Corporate philanthropy and performance: a case of a production company/Filantropine imones atsakomybe ir veiklos rezultatai: gamybos imones atvejis.
Korsakiene, Renata ; Marcinkevicius, Stasys
Ivadas
Imones socialines atsakomybes (toliau--ISA) klausimai placiai
aptarinejami ir analizuojami mokslineje literaturoje. Verslo socialine
atsakomybe tampa vienu is prioritetiniu klausimu visuomeneje. Verslo
imones isitraukti i socialiai atsakinga veikla skatina ivairios interesu
grupes. Kita vertus, vis dar nesutariama del socialines atsakomybes
koncepcijos ir jos komponentu, ne visada atsizvelgiama i verslo imones
pelno maksimizavimo tikslus. Vienas is socialines atsakomybes
komponentu--filantropine atsakomybe itin daug demesio sulauke kai
kuriuose verslo sektoriuose, kaip antai mazmenine prekyba. Vis delto
ivairus teoriniai ir empiriniai tyrimai tiek bendrai socialines, tiek
filantropines atsakomybes klausimais pateikia gana kontroversiskus
rezultatus. Vis dar neatsakyta i klausima--ar egzistuoja stiprus
teigiamas filantropines atsakomybes rysys su imones veiklos rezultatais.
Atsakymas i si klausima padetu pasirinkti tinkamiausius socialines
atsakomybes veiksmus, pritaikytus individualaus verslo situacijai. Todel
interesu grupiu lukesciu identifikavimas ir tinkamu veiksmu ju atzvilgiu
pasirinkimas turetu tapti bet kurios verslo imones prioritetu. Kita
vertus, stokojama tyrimu, pagristu gamybos sektoriaus imoniu pavyzdziu.
Tokiu budu vienas is socialines atsakomybes komponentu--imones
filantropine atsakomybe ir jos rysys su veiklos rezultatais gamybos
imoniu pavyzdziu laikytina aktualia problema, kuria reikia tirti ir
pletoti.
Tyrimo objektas--vienas is socialines atsakomybes
komponentu-filantropine imones atsakomybe ir jos rysys su veiklos
rezultatais.
Straipsnio tikslas--istirti, ar egzistuoja teigiamas rysys tarp
gamybos imones filantropines atsakomybes ir veiklos rezultatu.
Tyrimo metodai--mokslines literaturos socialines atsakomybes
klausimais analize ir sinteze, koreliacine analize.
1. Imones socialines atsakomybes koncepcija
pastaruoju metu imones skatinamos tapti socialiai atsakingos
(Welford, Frost 2006; Engle 2007). Taciau tiek akademine bendruomene,
tiek verslas nesutaria del bendros ISA sampratos. Mokslineje
literaturoje pateikiama itin daug ISA apibrezimu, kurie dazniausiai
atstovauja specifiniams interesams ir, anot kai kuriu mokslininku,
apriboja koncepcijos pletojima (Van Marrewijk 2003; Dahlsrud 2006).
Antai Carroll (1979) pateiktas ISA apibrezimo konstruktas apima
keturis komponentus: ekonomini, teisini, etini ir filantropini.
Ekonomine atsakomybe laikoma pirmaja ir pagrindine socialine verslo
atsakomybe. Verslas turi atsakomybe gaminti prekes ir teikti paslaugas,
kuriu nori visuomene, ir uzdirbti pelno. Teisine atsakomybe reiskia, kad
verslas igyvendins savo ekonomine misija, atsizvelgdamas i istatymuose
numatytus reikalavimus. Kita vertus, egzistuoja tokia imoniu elgsena ir
veikla, kurios nenumato istatymai, bet kurios tikisi visuomene. Tai
priskiriama etinei verslo atsakomybei. Filantropinei, dar kitaip
vadinamai diskretine atsakomybe, priskiriama visiskai savanoriska
veikla, kuri priklauso tik nuo vadovu sprendimu. Kitaip tariant,
filantropine atsakomybe nera numatyta istatymuose ar priskiriama etiskai
imones elgsenai. Frederick (1998) pateike ISA klasifikacija, pagrista
koncepcijos perejimu nuo etines-filosofines koncepcijos prie i veiksmus
orientuotos vadybines koncepcijos. Vis delto tenka sutikti su
mokslininkais (Visser 2006), tvirtinanciais, kad ISA samprata yra
kompleksiskas konstruktas, apimantis imones pilietiskuma, darnu
vystymasi, interesu grupiu valdyma, aplinkos valdyma, verslo etika ir
imones socialines veiklos rezultatus.
Carroll (1999), analizaves ISA sampratos pokycius istoriniu
poziuriu, teige, kad devintajame desimtmetyje ISA samprata
transformavosi skirtingomis teminemis kryptimis. Dahlsrud (2006) atlikta
ivairiu ISA koncepciju analize sudare prielaidas teigti, kad ISA dazniau
apibudinama kaip fenomenas. Toki poziuri leme vykstanti diskusija apie
tai, kas sudaro socialine verslo atsakomybe. Be to, tvirtinama, kad
sekminga ISA strategija turi buti pritaikyta kiekvieno individualaus
verslo situacijai (Van Marrewijk 2003). Tai reiskia, kad verslas turi
identifikuoti specifines ISA problemas ir nustatyti, kaip bus
saveikaujama su skirtingomis interesu grupemis. Kita vertus, siuolaikine
moksline literatura socialines verslo atsakomybes klausimais is esmes
pabrezia socialiai atsakingos veiklos ir imones pelningumo sarysi, kuri
toliau tikslinga analizuoti.
2. Imoniu socialine atsakomybe ir veiklos rezultatai
Investuoti i socialine atsakomybe imones skatina vartotojai,
darbuotojai, tiekejai, visuomenes grupes ir vyriausybe. Akivaizdu, kad
kai kurios imones, reaguodamos i siuos lukescius, skiria daugiau lesu
socialinei atsakomybei. Vis delto teigiama, kad verslo demesys ISA nera
absoliuciai savanoriskas. pavyzdziui, dideles uzsienio kompanijos
atsigreze i socialine atsakomybe tik reaguodamos i visuomenes issakytas
problemas, kuriu anksciau nelaike savo verslo atsakomybe (porter, Kramer
2006). Kita vertus, pastebima, kad kai kuriu imoniu vadovai priesinasi
socialinei atsakomybei laikydamiesi nuostatos, jog papildomos
investicijos i ISA neatitinka imoniu pelno maksimizavimo tikslu. Tokie
kontroversiski poziuriai paskatino mokslininkus sutelkti demesi i ISA ir
finansiniu rezultatu rysius (McWilliams, Siegel 2000).
Mokslineje literaturoje keliamos prielaidos, jog ivairiu
suinteresuotu grupiu lukesciu tenkinimas darys teigiama itaka
finansiniams rezultatams, ir atvirksciai (Orlitzky et al. 2003). ISA is
esmes gali sustiprinti rysius su ivairiomis suinteresuotomis grupemis
(McWilliams, Siegel 2001) ir taip sumazinti imones verslo rizika
(Boutin-Dufresne, Savaria 2004). Del siu priezasciu strategine ISA
reiksme igauna vis platesni pripazinima.
Kita vertus, moksliniai tyrimai, analizuojantys socialines
atsakomybes ir veiklos rezultatu rysi, issiskiria dviem kryptimis.
pirma, siekiama ivertinti trumpalaiki finansini poveiki, kai imone
isitraukia ar neisitraukia i socialiai atsakinga veikla. Vykdytu tyrimu
rezultatai yra priestaringi. Antai Wright ir Ferris (1997) identifikavo
neigiama socialines atsakomybes ir finansiniu rezultatu rysi. posnikoff
(1997), teigia, jog egzistuoja teigiamas rysys, o Teoh et al. (1999)
nenustate jokio rysio. Antra, analizuojami rysiai tarp kai kuriu imones
socialiai atsakingos veiklos rodikliu ir ilgalaikiu imones veiklos
rezultatu, remiantis apskaitos ir finansiniais pelno rodikliais. Siu
tyrimu rezultatai taip pat yra nevienareiksmiski. Antai Aupperle et al.
(1985) nenustate jokio rysio tarp imones socialiai atsakingos veiklos
rodikliu ir pelningumo. McGuire et al. (1988) teigia, kad ankstesniais
laikotarpiais pasiekti verslo rezultatai susije su socialiai atsakingos
veiklos rodikliais, o Waddock ir Graves (1997) identifikavo stipru
teigiama rysi tarp socialiai atsakingos veiklos rodikliu indekso ir
turto grazos (ROA) rodiklio, Orlitzky et al. (2003) identifikavo
reiksminga teigiama rysi tarp imones socialines/aplinkosaugines veiklos
rezultatu ir finansiniu imones rezultatu. Vis delto reikia pripazinti,
kad skiriasi tiek ivairiu autoriu taikyti tyrimo metodai, tiek
pasirinkti socialiai atsakingos veiklos rodikliai. Ivertinus platu
socialiai atsakingos veiklos spektra ir placia ISA sampratos
interpretacija, toliau demesys sutelkiamas i imones filantropine
atsakomybe ir jos itaka verslo rezultatams.
3. Filantropine imones atsakomybe ir jos poveikis verslui
Atsizvelgiant i Carroll (1979) filantropijos interpretacija, tai
visiskai savanoriska veikla, kuri priklauso tik nuo vadovu sprendimu.
Antai istatymai apibrezia, kad labdara ir parama yra savanoriska ir
neatlygintina (LR labdaros ir paramos istatymas 1993). Moksliniai
tyrimai filantropijos klausimais demesi sutelkia i imoniu imokas,
agreguotas pajamas ir rinkos charakteristikas. Laikomasi nuostatos, kad
is geranoriskos veiklos imone gali gauti naudos, jei uzsiima labdara ir
parama, kuri savo ruoztu sustiprina darbuotoju morale, vartotoju
lojaluma ir nuolaidesni valdzios atstovu elgesi (Godfrey 2005).
Pazymetina, kad moksliniuose tyrimuose daznai remiamasi sekmingai
veikianciu imoniu, kurios elgesi atsakingiau ir, tiketina, del to yra
pelningesnes, pavyzdziais. Kita vertus, socialine atsakomybe tampa
imoniu strategijos dalimi (Vogel 2006). Todel imones skatinamos susieti
savo filantropijos islaidas su tomis sritimis, kurios padetu ilgalaikeje
perspektyvoje keisti konkurencine imones pozicija teigiama linkme.
Neatsitiktinai imones savo filantropine veikla susieja su verslo misija.
Be to, filantropine veikla didina imones pripazinima ir ivaizdi tarp
vartotoju. Antai moksliniais tyrimais irodytas teigiamas rysys tarp
imones reklamos ir paramos (AL-Shubiri 2010).
Remiantis istekliu priklausomybes teorija, filantropine veikla gali
buti laikytina priemone, padedancia imonei sumazinti istekliu isigijimo
rizika. Neatsitiktinai laikomasi nuostatos, kad filantropine veikla
sustiprina viesa imones ivaizdi, o interesu grupes, tokios kaip
vyriausybe, vartotojai, tiekejai, darbuotojai, akcininkai ir vietos
bendruomenes, bus linkusios bendradarbiauti ir teikti isteklius
(Backhaus et al. 2002).
4. Imoniu socialine atsakomybe Lietuvoje
Visose salyse, taip pat ir Lietuvoje, yra socialiai atsakingu
imoniu, veikianciu ivairiose veikos srityse (statybu, paslaugu, gamybos,
energetikos ir daugelyje kitu). Vis delto Lietuvoje veikianciu verslo
imoniu bendras socialines atsakomybes lygmuo yra santykinai zemas. Kita
vertus, pastebimos ir pozityvios tendencijos socialines atsakomybes
atzvilgiu.
Siekiant skatinti atsakingo verslo pletra Lietuvoje, 2005 m.
isteigtas Lietuvos nacionalinis atsakingo verslo tinklas. Sio tinklo
nares, siekdamos gerinti verslo strategijas ir igyvendinti bendrus
projektus visuomenes naudai, keiciasi informacija, patirtimi ir
naujovemis, organizuoja bendrus mokymosi forumus. Visi sio tinklo nariai
yra prisijunge prie pasaulinio susitarimo iniciatyvos veikti atsakingai,
nedaryti zalos aplinkai, bendruomenei ir prisideti prie socialiniu ir
aplinkosaugos problemu sprendimo, prie ekonomikos augimo ir visuomenes
geroves. pazymetina, kad pasaulinis susitarimas yra visapusiskai
savanoriska iniciatyva, kuri niekaip nera susijusi su jokiais
finansiniais inasais ar mokesciais.
Analizuojant Lietuvos nacionalinio atsakingo verslo imoniu tinkla,
galima pastebeti, kad ji sudaro gerai zinomos ir vienos didziausiu
Lietuvos imones, tokios kaip koncernas "Achemos grupe",
koncernas "MG Baltic", AB "Swedbank", AB
"Lietuva Statoil", UAB "Lietuvos draudimas", AB
"Mazeikiu nafta", AB TEO LT, UAB "Svyturys Utenos
alus" ir kitos (pasaulinio susitarimo tinklas 2012).
Remiantis Lietuvos Respublikos socialines apsaugos ir darbo
ministerijos duomenimis ir JT pasaulinio susitarimo Lietuvos nariu
pasauliniame tinkle sarasu, 2012 m. spalio 16 d. Lietuvos nacionalinio
atsakingo verslo tinkla sudare 121 verslo imone ir viesojo sektoriaus
organizacija, prisijungusios prie pasaulinio susitarimo (Lietuvos
socialines apsaugos ir darbo ministerija 2012; pasaulinio susitarimo
tinklas 2012). Siame straipsnyje apsiribojama verslo imonemis, kuriu
minetame tinkle yra 88. Tai sudaro 0,07% visu Lietuvoje veikianciu ir
veikla vykdanciu imoniu, kuriu 2010 m. Lietuvoje buvo iregistruota 131
852 (Lietuvos statistikos departamentas 2012).
Analizuojant Lietuvos nacionalinio atsakingo verslo imoniu tinkla,
galima pastebeti socialiai atsakingu imoniu skaiciaus augima. Daug
socialiai atsakingu imoniu prie nacionalinio tinklo prisijunge per
pastaruosius kelerius metus nuo 2008 m. pradzios. pazymetina, kad
2005-2012 m. laikotarpiu socialiai atsakingu imoniu Lietuvoje padaugejo
62,5%. Akivaizdus socialiai atsakingu imoniu skaiciaus augimas
pastebimas 2008-2012 m. 2008 m. Lietuvos nacionalini atsakingo verslo
tinkla sudare 48 verslo imones, o 2012 m. spali buvo iregistruotos 88
verslo imones ir bendras socialiai atsakingu imoniu skaicius isaugo
45,5% (1 pav.). Todel galima teigti, kad per penkerius metus socialiai
atsakingu imoniu padaugejo beveik dvigubai.
2012 m. spalio men. tarp socialiai atsakingu imoniu buvo 25 gamybos
sektoriaus imones, kurios sudare 0,22% visu Lietuvos gamybos sektoriaus
imoniu (pasaulinio susitarimo tinklas 2012; Lietuvos statistikos
departamentas 2012). Vienos didziausiu ir geriausiai zinomos Lietuvos
socialiai atsakingos gamybos sektoriaus imones yra koncernas
"Achemos grupe", AB "Lifosa", AB "Klaipedos
kartonas", AB "Mazeikiu nafta", koncernas "MG
Baltic", UAB "Narbutas" ir kt. 55 socialiai atsakingos
imones atstovavo paslaugu sektoriui ir sudare 0,02% visu Lietuvos
paslaugu sektoriaus imoniu (pasaulinio susitarimo tinklas 2012; Lietuvos
statistikos departamentas 2012). Geriausiai zinomos sio sektoriaus
imones yra AB TEO LT, UAB Medicinos bankas, AB "Swedbank", AB
"Lietuvos draudimas" ir kt. prekybos sektoriuje uzregistruotos
8 socialiai atsakingos imones, tokios kaip akcine prekybos bendrove
"Apranga", UAB "pakmarkas" ir kitos verslo imones
(pasaulinio susitarimo tinklas 2012). Sios verslo imones, pasirasiusios
pasaulini susitarima, savo veikla vykdo pagal desimt susitarime
akcentuojamu principu: zmogaus teises, darbuotoju teises, aplinkos
apsaugos ir kovos su korupcija.
[FIGURE 1 OMITTED]
Kaip matyti, didzioji dalis, net 62,5% visu Lietuvos socialiai
atsakingu imoniu, priklauso paslaugu sektoriui. Kiek mazesne dali sudaro
gamybos sektoriaus imones--28,4%. Likusi dalis (9,6%) Lietuvos socialiai
atsakingu imoniu priklauso prekybos sektoriui.
Lietuvoje kasmet daugeja imoniu, pateikianciu socialines
atsakomybes ataskaitas. 2012 m. spalio menesi is visu socialiai
atsakingu imoniu 37 verslo imones teike socialines atsakomybes
ataskaitas. Tai sudare 42% visu socialiai atsakingu imoniu Lietuvoje ir
0,044% visu Lietuvoje veikianciu ukio subjektu, kuriu 2012 m. buvo 83
624 (Lietuvos statistikos departamentas 2012). Siuo metu egzistuoja
socialines atsakomybes ataskaitos forma, kuria gali naudotis Lietuvos
imones--nacionalinio atsakingo verslo imoniu tinklo ir JT pasaulinio
susitarimo nares, rengdamos ir skelbdamos savo ISA ataskaitas pagal JT
pasaulinio susitarimo reikalavimus. Imones, pateikdamos socialines
atsakomybes ataskaitas, turi galimybe dalytis patirtimi, planuoti ISA
veiklas ir stebeti pasaulinio susitarimo principu igyvendinimo pazanga.
Analizuojant Lietuvoje veikianciu socialiai atsakingu imoniu
pasiskirstyma pagal kapitala galima pastebeti, kad Lietuvos kapitalo
socialiai atsakingu imoniu visose veiklos srityse (gamybos, paslaugu,
prekybos) yra tiek pat arba daugiau nei uzsienio kapitalo socialiai
atsakingu imoniu. Lietuvos socialiai atsakingu imoniu procentinis
pasiskirstymas pateiktas 2 pav. Matyti, kad is visu 88 Lietuvos
socialiai atsakingu verslo imoniu 56 yra Lietuvos kapitalo ir 32
uzsienio kapitalo imones, kurios atitinkamai sudaro 63,6% ir 36,4% (2
pav.).
Laikomasi nuomones, kad socialiai atsakinga veikla budinga tik
didelems ir aukstus finansinius rezultatus pasiekusioms verslo imonems.
Dazniausiai remiamasi prielaidomis, kad dideliu imoniu istekliai ir
galia savaime sukuria atsakomybe ta galia ir isteklius naudoti
atsakingai. Be to, dideles imones yra suinteresuotos socialiai atsakinga
veikla, nes tai veikia akciju kaina rinkoje ir ivaizdi ivairiu interesu
grupiu atzvilgiu (Jenkins 2006). Taciau praktika rodo, kad socialines
atsakomybes koncepcija egzistuoja ir tarp smulkiu bei vidutiniu imoniu.
pazymetina, kad smulkaus ir vidutinio dydzio imones yra socialiai
atsakingos uz darbo aplinkos, kurioje skatinama ivairove, kurima,
teisinga geroves paskirstyma ir aplinkos apsauga. Neatsitiktinai
pastebima, kad Lietuvos nacionalinio atsakingo verslo tinkle vyrauja ne
tik dideles, bet ir vidutines ir smulkios verslo imones. Lietuvos
nacionalinio atsakingo verslo tinkla 2012 m. spalio menesi sudare 88
socialiai atsakingos verslo imones, is kuriu 37,5% yra dideles imones, o
vidutines imones ir mazos socialiai atsakingos imones sudare atitinkamai
27,3% ir 35,2% (3 pav.).
Is 3 pav. matyti, kad didesne dali Lietuvos socialiai atsakingu
imoniu sudaro dideles imones, taciau pastebimas spartus vidutiniu ir
mazu imoniu isitraukimas i socialiai atsakinga veikla, todel skirtumai
nera tokie ryskus. Galima teigti, kad dideles imones suvokia, jog
investavimas i socialine atsakomybe yra teigiamas veiksnys, siekiant
geresniu veiklos rezultatu, kartu islaikant ar padidinat uzimamos rinkos
dali. Taciau minetas teigiamas veiksnys laikytinas aktualiu ir
vidutinems bei mazoms imonems.
Imoniu pasiskirstymas pagal dydi skirtinguose veiklos sektoriuose
taip pat nera vienodas. Gamybos sektoriuje dominuoja dideles imones,
kurios sudaro 48%. Likusia dali sudaro vidutines (36%) ir mazos imones
(16%). paslaugu sektoriuje dideles imones sudaro 34,5%, o prekybos
sektoriuje--25%. Apibendrinant galima teigti, kad didesne dali socialiai
atsakingu imoniu sudaro dideles imones, nes jos generuoja daugiau
pajamu. Tokiu budu jos gali daugiau investuoti i socialine atsakomybe.
Be to, laikomasi nuomones, jog dideles imones siekia buti labiau
pastebimos ir, tiketina, socialiai atsakingos (Udayasankar 2007). Tai
prisideda prie papildomo reputacijos ir ivaizdzio formavimo, kuris
teigiamai veikia veiklos rezultatus. Mazos imones del ISA sulaukia
mazesnio pripazinimo, jos maziau skatinamos diegti ISA is ivairiu
interesu grupiu puses, ju ISA iniciatyvas riboja turimi istekliai.
5. Tyrimo metodologijai ir rezultatai
per pastaruosius 20 metu kai kuriose veiklos srityse, pavyzdziui,
mazmenineje prekyboje, filantropija susiformavo kaip svarbi strategijos
dalis ir yra laikytina ISA dalimi, skatinancia vartotoju lojaluma ir
stiprinancia imones ivaizdi. Nera pakankamai tyrimu, analizuojanciu
filantropijos ir imones veiklos rezultatu rysi gamybos sektoriuje.
Remiantis verslo strategijos teorija, egzistuoja teorinis
priezastinis rysys tarp imones filantropijos ir pelno, nes imones didina
islaidas labdarai, siekdamos sustiprinti savo ivaizdi, apyvarta ir
pelna. Kita vertus, remiantis papildomu istekliu teorija, yra teorinis
priezastinis rysys tarp imones pelno ir filantropijos, nes pelningai
veikiancios imones gali skirti turimus papildomus isteklius socialines
atsakomybes veiklai pletoti.
Tolesniam tyrimui pasirinkta Lietuvos gamybos imone, prisijungusi
prie Lietuvos nacionalinio atsakingo verslo tinklo--AB "Vilniaus
baldai". Toki pasirinkima leme imones viesai skelbiama informacija
apie labdaros ir paramos islaidas bei veiklos rezultatai.
[FIGURE 4 OMITTED]
Imoneje siuo metu dirba apie 430 darbuotoju, o didzioji dalis
produkcijos yra eksportuojama. Nuo 2001 m. imone dirba pagal
sertifikuota kokybes vadybos sistema, atitinkancia standarto ISO 9001
reikalavimus. 2003 m. bendroveje idiegta aplinkos vadybos sistema pagal
LST EN ISO 14001:2005 standarto reikalavimus. 2010 m. prisijungusi prie
JT pasaulinio susitarimo uz atsakinga versla, bendrove pareme 10
principu del zmogaus teisiu, darbuotoju teisiu, aplinkos apsaugos ir
kovos su korupcija ir igijo socialiai atsakingos imones statusa.
4 pav. pateikta finansiniu imones rodikliu dinamika leidzia teigti,
kad AB "Vilniaus baldai" finansiniai rodikliai (ROE ir ROA)
yra aukstesni uz vidutinius sektoriaus rodiklius nuo 2008 m.
Kontroversiskos nuomones socialines atsakomybes atzvilgiu sudare
prielaidas suformuluoti tokius tyrimo klausimus: ar egzistuoja teigiamas
rysys tarp gamybos imones filantropines atsakomybes ir veiklos
rezultatu, ar rysys yra neigiamas, ar rysys neegzistuoja. Nepriklausomu
kintamuoju, kuris padeda ivertinti filantropine imones atsakomybe,
pasirinktos labdaros ir paramos islaidos. Priklausomais kintamaisiais
pasirinkti nuosavybes grazos (ROE), turto grazos (ROA), grynojo
pelningumo ir bendrojo pelningumo rodikliai. Tyrime buvo remiamasi AB
"Vilniaus baldai" 2005-2011 metu rodikliais (1 lentele).
Siekiant nustatyti rysi tarp labdaros ir paramos sanaudu bei
pasirinktu veiklos rezultatus atspindinciu rodikliu (nuosavybes grazos
ROE, turto grazos ROA, grynojo pelningumo ir bendrojo pelningumo),
apskaiciuoti koreliacijos koeficientai (2 lentele).
Remiantis gautais duomenimis, galima teigti, kad esama tiesinio
rysio tarp labdaros ir paramos islaidu bei pasirinktu veiklos rezultatu
rodikliu. Taciau apskaiciuoti rysiai tarp labdaros ir paramos islaidu
bei nuosavybes grazos (ROE), turto grazos (ROA) ir grynojo pelningumo
yra silpni. Reiksmingas rysys egzistuoja tik tarp labdaros ir paramos
islaidu ir bendrojo pelningumo (2 lentele). Atsizvelgiant i tai, kad
vien tik pagal porinius koreliacijos koeficientu dydzius negalima
spresti apie stochastinio rysio tarp tiriamu dydziu egzistavima,
atsizvelgta i statistines imties turius. Sprendimas del koreliacijos
koeficiento dydzio reiksmingumo priimtas remiantis imties statistika t.
Kadangi tiriami dydziai X ir Y yra nekoreliuotieji, statistikos t
pasiskirsciusios pagal Stjudento desni su k = n - 2 laisves laipsniais
ir reiksmingumo (tikimybiniu) lygmeniu [alpha] = 0,05. Naudojantis
programines irangos paketu MS Excel reiksmes t apskaiciuotos (2 lentele)
ir palygintos su kritine reiksme [t.sup.kr.sub.[alpha],k]. Jei t >
[t.sup.kr.sub.[alpha],k] daroma isvada, kad koreliacijos koeficiento
dydis reiksmingas.
Nagrinejamu AB "Vilniaus baldai" atveju visos statistikos
t reiksmes yra mazesnes uz [t.sup.kr.sub.a[alpha],k]. Remiantis gautais
rezultatais negalima tvirtinti, kad labdaros ir paramos islaidu poveikis
yra statistiskai reiksmingas imones nuosavybes grazos ROE, turto grazos
ROA, grynojo pelningumo ir bendrojo pelningumo rodikliams. Kitaip
tariant, negalima tvirtinti, kad egzistuoja teigiamas rysys tarp imones
filantropines atsakomybes ir nuosavybes grazos ROE, turto grazos ROA,
grynojo pelningumo ir bendrojo pelningumo. Sie rezultatai artimi
Aupperle et al. (1985) gautiems rezultatams, sudariusiais prielaidas
tvirtinti, kad nera stipraus teigiamo rysio tarp imones socialines
atsakomybes ir pelningumo. Tai reiskia, kad imonei nera nei naudinga,
nei nuostolinga buti socialiai atsakinga. Kita vertus, gauti rezultatai
sudaro prielaidas tvirtinti, kad socialiai atsakinga imones elgsena turi
nevienoda pelno potenciala ar paklausa rinkoje (Lee 2008).
Isvados
Isvados Socialines atsakomybes ir filantropines atsakomybes
klausimai islieka aktualus tiek visuomenei, tiek verslo imonems. Reikia
pripazinti, kad socialiai atsakinga imones veikla turi buti neatsiejama
organizacijos strategijos dalis, prisidedanti prie aukstesniu veiklos
rezultatu siekimo. Taciau mokslineje literaturoje vis dar diskutuojama
ir nesutariama del socialines atsakomybes bei imones veiklos rezultatu
sarysio.
Lietuvoje akivaizdziai daugeja socialiai atsakingu imoniu,
apimanciu ne tik dideles, bet vidutines ir smulkias imones. Augimo
tendencijos yra itin akivaizdzios nuo 2008 m., t. y. ekonominio
sunkmecio pradzios. Vis delto vertinant visu Lietuvos verslo subjektu
kontekste, socialiai atsakingu ir prisijungusiu prie Lietuvos
nacionalinio atsakingo verslo tinklo imoniu skaicius yra itin mazas.
Tyrimo, kuriuo buvo siekiama nustatyti, ar egzistuoja teigiamas
rysys tarp AB "Vilniaus baldai" labdaros ir paramos islaidu ir
nuosavybes grazos ROE, turto grazos ROA, gryno pelningumo ir bendrojo
pelningumo, rezultatai leidzia teigti, kad stipraus teigiamo rysio nera.
Todel gamybos imones atveju filantropine atsakomybe nesudaro prielaidu
didinti veiklos rezultatus. Tokiu budu imones vadovams tikslinga
ivertinti socialiai atsakingas veiklas ir savo pastangas nukreipti i tas
veiklas, kurios turi didesni pelno potenciala. Atlikto tyrimo
apribojimais laikytina tai, kad tyrimas atliktas vienos gamybos imones
pavyzdziu. platesni tokio pobudzio tyrimu atlikima riboja nedidelis
gamybos imoniu skaicius Lietuvos nacionaliniame atsakingo verslo tinkle
ir informacijos apie ju filantropine veikla prieinamumas. Atliekant
tolesnius mokslinius tyrimus reiketu apimti didesni tiriamu imoniu
skaiciu ir nagrineti skirtumus tarp skirtingu pramones saku imoniu.
doi: 10.3846/btp.2013.14
Caption: Fig. 1. The number of companies in the Lithuanian national
responsible business network in 2005-2012 (The UN Global Compact 2012)
1 pav. Lietuvos nacionalinio atsakingo verslo tinklo imoniu
skaicius 2005-2012 m. (pasaulinio susitarimo tinklas 2012)
Caption: Fig. 4. Financial ratios of pLC Vilniaus Baldai in
2005-2011
4 pav. AB "Vilniaus baldai" finansiniai rodikliai
2005-2011 m.
Literatura
AB "Vilniaus baldai" finansines ataskaitos 2005-2011 m.
[ziureta 2012 m. spalio men.]. prieiga per interneta: http://www.
vilniausbaldai.lt/
AL-Shubiri, F. N. 2010. Analysis the determinants of corporate
phylantropy: A case study in the Jordanian commercial banks, Journal of
Social Sciences 6(2): 244-251.
Aupperle, K.; Carroll, A. B.; Hatfield, J. 1985. An empirical
examination of the relationship between corporate social responsibility
and profitability, Academy of Management Journal 28(2): 446-463.
http://dx.doi.org/10.2307/256210
Backhaus, K. B.; Stone, B. A.; Heiner, K. 2002. Exploring the
relationship between corporate social performance and employer
attractiveness, Business Society 41: 292-318.
http://dx.doi.org/10.1177/0007650302041003003
Boutin-Dufresne, F.; Savaria, p. 2004. Corporate social
responsibility and financial risk, Journal of Investing 13: 57-66.
http://dx.doi.org/10.3905/joi.2004.391042
Carroll, A. B. 1979. A three dimensional conceptual model of
corporate social performance, Academy of Management Review 4: 497-505.
Carroll, A. B. 1999. Corporate social responsibility. Evolution of
definitional construct, Business and Society 38(3): 268-295.
http://dx.doi.org/10.1177/000765039903800303
Frederick, W. C. 1998. Moving to CSR4, Business and Society 37(1):
40-60. http://dx.doi.org/10.1177/000765039803700103
Dahlsrud, A. 2006. How corporate social responsibility is defined:
an analysis of 37 definitions, Corporate Social Responsibility and
Environmental Management 15: 1-13. http://dx.doi.org/10.1002/csr.132
Godfrey, p. C. 2005. The relationship between corporate philantropy
and shareholder wealth: a risk management perspective, Academy
Management Review 30: 777-798.
http://dx.doi.org/10.5465/AMR.2005.18378878
Engle, R. L. 2007. Corporate social responsibility in host
countries: a perspective from American managers, Corporate Social
Responsibility and Environmental Management 14: 16-27.
http://dx.doi.org/10.1002/csr.114
Imoniu socialines atsakomybes gaires vertybiniu popieriu birzoje
listinguojamoms imonems. 2012. UNDp [ziureta 2012 m. spalio men.].
prieiga per interneta: http://www.
undp.lt/index.php?page=atsakingas-verslas-atsakingasvartojimas-verslo-ir-vartotojo-poziuris&hl=lt_LT
Jenkins, H. 2006. Small business champions for corporate social
responsibi l ity, Journal of Business Etics 67: 241-256.
http://dx.doi.org/10.1007/s10551-006-9182-6
Lee, m. D. p. 2008. A review of the theories of corporate social
responsibility: Its evolutionary path and the road ahead, International
Journal of Management Reviews 10(1): 53-73.
http://dx.doi.org/10.1111/j.1468-2370.2007.00226.x
Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos istatymas, Zin., 1993, Nr.
21-506.
Lietuvos socialines apsaugos ir darbo ministerija. 2012 [ziureta
2012 m. spalio men.]. prieiga per interneta: http://www.
socmin.lt/index.php?658282903
Lietuvos statistikos departamentas. 2012 [ziureta 2012 m. spalio
men.]. prieiga per interneta: http://www.stat.gov.lt/lt/
McGuire, J.; Sundgren, A.; Schneeweis, T. 1998. Corporate social
responsibility and firm financial performance, Academy of Management
Journal 31(4): 854-872. http://dx.doi.org/10.2307/256342
McWilliams, A.; Siegel, D. 2000. Corporate social responsibility
and financial performance: correlation or misspecification, Strategic
Management Journal 21: 603-609. http://dx.doi.
org/10.1002/(SICI)1097-0266(200005)21:5<603::AIDSMJ101>3.0.CO;2-3
McWilliams, A.; Siegel, D. 2001. Corporate social responsibility: A
theory of the firm perspective, Academy of Management Review 26:
117-127.
Orlitzky, M.; Schmidt, F. L.; Rynes, S. L. 2003. Corporate social
and financial performance: A meta analysis, Organisation Studies 24:
403-441. http://dx.doi.org/10.1177/0170840603024003910
Pasaulinio susitarimo tinklas. 2012 [ziureta 2012 m. spalio men.].
prieiga per interneta: http://www.unglobalcompact.org/.
Porter, m. E.; Kramer, R. 2006. Strategy and society: The link
between competitive advantage and social responsibility, Harvard
Business Review 84(12): 78-92.
Posnikoff, J. F. 1997. Disinvestment from South Africa: They did
well by doing good, Contemporary Economic Policy 15(1): 76-86.
http://dx.doi.org/10.1111/j.1465-7287.1997.tb00456.x
Teoh, S. H.; Welch, I.; Wazzan, C. p. 1999. The effect of socially
activist investment policies on the financial markets: Evidence from the
South African boycott, Journal of Business 72(1): 35-89.
http://dx.doi.org/10.1086/209602
Udayasankar, K. 2007. Corporate social responsibility and firm
size, Journal of Business Ethics 83: 167-175.
http://dx.doi.org/10.1007/s10551-007-9609-8
Van Marrewijk, m. 2003. Concepts and definitions of CSR and
corporate sustainability: between agency and communion, Journal of
Business Ethics 44: 95-105. http://dx.doi.org/10.1023/A:1023331212247
Visser, W. 2006. Revisiting Caroll's CSR pyramid: an African
perspective, in E. R. pedersen, M. Huniche (Eds.). Corporate citizenship
in developing countries--new partnership perspectives. Copenhagen:
Copenhagen Business School press, 29-56.
Vogel, D. 2006. The market for virtue: The potential and limits of
corporate social responsibility. Washington: The Brookings Institution.
Waddock, S.; Graves, S. 1997. The corporate social performance
--financial performance link, Strategic Management Journal 18(4):
303-319. http://dx.doi.org/10.1002/(SICI)10970266(199704)18:4<303::AID-SMJ869>3.0.CO;2-G
Welford, R.; Frost, S. 2006. Corporate social responsibility in
Asian supply chains, Corporate Social Responsibility and Environmental
Management 13(3): 166-176. http://dx.doi.org/10.1002/csr.121
Wright, p.; Ferris, S. 1997. Agency conflict and corporate
strategy: The effect of divestment on corporate value, Strategic
Management Journal 18(1): 77-83. http://dx.doi.org/10.1002/
(SICI)1097-0266(199701)18:1<77::AID-SMJ810>3.0.CO;2-R
Renata Korsakiene (1), Stasys Marcinkevicius (2)
Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223
Vilnius, Lithuania
E-mails: (1) renata.korsakiene@vgtu.lt (corresponding author); (2)
ocrama.vgtu@gmail.com
Received 5 Jan. 2013; accepted 1 Mar. 2013
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11,
LT-10223 Vilnius, Lietuva
El. pastas: (1) renata.korsakiene@vgtu.lt; (2)
ocrama.vgtu@gmail.com
Iteikta 2013-01-05; priimta 2013-03-01
Renata KORSAKIENE. phD, works as Associate professor at Vilnius
Gediminas Technical University, Department of Enterprise Economics and
Management. Her research interests involve: strategic management,
innovation management and change management of organisations.
Stasys MARCINKEVICIUS. Holds Master's degree of Engineering
Economics and Management from Vilnius Gediminas Technical University.
His research interests involve: corporate social responsibility.
Table 1. The expenditure on charity and support, return on
equity--ROE, return on assets--ROA, net profit margin and
gross profit margin of the PLC Vilniaus baldai in 2005-2011
1 lentele. AB "Vilniaus baldai" labdaros ir paramos islaidos,
nuosavybes graza--ROE, turto graza--ROA, grynasis pelningumas
ir bendrasis pelningumas 2005-2011 m. (AB "Vilniaus baldai"
finansines ataskaitos 2005-2011 m.)
Nagrinejamieji dydziai
Nr. Laikotarpis, Labdaros ir paramos Nuosavybes
metai sanaudos, tukst. Lt graza ROE, %
x [y.sub.1]
1 2005 86 9,70
2 2006 43 -20,30
3 2007 0 9,65
4 2008 2 25,90
5 2009 300 34,71
6 2010 102 38,28
7 2011 54 31,91
Nagrinejamieji dydziai
Nr. Laikotarpis, Turto graza Grynasis Bendrasis
metai ROA, % pelningumas, % pelningumas, %
[y.sub.2] [y.sub.3] [y.sub.4]
1 2005 3,48 3,10 12,40
2 2006 -4,67 -4,80 6,60
3 2007 2,16 1,39 9,80
4 2008 8,24 5,50 5,90
5 2009 18,35 10,40 19,40
6 2010 29,84 14,10 21,10
7 2011 23,86 11,25 17,50
Table 2. The relationship between charity expenses and performance
ratios
2 lentele. Labdaros ir paramos islaidu rysys su veiklos rezultatu
rodikliais
Nuosavybes Turto graza Grynasis Bendrasis
graza ROE ROA pelningumas pelningumas
[y.sub.1] [y.sub.2] [y.sub.3] [y.sub.4]
Koreliacijos 0,406 0,402 0,445 0,659
koeficientai
t 0,993 0,982 1,111 1,959
[t.sup.kr 2,5706
.sub.[alpha]
,k]
Fig. 1. The number of companies in the Lithuanian national responsible
business network in 2005-2012 (The UN Global Compact 2012)
1 pav. Lietuvos nacionalinio atsakingo verslo tinklo imoniu skaicius
2005-2012 m. (pasaulinio susitarimo tinklas 2012)
Imoniu skaicius
Metinis imoniu Ankstesniais metais
skaiciaus padidejimas buves imoniu skaicius
2005 m. 33
2006 m. 5 33
2007 m. 4 38
2008 m. 6 42
2009 m. 2 48
2010 m. 2 50
2011 m. 20 52
iki 2012 m. 16 72
spalio men.
Note: Table made from bar graph.
Fig. 2. The percentage distribution of socially responsible
Lithuanian companies according to the capital (The UN Global
Compact 2012)
2 pav. 2012 m. Lietuvos socialiai atsakingu imoniu procentinis
pasiskirstymas pagal kapitala (pasaulinio susitarimo tinklas 2012
Lietuvos kapitalo Uzsienio kapitalo
imones imones
Visos Lietuvos 63,6% 36,4%
socialiai
atsakingos
imones
Gamybos 72,0% 28,0%
sektoriaus
imones
Paslaugu 63,6% 36,4%
sektoriaus
imones
Paslaugu 50,0% 50,0%
sektoriaus
imones
Note: Table made from bar graph.
Fig. 3. The percentage distribution of socially responsible
Lithuanian companies according to the number of employees
(The UN Global Compact 2012)
3 pav. Lietuvos socialiai atsakingu imoniu procentinis
pasiskirstymas pagal darbuotoju skaiciu (pasaulinio susitarimo
tinklas 2012)
Dideles imones Vidutines imones Mazos imones
Visos Lietuvos 37,5% 27,3% 35,2%
socialiai
atsakingos
imones
Gamybos 48,0% 36,0% 16,0%
sektoriaus
imones
Paslaugu 34,5% 21,8% 43,6%
sektoriaus
imones
Prekybos 25,0% 37,5% 37,5%
sektoriaus
imones
Note: Table made from bar graph.
