The research of the causal relationship between unemployment and emigration in Lithuania/Priezastinio rysio tarp nedarbo ir emigracijos tyrimas Lietuvoje.
Dudzeviciute, Gitana ; Cekanauskas, Justinas
Ivadas
Siuolaikineje globalioje ir atviroje ekonomikoje nedarbas ir
emigracija yra reiskiniai, kuriu visiskai sustabdyti neimanoma, nes ju
priezastys yra labai ivairios. Rinkos ekonomikos salygomis visisko
uzimtumo klausimas sudetingas, nes visuomet yra laikinasis nedarbas, t.
y. gyventojai del tam tikru priezasciu laikinai gali netekti darbo,
pakeisti darba ir kt. Apsisprendima emigruoti gali nulemti ekonomines,
socialines, politines, geografines ar kitos priezastys. Pastebima, kad
emigracijos augimui didziule itaka turi ne tik ekonominis salies lygis,
bet ir socialines garantijos bei valstybiu bendradarbiavimas
tarpusavyje. Nedarbo ir emigracijos problema--viena svarbiausiu ne tik
Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sajungoje. Nedarbo lygis Lietuvoje 2012
m. sudare apie 13%, o grynoji migracija virsija 40 tukst. gyventoju per
metus. Tai buvo vieni auksciausiu rodikliu tarp Europos Sajungos
valstybiu (Eurostat 2014a).
Nedarbo lygio ir migracijos problema Lietuvos ir uzsienio autoriu
siuolaikiniuose moksliniuose darbuose daznai nagrinejama kartu
(Stulgiene, Dainoriene 2009; Janusauskas et al. 2009; Karaleviciute,
Matuzeviciute 2009; Stanaitis 2011; Kumpikaite, Zickute 2012; Feridun
2009; Chiang 2009; Chuhwan 2009; Basile el al. 2012; Chletsos, Raupakias
2012; Boubtane et al. 2013). Mokslininkai sutaria, kad sie du reiskiniai
daznai tarpusavyje susije koreliacine priklausomybe. Taciau nedarbo ir
emigracijos priezastinio rysio nustatymas lieka diskutuotinu klausimu.
Ivairiose salyse atliktu tyrimu rezultatai parode, kad nedarbo ir
emigracijos rysi vienareiksmiskai apibrezti sudetinga, todel skirtingi
tyrimai rodo ivairias rysio egzistavimo formas, tokias kaip rysio
nebuvimas, vienpusis rysys (nedarbas lemia migracija arba atvirksciai),
abipusis rysys. Lietuvos mokslininku darbuose pasigendama priezastinio
rysio nustatymo tarp nedarbo lygio ir emigracijos, kuris patvirtintu
arba paneigtu visuomeneje vyraujancias nuomones, kad nedarbo lygio
augimas lemia emigracijos tempu didejima arba, atvirksciai, emigracija
skatina nedarba.
Tyrimo objektas--Lietuvos nedarbo lygio ir emigracijos priezastinis
rysys.
Straipsnio tikslas--ivertinus Lietuvos vieta nedarbo ir emigracijos
rysio aspektu Europos Sajungos saliu kontekste, sudaryti priezastinio
rysio matematini statistini modeli.
Tyrimo metodai--antriniu statistiniu duomenu lyginamoji ir logine
analize, aprasomosios statistikos metodai, koreliacine-regresine
analize, Grangerio priezastingumo metodas (testas).
1. Nedarbas ir migracija: empiriniu tyrimu apzvalga Nedarbo ir
migracijos reiskiniai glaudziai tarpusavyje susije. Ju atsiradima ir
augima daznai lemia ne vien tik tos pacios priezastys, taciau jie, kaip
ekonominiai ir socialiniai reiskiniai, daro poveiki vienas kitam. Todel
daugelio mokslininku darbuose jie dazniausiai nagrinejami neatsiejamai.
Siame straipsnio skyriuje pradzioje trumpai apzvelgsime pagrindinius
teorinius nedarbo ir migracijos aspektus, veliau minetus reiskinius
panagrinesime kartu, t. y. kokie pagrindiniai ju tarpusavio rysio
aspektai dominuoja siuolaikiniuose mokslininku darbuose.
Nedarbo samprata sudetinga apibrezti vienareiksmiskai. Daugelis
mokslininku (Martinkus et al. 2006; Neverauskiene, Cesnuityte 2009;
Jakstiene 2012; Smaliukiene et al. 2012; Maidyrova, Mamedova 2013)
pateikia is dalies panasu nedarbo sampratos interpretavima, bet kartu ir
skirtinga. Nedarbas yra ekonominis ir socialinis procesas, kuris
tiesiogiai veikia tiek asmenis, tiek salis. Minetu mokslininku nuomone,
nedarbo savoka glaudziai susijusi su darbo istekliu samprata, nes yra
strukturine jos dalis. Martinkus et al. (2006) pateikia tokia nedarbo
lygio samprata: nedarbo lygis yra ekonominis rodiklis, kuris parodo
neuzimta darbo istekliu dali. Tai asmenu, neturinciu darbo, taciau
galinciu ir norinciu dirbti, santykis su tais gyventojais, kurie yra
darbingi. Nedarbo lygis isreiskiamas procentais. Remiantis minetu
apibrezimu, apskaiciuojamas bendras salies nedarbo lygis, t. y.
itraukiami visi bedarbiai, tiek uzsiregistrave valstybineje darbo
birzoje, tiek neuzsiregistrave. Todel galima teigti, jog si nuostata
pateikia realiu salyje esanciu bedarbiu skaiciu.
Migracija--ne naujas, sudetingas ir sunkiai apskaiciuojamas
procesas (Dobson, Sennikova 2007). Jis taip pat yra sunkiai
apibudinamas, nes neturi vienintelio apibrezimo, todel tiek
ekonominiame, socialiniame ir net politiniame kontekste migracija
apibudinama skirtingais aspektais. Migracijos procesas, kaip ir
gimstamumas bei mirtingumas, lemia gyventoju skaiciaus kaita
(Kasnauskiene 2006). Daugelis autoriu migracijos savoka apibrezia
skirtingai. Vieni teigia, kad tai gyventoju judejimas (Aidis,
Krupickaite 2009), kiti--kad tai gyvenamosios vietos keitimas, del
kurios keiciasi gyventoju skaicius ir struktura emigracijos bei
imigracijos vietovese (Kasnauskiene 2006; Heid, Larch 2012), treti--kad
tai persikelimas ilgam laikui is vienos vietos i kita (Janusauskas
2009). Migracijai itaka daro daugelis veiksniu, kuriuos autoriai daznai
skirsto i ekonominius (nedarbo lygis, darbo uzmokestis, salies
issivystymo lygis, ekonomikos ciklai, investicijos ir kiti) ir
neekonominius (demografiniai, kulturiniai, teisiniai, socialiniai,
politiniai ir kiti) (Urbonaviciene, Tvaronaviciene 2008; Barcevicius,
Zvalionyte 2012; Kumpikaite, Zickute 2012; Josifidis et al. 2014).
Nedarbo ir migracijos rysio analize pateikiama lietuviu ir uzsienio
autoriu moksliniuose darbuose. Vieni autoriai daugiau koncentruojasi i
nedarbo ir migracijos teorinio rysio pagrindima, kiti atlieka praktinius
matematinius statistinius skaiciavimus koreliaciniam ar priezastiniam
rysiui nustatyti. Apibendrinus ivairiu mokslininku atliktus
siuolaikinius tyrimus ir teorines izvalgas nedarbo ir migracijos rysio
nustatymo kontekste, isskiriami sie rysio aspektai: pirma, rysio tarp
nedarbo ir migracijos nera arba jis labai silpnas (Heid, Larch 2012;
Lucchino et al. 2012; Damuliene 2013; Fromentin 2013); antra, nedarbas
daro itaka migracijai (Zvalionyte, Martinaitis 2007; Feridun 2009;
Kumpikaite, Zickute 2012); trecia, migracija daro itaka nedarbo lygiui
(Stulgiene, Dainoriene 2009; Janusauskas et al. 2009; Vojtovich 2013).
Atlikdami tyrimus nedarbo ir migracijos aspektais, mokslininkai
taiko ivairius tyrimo metodus. Isskiriamos sios metodu grupes:
Tradiciniai tyrimu metodai (Stulgiene, Daunoriene 2009; Janusauskas
et al. 2009; Butkus, Matuzeviciute 2009). Siems metodams priskiriami
statistiniu duomenu palyginimai laiko, regiono ar salies aspektais, taip
pat ju grupavimas ir analize.
Apklausos metodas (Daukantiene 2006; Sipaviciene et al. 2009).
Moksliniuose tyrimuose apklausos metodas daznai taikomas kartu su
statistiniu duomenu analize. Apklausa padeda atskleisti vidines
problemas ir aspektus, giliau pazvelgti i problemos esme.
Matematiniai statistiniai metodai (koreliacine-regresine analize,
Granger priezastingumo testas). Taikant siuos metodus nustatomas ne tik
rysio tarp nedarbo ir migracijos egzistavimas ir jo kryptis, bet ir
priezastingumas, t. y. atsakoma i klausima, kuris is nagrinejamu
veiksniu yra priezastis, o kuris pasekme. Sie metodai taikomi Sileikos
ir Andriusaitienes (2006), Heid, Larch (2012), Lucchino et al. (2012),
Feridun (2009), Chletsos, Roupakias (2012), Boubtane et al. (2013),
Fromentin (2013) tyrimuose.
Apibendrinus siuolaikiniuose moksliniuose tyrimuose nagrinejamus
nedarbo ir migracijos aspektus bei analizei taikomus metodus, pastebima,
kad dazniausiai taikomi ivairus metodu deriniai: anketine apklausa
derinama su statistiniu duomenu analizes metodais, lyginamoji
analize--su matematiniais statistiniais metodais ir pan. Pastebima, kad
Lietuvos mokslininku tyrimai daugiausia remiasi anketinemis apklausomis
ir koreliacinio rysio nustatymu tarp nedarbo ir migracijos, o
priezastinis rysys lieka nuosalyje ir toliau negvildenamas arba
stengiamasi ji pagristi teorinemis izvalgomis. Uzsienio autoriu bei
tarptautiniu instituciju ir organizaciju tyrimuose daznai taikomi
priezastinio rysio nustatymo metodai. Daugelyje Europos Sajungos saliu
migracija ir nedarbas pasieke toki lygi, kad tampa svarbi siu reiskiniu
tarpusavio priklausomybe, kurios nustatymas palengvintu valstybiu
politikos formavima migracijos ir nedarbo kontekste.
2. Tyrimo metodika
Siekdami atlikti Lietuvos nedarbo ir emigracijos rysio tyrima
Europos Sajungos saliu kontekste bei nustatyti priezastini rysi,
autoriai remiasi siuolaikiniuose mokslininku tyrimuose (Chiang 2009;
Danilenko 2009; Heid, Larch 2012; Kumpikaite, Zickute 2012; Fromentin
2013) vyraujanciomis izvalgomis. Tyrimui atlikti taikoma
koreliacine-regresine analize (Pabedinskaite 2009; Cekanavicius,
Murauskas 2008) ir Grangerio priezastingumo testas (Danilenko 2009;
Fromentin 2013), naudojama statistine programa E-views v.5. Tyrimas
vykdomas siais etapais:
I etapas. Sis etapas apima statistiniu duomenu apie nedarbo lygi ir
emigracija paieska, kaupima ir grupavima.
II etapas. Remiantis sukauptais, sugrupuotais antriniais
statistiniais duomenimis, nustatoma Lietuvos vieta Europos Sajungos
saliu kontekste nedarbo lygio ir emigracijos rysio aspektu.
III etapas. Nustatomas priezastinis rysys tarp nedarbo ir
emigracijos Lietuvos atveju.
IV etapas. Remiantis Grangerio testo rezultatais, sudaromas
matematinis statistinis koreliacinis-regresinis modelis nedarbo ir
emigracijos rysiui aprasyti.
Nustatant ir ivardijant koreliacinio rysio stipruma, vadovaujamasi
1 lenteleje pateikta informacija.
Grangerio priezastingumo testas atliekamas remiantis prielaida, kad
jeigu X turi poveiki Y, tai pries Y pokycius turi ivykti X pokyciai, o
ne atvirksciai. Vadinasi, ankstesne X reiksme daro poveiki velesnei Y
reiksmei. Remiantis Grangerio testu, turetu buti ispildytos dvi salygos
(Danilenko 2009):
--X turetu inesti statistiskai reiksminga indeli i Y prognoze.
--Y neturetu inesti statistiskai reiksmingo indelio i X prognoze.
Tyrimo informacija (duomenys). Tyrimas remiasi antriniu duomenu
kiekybine analize, kuri apima 2004-2012 metu laikotarpi. Toks
laikotarpis pasirinktas neatsitiktinai. Nuo 2004 m. Lietuvai tapus
visateise Europos Sajungos nare, atsirado daugiau galimybiu judeti darbo
jegai.
Tyrimo rezultatu patikimumas. Atlikto tyrimo metu gautu rezultatu
patikimumas tikrinamas taikant siuos kriterijus:
--t statistika (koreliacijos koeficiento reiksmingumas, 95%);
--F (Fisher) kriteriju (regresines lygties atitiktis realiai
padeciai, 95%);
--reiksmingumo lygmens tikimybe, nustatant Grangerio priezastingumo
rysi. Tam, kad hipoteze butu patvirtinta, patikimumo lygmens intervalas
yra 90-100 % (Danilenko 2009).
3. Nedarbo ir emigracijos rysio tyrimas: Lietuva Europos Sajungos
saliu kontekste Nagrinejant nedarbo ir emigracijos rodiklius svarbu
nustatyti ju tarpusavio rysio egzistavima ir jo reiksminguma. Siu
rodikliu tarpusavio rysio tyrimas apima 2004-2012 m. laikotarpi, per
kuri isryskejo ekonomikos cikliskumas, t. y. ekonomikos pakilimas,
krize, augimas. Analizuojant sio laikotarpio kintamuosius, pastebima,
kad ju reiksmes kito, atsizvelgiant i ekonomine situacija. Siekiant
paaiskinti nedarbo ir emigracijos rysi salies ekonomikos issivystymo
lygio kontekste, siame tyrime naudojamas rodiklis--bendrasis vidaus
produktas (BVP), tenkantis vienam gyventojui. Remiantis koreliacine
analize, skaiciuojamas rysio tarp nedarbo ir emigracijos koeficientas, t
statistika, kuri lyginama su t kritine reiksme. Apibendrinus atliktu
skaiciavimu rezultatus, nustatomas rysio stiprumas ir reiksmingumas (2
lentele).
Pagal BVP, tenkanti vienam gyventojui, Lietuva patenka i Europos
Sajungos saliu desimtuka, kuriose BVP vienam gyventojui sukuriama
maziausiai. Lietuvoje sis rodiklis yra beveik keturis kartus mazesnis
negu Skandinavijos salyse, daugiau kaip du kartus mazesnis uz Europos
Sajungos saliu vidurki. Nustacius koreliacini rysi tarp nedarbo ir
emigracijos, patikrinamas jo reiksmingumas remiantis tokia logika: jei t
statistinis yra didesnis uz t kritini, tuomet galima teigti, kad
apskaiciuotas koreliacijos koeficientas yra reiksmingas. Is 28 Europos
Sajungos saliu, tik septyniose nedarbo ir emigracijos rysys yra
reiksmingas, stiprus arba labai stiprus. Siu saliu grupei priklauso
Lietuva, Vengrija, Portugalija, Ispanija, Graikija, Vokietija ir Airija.
Penkiose minetose salyse BVP, tenkantis vienam gyventojui, yra zemesnis
negu Europos Sajungos saliu vidurkis (2 lentele).
Atlikus rysio tarp nedarbo ir emigracijos bei ekonomikos
issivystymo lygi charakterizuojancio rodiklio analize, Europos Sajungos
salyse isryskejo toliau pateikiamos tendencijos:
--Aukstesni negu Europos Sajungos vidurkis BVP, tenkanti vienam
gyventojui, turi dvylika saliu. Siose valstybese nustatytas silpnas arba
labai silpnas ir nereiksmingas koreliacinis rysys tarp nedarbo ir
emigracijos, isskyrus Airija ir Vokietija.
--Salyse, kuriose BVP, tenkancio vienam gyventojui, rodiklis yra
zemesnis uz Europos Sajungos vidurki, nustatytas nereiksmingas
koreliacinis rysys vienuolikos valstybiu ir reiksmingas bei stiprus
penkiose salyse, taip pat ir Lietuvoje.
--Visoje Europos Sajungoje, remiantis vidurkiu, isryskejo silpnas
koreliacinis rysys tarp nedarbo ir emigracijos. Vertinant visas
dvidesimt astuonias salis, bendroji tendencija tarp nedarbo ir
emigracijos bei salies BVP, tenkancio vienam gyventojui, nepasireiskia,
nes tiek zema, tiek auksta BVP lygi turinciose salyse, koreliacinio
rysio stiprumas ir reiksmingumas varijuoja. Taciau, nagrinejant atskiras
saliu grupes (salys, kuriu BVP, tenkantis vienam gyventojui aukstesnis
uz ES-28 vidurki ir zemesnis), tendencijas galima izvelgti (jos jau buvo
apibudintos).
Apibendrinant si tyrimo etapa, pastebima, kad Lietuva yra tarp
septyniu Europos Sajungos saliu, kuriose nustatytas tiesioginis, stiprus
ir statistiskai reiksmingas koreliacinis rysys (Lietuvoje sudaro 0,76)
tarp nedarbo ir emigracijos. Reikalingas detalesnis tyrimas sio rysio
priezastingumui nustatyti ir priklausomybei aprasyti. Tam skiriamas
kitas sio straipsnio skyrius.
4. Nedarbo ir emigracijos priezastinio rysio tyrimas: Lietuvos
atvejis
Sioje straipsnio dalyje isnagrinesime nedarbo ir emigracijos rysi
Lietuvoje pagal tris amziaus grupes: 15-64 metu, 15-29 metu ir 30-64
metu Per 2004-2012 metu laikotarpi Lietuvoje isryskejo tiesioginis
stiprus koreliacinis rysys (koreliacijos koeficientas sudare 0,76) tarp
nedarbo ir emigracijos. Remiantis t statistika, buvo patvirtintas rysio
reiksmingumas ([t.sub.stat] > [t.sub.krit]). Nagrinejami veiksniai ir
koreliacines analizes rezultatai pateikti 3 lenteleje.
Koreliacijos koeficientas parodo rysio stipruma ir nagrinejamu
veiksniu dinamikos krypti. Augant nedarbo lygiui, emigracija dideja arba
didejant emigracijai, nedarbo lygis auga. Koreliacija nepaaiskina, kuris
is nagrinejamu veiksniu yra priklausomas, o kuris nepriklausomas, t. y.
kuris veiksnys yra priezastis, o kuris pasekme. Tai padeda ivardinti
pastaruoju metu placiai uzsienio ir kai kuriu Lietuvos autoriu tyrimuose
naudojamas Grangerio priezastingumo rysio nustatymo testas, kuri
panaudosime ir siuo atveju tirdami nedarbo ir emigracijos priezastini
rysi. Grangerio testas remiasi prielaida, jeigu X turi poveiki Y, tai
pries Y pokycius turi ivykti X pokyciai, o ne atvirksciai. Grangerio
priezastingumo rysys paskaiciuojamas, taikant E-views v. 5 statistine
programa (4 lentele). Tikrinant Grangerio priezastingumo testo
hipotezes, vadovaujamasi sia taisykle: nuline hipoteze nepasitvirtina ir
yra atmetama, kai tikimybes reiksme (p reiksme) yra mazesne uz 5 proc.
reiksmingumo lygmeni. Remiantis sia taisykle, nuline hipoteze, kad
nedarbas nera emigracijos priezastis, nepasitvirtina ir yra atmetama.
Nuline hipoteze, kad nedarbas nera emigracijos priezastis,
nepasitvirtina, esant 1 metu ir 2 metu velavimui, atitinkamai su 98
proc. ir 96 proc. pasikliautinumo lygmeniu (tikimybe). Vadinasi,
nedarbas yra emigracijos priezastis. Nuline hipoteze, kad emigracija
nera nedarbo priezastis, negali buti atmesta tiek esant 1 metu, tiek 2
metu velavimui. Vadinasi, emigracija yra nedarbo padarinys, kuri
pasireiskia vidutiniskai su 1-2 metu velavimu. Apibendrinus Grangerio
priezastingumo rysio testo rezultatus, galima teigti, kad priklausomas
kintamasis yra emigracija, o nepriklausomas--nedarbo lygis.
Remdamiesi priezastingumo testo rezultatais, toliau atliksime
porine regresine analize ir sudarysime priklausomo kintamojo
(emigracijos) variacija aprasanti modeli. Regresine analize atliekama,
naudojant E-views v.5 programos paketa, tokiu nuoseklumu:
1. Nustatome koreliacijos koeficientu reiksminguma pagal tris
amziaus grupes. Koreliacijos koeficiento reiksmingumui ivertinti
skaiciuojame t statistika ir t kritine. Jei t statistika > t kritine,
daroma isvada, kad rysys reiksmingas.
2. Nustatomi regresines lygties koeficientai ([a.sub.0] ir
[a.sub.1]), kurie parodo priklausomybe tarp nagrinejamu kintamuju, t. y.
nedarbo ir emigracijos.
3. Sudaroma tiesine regresine lygtis, aprasanti nedarbo ir
emigracijos priklausomybe.
4. Naudojant Fiserio (F) kriteriju, nustatoma regresines tieses
atitiktis realiai padeciai.
5. Apskaiciuojamas determinacijos koeficientas, rodantis, kokia
dalis emigracijos dinamikos gali buti paaiskinama sudarytu regresijos
modeliu.
Tyrimo rezultatai pagal tris amziaus grupes susisteminti ir
apibendrinti 5-7 lentelese.
Atlikti skaiciavimai rodo, kad sudaryta regresijos lygtis paaiskina
58% emigracijos dinamikos. Kai nedarbo lygis 10%, emigracija, tenkanti
tukstanciui gyventoju, sudarytu 13,8, o nedarbui sumazejus iki 5%,
emigracija sumazetu iki 9,3.
Skaiciavimai, atlikti 15-29 amziaus grupei, pateikti 6 lenteleje.
Sudaryta regresijos lygtis paaiskina 51% emigracijos variacijos.
Kai nedarbo lygis 10%, emigracija, tenkanti tukstanciui gyventoju,
sudarytu 19,8, o nedarbui sumazejus iki 5%, emigracija sumazetu iki
14,2%.
30-64 metu amziaus grupes skaiciavimai pateikti 7 lenteleje.
Siuo atveju regresijos lygtis paaiskina 60% emigracijos dinamikos
30-64 metu amziaus grupeje. Kai nedarbo lygis yra 10%, emigracija,
tenkanti tukstanciui gyventoju, sioje amziaus grupeje sudarytu 12,7, o
nedarbui sumazejus iki 5%, emigracija sumazetu iki 7,7.
Remiantis sudarytomis trimis regresijos lygtimis pagal amziaus
grupes, daroma isvada, kad, nedarbo lygiui isaugus 1 proc. punktu,
emigracija, tenkanti 1000-iui gyventoju, vidutiniskai isauga vienu
zmogumi. Atsizvelgus i tai, kad gyventoju skaicius skirtingose amziaus
grupese yra skirtingas, galima daryti prielaida, kad nedarbo lygio
pokycio poveikis skirtingoms amziaus grupems yra nevienodas. Kadangi
jaunimas iki 30 metu sudaro apie 30% visu gyventoju, o vyresni negu 30
metu--70%, jaunimo iki 30 metu segmentas yra kur kas jautresnis nedarbo
lygio pokyciams, t. y. nedarbo lygio isaugimas ir todel didejanti
emigracija daro kur kas didesni poveiki iki 30 metu grupes mazejimui
(siaurejimui) negu vyresnei (30-64 metu) amziaus grupei. Tai reiskia,
kad, esant tam paciam nedarbo lygiui skirtinguose amziaus grupiu
segmentuose, emigracijos lygis bus skirtingas. Kai nedarbo lygis sudaro
10%, is 15-29 metu amziaus grupes tukstancio gyventoju vidutiniskai
emigruos dvidesimt zmoniu, is 30-64 metu amziaus grupes--apie trylika
zmoniu.
Tyrimas parode, kad emigracijos didejima lemia nedarbo lygio
augimas. Tai turetu buti svarbu, formuojant bendraja ekonomine politika
ir nustatant priemones emigracijos ir nedarbo problemoms spresti.
Isvados
Susisteminus ir apibendrinus mokslininku atlikus tyrimus, tarp
nedarbo ir migracijos isryskeja sios tendencijos: a) rysio tarp nedarbo
ir migracijos nebuvimas; b) migracija daro itaka nedarbo lygiui; c)
nedarbo lygis daro itaka migracijai.
Tyrimas parode, kad is 28-iu Europos Sajungos saliu septyniose
nedarbo ir emigracijos rysys yra reiksmingas ir stiprus. Siu saliu
grupei priklauso Lietuva, Vengrija, Portugalija, Ispanija, Graikija,
Vokietija ir Airija. Penkiose minetose salyse ekonomikos issivystymo
lygis, kuri charakterizuoja BVP, tenkantis vienam gyventojui, yra
zemesnis negu Europos Sajungos vidurkis.
Europos Sajungoje, remiantis vidurkiu, isryskejo nereiksmingas ir
silpnas rysys tarp nedarbo ir emigracijos. Vertinant visas dvidesimt
astuonias salis, bendroji tendencija tarp nedarbo ir emigracijos bei
salies BVP, tenkancio vienam gyventojui, nepasireiskia, nes tiek zema,
tiek auksta BVP lygi turinciose salyse koreliacinio rysio stiprumas ir
reiksmingumas varijuoja.
Salyse, kuriose BVP, tenkantis vienam gyventojui, yra zemesnis uz
Europos Sajungos vidurki, nustatytas nereiksmingas koreliacinis rysys
vienuolikoje valstybiu ir reiksmingas bei stiprus penkiose salyse, taip
pat ir Lietuvoje.
Lietuvoje nustatytas tiesioginis ir stiprus koreliacinis rysys tarp
nedarbo ir emigracijos, taip pat Grangerio priezastinis rysys, kuriame
priklausomas veiksnys--emigracija, o nepriklausomas--nedarbo lygis.
Tyrimas parode, kad emigracijos rodiklio pokytis pasireiskia
vidutiniskai po 1-2 metu, isaugus nedarbo lygiui. Sudarytos regresijos
lygtys rodo, kad 51-60% emigracijos dinamikos, priklausomai nuo
nagrinejamo gyventoju segmento, gali buti paaiskinama nedarbo lygio
pokyciais. Remiantis teorinemis izvalgomis, galima daryti prielaida, kad
likusi dalis emigracijos dinamikos galetu buti aprasoma kitais
veiksniais, kuriuos autoriai dazniausiai klasifikuoja i ekonominius ir
neekonominius (socialiniai, demografiniai, kulturiniai, politiniai,
psichologiniai ir kiti).
Sudaryti matematiniai statistiniai modeliai pagal tris amziaus
grupes leidzia daryti prielaida, kad nedarbo lygiui isaugus 1 proc.
punktu, emigracija, tenkanti 1000-iui gyventoju, vidutiniskai isauga
vienu zmogumi. Atsizvelgus i tai, kad gyventoju skaicius (lyginamoji
dalis) skirtingose amziaus grupese yra nevienodas ir skirtingu amziaus
grupiu emigracijos jautrumas, esant tam tikram nedarbo lygiui, skiriasi,
nustatyta, kad pati jautriausia grupe nedarbo lygio pokyciams yra 15-29
metu amziaus.
doi:10.3846/btp.2014.516
Received 03 July 2014; accepted 06 November 2014
Iteikta 2014-07-30; priimta 2014-11-06
Literatura
Aidis, R.; Krupickaite, D. 2009. Kaip neissvaistyti protu: Lietuvos
studentu nuostatai migruoti. Vilnius: Vilniaus universitetas. 181 p.
Barcevicius, E.; Zvalionyte, D. 2012. Uzburtas ratas? Lietuvos
gyventoju griztamoji ir pakartotine migracija. Viesosios politikos ir
vadybos institutas. 305 p.
Basile, R.; Girardi, A.; Mantuano, M. 2012. Migration and regional
unemployment in Italy, The Open Urban Studies Journal 5: 1-13.
http://dx.doi.org/10.2174/1874942901205010001
Boubtane, E.; Coulibaly, D.; Rault, C. 2013. Immigration,
unemployment and GDP in the host country: bootstrap panel Granger
causality analysis on OECD countries, Economic Modelling 33: 261-269.
http://dx.doi.org/10.1016/j.econmod.2013.04.017
Butkus, M.; Matuzeviciute, K. 2009. Emigracijos ir reemigracijos
situacija Lietuvoje, Vadyba 1(14): 27-32.
Chletsos, M.; Roupakias, S. 2012. Immigration, unemployment and
growth: empirical evidence from Greece. Munich Personal RePEc Archive,
Paper No 39927. 16 p.
Chiang, S. 2009. The effects of regional diversity on national
unemployment through inter-regional migration: new evidence from Taiwan,
Applied Economics 41: 2505-2511.
http://dx.doi.org/10.1080/00036840701736149
Chuhwan, P. 2009. Unemployment compensation and labor migration in
search equilibrium model, Journal of Regional Science 43(4): 1095-1109.
http://dx.doi.org/10.1007/s00168-008-0244-9
Cekanavicius, V.; Murauskas, G. 2008. Statistika ir jos taikymai.
II dalis. Vilnius: TEV. 268 p.
Damuliene, A. 2013. Migracijos problema Lietuvoje ir jos itaka
salies ekonomikai, Business Systems and Economics 3(1): 106-118.
Danilenko, S. 2009. Makroekonominiu procesu poveikio akciju rinkai
tyrimas, Ekonomika ir vadyba 14: 731-736.
Daukantiene, N. 2006. Darbo rinkos pokyciai Lietuvoje: moteru ir
vyru padeties aspektai. Vilnius: Lietuvos mokslu akademija, 46-54.
Dobson, J. R.; Sennikova, I. 2007. From fundamental freedom to
political and economic 'hot potato' in 50 years: labour
mobility and migration within the EU, Journal of Business Economics and
Management 8(2): 123-136.
Eurostat [interaktyvus]. 2014a [ziureta 2014 m. sausio 15 d.].
Prieiga per interneta: http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_
explained/index.php/Migration_and_migrant_population_ statistics
Eurostat [interaktyvus]. 2014b [ziureta 2014 m. sausio 15 d.].
Prieiga per interneta: http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/
page/portal/employment_unemployment_lfs/data/database Feridun, M. 2009.
Imigration, income and unemployment: an application of the bounds
testing approach to cointegration, The Journal of Developing Areas
41(1): 37-49. http://dx.doi.org/10.1353/jda.2008.0014
Fromentin, V. 2013. The relationship between immigration and
unemployment: the case of France, Economic Analysis and Policies 43(1):
51-66. http://dx.doi.org/10.1016/S0313-5926(13)50003-8
Heid, B.; Larch, M. 2012. Migration, trade and unemployment,
Economics 4: 1-42.
Jakstiene, S. 2012. Ekonominiu veiksniu poveikio darbo rinkos
segmentams vertinimo modelio formavimas, Ekonomika ir vadyba 17(3):
978-988.
Janusauskas, A.; Nedzinskas, E.; Uleckas, A.; Vepsta, P. 2009.
Siuolaikiniai migracijos procesai ir ju taka Lietuvos darbo rinkai,
Vadyba 2: 19-25.
Josifidis, K.; Supic, N.; Pucar, E. B.; Srdic, S. 2014. Labour
migration flows: EU8+2 vs EU-15, Journal of Business Economics and
Management 15(1): 41-55.
Karaleviciute, J.; Matuzeviciute, K. 2009. Tarptautines emigracijos
ekonominiu priezasciu analize Lietuvos pavyzdziu, Ekonomika ir vadyba:
aktualijos ir perspektyvos 1(14): 143-151.
Kasnauskiene, G. 2006. Demografijos pagrindai. Vilnius: Vilniaus
universitetas. 303 p.
Kumpikaite, V.; Zickute, I. 2012. Emigracijai itaka daranciu
veiksniu analize, Ekonomika ir vadyba 17(2): 740-746.
Kumpikaite, V.; Zickute, I. 2012. Synergy of migration theories:
theoretical insights, Engineering Economics 23(4): 387-394.
Lucchino, P.; Rosazza-Bondibene, Ch.; Portes, J. 2012. Examining
the relationship between immigration and unemployment using national
insurance number registration data. National Institute of Economic and
Social Research, London. 15 p.
Maidyrova, A.; Mamedova, A. T. 2013. Economic and legal aspects of
labor market regulations in the modern Kazakhstan, Verslas: teorija ir
praktika 14(4): 267-277.
Martinkus, B.; Sakalas, A.; Savaneviciene, A. 2006. Darbo istekliu
valdymas ir ekonomika. Kaunas: Technologija. 225 p.
Neverauskiene, L.; Cesnuityte, V. 2009. Socialiai pazeidziamos
grupes darbo rinkoje: samprata, vertinimas, integracija. Vilnius:
Technika. 190 p. http://dx.doi.org/10.3846/1087-S
Pabedinskaite, A. 2009. Kiekybiniai sprendimu metodai. Vilnius:
Technika. 104 p.
Sipaviciene, A.; Gaidys, V.; Dobrynina, M. 2009. Griztamoji
migracija: teorines izvalgos ir situacija Lietuvoje. Mokslo studija.
Vilnius: Baltijos kopija. 71 p.
Smaliukiene, R.; Bekesiene, S.; Dudzeviciute, G. 2012. Counselling
for self-employment: the application of decision support system,
Verslas: teorija ir praktika 13(1): 18-26.
Stanaitis, S. 2011.Deklaruotos emigracijos ir nedarbo teritoriniai
ypatumai Lietuvoje 2005-2009 m., Tiltai 55(2): 139-148.
Stulgiene, A.; Daunoriene, A. 2009. Migracijos poveikis darbo jegos
rinkos pusiausvyrai, Ekonomika ir vadyba 14: 984-992.
Sileika, A.; Andriusaitiene, D. 2006. Problems of identifying and
regulating the structure of the labour market in depressive
Lithuanian regions, Journal of Business Economics and Management
7(4): 223-233.
Urbonaviciene, I.; Tvaronaviciene, M. 2008. Polinkis emigruoti:
priezasciu paieskos, Verslas: teorija ir praktika 9(4): 253-260.
Vojtovich, S. 2013. The Impact of emigration on unemployment in
Slovakia, Engineering Economics 24(3): 207-216.
Zvalionyte, D.; Martinaitis, Z. 2007. Emigration from Lithuania:
what we do, what we should and what we don't know?, Politologija
3(47): 112-134.
Gitana DUDZEVICIUTE (1), Justinas CEKANAUSKAS (2)
(1) Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11,
LT-10223 Vilnius, Lithuania
(1, 2) The General Jonas Zemaitis Military Academy of Lithuania,
Silo 5A, LT-10322 Vilnius, Lithuania
E-mails: (1) gitana.dudzeviciute@vgtu.lt (corresponding author);
(2) j.cekanauskas@gmail.com
(1) Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11,
LT-10223 Vilnius, Lithuania
(1, 2) Generolo Jono Zemaicio Lietuvos karo akademija, Silo g. 5A,
LT-10322 Vilnius, Lietuva El. pastas: (1) gitana.dudzeviciute@vgtu.lt;
(2) j.cekanauskas@gmail.com
Gitana DUDZEVICIUTE. Associate Professor, Dr. Works at Vilnius
Gediminas Technical University and the General Jonas Zemaitis Military
Academy of Lithuania. Research interests: economic growth and
development, banking.
Justinas CEKANAUSKAS. Cadet of Management department at the General
Jonas Zemaitis Military Academy of Lithuania.
Table 1. The values of correlation coefficient (Cekanavicius,
Murauskas 2008)
1 lentele. Koreliacijos koeficiento reiksmes (Cekanavicius,
Murauskas 2008)
Koeficientas Rysio stiprumas
0,00 Rysio nera
0,01-0,19 Labai silpnas rysys
0,20-0,49 Silpnas rysys
0,50-0,69 Vidutinis rysys
0,70-0,89 Stiprus rysys
0,90-1,00 Labai stiprus rysys
Table 2. Analysis of the relationship between unemployment and
emigration in Lithuania in the context of the EU countries in the
years 2004-2012 (calculations by the authors)
2 lentele. Lietuvos nedarbo ir emigracijos rysio analize Europos
Sajungos saliu kontekste 2004-2012 m. (autoriu skaiciavimai)
BVP vienam Rysio tarp nedarbo ir
Salis gyventojui emigracijos koreliacijos
eurais (2012 m.) koeficientas
Liuksemburgas 80 700 -0,61
Danija 43 900 -0,26
Svedija 42 800 0,01
Austrija 36 400 -0,05
Nyderlandai 35 800 -0,61
Airija 35 700 0,95
Suomija 35 600 -0,19
Belgija 34 000 -0,02
Vokietija 32 600 0,74
Prancuzija 31 100 0,55
Jungtine Karalyste 30 500 -0,03
Italija 25 700 0,49
Europos Sajunga 25 500 0,35
Ispanija 22 300 0,85
Kipras 20 500 -0,67
Graikija 17 200 0,91
Slovenija 17 200 -0,18
Malta 16 300 -0,57
Portugalija 15 600 0,90
Cekija 14 600 -0,08
Slovakija 13 200 0,16
Estija 13 000 0,26
Lietuva 11 000 0,76
Latvija 10 900 0,54
Kroatija 10 300 0,53
Lenkija 9 900 -0,59
Vengrija 9 800 0,94
Rumunija 6 200 -0,53
Bulgarija 5 400 0,46
Salis t statistika t kritine
Liuksemburgas 0,60 2,36
Danija 1,99 2,36
Svedija 1,74 2,36
Austrija 0,15 2,36
Nyderlandai 0,27 2,36
Airija 0,07 2,36
Suomija 0,65 2,36
Belgija 0,86 2,36
Vokietija 2,39 2,36
Prancuzija 0,10 2,36
Jungtine Karalyste 0,11 2,36
Italija 1,61 2,36
Europos Sajunga 1,99 2,36
Ispanija 2,72 2,36
Kipras 2,16 2,36
Graikija 2,91 2,36
Slovenija 0,60 2,36
Malta 1,87 2,36
Portugalija 2,86 2,36
Cekija 0,17 2,36
Slovakija 1,93 2,36
Estija 0,63 2,36
Lietuva 2,46 2,36
Latvija 2,18 2,36
Kroatija 1,73 2,36
Lenkija 1,92 2,36
Vengrija 1,86 2,36
Rumunija 1,73 2,36
Bulgarija 1,53 2,36
Salis Rysio reiksmingumas
Liuksemburgas Nereiksmingas, vidutinis rysys
Danija Nereiksmingas, silpnas rysys
Svedija Nereiksmingas, labai silpnas rysys
Austrija Nereiksmingas, labai silpnas rysys
Nyderlandai Nereiksmingas, vidutinis rysys
Airija Reiksmingas, labai stiprus rysys
Suomija Nereiksmingas, labai silpnas rysys
Belgija Nereiksmingas, labai silpnas rysys
Vokietija Reiksmingas, stiprus rysys
Prancuzija Nereiksmingas, vidutinis rysys
Jungtine Karalyste Nereiksmingas, labai silpnas rysys
Italija Nereiksmingas, silpnas rysys
Europos Sajunga Nereiksmingas, silpnas rysys
Ispanija Reiksmingas, stiprus rysys
Kipras Nereiksmingas, vidutinis rysys
Graikija Reiksmingas, labai stiprus rysys
Slovenija Nereiksmingas, labai silpnas rysys
Malta Nereiksmingas, vidutinis rysys
Portugalija Reiksmingas, labai stiprus rysys
Cekija Nereiksmingas, labai silpnas rysys
Slovakija Nereiksmingas, labai silpnas rysys
Estija Nereiksmingas, silpnas rysys
Lietuva Reiksmingas, stiprus rysys
Latvija Nereiksmingas, vidutinis rysys
Kroatija Nereiksmingas, vidutinis rysys
Lenkija Nereiksmingas, vidutinis rysys
Vengrija Reiksmingas, labai stiprus rysys
Rumunija Nereiksmingas, vidutinis rysys
Bulgarija Nereiksmingas, silpnas rysys
Table 3. Investigation factors and results of correlation analysis
(source: calculation of the authors according to the data from
Eurostat 2014a, 2014b)
3 lentele. Tyrimo veiksniai ir koreliacines analizes rezultatai
(autoriu skaiciavimai pagal Eurostat 2014a, 2014b duomenis)
Veiksniai/koreliacines 2004 2005 2006 2007 2008
analizes rezultatai
Nedarbo lygis, proc. 11,3 8,0 5,2 3,8 5,3
Emigracija, tenkanti 11,2 17,4 9,9 9,4 8,1
1000-iui gyventoju
Koreliacijos koeficientas 0,76
[L.sub.tut] 2,46
[h.sub.rit] 2,36
Veiksniai/koreliacines 2009 2010 2011 2012
analizes rezultatai
Nedarbo lygis, proc. 13,6 18,0 15,4 13,4
Emigracija, tenkanti 12,2 26,9 17,8 13,7
1000-iui gyventoju
Koreliacijos koeficientas
[L.sub.tut]
[h.sub.rit]
Table 4. Results of Granger causality test
4 lentele. Grangerio priezastingumo testo rezultatai
Nuline hipoteze H0 Atsilikimas Tikimybe p
(velavimas)
Stebejimu skaicius--9
Nedarbas nera emigracijos priezastis 1 0,016
Emigracija nera nedarbo priezastis 0,314
Nedarbas nera emigracijos priezastis 2 0,042
Emigracija nera nedarbo priezastis 0,674
Table 5. Results of regression analysis of the emigration and
unemployment rate in the age group 15-64
5 lentele. Emigracijos ir nedarbo lygio 15-64 metu amziaus grupes
regresines analizes rezultatai
Metai [Y.sub.i] [X.sub.i] [[??].sub.i]
2004 11,20 11,30 40,32
2005 17,40 8,00 32,27
2006 9,90 5,20 25,44
2007 9,40 3,80 22,03
2008 8,10 5,30 25,69
2009 12,20 13,60 45,93
2010 26,90 18,00 56,66
2011 17,80 15,40 50,32
2012 13,70 13,40 45,44
[a.sub.0] 4,83 SUM
[a.sub.1] 0,88 [S.sup.2]lik
Koreliacijos
koeficientas r
Determinacijos
koeficientas R
Regresijos
lygtis (15-64 metu)
Metai [([[??].sub.i]- [([[??].sub.i] - [Y.sub.i]).sup.2]
[Y.sub.i]).sup.2]
2004 0,31 0,50
2005 128,57 15,01
2006 59,73 60,28
2007 84,16 94,27
2008 33,52 58,15
2009 2,69 15,25
2010 48,25 100,36
2011 2,13 41,04
2012 0,02 13,16
359,38 398,02
51,34
Koreliacijos 0,76
koeficientas r
Determinacijos 0,58
koeficientas R
Regresijos T = 4,8 + 0,9[X.sub.1]
lygtis (15-64 metu)
Cia Y--15-64 metu segmento emigracija, tenkanti 1000-iui gyven-
toju, X--15-64 metu segmento nedarbo lygis, proc.
Table 6. Results of regression analysis of the emigration and
unemployment rate in the age group 15-29
6 lentele. Emigracijos ir nedarbo lygio 15-29 metu amziaus
grupes regresines analizes rezultatai
Metai [Y.sub.i] [X.sub.i] [[??].sub.i]
2004 25,86 23,70 70,56
2005 43,89 16,67 53,40
2006 23,96 12,20 42,51
2007 20,77 10,87 39,26
2008 17,40 15,27 49,99
2009 26,43 31,60 89,82
2010 64,18 38,27 106,08
2011 46,50 32,70 92,50
2012 34,63 27,80 80,55
[a.sub.0] 8,69 SUM
[a.sub.1] 1,08 [S.sup.2]lik
Koreliacijos koeficientas r
Determinacijos koeficientas R
Regresijos lygtis (15-29 metu)
Metai [([[??].sub.i] - [([[??].sub.i] - [Y.sub.i]).sup.2]
[Y.sub.i]).sup.2]
2004 4,07 321,72
2005 664,98 66,68
2006 145,65 3,84
2007 115,01 0,01
2008 1,55 38,70
2009 154,20 835,88
2010 258,32 1457,20
2011 37,56 926,58
2012 1,13 558,50
1382,47 4209,12
197,50
Koreliacijos koeficientas r 0,71
Determinacijos koeficientas R 0,51
Regresijos lygtis (15-29 metu) Y = 8,7 + l,l[X.sub.2]
Cia Y--15-29 metu segmento emigracija, tenkanti 1000-iui gyven-
toju, X--15-29 metu segmento nedarbo lygis, proc.
Table 7. Results of regression analysis of the emigration and
unemployment rate in the age group 30-64
7 lentele. Emigracijos ir nedarbo lygio 30-64 metu amziaus
grupes regresines analizes rezultatai
Metai [Y.sub.i] [X.sub.i] [[??].sub.i]
2004 9,53 10,43 38,19
2005 13,37 7,57 31,22
2006 8,13 5,29 25,65
2007 8,23 3,67 21,71
2008 7,25 4,69 24,19
2009 11,43 11,26 40,21
2010 24,54 14,99 49,31
2011 14,79 13,40 45,44
2012 11,32 11,70 41,29
[a.sub.0] 2,74 SUM
[a.sub.1] 1,01 [S.sup.2]lik
Koreliacijos koeficientas r
Determinacijos
koeficientas R
Regresijos lygtis
(30-64 metu)
Metai [([[??].sub.i] - [([[??].sub.i] - [Y.sub.i]).sup.2]
[Y.sub.i]).sup.2]
2004 0,01 0,25
2005 62,48 19,98
2006 34,13 58,45
2007 66,96 97,77
2008 33,57 71,89
2009 0,72 0,42
2010 76,96 33,99
2011 1,50 13,16
2012 0,01 1,60
276,34 297,52
39,48
Koreliacijos koeficientas r 0,77
Determinacijos 0,60
koeficientas R
Regresijos lygtis T = 2,7 + 1,0[X.sub.3]
(30-64 metu)
Cia Y--30-64metu segmento emigracija, tenkanti 1000-iui gyven-
toju, X--30-64 metu segmento nedarbo lygis, proc.
