Model for measuring the entrepreneurship of the population/Gyventoju verslumo matavimo modelis.

Beinoraite, Sarune ; Drejeris, Rolandas

Ivadas

Kartais zmoniu pasamoneje atsiranda minciu apie savo nuosava versla, naujas galimybes ir didesni pajamu saltini. Pasaulineje praktikoje yra zinomi tukstanciai atveju, sekmingu verslo igyvendinimo ideju. Verslumas--tai nauju ideju ir projektu igyvendinimo siekimas, t. y. sugebejimas sekmingai organizuoti ir valdyti savo gyvenima bei versla, pelningai gaminti prekes ar teikti paslaugas; tai mastymas ir veikimas. Verslumo ugdymas pasiekiamas ir grindziamas aktyvia, savarankiska veikla, skatinancia mastyti ir veikti. Deivis (1996) versluma ivardija kaip unikalu sprendimu, inovacijos ir rizikos derini, skatinanti verslo pletra. Faltin (2001) pabrezia, jog verslumo supratimas tik kaip darbo vietos kurimas sau neleidzia iki galo suvokti visu galimybiu, kurias siulo verslas. Tai toks zmogus, kuris yra pasiruoses gyventi ir dirbti neuztikrintumo ir konkurencijos salygomis, susirasti darba, ji islaikyti, keisti kvalifikacija ar pereiti is vienos darbovietes i kita, o susidarius atitinkamoms aplinkybems noretu ir moketu sukurti savo versla.

Publikacijose vis dazniau kylancios diskusijos apie gyventoju verslumo lygi skirtinguose regionuose, taip pat apie ekonomikos issivystymo lygi, be to, pateikiamieji bandymai ivertinti versluma skatina poreiki sukurti metoda, leidzianti versluma ismatuoti. Pateikus verslumo matavimo modeli, t. y. turint galimybe versluma ismatuoti, bus galima nustatyti ir palyginti verslumo lygi tarp ivairiu regionu gyventoju. Kartu tai gali padeti tikslinems viesosioms istaigoms racionaliau skirstyti programu bei fondu lesas verslumui skatinti. Sudarytas modelis parodys ekonomikos lygi tam tikrose vietovese ar salyj e. Gyventoj ai gales lengviau issiaiskinti, kur jiems tikslingiau kurti ar plesti savo versla (Kloosterman, Rath 2001: 190). Gyventoju verslumo matavimo modelio neturejimas traktuojamas kaip straipsnio problema.

Sio straipsnio tikslas--remiantis teorinemis verslumo suvokimo ziniomis, logika, informacijos sinteze surasti gyventoju verslumo kriterijus, sukurti ir pateikti gyventoju verslumo matavimo modeli.

1. Verslumo sampratos teoriniai aspektai

Anglu kalbos zodis entrepreneurship siejamas su mokejimu is naujo atrasti galimybe realizuoti save ir kurti ekonomine ir socialine verte. Taip pat si savoka reiskia gebejima imtis veiklos, dazniausiai rizikuojant savo finansiniais istekliais. Tiksliausias sio zodzio lietuviskas atitikmuo ir butu verslumas, o asmuo, kuriam budinga si savybe - verslininkas. Tai ne samdomas imones vadovas, vadybininkas ar kitas specialistas, o imones savininkas, stambus akcininkas, kuris rizikuoja savo pinigais. Verslumo terminas dabar placiai vartojamas vadybos literaturoje. Sis terminas paprastai reiskia naujas idejas ir kurybine pletra daugelio organizaciju kontekste (Verslumas 2012: 25).

Verslumas grindziamas tais paciais principais, nepriklausant nuo to, ar tai dideles egzistuojancios imones vadovas ar pradedantis versla asmuo. Taisykles ir pareigos lieka tos pacios. Garsus verslo konsultantas Piteris Drakeris (2011) apie imones inovatyvuma yra pasakes, j og prielaida, kad verslumas ir inovacijos yra apibudinamos kaip naturalus, kurybingas ar spontaniskas procesas, yra netikslinga. Tai sudetingas, ilgas ir rimtas darbas. Drakeris (What ... 2011: 9), apibrezdamas versluma, nurodo, kad tai yra nei mokslas, nei menas, tai praktika ir ziniu baze. Jis sako, kad verslumo esme--isnaudoti galimybes, kuriu atsiranda su pokyciais, o ne juos vykdyti.

Ulrich (1998), Martinkus ir Ziukiene (2006) verslumo apibrezima sieja su gamybos veiksniais. Tai triju gamybos veiksniu: kapitalo, darbo ir gamtos istekliu sujungimas, ivardij amas kaip verslumas. Juozapaitiene ir Staponkiene (2006) versluma apibudina kaip idej os brandinima ir organizacijos sukurima idejai igyvendinti.

Taigi verslumas--gebejimas kurti, organizuoti ir valdyti verslo imone kartu su didziule rizika, siekiant gauti pelno, taip pat igimtos ir igytos zmogaus savybes, leidziancios j am novatoriskai mastyti ir aktyviai bei rizikingai veikti visose gyvenimo situacijose. Verslumas asmeniui sukuria stipria motyvacine galimybe inesti savo indeli i rinkos platybes, taip padedant pletoti ekonomika. Verslumas yra savarankiskas procesas, kai gyventojas nori ir geba sukurti kazka naujo ir vertingo, kuris reikalauja siek tiek laiko ir pastangu, taip prisiimant finansine, psichologine ir socialine rizika, bei teikia galima atlygi pinigu pavidalu, kartu su asmeniniu pasitenkinimu ir nepriklausomybe.

2. Verslumo matavimo praktika (GEM)

Globalus verslumo stebejimo tyrimas (angl. Global entrepreneurship monitoring, GEM)--vienas didziausiu ir svarbiausiu verslo tyrimu ivairiose pasaulio salyse (Lundstrom, Stevenson 2005). Tiriamas salies ekonomikos verslumo augimo vaidmuo, apzvelgiamos issamios nacionalines funkcijos ir savybes, susijusios su verslo veikla. Surinkti duomenys apdorojami centrines ekspertu komandos, kuri uztikrina kokybe ir palengvina tarpvalstybinius palyginimus. Programa turi tris pagrindinius tikslus:

--nustatyti verslumo lygio skirtumus tarp saliu;

--atskleisti atitinkamo lygio verslumo veiksnius;

--siekti pasiulyti politika, kuri gali sustiprinti nacionaline verslumo veikla.

Sis metodas suteikia daugiau ziniu apie verslo veiklos pobudi nei rasta medziagos oficialiuose nacionaliniuose registro duomenu rinkiniuose. Norint suprasti si pagrindini tiksla, GEM pabrezia koncepcini modeli, kuris nurodo pagrindinius elementus tarp verslumo ir ekonominio augimo santykio (Kaufman, Dant 1998). Tai budas, kurio elementai saveikauj a tarpusavyj e. Vienas pagrindiniu GEM tikslu--skelbti kuo platesnei auditorijai laisvai prieinama kokybiska informacija apie verslumo situacija visame pasaulyj e, taip pat matyti salies pozicij a pasauliniame kontekste. Visos dalyvauj ancios valstybes naudoj asi standartinemis tyrimu priemonemis. GEM duomenys renkami kasmet is dvieju pagrindiniu saltiniu: suaugusiuju gyventoju apklausos (SGA) ir nacionaliniu ekspertu apklausos (NEA) (Levie, Hart 2009). Milziniskos GEM duomenu rinkimo pastangos leidzia vertinti verslumo vaidmeni salies ukio pletroj e. GEM tyrimo rezultatai pravartus planuojant vidaus verslumo politika ir programas, formuojant salies ukio strategija.

Sie verslumo matavimo tyrimai, atliekami p asaulyj e, yra ganetinai kokybiski, bet tyrima atlikti, remiantis apklausomis ir ekspertiniais vertinimais, nera patikima. Zmoniu nuomones yra labai skirtingos, kartais priestaringos, gali buti nesuprantamos ar priestaringai vertinamos, grindziamos tik imoniu darbuotoju ir savininku nuomonemis: kaip jie vertina versluma, ar diegia naujoves, kaip vertina savo darboviete. Sis modelis netiksliai apibudina versluma, nes jam nusakyti tikslinga parinkti daugiau ir ivairesniu kriteriju. Verslumo matavimo modelis turetu buti paprastesnis ir prieinamas kiekvienam pilieciui, parinkti ivairus kiekybiniai ir kokybiniai kriterijai, kurie tiksliau iliustruotu versluma.

3. Gyventoju verslumo kriteriju parinkimas

Kiekybiniai ir kokybiniai kriterij ai svarbus analizuoj ant gyventoju versluma. Siuos kriterijus reikia nagrineti pavieniui, taciau jie turi buti kaip bendra visuma. Jie tarpusavyje stipriai susije ir veikia kaip sistema, papildydami ir darydami itaka vieni kitiems. Nustatant kriterijus, reiksmingos yra rinkos salygos, kurios padeda suteikti palankias galimybes ar barjerus gyventoju verslumui ugdyti. Zinoma, vien kiekybiniu kriteriju verslumui nustatyti nepakanka, reikia atsizvelgti i asmenines gyventoju savybes, ju zinias ir igudzius, darbo rezultatus, inovaciju valdyma, netgi geografine padeti. Isskiriami ir atskirai pagrindziami patys svarbiausi kriterijai gyventoju verslumui matuoti:

1) nedarbo lygio dinamika;

2) asmenines gyventoju savybes;

3) geografine padetis;

4) placiajuoscio rysio interneto skvarba tukstanciui gyventoju;

5) isduoti verslo liudijimai tukstanciui gyventoju;

6) konkurencingumas;

7) inovaciju naudojimas;

8) iregistruotu imoniu skaicius tukstanciui gyventoju;

9) versluma skatinanciu programu naudojimas tukstanciui gyventoju;

10) vidutinis darbo uzmokescio dydis;

11) paimtu paskolu verslui skaicius tukstanciui gyventoju;

12) bankrutavusiu imoniu skaicius tukstanciui gyventoju;

13) issilavinimo lygis;

14) laikrasciu ir zurnalu verslo tema prenumerata, vnt./tukst. gyventoju.

Nedarbo lygio dinamika

Kiekvienoje salyje gyventoju uzimtumo lygi lemia bendroji paklausa, kuria sudaro vartojimo paklausa (salies gyventoju ir vyriausybes islaidos vartojimo prekems ir paslaugoms) ir investiciju paklausa (ivairiu rusiu--privaciu ir vyriausybes--investiciju mastas). Jeigu bendroji paklausa nepakankama arba ima mazeti, sumazeja ekonominis aktyvumas. Prasidejus ekonomikos nuosmukiui, padaugeja bedarbiu, kyla nedarbo lygis. Bendrajai paklausai padidejus, ekonomika pagereja, atsiranda palankesnes salygos verslui vystyti.

Asmenines gyventoju savybes

Kiekvieno verslininko sekme labai priklauso nuo jo kaip zmogaus asmeniniu savybiu ir charakterio ypatybiu. Puikiai suprantama, kad verslininkui reikia drasos, ryzto, kurybiskumo ir mastymo lankstumo. Svarbiausias dalykas prisitaikymas, tikslo siekimas ir, zinoma, azartas. Jeigu gyventojas yra uzsibrezes tikslus igyvendinti tam tikra projekta ar sukurti nauja produkta, tai tik parodo stipriasias jo verslumo puses. Ambicingi, trokstantys tobuleti, imlus naujovems--didina versluma ir ekonomikos lygi. Daznai vien kaimynu sekmingo verslo pavyzdys skatina versluma ir sieki neatsilikti.

Geografine padetis

Cia svarbiu veiksniu tampa tiek gyventojo gyvenamoji vieta, tiek regiono, kuriame ketinama pradeti savo versla, ypatumai. Ekonomikos lygiui turi didele itaka vieta, kurioje yra tas regionas: turint sienu su kaimyninemis valstybemis, galima uzmegzti tarptautinius rysius su kitomis versliomis imonemis ar verslininkais ir plesti (ar pradeti) nuosava versla. Pavyzdziui, si aplinkybe ypac skatina Marijampoles rajono gyventojus uzsiimti automobiliu prekyba, pajurio gyventojus verstis zuvininkyste.

Placiajuoscio rysio interneto skvarba tukstanciui gyventoju

Interneto amziuje reikia buti unikaliam, isskirtiniam, teikti ypatingu pasiulymu, kad butum pastebetas interneto vartotoju. Dideles spartos placiajuostis interneto rysys yra pletros variklis, suteikiantis galimybe greiciau atsigauti recesijos kamuojamai ekonomikai. Jis skatina nauju darbo vietu, igudziu ir rinku atsiradima. Informaciniu technologiju (IT) diegimas ir taikymas versle ypac svarbus, nes turi tiesiogine itaka imones konkurencingumui, didina imones produktyvuma, padeda spresti administravimo problemas, skatina plesti produktu ar paslaugu ivairove ir gerinti ju kokybe. Todel ir sis rodiklis taip pat gali nusakyti gyventoju versluma, t. y. sieki tureti nuosava versla.

Isduoti verslo liudijimai tukstanciui gyventoju

Gyventojai, bijantys rizikuoti savo turtu, ar nenorintys (gal ir neturintys pakankamai lesu) investuoti, naudojasi kita verslo vykdymo teiseta forma--tai verslo liudijimais. Isduotu verslo liudijimu skaicius akivaizdziai parodo gyventoju poreiki isitraukti i savarankiska komercine veikla. Vis progresiskai didejantis isduodamu liudijimu skaicius rodo, kad zmones siekia ir nori buti nepriklausomi nuo darbdavio, nori isreiksti savo kurybiskuma, zinoma, gauti daugiau pajamu. Verslo liudijimai--patogus budas pradedanciajam kurti savo versla, tai lyg praktika pries ikuriant imone.

Konkurencingumas

Kalbant apie verslo subjektus ir konkurencija tarp ju, pabreztina, kad kuo daugiau verslo organizaciju uzsiima panasia veikla, tuo labiau jie suinteresuoti vartotojams teikti geresnes paslaugas, kad vartotojai liktu patenkinti ir taptu nuolatiniais ju klientais. Tik kuo didesne konkurencija tarp imoniu, tuo versla pradeti sunkiau del kai kuriu objektyviu priezasciu, pvz., neseniai ikurtai imonei sunku lygiuotis ir tapti lygiaverciu konkurentu jau gerai isitvirtinusiu verslo subjektu atzvilgiu darbo rinkoje, taip pat sunku pritraukti klientus, nes seniau rinkoje veikiancios verslo strukturos jau turi savo lojaliu pirkeju. Taigi vienos veiklos rusies imoniu didele koncentracija yra neskatinantis pradeti nauja versla rodiklis, todel konkurencingumas gali buti tinkamas verslumo kriterijus.

Inovaciju naudojimas

Inovaciju kurimas atima daug laiko ir pastangu, taciau atsiperka. Inovaciju siekimas skatina kurti, ieskoti nauju sprendimu, igyvendinti rizikingas idejas, kartu individams konkuruojant tarpusavyje del atitinkamu siekiamybiu (geresnio darbo, paaukstinimo, pripazinimo, didesnio uzmokescio ir pan.). Inovaciju svarba verslui ypac aktuali del to, kad tik tinkamai pasiruosusi ateities pokyciams ir nebijanti naujoves diegti ir pritaikyti savo veikloje verslo organizacija tampa visaverte ir lygiaverte su kitais verslo subjektais, galinti deramai konkuruoti su kitomis verslo organizacijomis. Inovaciju naudojimas ir bus rodiklis, nusakantis versluma tiek egzistuojanciose imonese, tiek tures itakos ir naujo verslo pradziai.

Iregistruotu imoniu skaicius tukstanciui gyventoju

Pagrindines aktyvesnio imoniu steigimo priezastys--laipsniskai atsigaunanti ekonomika, ganetinai stabili verslo aplinka, palengvintas nauju imoniu steigimas, nauju teisiniu imoniu formu atsiradimas. Tokios salygos sudaro tinkamas galimybes kurti nauj as imones, norint igyvendinti savo verslo idejas. Gyventojai, kuriantys nuosavas imones, parodo, kad yra drasesni, nebijo rizikuoti, yra uztikrinti del didesniu garantiju. Sudarytos palankios salygos, skatinimo priemones, kuriomis pasinaudoje gyventojai gali kurti savas imones, taip pletodami versluma Lietuvoje. Nauju imoniu ikurimas daro didele itaka salies verslumui ir egzistuojanciam verslui bei yra neabejotinas versluma apibudinantis rodiklis.

Versluma skatinanciu programu naudojimas tukstanciui gyventoju

Lietuvoje siuo metu jau veikia vadinamoji verslumo skatinimo priemone. Jos tikslas--sudaryti salygas labai mazoms ir mazoms imonems, fiziniams asmenims pradeti savo versla, taip pat socialinems imonems pletoti savo versla, naudojantis finansu inzinerijos priemone, tuo skatinant versluma ir savarankiska uzimtuma bei nauju darbo vietu kurima. Pagrindinis projektu tikslas--teikiant nemokamas informavimo, konsultavimo ir mokymo paslaugas verslininkams, skatinti savivaldybiu teritorijoje kurti naujas darbo vietas steigiant imone, vykdant veikla isigijus verslo liudijima arba iregistravus individualia veikla pagal pazyma.

Vidutinis darbo uzmokescio dydis

Darbo uzmokescio dydis yra svarbus rodiklis daugelyje sriciu--tai ekonominis svertas, lemiantis ir parodantis labai daug finansiniu salies aspektu. Darbo uzmokescio dydis gali buti tas kriterijus, kuris lemia--ar pradeti savo versla, ar ne. Kuo didesni salyje atlyginimai, tuo neparankiau pradedantiesiems verslininkams, nes jei asmuo, norintis pradeti savo versla, ketina samdyti darbuotojus, vadinasi, esant aukstiems darbo uzmokescio rodikliams salyje, busimasis darbdavys tures i juos atsizvelgti ir samdomiems savo imones darbuotojams moketi atitinkama darbo uzmokesti. Siuo metu esama tendencija didinti minimalu darbo uzmokesti neskatina pradeti verslo del minetos priezasties, o vidutinis darbo uzmokestis gali buti kriterijus, pagal kuri vertintinas gyventoju verslumas.

Paimtu paskolu verslui skaicius tukstanciui gyventoju

Sekmingai verslo pradziai ir jo pletrai didziausia itaka daro turimi finansiniai imones istekliai ir jos galimybes gauti is valstybes teikiama finansine parama. Mokesciu nasta pradedanciajam verslui yra didele, uz darbuotojus darbdavys turi moketi socialinio draudimo ir kitas su darbo santykiais susijusias imokas, darbuotojams turi buti mokami atlyginimai, todel verslui, ypac pradedanciajam, svarbus tampa finansavimo klausimas. Dauguma atveju siekis pradeti versla siejamas su paskolos paemimu, todel valstybe tikslingai siekia palengvinti paskolu paemimo salygas verslo pradininkui, o paskolu skaicius (ar paskolintu lesu suma) yra puikus rodiklis, apibudinantis tam tikro regiono gyventoju versluma.

Bankrutavusiu imoniu skaicius tukstanciui gyventoju

Imones bankrotas--gyventojus labiausiai atbaidantis kriterijus, norint pradeti kurti savo versla, steigiant imone. Bankroto augimas salyje sukelia ne tik ekonomiu, bet ir socialiniu problemu (Heinonen, Poikkijoki 2006). Mazeja gyventoju optimizmas, auga nepasitenkinimas valdzios institucijomis, auga nusikalstamumas, daugeja asocialiu asmenu. Tokie veiksmai valstybei kainuoja dar daugiau, o kartu mazeja valstybes pajamos ir verslumo lygis.

Issilavinimo lygis

Sis kriterijus yra taip pat svarbus del keliu priezasciu. Visu pirma, pastebima tendencija, kad versla labiau linke pradeti issilavine asmenys. Tai butu galima paaiskinti tuo, kad issilavine asmenys (labiausiai tai pasakytina apie aukstaji universitetini arba aukstaji neuniversitetini issilavinima igijusius) turi daugiau studiju metu igytu ziniu, nori isbandyti savo j egas naudodami visa turima patirti kurti nuosava versla (Raisiene et al. 2012: 29). Kalbant kitu aspektu apie issilavinimo kaip kriterijaus svarba verslumui matuoti, naturalu ir tai, kad kuo geresnis regiono, kuriame ketinama pradeti pletoti versla, gyventoju issilavinimas, tuo gyventojai reiklesni kuriamai idejai.

Laikrasciu ir zurnalu verslo tema prenumerata, vnt./tukst. gyventoju

Norint tapti verslininku ar pleciant ziniu rata verslo temomis, norint suzinoti aktualiausias problemas ar veiksnius, tuo momentu lemiancius verslo tendencijas, uztenka pasiimti specialybes zurnala, perskaityti laikrastyje esanti verslo tendenciju skyriu. Prenumeruojant laikrascius ar zurnalus galima perskaityti visas susistemintas naujienas aktualia ir dominancia verslo tema. Panaudojus ziniasklaidos informacija kai kuriems komerciniams veiksmams atlikti, net ir imones ivaizdis gali tapti patikimesnis ir subtilesnis. Vien noras dometis verslo tendencijomis turi buti traktuojamas kaip versluma apibudinantis kriterijus.

4. Gyventoju verslumo modelio konstrukcijos pagrindimas

Norint nustatyti gyventoju verslumo lygi ivairiuose

miestuose ar rajonuose, butina sukurti matavimo modeli, kuris susietu vertinimus pagal pasirinktus kriterijus. Verslumo matavimas yra daugiakriterio vertinimo uzdavinys, todel pasirenkama skaiciuoti pagal TOPSIS (angl. Technique for Order Preference by Similarity to Ideal Solution) metoda, kuris taikytinas socialiniu reiskiniu vertinimams (Hwang, Yoon 1981).

Uzdavinys formuluojamas, sudarant sprendimu matrica is n alternatyvu, aprasytu m rodikliais, t. y. sudaroma pradine sprendimu priemimo matrica [F] = [[f.sub.ij]], i = 1, ..., n; j = 1, ..., m.

[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]. (1)

Skirtingu dimensiju rodikliams palyginti sprendimu matrica normalizuojama, skirtingu dimensiju rodiklius perskaiciuojant i bedimensius.

Skaiciuojant klasikiniu TOPSIS metodu, taikomas vektorinis normalizavimas:

[r.sub.ij] = [[f.sub.ij]/[square root of [n.summation over (i=1)] [f.sup.2.sub.ij]] (2)

cia [r.sub.ij]--normalizuotasis matricos elementas; i = 1, ..., n; j = 1, ..., m.

Svorine normalizuotoji sprendimu priemimo matrica [V] sudaroma normalizuota matrica dauginant is rodikliu reiksmingumo vektoriaus, t y kiekvienas matricos elementas dauginamas is atitinkamo rodiklio reiksmingumo qi:

[v.sub.ij] = [q.sub.i] x [r.sub.ij], i = 1, ..., m, t. y. (3)

[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] (4)

TOPSIS metodas issiskiria is daugelio daugiatikslio alternatyvu vertinimo metodu tuo, kad nera jokiu ribojimu nustatant rodikliu reiksmingumus, ir rodikliu reiksmingumu suma nebutinai turi buti lygi vienetui (Podvezko, Ginevicius 2008) Todel dar ir del sios priezasties sis metodas tinkamas verslumui matuoti

Nustatomi idealieji [A.sup.+] ir neigiamai idealus [A.sup.-] variantai:

[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]; (5)

[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII], (6)

cia J = {j = 1, 2, 3, ..., m}--maksimizuojamu rodikliu aibe; J = {j = 1, 2, 3, ..., m}--minimizuojamu rodikliu aibe. Nustatomas kiekvienos alternatyvos atstumas iki idealiojo varianto:

[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] (7)

Nustatomas kiekvienos alternatyvos artumas iki neigiamai idealaus varianto:

[S.sup.-.sub.i] = [square root of [m.summation over (j=1)] [([v.sub.ij] - [v.sup.-.sub.j]).sup.2]], i = 1, 2, 3, ..., n. (8)

Nustatomas santykinis kiekvienos alternatyvos atstumas iki idealiojo varianto:

[C.sup.+.sub.i] = [[S.sup.-.sub.i]/[S.sup.+.sub.i] + [[S.sup.-.sub.i]], i = 1, 2, 3, ..., n, (9)

cia 1 [greater than or equal to] [C.sub.j] + [greater than or equal to] 0.

Pagal [C.sup.+.sub.j] reiksmes sudaroma alternatyvu prioritetine eile. Geriausia alternatyva yra ta, kurios [C.sup.+.sub.j] reiksme yra didziausioji (Antucheviciene 2005).

Metodas taikomas esant daugeliui rodikliu. Alternatyvu prioriteto eilei ar artumo idealiaj am taskui nustatyti metodu TOPSIS galima, susisteminus rodiklius, tikslingai parodyti, kuri alternatyva tinkamiausia.

Sukurtas modelis turi buti lankstus, leidziantis papildyti vertinimo sistema naujais kintamaisiais arba juos pasalinti, nesutrikdant modelio strukturos. Siekiant susisteminti verslumo matavimo eiga, vertinti tikslinga trimis pagrindiniais etapais:

a) reikalavimu apibrezimas;

b) pasiruosimas vertinti;

c) vertinimas.

[FIGURE 1 OMITTED]

Pirmame etape isskiriamas verslumo matavimo tikslas ir nagrinejama tiriamoj o objekto situacij a. Pasiruosimo vertinti etape sudaroma verslumui ismatuoti kriteriju sistema, parenkamas tiksliausias kiekybiniu ir kokybiniu rodikliu vertinimo metodas. Kriteriju sarasas sudaromas parinkus kuo daugiau ivairiu rodikliu, kurie galetu nulemti tikslesni ir issamesni vertinima bei perteiktu tikraj a situacij a. Treciame etape turi buti ivertintos versluma lemianciu rodikliu reiksmes, ivertintas kriteriju reiksmingumas. Pritaikant minetas modelio matavimo savybes ir remiantis pagrindiniais etapais, norint ismatuoti gyventoju versluma, sudaromas matavimo modelis (1 pav.).

Pirmame etape palyginamos gyventoju verslo salygos ir nustatomas tikslas, kuris, atsizvelgiant i sio vertinimo iniciatoriu interesus, gali buti vertinamas siekiant ivairiu tikslu. Be to, nuo pasirinkto tiriamo objekto labai priklauso vertinimo sudetingumas ir siu darbu apimtis. Labai svarbu tiksliai apibrezti tyrimo tiksla ir tiriama objekta, apibudinti ne tik ji, bet ir jo sasajas su kitais objektais.

Antrajame vertinimo etape turi buti isskiriami vertinimo kriterij ai. Verslumo vertinimo kriterij ai turi buti parenkami taip, kad kuo issamiau apibudintu tiriamos sistemos savybes. Parinkti verslumo kriterij ai susideda is kiekybiniu ir kokybiniu ir turi buti skaiciuojami daugiakriteriu vertinimo metodu.

Parinkus kriterijus reikia nuspresti, pagal kuri varianta bus skaiciuojamas verslumas. Galimi yra du pasirinkimai: matuoti versluma tik pagal kiekybinius kriterijus arba pagal kiekybinius ir kokybinius. Pasirinkus pirmaji varianta, kriteriju rodikliai normalizuojami, toliau atliekami daugiakriterio vertinimo skaiciavimai, o gauti rezultatai apibendrinami ir padaromos isvados. Jeigu norima matuoti versluma tiksliau, matuojama pagal visus kriterijus. Ekspertiniu vertinimo metodu kokybiniams kriterijams nustatomi iverciai (balais) ir toliau atliekami skaiciavimai pagal klasikiniu tapusi TOPSIS metoda.

Gyventoju verslumo matavimo modelio taikymas lyginant Alytaus ir Utenos apskriciu gyventoju versluma Vertinant gyventoju versluma, taikomas sukurtas verslumo matavimo modelis. Isnagrinejus straipsnius ir remiantis "Verslios Lietuvos" pateiktais verslumo ataskaitos duomenimis (Versli Lietuva 2013), pasirinktos Utenos ir Alytaus apskritys. Alytaus apskritis--del savo tinkamos geografines padeties skatina kurti su uzsienio prekyba ir paslaugomis susijusius verslus, sudaro patogias salygas buti tarpininku tarp Lietuvos ir uzsienio rinku bei produkcij os. Pagal ikurtu imoniu skaiciu tukstanciui gyventoju ji atsilieka tik nuo Vilniaus apskrities. Utenos apskritis buvo pasirinkta del panasaus darbingo amziaus gyventoju skaiciaus.

Utenos apskritis neatsilieka su inovacij omis ir kuriamu verslo imoniu skaiciumi.

Gyventoju verslumo nustatymas pagal kiekybinius kriterijus

Pirmuoju atveju, taikant gyventoju verslumo matavimo modeli, pasirenkami tik kiekybiniai kriterijai (1 lentele), kuriu duomenis rasti visiskai paprasta Lietuvos statistikos departamento tinklalapyje.

Kriteriju reiksmes parenkamos pagal 2013 m. III ketvircio duomenis, remiantis Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos darbo birzos suteikta informacija. Skirtingu dimensiju rodikliams palyginti sprendimu matrica normalizuojama, skirtingu dimensiju rodiklius perskaiciuojant i bedimensius. Atliekant skaiciavimus klasikiniu TOPSIS metodu taikomas vektorinis normalizavimas (2 lentele).

Norint nustatyti verslumo matavimo kriteriju reiksminguma, pasirinktas ekspertinis vertinimo metodas. Ekspertams surasius kriteriju ivercius, nuomones suderintos ir panasios, kad galima butu testi tolesnius skaiciavimus. Pasirinkti ekspertai yra kvalifikuoti, todel, suskaiciavus kiekvieno kriterijaus reiksminguma, gauti rodikliai bus naudojami atliekant ir kitus skaiciavimus, taikomus gyventoju verslumo matavimo modelyje.

Kriterij ai sugrupuoj ami i maksimizuoj ancius ir minimizuojancius junginius. Is svorines normalizuotos sprendimu priemimo matricos nustatomi idealieji [A.sup.+] ir neigiamai idealus [A.sup.-] variantai (3 lentele).

Pagal (7) ir (8) formules apskaiciuojamas visu alternatyvu atstumas iki idealiojo varianto ir neigiamai idealaus varianto. Naudojant (9) formule apskaiciuojamas santykinis kiekvienos alternatyvos atstumas iki idealiojo varianto. Gauti rezultatai: Utenos apskrities--0,474, o Alytaus apskrities --0,612.

Pagal reiksmes sudaroma prioritetine alternatyvu eile. Siuo atveju gauti rezultatai rodo, kad Alytaus apskrities reiksme (0,612) yra didesne nei Utenos apskrities (0,474). Pritaikius daugiakriteri vertinimo metoda gauti rezultatai parode, kad Alytaus apskrities gyventoj ai yra verslesni negu Utenos apskrities gyventojai.

Gyventoju verslumo nustatymas pagal kiekybinius ir kokybinius kriterijus

Antruoju atveju taikant gyventoju verslumo matavimo modeli, vadovaujamasi visais modelio komponentuose nurodytais veiksmais. Tai yra detalesnis ir tikslesnis skaiciavimas. Siuo atveju skaiciuoti naudojami visi argumentuoti kriterijai verslumui matuoti. Sis modelio taikymo atvejis naudojamas, kai norima tiksliau ismatuoti versluma. Tam placiau taikomas ekspertu vertinimo metodas.

Gyventoju verslumo matavimo kriteriju reiksmingumui nustatyti buvo pasirinkti skirtingu sriciu kvalifikuoti ekspertai. Kad informacija butu tikslesne ir objektyvesne, atstovai parinkti is verslo, ekonomikos, mokslo sriciu. Siems asmenims buvo pateiktos anketos, kurias jie privalejo uzpildyti, ivertinant kokybiniu rodikliu reiksmes Alytaus ir Utenos apskrityse.

Kokybiniu kriteriju, ivertintu ekspertu, ir kiekybiniu kriteriju, matuojanciu Alytaus ir Utenos apskriciu versluma, duomenys apdorojami ir surasomi i lentele, kad galima butu toliau skaiciuoti. Kaip ir pirmuoju atveju, kriteriju reiksmingumas nustatomas atliekant ekspertini vertinima. Kiekvienas ekspertas kriterijams suteikia ivercius (1--nereiksminga, 10--labai reiksminga).

Suskaiciavus dispersini konkordancijos koeficienta ir iverciu vidurki, nustatomas kiekvieno kriterijaus svorinis reiksmingumas qi (4 lentele).

Sie jau nustatyti rodikliai bus naudojami visuose verslumo matavimo modelio skaiciavimo etapuose. Kiekvienas normalizuotos matricos narys dauginamas is nustatyto atitinkamo kriteriju reiksmingumo.

Kriterij ai sugrupuoj ami i maksimizuoj ancius ir minimizuojancius junginius. Is svorines normalizuotos sprendimu priemimo matricos nustatomi idealieji [A.sup.+] ir neigiamai idealus [A.sup.-] variantai (5 lentele).

Tesiant skaiciavimus pagal tolesnes (7) ir (8) formules apskaiciuojamas kiekvienos alternatyvos atstumas iki idealiojo varianto bei neigiamai idealaus varianto. Naudojant (9) formule apskaiciuojamas santykinis kiekvienos alternatyvos atstumas iki idealiojo varianto.

Pagal daugiakriteri vertinimo metoda, kuris buvo pritaikytas dviem variantais, atlikus visus skaiciavimus, rezultatai parode, kad Alytaus apskrities gyventoj ai yra verslesni negu Utenos apskrities. Abiem atvej ais sulyginus rezultatus, kur geriausia alternatyva maziausiai nutolusi nuo idealiojo sprendinio ir labiausiai nutolusi nuo idealiai neigiamo (blogiausio) sprendinio, gautas vienodas rangavimas. Todel sis modelio taikymas patvirtina naudojimo tinkamuma, nes abiem variantais skaiciuoj ant gautas kokybes poziuriu toks pat rezultatas. Tik pirmuoju variantu skaiciuojant (tik pagal kiekybinius kriterijus) rezultatas nera tikslus, o skaiciuojant pagal kokybinius ir kiekybinius kriterijus gaunamas tikslesnis rezultatas, nes vien kriteriju skaicius yra tiesiogiai proporcingas vertinimo objektyvumui (Drejeris et al. 2013).

Isvados

1. Mokslineje literaturoje verslumas apibreziamas kaip individo mokejimas idejas paversti veiksmais. Verslumas suprantamas kaip zmogaus savybiu ir gebejimu visuma, budinga asmenims, kurie yra aktyvus, iniciatyvus lyderiai, turi tvirta vidine motyvacija, linke i naujoves, gali rizikuoti. Versluma lemia veiksniai, susije su asmeninemis gyventojo savybemis, motyvacija imtis verslo, turimomis ziniomis ir gebejimais. Itaka taip pat daro aplinkos veiksniai: politiniai, socialiniai, teisiniai, ekonominiai ir technologiniai.

2. Isnagrinejus turima pasaulini teorini potenciala verslumui matuoti, apibendrinus informacija, sudarytas kriteriju rinkinys, skirtas verslumui matuoti. Gyventoju verslumui nustatyti pasirode tinkamiausi sie kriterijai: isduotu verslo liudijimu skaicius tukstanciui gyventoju, nedarbo lygio dinamika, asmenines gyventoju savybes, geografine padetis, placiajuoscio rysio interneto skvarba, konkurencingumas, inovaciju diegimas, iregistruotu imoniu skaicius tukstanciui gyventoju, versluma skatinancios programos, vidutinis darbo uzmokescio dydis, paimtu paskolu verslui skaicius tukstanciui gyventoju, bankrutavusiu imoniu skaicius tukstanciui gyventoju, issilavinimo lygis, laikrasciu ir zurnalu prenumerata verslo tematika.

3. Ivertinus metodini verslumo vertinimo potenciala pritaikomumo poziuriu buvo sukurtas naujas, analogu neturintis gyventoju verslumo matavimo modelis. Sis modelis remiasi daugiakriteriu vertinimo metodu, skaiciuoti naudojami pasirinkti argumentuoti kriterijai verslumui matuoti. Priklausomai nuo vertinimo tikslumo poreikio modeli galima pritaikyti dviem atvejais: skaiciuojant pagal kiekybinius kriterijus arba pagal kiekybinius ir kokybinius kriterijus. Tiksliausias rezultatas gaunamas matuojant pagal abu kriteriju rinkinius. Pirmasis budas grindziamas statistiniais duomenimis, o antrasis ekspertiniu vertinimo metodu, kai nustatomi iverciai kokybiniams rodikliams.

4. Sukurtas gyventoju verslumo matavimo modelis isbandytas Utenos ir Alytaus apskriciu gyventoju verslumui matuoti. Surinkus reikalinga statistine informacija apie Alytaus ir Utenos apskriciu gyventoju versluma, buvo skaiciuojama dviem budais: pagal kiekybinius ir kiekybinius bei kokybinius kriterijus. Nustatyta, kad Alytaus apskrities gyventoju verslumas siek tiek didesnis abiem atvejais. Tai rodo, kad gyventoju verslumo matavimo modelis verslumui matuoti yra tinkamas.

Caption: Fig 1. The model of measurement inhabitants entrepreneurship 1 pav. Gyventoju verslumo matavimo modelis

http://dx.doi.org/10.3846/btp.2014.20

Received 19 January 2014; accepted 01 July 2014

Iteikta 2014-01-19; priimta 2014-07-01

Literatura

Antucheviciene, J. 2005. Ukio technologinis vystymas: Alternatyvu vertinimo budai TOPSIS metodu, esant neapibreztumui, Verslas: teorija ir praktika 11(4): 242-247. Vilnius: Technika.

Deivis, E. 1996. Rinkos ekonomikos principai ir praktika. Lietuvos Junior Achievement. Vilnius. 175 p.

Drejeris, R.; Bivainis, J.; Tuncikiene, Z.; Drejeriene, E. 2013. Determining the purposefulness of new services on the grounds of the results of quantitative analysis, Journal of Business Economics and Management 14(4): 791-805.

Faltin, G. 2001. Creating a culture of innovative entrepreneurship, Journal of International Business and Economy 2(1): 123-133.

Heinonen, J.; Poikkijoki, S. A. 2006. Entrepreneurial - directed approach to Entrepreneurship education: mission imposible?, Journal of Management Development 25(1): 80-94. http://dx.doi.org/10.1108/02621710610637981

Hwang, C. L.; Yoon, K. 1981. Multiple attribute decision makingmethods and applications. A state of the art survey. Berlin, Heidelberg, New York: Springer-Verlag. 186 p. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-642-48318-9

Juozapaitiene, L.; Staponkiene, J. 2006. Verslo ir vadybos ivadas. Siauliai: Siauliu universiteto leidykla. 165 p.

Kaufman, P.; Dant, R. P. 1998. Franchising and the domain of entrepreneurship research, Journal of Business Venturing 14: 5-16. http://dx.doi.org/10.1016/S0883-9026(97)00095-5

Kloosterman, R. C.; Rath, J. 2001. Immigrant entrepreneurs in advanced economies: mixed embeddedness further explored, Journal of Ethnic and Migration Studies 27(2): 189-201. http://dx.doi.org/10.1080/13691830020041561

Levie, J.; Hart, M. 2009. Global entrepreneurship monitor. United Kingdom 2008 Monitoring Report, University of Strathclyde, Aston Business School. 31 p.

Lietuvos statistikos departamentas. 2013. Oficialiosios statistikos portalas [interaktyvus], [ziureta 2013 m. gruodzio 28 d.]. Prieiga per interneta: http://osp.stat.gov.lt/temines-lenteles12

Lundstrom, A.; Stevenson, L. 2005. Entrepreneurship policy theory and practices Berlin: Springer. 310 p.

Martinkus, B.; Ziukiene, S. 2006. Verslo organizavimas. Siauliai: Siauliu universiteto leidykla. 292 p.

Podvezko, V.; Ginevicius, R. 2008. The problem of compatibility of various multiple criteria evaluation methods, Business: Theory and Practice 9(4): 73- 80.

Raisiene, A. G.; Garcia, M. P.; Lanero, A.; Vazquez-Burgete, J. L. 2012. Entrepreneurship education in humanities and social sciences: are students qualified to start a business?, Business: Theory and Practice 13(1): 27-35.

Ulrich, T. A. 1998. Entrepreneurship as a learning process, in 8th Annual International Entrepreneurship Conference, 18-21 June 1998, Schloss Reichartshausen Oestrich-Winkel, Germany, 57-87.

Versli Lietuva. 2013. Verslo tendencijos Lietuvoje 2012 m. [interaktyvus], [ziureta 2013 m. lapkricio 25 d.]. Prieiga per interneta: http://www.verslilietuva.lt/lt/rinku-apzvalgos/verslo-tendencijos-lietuvoje-2012-m/

Verslumas [interaktyvus]. 2012 [ziureta 2013 m. sausio 10 d.]. Verslas.in. Prieiga per interneta: http://www.verslas.in/ terminas/verslumas/

What did Peter Drucker said about Entrepreneurship? [interaktyvus]. 2011 [ziureta 2013 m. geguzes 5 d.]. Ozgurzan.com. Prieiga per interneta: http://ozgurzan.com/2011/01/06/whatdid-peter-drucker-said-about-entrepreneurship/

Sarune BEINORAITE. Master of business management. 2013 graduated the master studies at Vilnius Gediminas Technical University. Her research interests: suggesting and use measures for promote entrepreneurship depending on the particular situation, measure and assessment of entrepreneurship in the different regions.

Rolandas DREJERIS. Doctor, Associate Professor of Dept of Social Economics and Management, Vilnius Gediminas Technical University. He is an author of more than 20 scientific works about new service designing and development. Research interest: innovation management, business strategy, process of services development, quantitative research of business environment.

Sarune BEINORAITE (1), Rolandas DREJERIS (2)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva El. pastas: (1) s.beinoraite@gmail.com; (2) rolandas.drejeris@vgtu.lt

Sarune BEINORAITE (1), Rolandas DREJERIS (2)

Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania E-mails: (1) s.beinoraite@gmail.com; (2) rolandas.drejeris@vgtu.lt (corresponding author)

Table 1. Utena and Alytus districts entrepreneurial
quantitative criteria statistics (Lithuanian Department
of Statistics 2013)

1 lentele. Utenos ir Alytaus apskriciu kiekybiniu verslumo
kriteriju statistiniai duomenys (Lietuvos statistikos
departamentas 2013)

Kriterijai                    Matavimo      Alytaus     Utenos
                                vnt.       apskritis   apskritis

Placiajuoscio rysio          Vnt./tukst.      622         542
  interneto skvarba            gyventoju
Isduoti verslo liudijimai    Vnt./tukst.      50          59
                               gyventoju
Iregistruotu imoniu          Vnt./tukst.       6           4
  skaicius                     gyventoju
Naudojimasis versluma        Gyventojai/      11          13
  skatinanciomis               tukst.
  programomis                  gyvent.
Vidutinis darbo uzmokescio   Lt/men.         1994        1972
  dydis (bruto)
Paimtu paskolu verslui       Vnt./tukst.      25          19
  skaicius                     gyventoju
Bankrutavusiu imoniu         Vnt./tukst.       4           3
  skaicius                     gyventoju
Laikrasciu ir zurnalu        Vnt./tukst.      40          38
  verslo tema prenumerata      gyventoju
Issilavinimo lygis           %/tukst.         67          62
                               gyventoju

Table 2. Quantitative criteria for vectorial normalization
and significance

2 lentele. Kiekybiniu kriteriju vektorinis normalizavimas ir
reiksmingumas

Kriterijai                  [q.sub.i]   Alytaus apskritis

                                        [x.sup.2.sub.ij]   [r.sub.ij]

Placiajuoscio rysio          0,0584         386 884           0,75
  interneto skvarba
Isduoti verslo liudijimai    0,1753           2500            0,65
Iregistruotu imoniu          0,1642            36             0,83
  skaicius
Naudojimasis versluma        0,1459           121             0,65
  skatinanciomis
  programomis
Vidutinis darbo              0,1241         397 603           0,71
  uzmokescio dydis
  (bruto)
Paimtu paskolu verslui       0,1533           625             0,80
  skaicius
Bankrutavusiu imoniu         0,0803            16             0,8
  skaicius
Laikrasciu ir zurnalu        0,0328           1600            0,73
  verslo tema
  prenumerata
Issilavinimo lygis           0,0657           4489            0,73

Kriterijai                  Utenos apskritis

                            [x.sup.2.sub.ij]   [r.sub.ij]

Placiajuoscio rysio              293764           0,65
  interneto skvarba
Isduoti verslo liudijimai         3481            0,76
Iregistruotu imoniu                16             0,55
  skaicius
Naudojimasis versluma             169             0,76
  skatinanciomis
  programomis
Vidutinis darbo                 388 878           0,70
  uzmokescio dydis
  (bruto)
Paimtu paskolu verslui            361             0,61
  skaicius
Bankrutavusiu imoniu               9              0,6
  skaicius
Laikrasciu ir zurnalu             1444            0,69
  verslo tema
  prenumerata
Issilavinimo lygis                3844            0,68

Table 3. Options: ideal A+ and negative ideal A-

3 lentele. Idealieji A+ ir neigiamai idealus A variantai

Kriterijai                          Alytaus       Utenos
                                   apskritis    apskritis

                                   [v.sub.ij]   [v.sub.ij]

Placiajuoscio rysio                  0,0438       0,0379
  interneto skvarba
Isduoti verslo liudijimai            0,1139       0,1332
Iregistruotu imoniu skaicius         0,1363       0,0903
Naudojimasis versluma                0,0948       0,1108
  skatinanciomis programomis
Paimtu paskolu verslui skaicius      0,1226       0,0935
Laikrasciu ir zurnalu verslo         0,0239       0,0226
  tema prenumerata
Issilavinimo lygis                   0,0479       0,0447
Bankrutavusiu imoniu skaicius        0,0642       0,0481
Vidutinis darbo uzmokescio           0,0881       0,0869
  dydis (bruto)
[C.sup.+.sub.i] =                    0,612        0,474
  -[S.sup.-.sub.i]/
  [S.sup.+.sub.i] +
  [S.sup.-.sub.i]

Kriterijai                         [A.sup.+]   [A.sup.-]

Placiajuoscio rysio                 0,0438      0,0379
  interneto skvarba
Isduoti verslo liudijimai           0,1332      0,1139
Iregistruotu imoniu skaicius        0,1363      0,0903
Naudojimasis versluma               0,1108      0,0948
  skatinanciomis programomis
Paimtu paskolu verslui skaicius     0,1226      0,0935
Laikrasciu ir zurnalu verslo        0,0239      0,0226
  tema prenumerata
Issilavinimo lygis                  0,0479      0,0447
Bankrutavusiu imoniu skaicius       0,0481      0,0642
Vidutinis darbo uzmokescio          0,0869      0,0881
  dydis (bruto)
[C.sup.+.sub.i] =
  -[S.sup.-.sub.i]/
  [S.sup.+.sub.i] +
  [S.sup.-.sub.i]

Table 4. Utena and Alytus districts' quantitative and
qualitative criteria statistics of entrepreneurship,
tectorial normalization and significance of criteria

4 lentele. Utenos ir Alytaus apskriciu kiekybiniu
ir kokybiniu verslumo kriteriju statistiniai duomenys,
vektorinis normalizavimas ir kriteriju reiksmingumas

Kriterijai               Matavimo        Alytaus
                         vnt.           apskritis

Placiajuoscio rysio      Vnt./tukst.       622
  interneto skvarba        gyventoju
Isduoti verslo           Vnt./tukst.       50
  liudijimai               gyventoju
Iregistruotu imoniu      Vnt./tukst.        6
  skaicius                 gyventoju
Naudojimasis versluma    Gyventojai/       11
  skatinanciomis           tukst.
  programomis              gyventoju
Vidutinis darbo          Lt/men.          1994
  uzmokescio dydis
  (bruto)
Paimtu paskolu           Vnt./tukst.       25
  verslui skaicius         gyventoju
Bankrutavusiu imoniu     Vnt./tukst.        4
  skaicius                 gyventoju
Laikrasciu ir zurnalu    Vnt./tukst.       40
  verslo tema              gyventoju
  prenumerata
Issilavinimo lygis       Proc./tukst.      67
                           gyventoju
Nedarbo lygio dinamika   Balai            3,33
Asmenines gyventoju      Balai            4,33
  savybes
Geografine padetis       Balai            4,67
Konkurencingum as        Balai            3,33
Inovaciju diegimas       Balai              4

Kriterijai                Utenos     [q.sub.i]
                         apskritis

Placiajuoscio rysio         542       0,0584
  interneto skvarba
Isduoti verslo              59        0,1753
  liudijimai
Iregistruotu imoniu          4        0,1642
  skaicius
Naudojimasis versluma       13        0,1459
  skatinanciomis
  programomis
Vidutinis darbo            1972       0,1241
  uzmokescio dydis
  (bruto)
Paimtu paskolu              19        0,1533
  verslui skaicius
Bankrutavusiu imoniu         3        0,0803
  skaicius
Laikrasciu ir zurnalu       38        0,0328
  verslo tema
  prenumerata
Issilavinimo lygis          62        0,0657

Nedarbo lygio dinamika       3        0,0954
Asmenines gyventoju         4,5       0,1194
  savybes
Geografine padetis          3,5       0,0824
Konkurencingum as          2,83       0,0303
Inovaciju diegimas          4,5       0,0674

Kriterijai               Alytaus apskritis

                         [x.sub.ij.sup.2]   [r.sub.ij]

Placiajuoscio rysio          386 884           0,75
  interneto skvarba
Isduoti verslo                 2500            0,65
  liudijimai
Iregistruotu imoniu             36             0,83
  skaicius
Naudojimasis versluma          121             0,65
  skatinanciomis
  programomis
Vidutinis darbo              397 603           0,71
  uzmokescio dydis
  (bruto)
Paimtu paskolu                 625             0,80
  verslui skaicius
Bankrutavusiu imoniu            16             0,8
  skaicius
Laikrasciu ir zurnalu          1600            0,73
  verslo tema
  prenumerata
Issilavinimo lygis             4489            0,73

Nedarbo lygio dinamika        11,09            0,74
Asmenines gyventoju           18,75            0,69
  savybes
Geografine padetis            21,81            0,79
Konkurencingum as              11,3            0,73
Inovaciju diegimas              16             0,66

Kriterijai               Utenos apskritis

                         [x.sub.ij.sup.2]   [r.sub.ij]

Placiajuoscio rysio           293764           0,65
  interneto skvarba
Isduoti verslo                 3481            0,76
  liudijimai
Iregistruotu imoniu             16             0,55
  skaicius
Naudojimasis versluma          169             0,76
  skatinanciomis
  programomis
Vidutinis darbo              388 878           0,70
  uzmokescio dydis
  (bruto)
Paimtu paskolu                 361             0,61
  verslui skaicius
Bankrutavusiu imoniu            9              0,6
  skaicius
Laikrasciu ir zurnalu          1444            0,69
  verslo tema
  prenumerata
Issilavinimo lygis             3844            0,68
Nedarbo lygio dinamika          9              0,67
Asmenines gyventoju           20,25            0,72
  savybes
Geografine padetis            12,25            0,59
Konkurencingum as              8,01            0,69
Inovaciju diegimas            20,25            0,75

Table 5. Ideal [A.sup.+] and [A.sup.-] negative ideal
versions at the general case

5 lentele. Idealieji [A.sup.+] ir neigiamai idealus
[A.sup.-] variantai bendruoju atveju

Kriterijai                          Alytaus       Utenos
                                   apskritis    apskritis

                                   [v.sub.ij]   [v.sub.ij]

Placiajuoscio rysio                  0,0227       0,0197
  interneto skvarba
Isduoti verslo liudijimai            0,0705       0,0825
Iregistruotu imoniu skaicius         0,0886       0,0587
Naudojimasis versluma                0,0551       0,0643
  skatinanciomis programomis
Paimtu paskolu verslui skaicius      0,0643       0,0491
Laikrasciu ir zurnalu verslo         0,0142       0,0135
  tema prenumerata
Issilavinimo lygis                   0,0396       0,0369
Asmenines gyventoju savybes          0,0824       0,0859
Geografine padetis                   0,0651       0,0486
Inovaciju diegimas                   0,0445       0,0506
Konkurencingumas                     0,0221       0,0209
Nedarbo lygio dinamika               0,0706       0,0639
Bankrutavusiu imoniu skaicius        0,0375       0,0281
Vidutinis darbo uzmokescio           0,0524       0,0517
  dydis (bruto)
[C.sup.+.sub.i] =                    0,648        0,493
  [[S.sup.-.sub.i]/
  [S.sup.+.sub.i] +
  [S.sup.-.sub.i]]

Kriterijai                         [A.sup.+]   [A.sup.-]

Placiajuoscio rysio                 0,0227      0,0197
  interneto skvarba
Isduoti verslo liudijimai           0,0825      0,0705
Iregistruotu imoniu skaicius        0,0886      0,0587
Naudojimasis versluma               0,0643      0,0551
  skatinanciomis programomis
Paimtu paskolu verslui skaicius     0,0643      0,0491
Laikrasciu ir zurnalu verslo        0,0142      0,0135
  tema prenumerata
Issilavinimo lygis                  0,0396      0,0369
Asmenines gyventoju savybes         0,0859      0,0824
Geografine padetis                  0,0651      0,0486
Inovaciju diegimas                  0,0506      0,0445
Konkurencingumas                    0,0221      0,0209
Nedarbo lygio dinamika              0,0706      0,0639
Bankrutavusiu imoniu skaicius       0,0281      0,0375
Vidutinis darbo uzmokescio          0,0517      0,0524
  dydis (bruto)
[C.sup.+.sub.i] =
  [[S.sup.-.sub.i]/
  [S.sup.+.sub.i] +
  [S.sup.-.sub.i]]