu yra nestandartines ir joms spresti reikia darbuotoju kurybingumo (3 lentele). Didele reiksme teikiama ir emociniam intelektui (0,26), kuris, ekspertu manymu, apima visas efektyviam darbui reikalingas psichologines savybes. Maziau reiksmingi veiksniai yra psichologine sveikata (0,23) ir optimizmas (0,22). Ekspertai nurode, kad is darbuotoju asmeniniu savybiu reiksmingiausias veiksnys yra igudziai (0,39), maziau reiksmingi--motyvacija (0,34) ir disciplina (0,27). Is mikroaplinkos grupes didziausia reiksme priskyre pasitikejimui (0,26) (suprantamas kaip pasitikejimas kito asmens turimomis ziniomis) ir komandos strukturai (0,26), maziau reiksmingi veiksniai yra darbas (0,25) bei isoriniai ir vidiniai suinteresuoti asmenys (0,23).

Organizaciniu lygmeniu, ekspertu nuomone, reiksmingiausi yra organizacijos tikslai (0,22), zmogiskieji istekliai (0,21) ir technologiju infrastruktura (0,20). Maziau svarbus veiksniai yra organizacijos kultura (0,19) ir struktura (0,18). Vertinant ziniu valdymo iniciatyvas, ekspertai (0,36) labiausiai lemia ziniu identifikavimo proceso efektyvuma. Praktikos bendruomenes (0,32) ir neformalus tinklai (0,32) yra veiksniai, maziau veikiantys procesa (3 lentele).

Remiantis IT sektoriaus apklausos rezultatais ir ekspertiniu vertinimu, buvo nustatyta, kad ziniu identifikavimo proceso efektyvumas IT organizacijose labiausiai priklauso nuo keliamu organizacijos tikslu. Zmogiskieji istekliai ivardijami kaip svarbiausias organizacijos isteklius. Didele reiksme teikiama ziniu valdymo iniciatyvoms, kur svarbiausiais laikomi ekspertai, konsultuojantys organizacijas. Pasitikejimas ir komandos struktura laikomi svarbiausiais mikroaplinkos elementais, o igudziai yra svarbiausias IT organizacijos darbuotojo asmeniniu savybiu grupes veiksnys. Problemu sprendimo igudziai laikomi svarbiausia psichologine savybe, kuria turi pasizymeti IT organizacijos darbuotojas.

Remiantis IT sektoriaus ekspertinio vertinimo rezultatais, buvo sudaryta ziniu identifikavimo proceso efektyvu-- ma veikianciu veiksniu vertinimo struktura, susidedanti is triju pagrindiniu daliu, ivardijamu kaip itakos ziniu identifikavimo proceso efektyvumui laukai: vadovybes itakos laukas; organizacijos darbuotojo itakos laukas; organizacijos infrastrukturos itakos laukas (3 pav.).

Vadovybes itakos laukas apima strategija, organizacijos isteklius ir ziniu valdymo iniciatyvas; organizacijos darbuotojo itakos laukas apima jo psichologines ir asmenines savybes; organizacijos itakos laukas apima infrastrukturos ir mikroklimato elementus, kuriais disponuoja organizacija. Strukturoje pateikiami reiksmingiausi ziniu identifikavimo proceso efektyvumo IT organizacijose veiksniai (3 pav.):

--organizacijos vadovybe: strategija ir organizacijos istekliai (organizacijos tikslai), ziniu valdymo iniciatyvos (ekspertai);

--darbuotojas: psichologines (problemu sprendimo igudziai) ir asmenines (igudziai, motyvacija) savybes;

--organizacijos infrastruktura: strategija ir organizacijos istekliai (zmogiskieji istekliai, technologiju infrastruktura), mikroaplinka (pasitikejimas ir komandos struktura).

Organizacijos tikslai--svarbiausias strateginis elementas, veikiantis ziniu identifikavimo procesa. Organizacijos strategijoje turi buti aiskiai apibrezta, ko siekiama, kokie rodikliai organizacijai svarbus ir kokios zinios turetu buti vertinamos siekiant padidinti organizacijos veiklos efektyvuma. Ziniu valdymo iniciatyvos turi buti skatinamos, taciau tyrimo metu isaiskejo, kad ju taikyma organizacijoje daugiausia lemia ekspertai. Ekspertai pasiulo tam tikrus ziniu valdymo standartus arba konkrecia metodika, kuri kaip pavyzdys gali buti parengta remiantis ISO arba EKM ir apraso ju procesu taikymo ir valdymo organizacijoje tvarka. Pasiulytos priemones diegiamos organizacijos infrastrukturoje, atsizvelgiant i darbuotoju pasiruosima taikyti ziniu valdymo ir ziniu identifikavimo sistemas. Atsizvelgiama i darbuotoju problemu sprendimo ir kitus igudzius bei motyvacija, kurie laikomi svarbiausiomis IT organizacijos darbuotojo psichologinemis ir asmeninemis savybemis. Ziniu identifikavimo procesui igyvendinti butini zmogiskieji istekliai ir technologiju infrastruktura. Vertinant zmogiskuju istekliu tinkamuma, reikia atsizvelgti i atskiro darbuotojo psichologines ir asmenines savybes, kurios turi buti orientuotos i problemu sprendimo igudzius.

Organizacija, identifikavusi esamas ziniu spragas, toliau turi priimti sprendimus, susijusius su ziniu itvirtinimu, igijimu arba kurimu: jeigu svarbios organizacijai zinios yra organizacijos viduje, tuomet turi buti priimami sprendimai, susije su ziniu itvirtinimu; jeigu reikiamu ziniu nera organizacijos viduje, bet yra isoreje, turi buti priimami sprendimai, susije su ziniu igijimu (ziniu igijimo procesas); jeigu trukstamu ziniu nera nei organizacijos viduje, nei isoreje, turi buti priimami sprendimai, susije su ziniu kurimu (ziniu pletojimo procesas).

[FIGURA 3 OMITTED]

Isvados

Ziniu identifikavimas--vienas esminiu ziniu vadybos procesu, susijusiu su isoriniu ir vidiniu ziniu (vertingas ziniu turtas, svarbiu sriciu kompetencija) analize, siekiant atrasti esamas organizacijos ziniu spragas bei formuoti ir priimti sprendimus, susijusius arba su ziniu itvirtinimu, igijimu is isores arba kurimu.

Mokslininkai, nagrinejantys ziniu identifikavimo proceso efektyvuma veikiancius veiksnius, interpretuoja juos skirtingai. Todel susiduriama su problema: kuris poziuris tiksliau ir visapusiskiau atspindi bei perteikia tikrove. Siai problemai spresti buvo atlikta mokslines literaturos analize siekiant nustatyti ziniu identifikavimo proceso efektyvuma veikiancius veiksnius bei sudarytas pirminis veiksniu sarasas tolesniam vertinimui (apklausa ir ekspertiniai vertinimo metodai).

Pirminis ziniu identifikavimo proceso efektyvuma veikianciu veiksniu vertinimo sarasas buvo sudarytas is 19 veiksniu, suskirstytu i du lygmenis: individualuji ir organizacini.

Individualiu lygmeniu buvo isskirtos trys veiksniu grupes: psichologines savybes (psichologine sveikata, problemu sprendimo igudziai, optimizmas, emocinis intelektas); asmenines savybes (motyvacija, disciplina, igudziai); mikroaplinka (isoriniai ir vidiniai suinteresuoti asmenys, darbas, komandos struktura, pasitikejimas).

Organizaciniu lygmeniu buvo isskirtos tokios veiksniu grupes, kaip organizacijos istekliai (technologiju infrastruktura, organizacine struktura, organizacijos kultura, zmogiskieji istekliai), strategija (organizacijos tikslai), ziniu valdymo iniciatyvos (praktikos bendruomenes, neformalus tinklai, ekspertai).

Remiantis empiriniais tyrimais buvo suformuota ziniu identifikavimo proceso efektyvuma veikianciu veiksniu vertinimo IT sektoriuje struktura, susidedanti is vadovybes, darbuotojo ir organizacijos infrastrukturos itakos lauku. Strategijoje turi buti aiskiai apibrezta, kokia informacija vertinga, siekiant padidinti veiklos efektyvuma. Ziniu valdymo iniciatyvuma lemia ekspertai, kurie pasiulo konkrecius ziniu valdymo standartus. Priemones diegiamos organizacijos infrastrukturoje, atsizvelgiant i darbuotoju igudzius, pasitelkiamus ziniu valdymo sistemoms taikyti, ir zmogiskuju istekliu tinkamuma, orientuota i problemu sprendimo igudzius.

Caption: Fig. 2. The assessment of knowledge identification methods and tools applied by IT organizations 2 pav. IT organizacijose taikomu ziniu identifikavimo metodu ir priemoniu vertinimas

Caption Fig. 3. Assessment structure of factors influencing the efficiency of the knowledge identification process in the IT sector 3 pav. Ziniu identifikavimo proceso efektyvuma veikianciu veiksniu vertinimo IT sektoriuje struktura

Literatura

Allameh, S. M.; Brojeni, Z. N.; Pool, J. K. 2012. Investigating the influence of knowledge management processes on organizational learning in Pp.r pipe and fittings production industrial, Journal of American Science 8(9): 656-664.

Allameh, S. M.; Zare, S. M.; Davoodi, S. M. R. 2010. Examining the impact of KM enablers on knowledge management processes, Procedia Computer Science 3 (2011): 1211-1223. http://dx.doi.org/10.1016/j.procs.2010.12.196

Ansari, M.; Youshanlouei, H. R.; Mood, M. M. 2012. A conceptual model for success in implementing knowledge management: a case study in Tehran municipality, Journal of Service Science and Management 5: 212-222. http://dx.doi.org/10.4236/jssm.2012.52026

Aujirapongpan, S.; Vadhanasindhu, P.; Chandrachai, A.; Cooparat, P. 2010. Indicators of knowledge management capability for KM effectiveness, VINE: The Journal of Information and Knowledge Management Systems 40(2): 183-203.

Becerra--Fernandez, I.; Gonzalez, A.; Sabherwal, R. 2004. Knowledge management: challenges, solutions, and technologies. Pearson: Prentice Hall. 386 p.

Claver--Cortes, E.; Zaragoza--Saez, P.; Pertusa--Ortega, E. 2007. Organizational structure features supporting knowledge management processes, Journal of Knowledge Management 11(4): 45-47. http://dx.doi.org/10.1108/13673270710762701

El--Den, J. 2012. Applying positive psychology to knowledge management, in Proceedings of the 13th European Conference on Knowledge Management, 6-7 September 2012, Cartagena, Spain. Reading: Academic Publishing International Limited, 280-286.

Ginevicius, R.; Podvezko, V. 2003a. Hierarchiskai strukturizuotu rodikliu reiksmingumo kompleksinis ivertinimas, Verslas: teorija ir praktika 4(3): 111-116.

Ginevicius, R.; Podvezko, V. 2003b. Sudetingu reiskiniu ir dydziu hierarchinis strukturizavimas daliniu rodikliu nuoseklaus lyginimo budu, Verslas: teorija ir praktika 4(4): 147-154.

Ginevicius, R.; Podvezko, V. 2005. Daugiakriterinio vertinimo rodikliu sistemos formavimas, Verslas: teorija ir praktika 6(4): 199-207.

Grant, R. M. 1996. Toward a knowledge--based theory of the firm, Strategic Management Journal 17: 109-122. http://dx.doi.org/10.1002/smj.4250171110

Krishnaveni, R.; Sujatha, R. 2012. Communities of practice: an influencing factor for effective knowledge transfer in organizations, The IUP Journal of Knowledge Management 10 (1): 26-40.

Lietuvos statistikos departamentas. 2012. Informacines technologijos Lietuvoje 2012. Vilnius: Lietuvos statistikos departamentas. 88 p. ISSN 2029--3615.

Mariano, S.; Casey, A. 2007. The process of knowledge retrieval: a case study of an American high--technology research, engineering and consulting company, VINE: The Journal of Information and Knowledge Management Systems 37(3): 314-330.

Nahapiet, J.; Ghoshal, S. 1998. Social capital, intellectual capital, and the organizational advantage, Academy of Management Review 23(2): 242-266.

Nonaka, I. 1994. A dynamic theory of organizational knowledge creation, Organization Science 5(1): 14-37. http://dx.doi.org/10.1287/orsc.5.1.14

O'Dell, C.; Hubert, C. 2011. The new edge in knowledge: how knowledge management is changing the way we do business. APQC. New Jersey: John Wiley & Sons, Inc. 236 p.

Pimchangthong, D.; Tinprapa, S. 2012. Factors inf luencing knowledge management process model: a case study of manufacturing industry in Thailand, World Academy of Science, Engineering and Technology 64: 588-591.

Podvezko, V. 2008. Sudetingu dydziu kompleksinis vertinimas, Verslas: teorija ir praktika 9(3): 160-168.

Probst, G.; Raub, S.; Romhardt, K. 2006. Ziniu vadyba: sekmes komponentai. Vilnius: Knygiai. 352 p.

Raudeliuniene, J. 2012. Ziniu vadyba. Vilnius: Technika. 120 p. http://dx.doi.org/10.3846/1287--S

Raudeliuniene, J.; Meidute, I.; Martinaitis, G. 2012. Evaluation system for factors affecting creativity in the Lithuanian armed forces, Journal of Business Economics and Management 13(1): 148-166. http://dx.doi.org/10.3846/16111699.2011.639797

Shafia, M. A.; Vanani, I. R.; Mirzaei, S. F. 2011. A model to capture the embedded knowledge of implemented projects in Iranian motor--vehicle industry, The IUP Journal of Knowledge Management 9(2): 45-55.

Sun, Z.; Hao, G. 2006. HSM: a hierarchical spiral model for knowledge management, in Proceedings of the 2nd International Conference on Information Management and Business (IMB2006), 13-16 February 2006, Sydney, Australia, 542-551.

Tow, W. N.--F. H.; Venable, J.; Dell, P. 2011. Toward more effective knowledge management: an investigation of problems in knowledge identification [interaktyvus], [ziureta 2012 m. lapkricio 29 d.]. AIS Electronic Library. Prieiga per interneta: http://aisel.aisnet.org/pacis2011/194 ISBN 978--1--86435--64 4--1.

Tow, W. N.--F. H.; Venable, J.; Dell, P. 2012. How organisations know what they know: a survey of knowledge identification methods among Australian organisations [intera kt y v us], [ziureta 2012 m. lapkricio 29 d.]. Geelong, Victoria: Deakin University. Prieiga per interneta: http://www.pacis--net.org/ fi le/2011/PACIS2011--191.pdf

Uden, L.; Naaranoja, M. 2013. The role of trust in effective knowledge capture for project initiation, in 7th International Conference on KMO, AISC 172: 105-115.

Wiig, K. M.; Hoog, R.; Spek, R. 1997. Supporting knowledge management: a selection of methods and techniques, Expert Systems With Applications 13(1): 15 -27. http://dx.doi.org/10.1016/S0957--4174(97)00019--5

Winkelen, C.; McKenzie, J. 2011. Knowledge works: the handbook of practical ways to identify and solve common organizational problems for better performance. United Kingdom, Chichester, West Sussex: John Willey & Sons Ltd. 311 p.

Jurgita RAUDELIUNIENE. Assoc. Prof. Dr. of Social Sciences at the Faculty of Business Management, Vilnius Gediminas Technical University. The author and co--author of more than 30 scientific papers. Research interests: knowledge management, formation and evaluation of competitive strategic decisions.

Egle JASKYTE. Master of Management at the Faculty of Business Management, Vilnius Gediminas Technical University. Research interests: knowledge management, knowledge identification process in information technology sector.

Jurgita RAUDELIUNIENE (1), Egle JASKYTE (2)

Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT--10223 Vilnius, Lithuania E--mails: (1) jurgita.raudeliuniene@vgtu.lt (corresponding author); (2) egle.jaskyte@gmail.com

Received 22 January 2014; accepted 25 June 2014

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT--10223 Vilnius, Lietuva

El. pastas: (1) jurgita.raudeliuniene@vgtu.lt; (2) egle.jaskyte@gmail.com

Iteikta 2014-01-22; priimta 2014-06-25

Table 1. A list of factors influencing the efficiency of the
knowledge identification process (created by Authors)

1 lentele. Ziniu identifikavimo proceso efektyvuma veikianciu
veiksniu sarasas (sudaryta autoriu)

Lygmuo          Grupe           Vertinimo veiksniai

Individualus    Psichologines   Psichologine sveikata (El-
                savybes         Den 2012), problemu
                                sprendimo igudziai (El-
                                Den 2012), optimizmas (El-
                                Den 2012), emocinis
                                intelektas (El-Den 2012).

                Asmenines       Motyvacija (Shafia et al.
                savybes         2011), disciplina (Shafia
                                et al. 2011), igudziai
                                (Shafia et al. 2011).

                Mikroaplinka    Isoriniai ir vidiniai
                                suinteresuoti asmenys
                                (Mariano, Casey 2007),
                                darbas (Mariano, Casey
                                2007), komandos struktura
                                (Mariano, Casey 2007),
                                pasitikejimas (Uden,
                                Naaranoja 2013).

Organizacinis   Organizacijos   Technologiju
                istekliai       infrastruktura (Allameh et
                                al. 2010; Aujirapongpan et
                                al. 2010; Pimchangthong,
                                Tinprapa 2012),
                                organizacijos struktura
                                (Claver-Cortes et al.
                                2007; Mariano, Casey 2007;
                                Allameh et al. 2010),
                                organizacijos kultura
                                (Sun, Hao 2006; Allameh et
                                al. 2010, 2012;
                                Pimchangthong, Tinprapa
                                2012; Tow et al. 2011,
                                2012), zmogiskieji
                                istekliai (Pimchangthong,
                                Tinprapa 2012).

                Strategija      Organizacijos tikslai
                                (Sun, Hao 2006).

                Ziniu valdymo   Praktikos bendruomenes,
                iniciatyvos     neformalus tinklai,
                                ekspertai (O'Dell, Hubert
                                2011; Krishnaveni, Sujatha
                                2012).

Table 2. A summary assessing the significance of factors
influencing the knowledge identification process

2 lentele. Ziniu identifikavima lemianciu veiksniu reiksmingumo
ivertinimo suvestine

Lygmuo               Grupe           Veiksnys      Reiksmingumas

Individualus     Psichologines    Psichologine         0,24
                 savybes (0,24)   sveikata

                                  Problemu             0,27
                                  sprendimo
                                  igudziai

                                  Optimizmas           0,24

                                  Emocinis             0,25
                                  intelektas

                 Asmenines        Motyvacija           0,40
                 savybes
                 (0,39)           Disciplina           0,27

                                  Igudziai             0,33

                 Mikro            Isoriniai            0,24
                 aplinka          ir vidiniai
                 (0,37)           suinteresuoti
                                  asmenys

                                  Darbas               0,26

                                  Komandos             0,26
                                  struktura

                                  Pasitikejimas        0,24

Organizacinis    Organizacijos    Technologiju         0,25
                 istekliai        infrastruktura
                 (0,22)
                                  Organizacijos        0,24
                                  struktura

                                  Organizacijos        0,24
                                  kultura

                                  Zmogiskieji          0,28
                                  istekliai

                 Strategija       Organizacijos        1,00
                 (0,39)           tikslai

                 Ziniu valdymo    Praktikos            0,30
                 iniciatyvos      bendruomenes
                 (0,39)
                                  Neformalus           0,29
                                  tinklai

                                  Ekspertai            0,41

Table 3. A summary assessing the significance of factors
influencing the knowledge identification process (expert
evaluation)

3 lentele. Ziniu identifikavima lemianciu veiksniu
reiksmingumo ivertinimo suvestine (ekspertinis vertinimas)

Lygmuo          Grupe             Veiksnys              Reiksmingumas

Individualus    Psichologines     Psichologine              0,23
                  savybes (0,4)     sveikata
                                  Problemu sprendimo        0,29
                                    igudziai
                                  Optimizmas                0,22
                                  Emocinis intelektas       0,26
                Asmenines         Motyvacija                0,34
                  savybes (0,2)   Disciplina                0,27
                                  Igudziai                  0,39
                Mikroaplinka      Isoriniai ir              0,23
                  (0,4)             vidiniai
                                    suinteresuoti
                                    asmenys
                                  Darbas                    0,25
                                  Komandos struktura        0,26
                                  Pasitikejimas             0,26
Organizacinis   Strategija ir     Technologiju              0,20
                  organizacijos     infrastruktura
                  istekliai       Organizacijos             0,18
                  (0,9)             struktura
                                  Organizacijos             0,19
                                    kultura
                                  Zmogiskieji               0,21
                                    istekliai
                                  Organizacijos             0,22
                                    tikslai
                Ziniu valdymo     Praktikos                 0,32
                  iniciatyvos       bendruomenes
                  (0,1)           Neformalus                0,32
                                    tinklai
                                  Ekspertai                 0,36

Fig. 1. The distribution of services provided by the
researched IT organizations

1 pav. Tyrime dalyvavusiu IT organizaciju teikiamu
paslaugu pasiskirstymas

Programines irangos diegimas                              15,40%
El. svetainiu kurimas                                     12,90%
Verslo valdymo sistemu kurimas, diegimas                  12,90%
Mobiliuju aplikaciju kurimas                              9,70%
Svetainiu administravimas, prieziura, nuoma               8,90%
Infastrukturos paslaugos                                  8,10%
Imones reklaminis stilius                                 5,60%
SEO paslaugos                                             5,60%
Domenu registracija, gaudymas ir pirkimas                 4,80%
Galimybiu studiju ir techniniu projektu rengimas          3,20%
Socialiniu tinklu bendroumeniu kurimas ir admistravimas   3,20%

Note: Table made from pie chart.