Model for measuring the entrepreneurship of the population/Gyventoju verslumo matavimo modelis.
Beinoraite, Sarune ; Drejeris, Rolandas
Ivadas
Kartais zmoniu pasamoneje atsiranda minciu apie savo nuosava
versla, naujas galimybes ir didesni pajamu saltini. Pasaulineje
praktikoje yra zinomi tukstanciai atveju, sekmingu verslo igyvendinimo
ideju. Verslumas--tai nauju ideju ir projektu igyvendinimo siekimas, t.
y. sugebejimas sekmingai organizuoti ir valdyti savo gyvenima bei
versla, pelningai gaminti prekes ar teikti paslaugas; tai mastymas ir
veikimas. Verslumo ugdymas pasiekiamas ir grindziamas aktyvia,
savarankiska veikla, skatinancia mastyti ir veikti. Deivis (1996)
versluma ivardija kaip unikalu sprendimu, inovacijos ir rizikos derini,
skatinanti verslo pletra. Faltin (2001) pabrezia, jog verslumo
supratimas tik kaip darbo vietos kurimas sau neleidzia iki galo suvokti
visu galimybiu, kurias siulo verslas. Tai toks zmogus, kuris yra
pasiruoses gyventi ir dirbti neuztikrintumo ir konkurencijos salygomis,
susirasti darba, ji islaikyti, keisti kvalifikacija ar pereiti is vienos
darbovietes i kita, o susidarius atitinkamoms aplinkybems noretu ir
moketu sukurti savo versla.
Publikacijose vis dazniau kylancios diskusijos apie gyventoju
verslumo lygi skirtinguose regionuose, taip pat apie ekonomikos
issivystymo lygi, be to, pateikiamieji bandymai ivertinti versluma
skatina poreiki sukurti metoda, leidzianti versluma ismatuoti. Pateikus
verslumo matavimo modeli, t. y. turint galimybe versluma ismatuoti, bus
galima nustatyti ir palyginti verslumo lygi tarp ivairiu regionu
gyventoju. Kartu tai gali padeti tikslinems viesosioms istaigoms
racionaliau skirstyti programu bei fondu lesas verslumui skatinti.
Sudarytas modelis parodys ekonomikos lygi tam tikrose vietovese ar salyj
e. Gyventoj ai gales lengviau issiaiskinti, kur jiems tikslingiau kurti
ar plesti savo versla (Kloosterman, Rath 2001: 190). Gyventoju verslumo
matavimo modelio neturejimas traktuojamas kaip straipsnio problema.
Sio straipsnio tikslas--remiantis teorinemis verslumo suvokimo
ziniomis, logika, informacijos sinteze surasti gyventoju verslumo
kriterijus, sukurti ir pateikti gyventoju verslumo matavimo modeli.
1. Verslumo sampratos teoriniai aspektai
Anglu kalbos zodis entrepreneurship siejamas su mokejimu is naujo
atrasti galimybe realizuoti save ir kurti ekonomine ir socialine verte.
Taip pat si savoka reiskia gebejima imtis veiklos, dazniausiai
rizikuojant savo finansiniais istekliais. Tiksliausias sio zodzio
lietuviskas atitikmuo ir butu verslumas, o asmuo, kuriam budinga si
savybe - verslininkas. Tai ne samdomas imones vadovas, vadybininkas ar
kitas specialistas, o imones savininkas, stambus akcininkas, kuris
rizikuoja savo pinigais. Verslumo terminas dabar placiai vartojamas
vadybos literaturoje. Sis terminas paprastai reiskia naujas idejas ir
kurybine pletra daugelio organizaciju kontekste (Verslumas 2012: 25).
Verslumas grindziamas tais paciais principais, nepriklausant nuo
to, ar tai dideles egzistuojancios imones vadovas ar pradedantis versla
asmuo. Taisykles ir pareigos lieka tos pacios. Garsus verslo
konsultantas Piteris Drakeris (2011) apie imones inovatyvuma yra
pasakes, j og prielaida, kad verslumas ir inovacijos yra apibudinamos
kaip naturalus, kurybingas ar spontaniskas procesas, yra netikslinga.
Tai sudetingas, ilgas ir rimtas darbas. Drakeris (What ... 2011: 9),
apibrezdamas versluma, nurodo, kad tai yra nei mokslas, nei menas, tai
praktika ir ziniu baze. Jis sako, kad verslumo esme--isnaudoti
galimybes, kuriu atsiranda su pokyciais, o ne juos vykdyti.
Ulrich (1998), Martinkus ir Ziukiene (2006) verslumo apibrezima
sieja su gamybos veiksniais. Tai triju gamybos veiksniu: kapitalo, darbo
ir gamtos istekliu sujungimas, ivardij amas kaip verslumas.
Juozapaitiene ir Staponkiene (2006) versluma apibudina kaip idej os
brandinima ir organizacijos sukurima idejai igyvendinti.
Taigi verslumas--gebejimas kurti, organizuoti ir valdyti verslo
imone kartu su didziule rizika, siekiant gauti pelno, taip pat igimtos
ir igytos zmogaus savybes, leidziancios j am novatoriskai mastyti ir
aktyviai bei rizikingai veikti visose gyvenimo situacijose. Verslumas
asmeniui sukuria stipria motyvacine galimybe inesti savo indeli i rinkos
platybes, taip padedant pletoti ekonomika. Verslumas yra savarankiskas
procesas, kai gyventojas nori ir geba sukurti kazka naujo ir vertingo,
kuris reikalauja siek tiek laiko ir pastangu, taip prisiimant finansine,
psichologine ir socialine rizika, bei teikia galima atlygi pinigu
pavidalu, kartu su asmeniniu pasitenkinimu ir nepriklausomybe.
2. Verslumo matavimo praktika (GEM)
Globalus verslumo stebejimo tyrimas (angl. Global entrepreneurship
monitoring, GEM)--vienas didziausiu ir svarbiausiu verslo tyrimu
ivairiose pasaulio salyse (Lundstrom, Stevenson 2005). Tiriamas salies
ekonomikos verslumo augimo vaidmuo, apzvelgiamos issamios nacionalines
funkcijos ir savybes, susijusios su verslo veikla. Surinkti duomenys
apdorojami centrines ekspertu komandos, kuri uztikrina kokybe ir
palengvina tarpvalstybinius palyginimus. Programa turi tris pagrindinius
tikslus:
--nustatyti verslumo lygio skirtumus tarp saliu;
--atskleisti atitinkamo lygio verslumo veiksnius;
--siekti pasiulyti politika, kuri gali sustiprinti nacionaline
verslumo veikla.
Sis metodas suteikia daugiau ziniu apie verslo veiklos pobudi nei
rasta medziagos oficialiuose nacionaliniuose registro duomenu
rinkiniuose. Norint suprasti si pagrindini tiksla, GEM pabrezia
koncepcini modeli, kuris nurodo pagrindinius elementus tarp verslumo ir
ekonominio augimo santykio (Kaufman, Dant 1998). Tai budas, kurio
elementai saveikauj a tarpusavyj e. Vienas pagrindiniu GEM
tikslu--skelbti kuo platesnei auditorijai laisvai prieinama kokybiska
informacija apie verslumo situacija visame pasaulyj e, taip pat matyti
salies pozicij a pasauliniame kontekste. Visos dalyvauj ancios valstybes
naudoj asi standartinemis tyrimu priemonemis. GEM duomenys renkami
kasmet is dvieju pagrindiniu saltiniu: suaugusiuju gyventoju apklausos
(SGA) ir nacionaliniu ekspertu apklausos (NEA) (Levie, Hart 2009).
Milziniskos GEM duomenu rinkimo pastangos leidzia vertinti verslumo
vaidmeni salies ukio pletroj e. GEM tyrimo rezultatai pravartus
planuojant vidaus verslumo politika ir programas, formuojant salies ukio
strategija.
Sie verslumo matavimo tyrimai, atliekami p asaulyj e, yra ganetinai
kokybiski, bet tyrima atlikti, remiantis apklausomis ir ekspertiniais
vertinimais, nera patikima. Zmoniu nuomones yra labai skirtingos,
kartais priestaringos, gali buti nesuprantamos ar priestaringai
vertinamos, grindziamos tik imoniu darbuotoju ir savininku nuomonemis:
kaip jie vertina versluma, ar diegia naujoves, kaip vertina savo
darboviete. Sis modelis netiksliai apibudina versluma, nes jam nusakyti
tikslinga parinkti daugiau ir ivairesniu kriteriju. Verslumo matavimo
modelis turetu buti paprastesnis ir prieinamas kiekvienam pilieciui,
parinkti ivairus kiekybiniai ir kokybiniai kriterijai, kurie tiksliau
iliustruotu versluma.
3. Gyventoju verslumo kriteriju parinkimas
Kiekybiniai ir kokybiniai kriterij ai svarbus analizuoj ant
gyventoju versluma. Siuos kriterijus reikia nagrineti pavieniui, taciau
jie turi buti kaip bendra visuma. Jie tarpusavyje stipriai susije ir
veikia kaip sistema, papildydami ir darydami itaka vieni kitiems.
Nustatant kriterijus, reiksmingos yra rinkos salygos, kurios padeda
suteikti palankias galimybes ar barjerus gyventoju verslumui ugdyti.
Zinoma, vien kiekybiniu kriteriju verslumui nustatyti nepakanka, reikia
atsizvelgti i asmenines gyventoju savybes, ju zinias ir igudzius, darbo
rezultatus, inovaciju valdyma, netgi geografine padeti. Isskiriami ir
atskirai pagrindziami patys svarbiausi kriterijai gyventoju verslumui
matuoti:
1) nedarbo lygio dinamika;
2) asmenines gyventoju savybes;
3) geografine padetis;
4) placiajuoscio rysio interneto skvarba tukstanciui gyventoju;
5) isduoti verslo liudijimai tukstanciui gyventoju;
6) konkurencingumas;
7) inovaciju naudojimas;
8) iregistruotu imoniu skaicius tukstanciui gyventoju;
9) versluma skatinanciu programu naudojimas tukstanciui gyventoju;
10) vidutinis darbo uzmokescio dydis;
11) paimtu paskolu verslui skaicius tukstanciui gyventoju;
12) bankrutavusiu imoniu skaicius tukstanciui gyventoju;
13) issilavinimo lygis;
14) laikrasciu ir zurnalu verslo tema prenumerata, vnt./tukst.
gyventoju.
Nedarbo lygio dinamika
Kiekvienoje salyje gyventoju uzimtumo lygi lemia bendroji paklausa,
kuria sudaro vartojimo paklausa (salies gyventoju ir vyriausybes
islaidos vartojimo prekems ir paslaugoms) ir investiciju paklausa
(ivairiu rusiu--privaciu ir vyriausybes--investiciju mastas). Jeigu
bendroji paklausa nepakankama arba ima mazeti, sumazeja ekonominis
aktyvumas. Prasidejus ekonomikos nuosmukiui, padaugeja bedarbiu, kyla
nedarbo lygis. Bendrajai paklausai padidejus, ekonomika pagereja,
atsiranda palankesnes salygos verslui vystyti.
Asmenines gyventoju savybes
Kiekvieno verslininko sekme labai priklauso nuo jo kaip zmogaus
asmeniniu savybiu ir charakterio ypatybiu. Puikiai suprantama, kad
verslininkui reikia drasos, ryzto, kurybiskumo ir mastymo lankstumo.
Svarbiausias dalykas prisitaikymas, tikslo siekimas ir, zinoma, azartas.
Jeigu gyventojas yra uzsibrezes tikslus igyvendinti tam tikra projekta
ar sukurti nauja produkta, tai tik parodo stipriasias jo verslumo puses.
Ambicingi, trokstantys tobuleti, imlus naujovems--didina versluma ir
ekonomikos lygi. Daznai vien kaimynu sekmingo verslo pavyzdys skatina
versluma ir sieki neatsilikti.
Geografine padetis
Cia svarbiu veiksniu tampa tiek gyventojo gyvenamoji vieta, tiek
regiono, kuriame ketinama pradeti savo versla, ypatumai. Ekonomikos
lygiui turi didele itaka vieta, kurioje yra tas regionas: turint sienu
su kaimyninemis valstybemis, galima uzmegzti tarptautinius rysius su
kitomis versliomis imonemis ar verslininkais ir plesti (ar pradeti)
nuosava versla. Pavyzdziui, si aplinkybe ypac skatina Marijampoles
rajono gyventojus uzsiimti automobiliu prekyba, pajurio gyventojus
verstis zuvininkyste.
Placiajuoscio rysio interneto skvarba tukstanciui gyventoju
Interneto amziuje reikia buti unikaliam, isskirtiniam, teikti
ypatingu pasiulymu, kad butum pastebetas interneto vartotoju. Dideles
spartos placiajuostis interneto rysys yra pletros variklis, suteikiantis
galimybe greiciau atsigauti recesijos kamuojamai ekonomikai. Jis skatina
nauju darbo vietu, igudziu ir rinku atsiradima. Informaciniu
technologiju (IT) diegimas ir taikymas versle ypac svarbus, nes turi
tiesiogine itaka imones konkurencingumui, didina imones produktyvuma,
padeda spresti administravimo problemas, skatina plesti produktu ar
paslaugu ivairove ir gerinti ju kokybe. Todel ir sis rodiklis taip pat
gali nusakyti gyventoju versluma, t. y. sieki tureti nuosava versla.
Isduoti verslo liudijimai tukstanciui gyventoju
Gyventojai, bijantys rizikuoti savo turtu, ar nenorintys (gal ir
neturintys pakankamai lesu) investuoti, naudojasi kita verslo vykdymo
teiseta forma--tai verslo liudijimais. Isduotu verslo liudijimu skaicius
akivaizdziai parodo gyventoju poreiki isitraukti i savarankiska
komercine veikla. Vis progresiskai didejantis isduodamu liudijimu
skaicius rodo, kad zmones siekia ir nori buti nepriklausomi nuo
darbdavio, nori isreiksti savo kurybiskuma, zinoma, gauti daugiau
pajamu. Verslo liudijimai--patogus budas pradedanciajam kurti savo
versla, tai lyg praktika pries ikuriant imone.
Konkurencingumas
Kalbant apie verslo subjektus ir konkurencija tarp ju, pabreztina,
kad kuo daugiau verslo organizaciju uzsiima panasia veikla, tuo labiau
jie suinteresuoti vartotojams teikti geresnes paslaugas, kad vartotojai
liktu patenkinti ir taptu nuolatiniais ju klientais. Tik kuo didesne
konkurencija tarp imoniu, tuo versla pradeti sunkiau del kai kuriu
objektyviu priezasciu, pvz., neseniai ikurtai imonei sunku lygiuotis ir
tapti lygiaverciu konkurentu jau gerai isitvirtinusiu verslo subjektu
atzvilgiu darbo rinkoje, taip pat sunku pritraukti klientus, nes seniau
rinkoje veikiancios verslo strukturos jau turi savo lojaliu pirkeju.
Taigi vienos veiklos rusies imoniu didele koncentracija yra
neskatinantis pradeti nauja versla rodiklis, todel konkurencingumas gali
buti tinkamas verslumo kriterijus.
Inovaciju naudojimas
Inovaciju kurimas atima daug laiko ir pastangu, taciau atsiperka.
Inovaciju siekimas skatina kurti, ieskoti nauju sprendimu, igyvendinti
rizikingas idejas, kartu individams konkuruojant tarpusavyje del
atitinkamu siekiamybiu (geresnio darbo, paaukstinimo, pripazinimo,
didesnio uzmokescio ir pan.). Inovaciju svarba verslui ypac aktuali del
to, kad tik tinkamai pasiruosusi ateities pokyciams ir nebijanti
naujoves diegti ir pritaikyti savo veikloje verslo organizacija tampa
visaverte ir lygiaverte su kitais verslo subjektais, galinti deramai
konkuruoti su kitomis verslo organizacijomis. Inovaciju naudojimas ir
bus rodiklis, nusakantis versluma tiek egzistuojanciose imonese, tiek
tures itakos ir naujo verslo pradziai.
Iregistruotu imoniu skaicius tukstanciui gyventoju
Pagrindines aktyvesnio imoniu steigimo priezastys--laipsniskai
atsigaunanti ekonomika, ganetinai stabili verslo aplinka, palengvintas
nauju imoniu steigimas, nauju teisiniu imoniu formu atsiradimas. Tokios
salygos sudaro tinkamas galimybes kurti nauj as imones, norint
igyvendinti savo verslo idejas. Gyventojai, kuriantys nuosavas imones,
parodo, kad yra drasesni, nebijo rizikuoti, yra uztikrinti del didesniu
garantiju. Sudarytos palankios salygos, skatinimo priemones, kuriomis
pasinaudoje gyventojai gali kurti savas imones, taip pletodami versluma
Lietuvoje. Nauju imoniu ikurimas daro didele itaka salies verslumui ir
egzistuojanciam verslui bei yra neabejotinas versluma apibudinantis
rodiklis.
Versluma skatinanciu programu naudojimas tukstanciui gyventoju
Lietuvoje siuo metu jau veikia vadinamoji verslumo skatinimo
priemone. Jos tikslas--sudaryti salygas labai mazoms ir mazoms imonems,
fiziniams asmenims pradeti savo versla, taip pat socialinems imonems
pletoti savo versla, naudojantis finansu inzinerijos priemone, tuo
skatinant versluma ir savarankiska uzimtuma bei nauju darbo vietu
kurima. Pagrindinis projektu tikslas--teikiant nemokamas informavimo,
konsultavimo ir mokymo paslaugas verslininkams, skatinti savivaldybiu
teritorijoje kurti naujas darbo vietas steigiant imone, vykdant veikla
isigijus verslo liudijima arba iregistravus individualia veikla pagal
pazyma.
Vidutinis darbo uzmokescio dydis
Darbo uzmokescio dydis yra svarbus rodiklis daugelyje sriciu--tai
ekonominis svertas, lemiantis ir parodantis labai daug finansiniu salies
aspektu. Darbo uzmokescio dydis gali buti tas kriterijus, kuris
lemia--ar pradeti savo versla, ar ne. Kuo didesni salyje atlyginimai,
tuo neparankiau pradedantiesiems verslininkams, nes jei asmuo, norintis
pradeti savo versla, ketina samdyti darbuotojus, vadinasi, esant
aukstiems darbo uzmokescio rodikliams salyje, busimasis darbdavys tures
i juos atsizvelgti ir samdomiems savo imones darbuotojams moketi
atitinkama darbo uzmokesti. Siuo metu esama tendencija didinti minimalu
darbo uzmokesti neskatina pradeti verslo del minetos priezasties, o
vidutinis darbo uzmokestis gali buti kriterijus, pagal kuri vertintinas
gyventoju verslumas.
Paimtu paskolu verslui skaicius tukstanciui gyventoju
Sekmingai verslo pradziai ir jo pletrai didziausia itaka daro
turimi finansiniai imones istekliai ir jos galimybes gauti is valstybes
teikiama finansine parama. Mokesciu nasta pradedanciajam verslui yra
didele, uz darbuotojus darbdavys turi moketi socialinio draudimo ir
kitas su darbo santykiais susijusias imokas, darbuotojams turi buti
mokami atlyginimai, todel verslui, ypac pradedanciajam, svarbus tampa
finansavimo klausimas. Dauguma atveju siekis pradeti versla siejamas su
paskolos paemimu, todel valstybe tikslingai siekia palengvinti paskolu
paemimo salygas verslo pradininkui, o paskolu skaicius (ar paskolintu
lesu suma) yra puikus rodiklis, apibudinantis tam tikro regiono
gyventoju versluma.
Bankrutavusiu imoniu skaicius tukstanciui gyventoju
Imones bankrotas--gyventojus labiausiai atbaidantis kriterijus,
norint pradeti kurti savo versla, steigiant imone. Bankroto augimas
salyje sukelia ne tik ekonomiu, bet ir socialiniu problemu (Heinonen,
Poikkijoki 2006). Mazeja gyventoju optimizmas, auga nepasitenkinimas
valdzios institucijomis, auga nusikalstamumas, daugeja asocialiu asmenu.
Tokie veiksmai valstybei kainuoja dar daugiau, o kartu mazeja valstybes
pajamos ir verslumo lygis.
Issilavinimo lygis
Sis kriterijus yra taip pat svarbus del keliu priezasciu. Visu
pirma, pastebima tendencija, kad versla labiau linke pradeti issilavine
asmenys. Tai butu galima paaiskinti tuo, kad issilavine asmenys
(labiausiai tai pasakytina apie aukstaji universitetini arba aukstaji
neuniversitetini issilavinima igijusius) turi daugiau studiju metu igytu
ziniu, nori isbandyti savo j egas naudodami visa turima patirti kurti
nuosava versla (Raisiene et al. 2012: 29). Kalbant kitu aspektu apie
issilavinimo kaip kriterijaus svarba verslumui matuoti, naturalu ir tai,
kad kuo geresnis regiono, kuriame ketinama pradeti pletoti versla,
gyventoju issilavinimas, tuo gyventojai reiklesni kuriamai idejai.
Laikrasciu ir zurnalu verslo tema prenumerata, vnt./tukst.
gyventoju
Norint tapti verslininku ar pleciant ziniu rata verslo temomis,
norint suzinoti aktualiausias problemas ar veiksnius, tuo momentu
lemiancius verslo tendencijas, uztenka pasiimti specialybes zurnala,
perskaityti laikrastyje esanti verslo tendenciju skyriu. Prenumeruojant
laikrascius ar zurnalus galima perskaityti visas susistemintas naujienas
aktualia ir dominancia verslo tema. Panaudojus ziniasklaidos informacija
kai kuriems komerciniams veiksmams atlikti, net ir imones ivaizdis gali
tapti patikimesnis ir subtilesnis. Vien noras dometis verslo
tendencijomis turi buti traktuojamas kaip versluma apibudinantis
kriterijus.
4. Gyventoju verslumo modelio konstrukcijos pagrindimas
Norint nustatyti gyventoju verslumo lygi ivairiuose
miestuose ar rajonuose, butina sukurti matavimo modeli, kuris
susietu vertinimus pagal pasirinktus kriterijus. Verslumo matavimas yra
daugiakriterio vertinimo uzdavinys, todel pasirenkama skaiciuoti pagal
TOPSIS (angl. Technique for Order Preference by Similarity to Ideal
Solution) metoda, kuris taikytinas socialiniu reiskiniu vertinimams
(Hwang, Yoon 1981).
Uzdavinys formuluojamas, sudarant sprendimu matrica is n
alternatyvu, aprasytu m rodikliais, t. y. sudaroma pradine sprendimu
priemimo matrica [F] = [[f.sub.ij]], i = 1, ..., n; j = 1, ..., m.
[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]. (1)
Skirtingu dimensiju rodikliams palyginti sprendimu matrica
normalizuojama, skirtingu dimensiju rodiklius perskaiciuojant i
bedimensius.
Skaiciuojant klasikiniu TOPSIS metodu, taikomas vektorinis
normalizavimas:
[r.sub.ij] = [[f.sub.ij]/[square root of [n.summation over (i=1)]
[f.sup.2.sub.ij]] (2)
cia [r.sub.ij]--normalizuotasis matricos elementas; i = 1, ..., n;
j = 1, ..., m.
Svorine normalizuotoji sprendimu priemimo matrica [V] sudaroma
normalizuota matrica dauginant is rodikliu reiksmingumo vektoriaus, t y
kiekvienas matricos elementas dauginamas is atitinkamo rodiklio
reiksmingumo qi:
[v.sub.ij] = [q.sub.i] x [r.sub.ij], i = 1, ..., m, t. y. (3)
[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] (4)
TOPSIS metodas issiskiria is daugelio daugiatikslio alternatyvu
vertinimo metodu tuo, kad nera jokiu ribojimu nustatant rodikliu
reiksmingumus, ir rodikliu reiksmingumu suma nebutinai turi buti lygi
vienetui (Podvezko, Ginevicius 2008) Todel dar ir del sios priezasties
sis metodas tinkamas verslumui matuoti
Nustatomi idealieji [A.sup.+] ir neigiamai idealus [A.sup.-]
variantai:
[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]; (5)
[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII], (6)
cia J = {j = 1, 2, 3, ..., m}--maksimizuojamu rodikliu aibe; J = {j
= 1, 2, 3, ..., m}--minimizuojamu rodikliu aibe. Nustatomas kiekvienos
alternatyvos atstumas iki idealiojo varianto:
[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] (7)
Nustatomas kiekvienos alternatyvos artumas iki neigiamai idealaus
varianto:
[S.sup.-.sub.i] = [square root of [m.summation over (j=1)]
[([v.sub.ij] - [v.sup.-.sub.j]).sup.2]], i = 1, 2, 3, ..., n. (8)
Nustatomas santykinis kiekvienos alternatyvos atstumas iki
idealiojo varianto:
[C.sup.+.sub.i] = [[S.sup.-.sub.i]/[S.sup.+.sub.i] +
[[S.sup.-.sub.i]], i = 1, 2, 3, ..., n, (9)
cia 1 [greater than or equal to] [C.sub.j] + [greater than or equal
to] 0.
Pagal [C.sup.+.sub.j] reiksmes sudaroma alternatyvu prioritetine
eile. Geriausia alternatyva yra ta, kurios [C.sup.+.sub.j] reiksme yra
didziausioji (Antucheviciene 2005).
Metodas taikomas esant daugeliui rodikliu. Alternatyvu prioriteto
eilei ar artumo idealiaj am taskui nustatyti metodu TOPSIS galima,
susisteminus rodiklius, tikslingai parodyti, kuri alternatyva
tinkamiausia.
Sukurtas modelis turi buti lankstus, leidziantis papildyti
vertinimo sistema naujais kintamaisiais arba juos pasalinti,
nesutrikdant modelio strukturos. Siekiant susisteminti verslumo matavimo
eiga, vertinti tikslinga trimis pagrindiniais etapais:
a) reikalavimu apibrezimas;
b) pasiruosimas vertinti;
c) vertinimas.
[FIGURE 1 OMITTED]
Pirmame etape isskiriamas verslumo matavimo tikslas ir nagrinejama
tiriamoj o objekto situacij a. Pasiruosimo vertinti etape sudaroma
verslumui ismatuoti kriteriju sistema, parenkamas tiksliausias
kiekybiniu ir kokybiniu rodikliu vertinimo metodas. Kriteriju sarasas
sudaromas parinkus kuo daugiau ivairiu rodikliu, kurie galetu nulemti
tikslesni ir issamesni vertinima bei perteiktu tikraj a situacij a.
Treciame etape turi buti ivertintos versluma lemianciu rodikliu
reiksmes, ivertintas kriteriju reiksmingumas. Pritaikant minetas modelio
matavimo savybes ir remiantis pagrindiniais etapais, norint ismatuoti
gyventoju versluma, sudaromas matavimo modelis (1 pav.).
Pirmame etape palyginamos gyventoju verslo salygos ir nustatomas
tikslas, kuris, atsizvelgiant i sio vertinimo iniciatoriu interesus,
gali buti vertinamas siekiant ivairiu tikslu. Be to, nuo pasirinkto
tiriamo objekto labai priklauso vertinimo sudetingumas ir siu darbu
apimtis. Labai svarbu tiksliai apibrezti tyrimo tiksla ir tiriama
objekta, apibudinti ne tik ji, bet ir jo sasajas su kitais objektais.
Antrajame vertinimo etape turi buti isskiriami vertinimo kriterij
ai. Verslumo vertinimo kriterij ai turi buti parenkami taip, kad kuo
issamiau apibudintu tiriamos sistemos savybes. Parinkti verslumo
kriterij ai susideda is kiekybiniu ir kokybiniu ir turi buti
skaiciuojami daugiakriteriu vertinimo metodu.
Parinkus kriterijus reikia nuspresti, pagal kuri varianta bus
skaiciuojamas verslumas. Galimi yra du pasirinkimai: matuoti versluma
tik pagal kiekybinius kriterijus arba pagal kiekybinius ir kokybinius.
Pasirinkus pirmaji varianta, kriteriju rodikliai normalizuojami, toliau
atliekami daugiakriterio vertinimo skaiciavimai, o gauti rezultatai
apibendrinami ir padaromos isvados. Jeigu norima matuoti versluma
tiksliau, matuojama pagal visus kriterijus. Ekspertiniu vertinimo metodu
kokybiniams kriterijams nustatomi iverciai (balais) ir toliau atliekami
skaiciavimai pagal klasikiniu tapusi TOPSIS metoda.
Gyventoju verslumo matavimo modelio taikymas lyginant Alytaus ir
Utenos apskriciu gyventoju versluma Vertinant gyventoju versluma,
taikomas sukurtas verslumo matavimo modelis. Isnagrinejus straipsnius ir
remiantis "Verslios Lietuvos" pateiktais verslumo ataskaitos
duomenimis (Versli Lietuva 2013), pasirinktos Utenos ir Alytaus
apskritys. Alytaus apskritis--del savo tinkamos geografines padeties
skatina kurti su uzsienio prekyba ir paslaugomis susijusius verslus,
sudaro patogias salygas buti tarpininku tarp Lietuvos ir uzsienio rinku
bei produkcij os. Pagal ikurtu imoniu skaiciu tukstanciui gyventoju ji
atsilieka tik nuo Vilniaus apskrities. Utenos apskritis buvo pasirinkta
del panasaus darbingo amziaus gyventoju skaiciaus.
Utenos apskritis neatsilieka su inovacij omis ir kuriamu verslo
imoniu skaiciumi.
Gyventoju verslumo nustatymas pagal kiekybinius kriterijus
Pirmuoju atveju, taikant gyventoju verslumo matavimo modeli,
pasirenkami tik kiekybiniai kriterijai (1 lentele), kuriu duomenis rasti
visiskai paprasta Lietuvos statistikos departamento tinklalapyje.
Kriteriju reiksmes parenkamos pagal 2013 m. III ketvircio duomenis,
remiantis Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos darbo birzos
suteikta informacija. Skirtingu dimensiju rodikliams palyginti sprendimu
matrica normalizuojama, skirtingu dimensiju rodiklius perskaiciuojant i
bedimensius. Atliekant skaiciavimus klasikiniu TOPSIS metodu taikomas
vektorinis normalizavimas (2 lentele).
Norint nustatyti verslumo matavimo kriteriju reiksminguma,
pasirinktas ekspertinis vertinimo metodas. Ekspertams surasius kriteriju
ivercius, nuomones suderintos ir panasios, kad galima butu testi
tolesnius skaiciavimus. Pasirinkti ekspertai yra kvalifikuoti, todel,
suskaiciavus kiekvieno kriterijaus reiksminguma, gauti rodikliai bus
naudojami atliekant ir kitus skaiciavimus, taikomus gyventoju verslumo
matavimo modelyje.
Kriterij ai sugrupuoj ami i maksimizuoj ancius ir minimizuojancius
junginius. Is svorines normalizuotos sprendimu priemimo matricos
nustatomi idealieji [A.sup.+] ir neigiamai idealus [A.sup.-] variantai
(3 lentele).
Pagal (7) ir (8) formules apskaiciuojamas visu alternatyvu atstumas
iki idealiojo varianto ir neigiamai idealaus varianto. Naudojant (9)
formule apskaiciuojamas santykinis kiekvienos alternatyvos atstumas iki
idealiojo varianto. Gauti rezultatai: Utenos apskrities--0,474, o
Alytaus apskrities --0,612.
Pagal reiksmes sudaroma prioritetine alternatyvu eile. Siuo atveju
gauti rezultatai rodo, kad Alytaus apskrities reiksme (0,612) yra
didesne nei Utenos apskrities (0,474). Pritaikius daugiakriteri
vertinimo metoda gauti rezultatai parode, kad Alytaus apskrities
gyventoj ai yra verslesni negu Utenos apskrities gyventojai.
Gyventoju verslumo nustatymas pagal kiekybinius ir kokybinius
kriterijus
Antruoju atveju taikant gyventoju verslumo matavimo modeli,
vadovaujamasi visais modelio komponentuose nurodytais veiksmais. Tai yra
detalesnis ir tikslesnis skaiciavimas. Siuo atveju skaiciuoti naudojami
visi argumentuoti kriterijai verslumui matuoti. Sis modelio taikymo
atvejis naudojamas, kai norima tiksliau ismatuoti versluma. Tam placiau
taikomas ekspertu vertinimo metodas.
Gyventoju verslumo matavimo kriteriju reiksmingumui nustatyti buvo
pasirinkti skirtingu sriciu kvalifikuoti ekspertai. Kad informacija butu
tikslesne ir objektyvesne, atstovai parinkti is verslo, ekonomikos,
mokslo sriciu. Siems asmenims buvo pateiktos anketos, kurias jie
privalejo uzpildyti, ivertinant kokybiniu rodikliu reiksmes Alytaus ir
Utenos apskrityse.
Kokybiniu kriteriju, ivertintu ekspertu, ir kiekybiniu kriteriju,
matuojanciu Alytaus ir Utenos apskriciu versluma, duomenys apdorojami ir
surasomi i lentele, kad galima butu toliau skaiciuoti. Kaip ir pirmuoju
atveju, kriteriju reiksmingumas nustatomas atliekant ekspertini
vertinima. Kiekvienas ekspertas kriterijams suteikia ivercius
(1--nereiksminga, 10--labai reiksminga).
Suskaiciavus dispersini konkordancijos koeficienta ir iverciu
vidurki, nustatomas kiekvieno kriterijaus svorinis reiksmingumas qi (4
lentele).
Sie jau nustatyti rodikliai bus naudojami visuose verslumo matavimo
modelio skaiciavimo etapuose. Kiekvienas normalizuotos matricos narys
dauginamas is nustatyto atitinkamo kriteriju reiksmingumo.
Kriterij ai sugrupuoj ami i maksimizuoj ancius ir minimizuojancius
junginius. Is svorines normalizuotos sprendimu priemimo matricos
nustatomi idealieji [A.sup.+] ir neigiamai idealus [A.sup.-] variantai
(5 lentele).
Tesiant skaiciavimus pagal tolesnes (7) ir (8) formules
apskaiciuojamas kiekvienos alternatyvos atstumas iki idealiojo varianto
bei neigiamai idealaus varianto. Naudojant (9) formule apskaiciuojamas
santykinis kiekvienos alternatyvos atstumas iki idealiojo varianto.
Pagal daugiakriteri vertinimo metoda, kuris buvo pritaikytas dviem
variantais, atlikus visus skaiciavimus, rezultatai parode, kad Alytaus
apskrities gyventoj ai yra verslesni negu Utenos apskrities. Abiem atvej
ais sulyginus rezultatus, kur geriausia alternatyva maziausiai nutolusi
nuo idealiojo sprendinio ir labiausiai nutolusi nuo idealiai neigiamo
(blogiausio) sprendinio, gautas vienodas rangavimas. Todel sis modelio
taikymas patvirtina naudojimo tinkamuma, nes abiem variantais skaiciuoj
ant gautas kokybes poziuriu toks pat rezultatas. Tik pirmuoju variantu
skaiciuojant (tik pagal kiekybinius kriterijus) rezultatas nera tikslus,
o skaiciuojant pagal kokybinius ir kiekybinius kriterijus gaunamas
tikslesnis rezultatas, nes vien kriteriju skaicius yra tiesiogiai
proporcingas vertinimo objektyvumui (Drejeris et al. 2013).
Isvados
1. Mokslineje literaturoje verslumas apibreziamas kaip individo
mokejimas idejas paversti veiksmais. Verslumas suprantamas kaip zmogaus
savybiu ir gebejimu visuma, budinga asmenims, kurie yra aktyvus,
iniciatyvus lyderiai, turi tvirta vidine motyvacija, linke i naujoves,
gali rizikuoti. Versluma lemia veiksniai, susije su asmeninemis
gyventojo savybemis, motyvacija imtis verslo, turimomis ziniomis ir
gebejimais. Itaka taip pat daro aplinkos veiksniai: politiniai,
socialiniai, teisiniai, ekonominiai ir technologiniai.
2. Isnagrinejus turima pasaulini teorini potenciala verslumui
matuoti, apibendrinus informacija, sudarytas kriteriju rinkinys, skirtas
verslumui matuoti. Gyventoju verslumui nustatyti pasirode tinkamiausi
sie kriterijai: isduotu verslo liudijimu skaicius tukstanciui gyventoju,
nedarbo lygio dinamika, asmenines gyventoju savybes, geografine padetis,
placiajuoscio rysio interneto skvarba, konkurencingumas, inovaciju
diegimas, iregistruotu imoniu skaicius tukstanciui gyventoju, versluma
skatinancios programos, vidutinis darbo uzmokescio dydis, paimtu paskolu
verslui skaicius tukstanciui gyventoju, bankrutavusiu imoniu skaicius
tukstanciui gyventoju, issilavinimo lygis, laikrasciu ir zurnalu
prenumerata verslo tematika.
3. Ivertinus metodini verslumo vertinimo potenciala pritaikomumo
poziuriu buvo sukurtas naujas, analogu neturintis gyventoju verslumo
matavimo modelis. Sis modelis remiasi daugiakriteriu vertinimo metodu,
skaiciuoti naudojami pasirinkti argumentuoti kriterijai verslumui
matuoti. Priklausomai nuo vertinimo tikslumo poreikio modeli galima
pritaikyti dviem atvejais: skaiciuojant pagal kiekybinius kriterijus
arba pagal kiekybinius ir kokybinius kriterijus. Tiksliausias rezultatas
gaunamas matuojant pagal abu kriteriju rinkinius. Pirmasis budas
grindziamas statistiniais duomenimis, o antrasis ekspertiniu vertinimo
metodu, kai nustatomi iverciai kokybiniams rodikliams.
4. Sukurtas gyventoju verslumo matavimo modelis isbandytas Utenos
ir Alytaus apskriciu gyventoju verslumui matuoti. Surinkus reikalinga
statistine informacija apie Alytaus ir Utenos apskriciu gyventoju
versluma, buvo skaiciuojama dviem budais: pagal kiekybinius ir
kiekybinius bei kokybinius kriterijus. Nustatyta, kad Alytaus apskrities
gyventoju verslumas siek tiek didesnis abiem atvejais. Tai rodo, kad
gyventoju verslumo matavimo modelis verslumui matuoti yra tinkamas.
Caption: Fig 1. The model of measurement inhabitants
entrepreneurship 1 pav. Gyventoju verslumo matavimo modelis
http://dx.doi.org/10.3846/btp.2014.20
Received 19 January 2014; accepted 01 July 2014
Iteikta 2014-01-19; priimta 2014-07-01
Literatura
Antucheviciene, J. 2005. Ukio technologinis vystymas: Alternatyvu
vertinimo budai TOPSIS metodu, esant neapibreztumui, Verslas: teorija ir
praktika 11(4): 242-247. Vilnius: Technika.
Deivis, E. 1996. Rinkos ekonomikos principai ir praktika. Lietuvos
Junior Achievement. Vilnius. 175 p.
Drejeris, R.; Bivainis, J.; Tuncikiene, Z.; Drejeriene, E. 2013.
Determining the purposefulness of new services on the grounds of the
results of quantitative analysis, Journal of Business Economics and
Management 14(4): 791-805.
Faltin, G. 2001. Creating a culture of innovative entrepreneurship,
Journal of International Business and Economy 2(1): 123-133.
Heinonen, J.; Poikkijoki, S. A. 2006. Entrepreneurial - directed
approach to Entrepreneurship education: mission imposible?, Journal of
Management Development 25(1): 80-94.
http://dx.doi.org/10.1108/02621710610637981
Hwang, C. L.; Yoon, K. 1981. Multiple attribute decision
makingmethods and applications. A state of the art survey. Berlin,
Heidelberg, New York: Springer-Verlag. 186 p.
http://dx.doi.org/10.1007/978-3-642-48318-9
Juozapaitiene, L.; Staponkiene, J. 2006. Verslo ir vadybos ivadas.
Siauliai: Siauliu universiteto leidykla. 165 p.
Kaufman, P.; Dant, R. P. 1998. Franchising and the domain of
entrepreneurship research, Journal of Business Venturing 14: 5-16.
http://dx.doi.org/10.1016/S0883-9026(97)00095-5
Kloosterman, R. C.; Rath, J. 2001. Immigrant entrepreneurs in
advanced economies: mixed embeddedness further explored, Journal of
Ethnic and Migration Studies 27(2): 189-201.
http://dx.doi.org/10.1080/13691830020041561
Levie, J.; Hart, M. 2009. Global entrepreneurship monitor. United
Kingdom 2008 Monitoring Report, University of Strathclyde, Aston
Business School. 31 p.
Lietuvos statistikos departamentas. 2013. Oficialiosios statistikos
portalas [interaktyvus], [ziureta 2013 m. gruodzio 28 d.]. Prieiga per
interneta: http://osp.stat.gov.lt/temines-lenteles12
Lundstrom, A.; Stevenson, L. 2005. Entrepreneurship policy theory
and practices Berlin: Springer. 310 p.
Martinkus, B.; Ziukiene, S. 2006. Verslo organizavimas. Siauliai:
Siauliu universiteto leidykla. 292 p.
Podvezko, V.; Ginevicius, R. 2008. The problem of compatibility of
various multiple criteria evaluation methods, Business: Theory and
Practice 9(4): 73- 80.
Raisiene, A. G.; Garcia, M. P.; Lanero, A.; Vazquez-Burgete, J. L.
2012. Entrepreneurship education in humanities and social sciences: are
students qualified to start a business?, Business: Theory and Practice
13(1): 27-35.
Ulrich, T. A. 1998. Entrepreneurship as a learning process, in 8th
Annual International Entrepreneurship Conference, 18-21 June 1998,
Schloss Reichartshausen Oestrich-Winkel, Germany, 57-87.
Versli Lietuva. 2013. Verslo tendencijos Lietuvoje 2012 m.
[interaktyvus], [ziureta 2013 m. lapkricio 25 d.]. Prieiga per
interneta: http://www.verslilietuva.lt/lt/rinku-apzvalgos/verslo-tendencijos-lietuvoje-2012-m/
Verslumas [interaktyvus]. 2012 [ziureta 2013 m. sausio 10 d.].
Verslas.in. Prieiga per interneta: http://www.verslas.in/
terminas/verslumas/
What did Peter Drucker said about Entrepreneurship? [interaktyvus].
2011 [ziureta 2013 m. geguzes 5 d.]. Ozgurzan.com. Prieiga per
interneta: http://ozgurzan.com/2011/01/06/whatdid-peter-drucker-said-about-entrepreneurship/
Sarune BEINORAITE. Master of business management. 2013 graduated
the master studies at Vilnius Gediminas Technical University. Her
research interests: suggesting and use measures for promote
entrepreneurship depending on the particular situation, measure and
assessment of entrepreneurship in the different regions.
Rolandas DREJERIS. Doctor, Associate Professor of Dept of Social
Economics and Management, Vilnius Gediminas Technical University. He is
an author of more than 20 scientific works about new service designing
and development. Research interest: innovation management, business
strategy, process of services development, quantitative research of
business environment.
Sarune BEINORAITE (1), Rolandas DREJERIS (2)
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11,
LT-10223 Vilnius, Lietuva El. pastas: (1) s.beinoraite@gmail.com; (2)
rolandas.drejeris@vgtu.lt
Sarune BEINORAITE (1), Rolandas DREJERIS (2)
Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223
Vilnius, Lithuania E-mails: (1) s.beinoraite@gmail.com; (2)
rolandas.drejeris@vgtu.lt (corresponding author)
Table 1. Utena and Alytus districts entrepreneurial
quantitative criteria statistics (Lithuanian Department
of Statistics 2013)
1 lentele. Utenos ir Alytaus apskriciu kiekybiniu verslumo
kriteriju statistiniai duomenys (Lietuvos statistikos
departamentas 2013)
Kriterijai Matavimo Alytaus Utenos
vnt. apskritis apskritis
Placiajuoscio rysio Vnt./tukst. 622 542
interneto skvarba gyventoju
Isduoti verslo liudijimai Vnt./tukst. 50 59
gyventoju
Iregistruotu imoniu Vnt./tukst. 6 4
skaicius gyventoju
Naudojimasis versluma Gyventojai/ 11 13
skatinanciomis tukst.
programomis gyvent.
Vidutinis darbo uzmokescio Lt/men. 1994 1972
dydis (bruto)
Paimtu paskolu verslui Vnt./tukst. 25 19
skaicius gyventoju
Bankrutavusiu imoniu Vnt./tukst. 4 3
skaicius gyventoju
Laikrasciu ir zurnalu Vnt./tukst. 40 38
verslo tema prenumerata gyventoju
Issilavinimo lygis %/tukst. 67 62
gyventoju
Table 2. Quantitative criteria for vectorial normalization
and significance
2 lentele. Kiekybiniu kriteriju vektorinis normalizavimas ir
reiksmingumas
Kriterijai [q.sub.i] Alytaus apskritis
[x.sup.2.sub.ij] [r.sub.ij]
Placiajuoscio rysio 0,0584 386 884 0,75
interneto skvarba
Isduoti verslo liudijimai 0,1753 2500 0,65
Iregistruotu imoniu 0,1642 36 0,83
skaicius
Naudojimasis versluma 0,1459 121 0,65
skatinanciomis
programomis
Vidutinis darbo 0,1241 397 603 0,71
uzmokescio dydis
(bruto)
Paimtu paskolu verslui 0,1533 625 0,80
skaicius
Bankrutavusiu imoniu 0,0803 16 0,8
skaicius
Laikrasciu ir zurnalu 0,0328 1600 0,73
verslo tema
prenumerata
Issilavinimo lygis 0,0657 4489 0,73
Kriterijai Utenos apskritis
[x.sup.2.sub.ij] [r.sub.ij]
Placiajuoscio rysio 293764 0,65
interneto skvarba
Isduoti verslo liudijimai 3481 0,76
Iregistruotu imoniu 16 0,55
skaicius
Naudojimasis versluma 169 0,76
skatinanciomis
programomis
Vidutinis darbo 388 878 0,70
uzmokescio dydis
(bruto)
Paimtu paskolu verslui 361 0,61
skaicius
Bankrutavusiu imoniu 9 0,6
skaicius
Laikrasciu ir zurnalu 1444 0,69
verslo tema
prenumerata
Issilavinimo lygis 3844 0,68
Table 3. Options: ideal A+ and negative ideal A-
3 lentele. Idealieji A+ ir neigiamai idealus A variantai
Kriterijai Alytaus Utenos
apskritis apskritis
[v.sub.ij] [v.sub.ij]
Placiajuoscio rysio 0,0438 0,0379
interneto skvarba
Isduoti verslo liudijimai 0,1139 0,1332
Iregistruotu imoniu skaicius 0,1363 0,0903
Naudojimasis versluma 0,0948 0,1108
skatinanciomis programomis
Paimtu paskolu verslui skaicius 0,1226 0,0935
Laikrasciu ir zurnalu verslo 0,0239 0,0226
tema prenumerata
Issilavinimo lygis 0,0479 0,0447
Bankrutavusiu imoniu skaicius 0,0642 0,0481
Vidutinis darbo uzmokescio 0,0881 0,0869
dydis (bruto)
[C.sup.+.sub.i] = 0,612 0,474
-[S.sup.-.sub.i]/
[S.sup.+.sub.i] +
[S.sup.-.sub.i]
Kriterijai [A.sup.+] [A.sup.-]
Placiajuoscio rysio 0,0438 0,0379
interneto skvarba
Isduoti verslo liudijimai 0,1332 0,1139
Iregistruotu imoniu skaicius 0,1363 0,0903
Naudojimasis versluma 0,1108 0,0948
skatinanciomis programomis
Paimtu paskolu verslui skaicius 0,1226 0,0935
Laikrasciu ir zurnalu verslo 0,0239 0,0226
tema prenumerata
Issilavinimo lygis 0,0479 0,0447
Bankrutavusiu imoniu skaicius 0,0481 0,0642
Vidutinis darbo uzmokescio 0,0869 0,0881
dydis (bruto)
[C.sup.+.sub.i] =
-[S.sup.-.sub.i]/
[S.sup.+.sub.i] +
[S.sup.-.sub.i]
Table 4. Utena and Alytus districts' quantitative and
qualitative criteria statistics of entrepreneurship,
tectorial normalization and significance of criteria
4 lentele. Utenos ir Alytaus apskriciu kiekybiniu
ir kokybiniu verslumo kriteriju statistiniai duomenys,
vektorinis normalizavimas ir kriteriju reiksmingumas
Kriterijai Matavimo Alytaus
vnt. apskritis
Placiajuoscio rysio Vnt./tukst. 622
interneto skvarba gyventoju
Isduoti verslo Vnt./tukst. 50
liudijimai gyventoju
Iregistruotu imoniu Vnt./tukst. 6
skaicius gyventoju
Naudojimasis versluma Gyventojai/ 11
skatinanciomis tukst.
programomis gyventoju
Vidutinis darbo Lt/men. 1994
uzmokescio dydis
(bruto)
Paimtu paskolu Vnt./tukst. 25
verslui skaicius gyventoju
Bankrutavusiu imoniu Vnt./tukst. 4
skaicius gyventoju
Laikrasciu ir zurnalu Vnt./tukst. 40
verslo tema gyventoju
prenumerata
Issilavinimo lygis Proc./tukst. 67
gyventoju
Nedarbo lygio dinamika Balai 3,33
Asmenines gyventoju Balai 4,33
savybes
Geografine padetis Balai 4,67
Konkurencingum as Balai 3,33
Inovaciju diegimas Balai 4
Kriterijai Utenos [q.sub.i]
apskritis
Placiajuoscio rysio 542 0,0584
interneto skvarba
Isduoti verslo 59 0,1753
liudijimai
Iregistruotu imoniu 4 0,1642
skaicius
Naudojimasis versluma 13 0,1459
skatinanciomis
programomis
Vidutinis darbo 1972 0,1241
uzmokescio dydis
(bruto)
Paimtu paskolu 19 0,1533
verslui skaicius
Bankrutavusiu imoniu 3 0,0803
skaicius
Laikrasciu ir zurnalu 38 0,0328
verslo tema
prenumerata
Issilavinimo lygis 62 0,0657
Nedarbo lygio dinamika 3 0,0954
Asmenines gyventoju 4,5 0,1194
savybes
Geografine padetis 3,5 0,0824
Konkurencingum as 2,83 0,0303
Inovaciju diegimas 4,5 0,0674
Kriterijai Alytaus apskritis
[x.sub.ij.sup.2] [r.sub.ij]
Placiajuoscio rysio 386 884 0,75
interneto skvarba
Isduoti verslo 2500 0,65
liudijimai
Iregistruotu imoniu 36 0,83
skaicius
Naudojimasis versluma 121 0,65
skatinanciomis
programomis
Vidutinis darbo 397 603 0,71
uzmokescio dydis
(bruto)
Paimtu paskolu 625 0,80
verslui skaicius
Bankrutavusiu imoniu 16 0,8
skaicius
Laikrasciu ir zurnalu 1600 0,73
verslo tema
prenumerata
Issilavinimo lygis 4489 0,73
Nedarbo lygio dinamika 11,09 0,74
Asmenines gyventoju 18,75 0,69
savybes
Geografine padetis 21,81 0,79
Konkurencingum as 11,3 0,73
Inovaciju diegimas 16 0,66
Kriterijai Utenos apskritis
[x.sub.ij.sup.2] [r.sub.ij]
Placiajuoscio rysio 293764 0,65
interneto skvarba
Isduoti verslo 3481 0,76
liudijimai
Iregistruotu imoniu 16 0,55
skaicius
Naudojimasis versluma 169 0,76
skatinanciomis
programomis
Vidutinis darbo 388 878 0,70
uzmokescio dydis
(bruto)
Paimtu paskolu 361 0,61
verslui skaicius
Bankrutavusiu imoniu 9 0,6
skaicius
Laikrasciu ir zurnalu 1444 0,69
verslo tema
prenumerata
Issilavinimo lygis 3844 0,68
Nedarbo lygio dinamika 9 0,67
Asmenines gyventoju 20,25 0,72
savybes
Geografine padetis 12,25 0,59
Konkurencingum as 8,01 0,69
Inovaciju diegimas 20,25 0,75
Table 5. Ideal [A.sup.+] and [A.sup.-] negative ideal
versions at the general case
5 lentele. Idealieji [A.sup.+] ir neigiamai idealus
[A.sup.-] variantai bendruoju atveju
Kriterijai Alytaus Utenos
apskritis apskritis
[v.sub.ij] [v.sub.ij]
Placiajuoscio rysio 0,0227 0,0197
interneto skvarba
Isduoti verslo liudijimai 0,0705 0,0825
Iregistruotu imoniu skaicius 0,0886 0,0587
Naudojimasis versluma 0,0551 0,0643
skatinanciomis programomis
Paimtu paskolu verslui skaicius 0,0643 0,0491
Laikrasciu ir zurnalu verslo 0,0142 0,0135
tema prenumerata
Issilavinimo lygis 0,0396 0,0369
Asmenines gyventoju savybes 0,0824 0,0859
Geografine padetis 0,0651 0,0486
Inovaciju diegimas 0,0445 0,0506
Konkurencingumas 0,0221 0,0209
Nedarbo lygio dinamika 0,0706 0,0639
Bankrutavusiu imoniu skaicius 0,0375 0,0281
Vidutinis darbo uzmokescio 0,0524 0,0517
dydis (bruto)
[C.sup.+.sub.i] = 0,648 0,493
[[S.sup.-.sub.i]/
[S.sup.+.sub.i] +
[S.sup.-.sub.i]]
Kriterijai [A.sup.+] [A.sup.-]
Placiajuoscio rysio 0,0227 0,0197
interneto skvarba
Isduoti verslo liudijimai 0,0825 0,0705
Iregistruotu imoniu skaicius 0,0886 0,0587
Naudojimasis versluma 0,0643 0,0551
skatinanciomis programomis
Paimtu paskolu verslui skaicius 0,0643 0,0491
Laikrasciu ir zurnalu verslo 0,0142 0,0135
tema prenumerata
Issilavinimo lygis 0,0396 0,0369
Asmenines gyventoju savybes 0,0859 0,0824
Geografine padetis 0,0651 0,0486
Inovaciju diegimas 0,0506 0,0445
Konkurencingumas 0,0221 0,0209
Nedarbo lygio dinamika 0,0706 0,0639
Bankrutavusiu imoniu skaicius 0,0281 0,0375
Vidutinis darbo uzmokescio 0,0517 0,0524
dydis (bruto)
[C.sup.+.sub.i] =
[[S.sup.-.sub.i]/
[S.sup.+.sub.i] +
[S.sup.-.sub.i]]