首页    期刊浏览 2025年07月11日 星期五
登录注册

文章基本信息

  • 标题:Corporate philanthropy and performance: a case of a production company/Filantropine imones atsakomybe ir veiklos rezultatai: gamybos imones atvejis.
  • 作者:Korsakiene, Renata ; Marcinkevicius, Stasys
  • 期刊名称:Business: Theory and Practice
  • 印刷版ISSN:1648-0627
  • 出版年度:2013
  • 期号:June
  • 语种:English
  • 出版社:Vilnius Gediminas Technical University
  • 摘要:Imones socialines atsakomybes (toliau--ISA) klausimai placiai aptarinejami ir analizuojami mokslineje literaturoje. Verslo socialine atsakomybe tampa vienu is prioritetiniu klausimu visuomeneje. Verslo imones isitraukti i socialiai atsakinga veikla skatina ivairios interesu grupes. Kita vertus, vis dar nesutariama del socialines atsakomybes koncepcijos ir jos komponentu, ne visada atsizvelgiama i verslo imones pelno maksimizavimo tikslus. Vienas is socialines atsakomybes komponentu--filantropine atsakomybe itin daug demesio sulauke kai kuriuose verslo sektoriuose, kaip antai mazmenine prekyba. Vis delto ivairus teoriniai ir empiriniai tyrimai tiek bendrai socialines, tiek filantropines atsakomybes klausimais pateikia gana kontroversiskus rezultatus. Vis dar neatsakyta i klausima--ar egzistuoja stiprus teigiamas filantropines atsakomybes rysys su imones veiklos rezultatais. Atsakymas i si klausima padetu pasirinkti tinkamiausius socialines atsakomybes veiksmus, pritaikytus individualaus verslo situacijai. Todel interesu grupiu lukesciu identifikavimas ir tinkamu veiksmu ju atzvilgiu pasirinkimas turetu tapti bet kurios verslo imones prioritetu. Kita vertus, stokojama tyrimu, pagristu gamybos sektoriaus imoniu pavyzdziu. Tokiu budu vienas is socialines atsakomybes komponentu--imones filantropine atsakomybe ir jos rysys su veiklos rezultatais gamybos imoniu pavyzdziu laikytina aktualia problema, kuria reikia tirti ir pletoti.
  • 关键词:Corporate social responsibility;Philanthropy

Corporate philanthropy and performance: a case of a production company/Filantropine imones atsakomybe ir veiklos rezultatai: gamybos imones atvejis.


Korsakiene, Renata ; Marcinkevicius, Stasys


Ivadas

Imones socialines atsakomybes (toliau--ISA) klausimai placiai aptarinejami ir analizuojami mokslineje literaturoje. Verslo socialine atsakomybe tampa vienu is prioritetiniu klausimu visuomeneje. Verslo imones isitraukti i socialiai atsakinga veikla skatina ivairios interesu grupes. Kita vertus, vis dar nesutariama del socialines atsakomybes koncepcijos ir jos komponentu, ne visada atsizvelgiama i verslo imones pelno maksimizavimo tikslus. Vienas is socialines atsakomybes komponentu--filantropine atsakomybe itin daug demesio sulauke kai kuriuose verslo sektoriuose, kaip antai mazmenine prekyba. Vis delto ivairus teoriniai ir empiriniai tyrimai tiek bendrai socialines, tiek filantropines atsakomybes klausimais pateikia gana kontroversiskus rezultatus. Vis dar neatsakyta i klausima--ar egzistuoja stiprus teigiamas filantropines atsakomybes rysys su imones veiklos rezultatais. Atsakymas i si klausima padetu pasirinkti tinkamiausius socialines atsakomybes veiksmus, pritaikytus individualaus verslo situacijai. Todel interesu grupiu lukesciu identifikavimas ir tinkamu veiksmu ju atzvilgiu pasirinkimas turetu tapti bet kurios verslo imones prioritetu. Kita vertus, stokojama tyrimu, pagristu gamybos sektoriaus imoniu pavyzdziu. Tokiu budu vienas is socialines atsakomybes komponentu--imones filantropine atsakomybe ir jos rysys su veiklos rezultatais gamybos imoniu pavyzdziu laikytina aktualia problema, kuria reikia tirti ir pletoti.

Tyrimo objektas--vienas is socialines atsakomybes komponentu-filantropine imones atsakomybe ir jos rysys su veiklos rezultatais.

Straipsnio tikslas--istirti, ar egzistuoja teigiamas rysys tarp gamybos imones filantropines atsakomybes ir veiklos rezultatu.

Tyrimo metodai--mokslines literaturos socialines atsakomybes klausimais analize ir sinteze, koreliacine analize.

1. Imones socialines atsakomybes koncepcija

pastaruoju metu imones skatinamos tapti socialiai atsakingos (Welford, Frost 2006; Engle 2007). Taciau tiek akademine bendruomene, tiek verslas nesutaria del bendros ISA sampratos. Mokslineje literaturoje pateikiama itin daug ISA apibrezimu, kurie dazniausiai atstovauja specifiniams interesams ir, anot kai kuriu mokslininku, apriboja koncepcijos pletojima (Van Marrewijk 2003; Dahlsrud 2006).

Antai Carroll (1979) pateiktas ISA apibrezimo konstruktas apima keturis komponentus: ekonomini, teisini, etini ir filantropini. Ekonomine atsakomybe laikoma pirmaja ir pagrindine socialine verslo atsakomybe. Verslas turi atsakomybe gaminti prekes ir teikti paslaugas, kuriu nori visuomene, ir uzdirbti pelno. Teisine atsakomybe reiskia, kad verslas igyvendins savo ekonomine misija, atsizvelgdamas i istatymuose numatytus reikalavimus. Kita vertus, egzistuoja tokia imoniu elgsena ir veikla, kurios nenumato istatymai, bet kurios tikisi visuomene. Tai priskiriama etinei verslo atsakomybei. Filantropinei, dar kitaip vadinamai diskretine atsakomybe, priskiriama visiskai savanoriska veikla, kuri priklauso tik nuo vadovu sprendimu. Kitaip tariant, filantropine atsakomybe nera numatyta istatymuose ar priskiriama etiskai imones elgsenai. Frederick (1998) pateike ISA klasifikacija, pagrista koncepcijos perejimu nuo etines-filosofines koncepcijos prie i veiksmus orientuotos vadybines koncepcijos. Vis delto tenka sutikti su mokslininkais (Visser 2006), tvirtinanciais, kad ISA samprata yra kompleksiskas konstruktas, apimantis imones pilietiskuma, darnu vystymasi, interesu grupiu valdyma, aplinkos valdyma, verslo etika ir imones socialines veiklos rezultatus.

Carroll (1999), analizaves ISA sampratos pokycius istoriniu poziuriu, teige, kad devintajame desimtmetyje ISA samprata transformavosi skirtingomis teminemis kryptimis. Dahlsrud (2006) atlikta ivairiu ISA koncepciju analize sudare prielaidas teigti, kad ISA dazniau apibudinama kaip fenomenas. Toki poziuri leme vykstanti diskusija apie tai, kas sudaro socialine verslo atsakomybe. Be to, tvirtinama, kad sekminga ISA strategija turi buti pritaikyta kiekvieno individualaus verslo situacijai (Van Marrewijk 2003). Tai reiskia, kad verslas turi identifikuoti specifines ISA problemas ir nustatyti, kaip bus saveikaujama su skirtingomis interesu grupemis. Kita vertus, siuolaikine moksline literatura socialines verslo atsakomybes klausimais is esmes pabrezia socialiai atsakingos veiklos ir imones pelningumo sarysi, kuri toliau tikslinga analizuoti.

2. Imoniu socialine atsakomybe ir veiklos rezultatai

Investuoti i socialine atsakomybe imones skatina vartotojai, darbuotojai, tiekejai, visuomenes grupes ir vyriausybe. Akivaizdu, kad kai kurios imones, reaguodamos i siuos lukescius, skiria daugiau lesu socialinei atsakomybei. Vis delto teigiama, kad verslo demesys ISA nera absoliuciai savanoriskas. pavyzdziui, dideles uzsienio kompanijos atsigreze i socialine atsakomybe tik reaguodamos i visuomenes issakytas problemas, kuriu anksciau nelaike savo verslo atsakomybe (porter, Kramer 2006). Kita vertus, pastebima, kad kai kuriu imoniu vadovai priesinasi socialinei atsakomybei laikydamiesi nuostatos, jog papildomos investicijos i ISA neatitinka imoniu pelno maksimizavimo tikslu. Tokie kontroversiski poziuriai paskatino mokslininkus sutelkti demesi i ISA ir finansiniu rezultatu rysius (McWilliams, Siegel 2000).

Mokslineje literaturoje keliamos prielaidos, jog ivairiu suinteresuotu grupiu lukesciu tenkinimas darys teigiama itaka finansiniams rezultatams, ir atvirksciai (Orlitzky et al. 2003). ISA is esmes gali sustiprinti rysius su ivairiomis suinteresuotomis grupemis (McWilliams, Siegel 2001) ir taip sumazinti imones verslo rizika (Boutin-Dufresne, Savaria 2004). Del siu priezasciu strategine ISA reiksme igauna vis platesni pripazinima.

Kita vertus, moksliniai tyrimai, analizuojantys socialines atsakomybes ir veiklos rezultatu rysi, issiskiria dviem kryptimis. pirma, siekiama ivertinti trumpalaiki finansini poveiki, kai imone isitraukia ar neisitraukia i socialiai atsakinga veikla. Vykdytu tyrimu rezultatai yra priestaringi. Antai Wright ir Ferris (1997) identifikavo neigiama socialines atsakomybes ir finansiniu rezultatu rysi. posnikoff (1997), teigia, jog egzistuoja teigiamas rysys, o Teoh et al. (1999) nenustate jokio rysio. Antra, analizuojami rysiai tarp kai kuriu imones socialiai atsakingos veiklos rodikliu ir ilgalaikiu imones veiklos rezultatu, remiantis apskaitos ir finansiniais pelno rodikliais. Siu tyrimu rezultatai taip pat yra nevienareiksmiski. Antai Aupperle et al. (1985) nenustate jokio rysio tarp imones socialiai atsakingos veiklos rodikliu ir pelningumo. McGuire et al. (1988) teigia, kad ankstesniais laikotarpiais pasiekti verslo rezultatai susije su socialiai atsakingos veiklos rodikliais, o Waddock ir Graves (1997) identifikavo stipru teigiama rysi tarp socialiai atsakingos veiklos rodikliu indekso ir turto grazos (ROA) rodiklio, Orlitzky et al. (2003) identifikavo reiksminga teigiama rysi tarp imones socialines/aplinkosaugines veiklos rezultatu ir finansiniu imones rezultatu. Vis delto reikia pripazinti, kad skiriasi tiek ivairiu autoriu taikyti tyrimo metodai, tiek pasirinkti socialiai atsakingos veiklos rodikliai. Ivertinus platu socialiai atsakingos veiklos spektra ir placia ISA sampratos interpretacija, toliau demesys sutelkiamas i imones filantropine atsakomybe ir jos itaka verslo rezultatams.

3. Filantropine imones atsakomybe ir jos poveikis verslui

Atsizvelgiant i Carroll (1979) filantropijos interpretacija, tai visiskai savanoriska veikla, kuri priklauso tik nuo vadovu sprendimu. Antai istatymai apibrezia, kad labdara ir parama yra savanoriska ir neatlygintina (LR labdaros ir paramos istatymas 1993). Moksliniai tyrimai filantropijos klausimais demesi sutelkia i imoniu imokas, agreguotas pajamas ir rinkos charakteristikas. Laikomasi nuostatos, kad is geranoriskos veiklos imone gali gauti naudos, jei uzsiima labdara ir parama, kuri savo ruoztu sustiprina darbuotoju morale, vartotoju lojaluma ir nuolaidesni valdzios atstovu elgesi (Godfrey 2005).

Pazymetina, kad moksliniuose tyrimuose daznai remiamasi sekmingai veikianciu imoniu, kurios elgesi atsakingiau ir, tiketina, del to yra pelningesnes, pavyzdziais. Kita vertus, socialine atsakomybe tampa imoniu strategijos dalimi (Vogel 2006). Todel imones skatinamos susieti savo filantropijos islaidas su tomis sritimis, kurios padetu ilgalaikeje perspektyvoje keisti konkurencine imones pozicija teigiama linkme. Neatsitiktinai imones savo filantropine veikla susieja su verslo misija. Be to, filantropine veikla didina imones pripazinima ir ivaizdi tarp vartotoju. Antai moksliniais tyrimais irodytas teigiamas rysys tarp imones reklamos ir paramos (AL-Shubiri 2010).

Remiantis istekliu priklausomybes teorija, filantropine veikla gali buti laikytina priemone, padedancia imonei sumazinti istekliu isigijimo rizika. Neatsitiktinai laikomasi nuostatos, kad filantropine veikla sustiprina viesa imones ivaizdi, o interesu grupes, tokios kaip vyriausybe, vartotojai, tiekejai, darbuotojai, akcininkai ir vietos bendruomenes, bus linkusios bendradarbiauti ir teikti isteklius (Backhaus et al. 2002).

4. Imoniu socialine atsakomybe Lietuvoje

Visose salyse, taip pat ir Lietuvoje, yra socialiai atsakingu imoniu, veikianciu ivairiose veikos srityse (statybu, paslaugu, gamybos, energetikos ir daugelyje kitu). Vis delto Lietuvoje veikianciu verslo imoniu bendras socialines atsakomybes lygmuo yra santykinai zemas. Kita vertus, pastebimos ir pozityvios tendencijos socialines atsakomybes atzvilgiu.

Siekiant skatinti atsakingo verslo pletra Lietuvoje, 2005 m. isteigtas Lietuvos nacionalinis atsakingo verslo tinklas. Sio tinklo nares, siekdamos gerinti verslo strategijas ir igyvendinti bendrus projektus visuomenes naudai, keiciasi informacija, patirtimi ir naujovemis, organizuoja bendrus mokymosi forumus. Visi sio tinklo nariai yra prisijunge prie pasaulinio susitarimo iniciatyvos veikti atsakingai, nedaryti zalos aplinkai, bendruomenei ir prisideti prie socialiniu ir aplinkosaugos problemu sprendimo, prie ekonomikos augimo ir visuomenes geroves. pazymetina, kad pasaulinis susitarimas yra visapusiskai savanoriska iniciatyva, kuri niekaip nera susijusi su jokiais finansiniais inasais ar mokesciais.

Analizuojant Lietuvos nacionalinio atsakingo verslo imoniu tinkla, galima pastebeti, kad ji sudaro gerai zinomos ir vienos didziausiu Lietuvos imones, tokios kaip koncernas "Achemos grupe", koncernas "MG Baltic", AB "Swedbank", AB "Lietuva Statoil", UAB "Lietuvos draudimas", AB "Mazeikiu nafta", AB TEO LT, UAB "Svyturys Utenos alus" ir kitos (pasaulinio susitarimo tinklas 2012).

Remiantis Lietuvos Respublikos socialines apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis ir JT pasaulinio susitarimo Lietuvos nariu pasauliniame tinkle sarasu, 2012 m. spalio 16 d. Lietuvos nacionalinio atsakingo verslo tinkla sudare 121 verslo imone ir viesojo sektoriaus organizacija, prisijungusios prie pasaulinio susitarimo (Lietuvos socialines apsaugos ir darbo ministerija 2012; pasaulinio susitarimo tinklas 2012). Siame straipsnyje apsiribojama verslo imonemis, kuriu minetame tinkle yra 88. Tai sudaro 0,07% visu Lietuvoje veikianciu ir veikla vykdanciu imoniu, kuriu 2010 m. Lietuvoje buvo iregistruota 131 852 (Lietuvos statistikos departamentas 2012).

Analizuojant Lietuvos nacionalinio atsakingo verslo imoniu tinkla, galima pastebeti socialiai atsakingu imoniu skaiciaus augima. Daug socialiai atsakingu imoniu prie nacionalinio tinklo prisijunge per pastaruosius kelerius metus nuo 2008 m. pradzios. pazymetina, kad 2005-2012 m. laikotarpiu socialiai atsakingu imoniu Lietuvoje padaugejo 62,5%. Akivaizdus socialiai atsakingu imoniu skaiciaus augimas pastebimas 2008-2012 m. 2008 m. Lietuvos nacionalini atsakingo verslo tinkla sudare 48 verslo imones, o 2012 m. spali buvo iregistruotos 88 verslo imones ir bendras socialiai atsakingu imoniu skaicius isaugo 45,5% (1 pav.). Todel galima teigti, kad per penkerius metus socialiai atsakingu imoniu padaugejo beveik dvigubai.

2012 m. spalio men. tarp socialiai atsakingu imoniu buvo 25 gamybos sektoriaus imones, kurios sudare 0,22% visu Lietuvos gamybos sektoriaus imoniu (pasaulinio susitarimo tinklas 2012; Lietuvos statistikos departamentas 2012). Vienos didziausiu ir geriausiai zinomos Lietuvos socialiai atsakingos gamybos sektoriaus imones yra koncernas "Achemos grupe", AB "Lifosa", AB "Klaipedos kartonas", AB "Mazeikiu nafta", koncernas "MG Baltic", UAB "Narbutas" ir kt. 55 socialiai atsakingos imones atstovavo paslaugu sektoriui ir sudare 0,02% visu Lietuvos paslaugu sektoriaus imoniu (pasaulinio susitarimo tinklas 2012; Lietuvos statistikos departamentas 2012). Geriausiai zinomos sio sektoriaus imones yra AB TEO LT, UAB Medicinos bankas, AB "Swedbank", AB "Lietuvos draudimas" ir kt. prekybos sektoriuje uzregistruotos 8 socialiai atsakingos imones, tokios kaip akcine prekybos bendrove "Apranga", UAB "pakmarkas" ir kitos verslo imones (pasaulinio susitarimo tinklas 2012). Sios verslo imones, pasirasiusios pasaulini susitarima, savo veikla vykdo pagal desimt susitarime akcentuojamu principu: zmogaus teises, darbuotoju teises, aplinkos apsaugos ir kovos su korupcija.

[FIGURE 1 OMITTED]

Kaip matyti, didzioji dalis, net 62,5% visu Lietuvos socialiai atsakingu imoniu, priklauso paslaugu sektoriui. Kiek mazesne dali sudaro gamybos sektoriaus imones--28,4%. Likusi dalis (9,6%) Lietuvos socialiai atsakingu imoniu priklauso prekybos sektoriui.

Lietuvoje kasmet daugeja imoniu, pateikianciu socialines atsakomybes ataskaitas. 2012 m. spalio menesi is visu socialiai atsakingu imoniu 37 verslo imones teike socialines atsakomybes ataskaitas. Tai sudare 42% visu socialiai atsakingu imoniu Lietuvoje ir 0,044% visu Lietuvoje veikianciu ukio subjektu, kuriu 2012 m. buvo 83 624 (Lietuvos statistikos departamentas 2012). Siuo metu egzistuoja socialines atsakomybes ataskaitos forma, kuria gali naudotis Lietuvos imones--nacionalinio atsakingo verslo imoniu tinklo ir JT pasaulinio susitarimo nares, rengdamos ir skelbdamos savo ISA ataskaitas pagal JT pasaulinio susitarimo reikalavimus. Imones, pateikdamos socialines atsakomybes ataskaitas, turi galimybe dalytis patirtimi, planuoti ISA veiklas ir stebeti pasaulinio susitarimo principu igyvendinimo pazanga.

Analizuojant Lietuvoje veikianciu socialiai atsakingu imoniu pasiskirstyma pagal kapitala galima pastebeti, kad Lietuvos kapitalo socialiai atsakingu imoniu visose veiklos srityse (gamybos, paslaugu, prekybos) yra tiek pat arba daugiau nei uzsienio kapitalo socialiai atsakingu imoniu. Lietuvos socialiai atsakingu imoniu procentinis pasiskirstymas pateiktas 2 pav. Matyti, kad is visu 88 Lietuvos socialiai atsakingu verslo imoniu 56 yra Lietuvos kapitalo ir 32 uzsienio kapitalo imones, kurios atitinkamai sudaro 63,6% ir 36,4% (2 pav.).

Laikomasi nuomones, kad socialiai atsakinga veikla budinga tik didelems ir aukstus finansinius rezultatus pasiekusioms verslo imonems. Dazniausiai remiamasi prielaidomis, kad dideliu imoniu istekliai ir galia savaime sukuria atsakomybe ta galia ir isteklius naudoti atsakingai. Be to, dideles imones yra suinteresuotos socialiai atsakinga veikla, nes tai veikia akciju kaina rinkoje ir ivaizdi ivairiu interesu grupiu atzvilgiu (Jenkins 2006). Taciau praktika rodo, kad socialines atsakomybes koncepcija egzistuoja ir tarp smulkiu bei vidutiniu imoniu. pazymetina, kad smulkaus ir vidutinio dydzio imones yra socialiai atsakingos uz darbo aplinkos, kurioje skatinama ivairove, kurima, teisinga geroves paskirstyma ir aplinkos apsauga. Neatsitiktinai pastebima, kad Lietuvos nacionalinio atsakingo verslo tinkle vyrauja ne tik dideles, bet ir vidutines ir smulkios verslo imones. Lietuvos nacionalinio atsakingo verslo tinkla 2012 m. spalio menesi sudare 88 socialiai atsakingos verslo imones, is kuriu 37,5% yra dideles imones, o vidutines imones ir mazos socialiai atsakingos imones sudare atitinkamai 27,3% ir 35,2% (3 pav.).

Is 3 pav. matyti, kad didesne dali Lietuvos socialiai atsakingu imoniu sudaro dideles imones, taciau pastebimas spartus vidutiniu ir mazu imoniu isitraukimas i socialiai atsakinga veikla, todel skirtumai nera tokie ryskus. Galima teigti, kad dideles imones suvokia, jog investavimas i socialine atsakomybe yra teigiamas veiksnys, siekiant geresniu veiklos rezultatu, kartu islaikant ar padidinat uzimamos rinkos dali. Taciau minetas teigiamas veiksnys laikytinas aktualiu ir vidutinems bei mazoms imonems.

Imoniu pasiskirstymas pagal dydi skirtinguose veiklos sektoriuose taip pat nera vienodas. Gamybos sektoriuje dominuoja dideles imones, kurios sudaro 48%. Likusia dali sudaro vidutines (36%) ir mazos imones (16%). paslaugu sektoriuje dideles imones sudaro 34,5%, o prekybos sektoriuje--25%. Apibendrinant galima teigti, kad didesne dali socialiai atsakingu imoniu sudaro dideles imones, nes jos generuoja daugiau pajamu. Tokiu budu jos gali daugiau investuoti i socialine atsakomybe. Be to, laikomasi nuomones, jog dideles imones siekia buti labiau pastebimos ir, tiketina, socialiai atsakingos (Udayasankar 2007). Tai prisideda prie papildomo reputacijos ir ivaizdzio formavimo, kuris teigiamai veikia veiklos rezultatus. Mazos imones del ISA sulaukia mazesnio pripazinimo, jos maziau skatinamos diegti ISA is ivairiu interesu grupiu puses, ju ISA iniciatyvas riboja turimi istekliai.

5. Tyrimo metodologijai ir rezultatai

per pastaruosius 20 metu kai kuriose veiklos srityse, pavyzdziui, mazmenineje prekyboje, filantropija susiformavo kaip svarbi strategijos dalis ir yra laikytina ISA dalimi, skatinancia vartotoju lojaluma ir stiprinancia imones ivaizdi. Nera pakankamai tyrimu, analizuojanciu filantropijos ir imones veiklos rezultatu rysi gamybos sektoriuje.

Remiantis verslo strategijos teorija, egzistuoja teorinis priezastinis rysys tarp imones filantropijos ir pelno, nes imones didina islaidas labdarai, siekdamos sustiprinti savo ivaizdi, apyvarta ir pelna. Kita vertus, remiantis papildomu istekliu teorija, yra teorinis priezastinis rysys tarp imones pelno ir filantropijos, nes pelningai veikiancios imones gali skirti turimus papildomus isteklius socialines atsakomybes veiklai pletoti.

Tolesniam tyrimui pasirinkta Lietuvos gamybos imone, prisijungusi prie Lietuvos nacionalinio atsakingo verslo tinklo--AB "Vilniaus baldai". Toki pasirinkima leme imones viesai skelbiama informacija apie labdaros ir paramos islaidas bei veiklos rezultatai.

[FIGURE 4 OMITTED]

Imoneje siuo metu dirba apie 430 darbuotoju, o didzioji dalis produkcijos yra eksportuojama. Nuo 2001 m. imone dirba pagal sertifikuota kokybes vadybos sistema, atitinkancia standarto ISO 9001 reikalavimus. 2003 m. bendroveje idiegta aplinkos vadybos sistema pagal LST EN ISO 14001:2005 standarto reikalavimus. 2010 m. prisijungusi prie JT pasaulinio susitarimo uz atsakinga versla, bendrove pareme 10 principu del zmogaus teisiu, darbuotoju teisiu, aplinkos apsaugos ir kovos su korupcija ir igijo socialiai atsakingos imones statusa.

4 pav. pateikta finansiniu imones rodikliu dinamika leidzia teigti, kad AB "Vilniaus baldai" finansiniai rodikliai (ROE ir ROA) yra aukstesni uz vidutinius sektoriaus rodiklius nuo 2008 m.

Kontroversiskos nuomones socialines atsakomybes atzvilgiu sudare prielaidas suformuluoti tokius tyrimo klausimus: ar egzistuoja teigiamas rysys tarp gamybos imones filantropines atsakomybes ir veiklos rezultatu, ar rysys yra neigiamas, ar rysys neegzistuoja. Nepriklausomu kintamuoju, kuris padeda ivertinti filantropine imones atsakomybe, pasirinktos labdaros ir paramos islaidos. Priklausomais kintamaisiais pasirinkti nuosavybes grazos (ROE), turto grazos (ROA), grynojo pelningumo ir bendrojo pelningumo rodikliai. Tyrime buvo remiamasi AB "Vilniaus baldai" 2005-2011 metu rodikliais (1 lentele).

Siekiant nustatyti rysi tarp labdaros ir paramos sanaudu bei pasirinktu veiklos rezultatus atspindinciu rodikliu (nuosavybes grazos ROE, turto grazos ROA, grynojo pelningumo ir bendrojo pelningumo), apskaiciuoti koreliacijos koeficientai (2 lentele).

Remiantis gautais duomenimis, galima teigti, kad esama tiesinio rysio tarp labdaros ir paramos islaidu bei pasirinktu veiklos rezultatu rodikliu. Taciau apskaiciuoti rysiai tarp labdaros ir paramos islaidu bei nuosavybes grazos (ROE), turto grazos (ROA) ir grynojo pelningumo yra silpni. Reiksmingas rysys egzistuoja tik tarp labdaros ir paramos islaidu ir bendrojo pelningumo (2 lentele). Atsizvelgiant i tai, kad vien tik pagal porinius koreliacijos koeficientu dydzius negalima spresti apie stochastinio rysio tarp tiriamu dydziu egzistavima, atsizvelgta i statistines imties turius. Sprendimas del koreliacijos koeficiento dydzio reiksmingumo priimtas remiantis imties statistika t. Kadangi tiriami dydziai X ir Y yra nekoreliuotieji, statistikos t pasiskirsciusios pagal Stjudento desni su k = n - 2 laisves laipsniais ir reiksmingumo (tikimybiniu) lygmeniu [alpha] = 0,05. Naudojantis programines irangos paketu MS Excel reiksmes t apskaiciuotos (2 lentele) ir palygintos su kritine reiksme [t.sup.kr.sub.[alpha],k]. Jei t > [t.sup.kr.sub.[alpha],k] daroma isvada, kad koreliacijos koeficiento dydis reiksmingas.

Nagrinejamu AB "Vilniaus baldai" atveju visos statistikos t reiksmes yra mazesnes uz [t.sup.kr.sub.a[alpha],k]. Remiantis gautais rezultatais negalima tvirtinti, kad labdaros ir paramos islaidu poveikis yra statistiskai reiksmingas imones nuosavybes grazos ROE, turto grazos ROA, grynojo pelningumo ir bendrojo pelningumo rodikliams. Kitaip tariant, negalima tvirtinti, kad egzistuoja teigiamas rysys tarp imones filantropines atsakomybes ir nuosavybes grazos ROE, turto grazos ROA, grynojo pelningumo ir bendrojo pelningumo. Sie rezultatai artimi Aupperle et al. (1985) gautiems rezultatams, sudariusiais prielaidas tvirtinti, kad nera stipraus teigiamo rysio tarp imones socialines atsakomybes ir pelningumo. Tai reiskia, kad imonei nera nei naudinga, nei nuostolinga buti socialiai atsakinga. Kita vertus, gauti rezultatai sudaro prielaidas tvirtinti, kad socialiai atsakinga imones elgsena turi nevienoda pelno potenciala ar paklausa rinkoje (Lee 2008).

Isvados

Isvados Socialines atsakomybes ir filantropines atsakomybes klausimai islieka aktualus tiek visuomenei, tiek verslo imonems. Reikia pripazinti, kad socialiai atsakinga imones veikla turi buti neatsiejama organizacijos strategijos dalis, prisidedanti prie aukstesniu veiklos rezultatu siekimo. Taciau mokslineje literaturoje vis dar diskutuojama ir nesutariama del socialines atsakomybes bei imones veiklos rezultatu sarysio.

Lietuvoje akivaizdziai daugeja socialiai atsakingu imoniu, apimanciu ne tik dideles, bet vidutines ir smulkias imones. Augimo tendencijos yra itin akivaizdzios nuo 2008 m., t. y. ekonominio sunkmecio pradzios. Vis delto vertinant visu Lietuvos verslo subjektu kontekste, socialiai atsakingu ir prisijungusiu prie Lietuvos nacionalinio atsakingo verslo tinklo imoniu skaicius yra itin mazas.

Tyrimo, kuriuo buvo siekiama nustatyti, ar egzistuoja teigiamas rysys tarp AB "Vilniaus baldai" labdaros ir paramos islaidu ir nuosavybes grazos ROE, turto grazos ROA, gryno pelningumo ir bendrojo pelningumo, rezultatai leidzia teigti, kad stipraus teigiamo rysio nera. Todel gamybos imones atveju filantropine atsakomybe nesudaro prielaidu didinti veiklos rezultatus. Tokiu budu imones vadovams tikslinga ivertinti socialiai atsakingas veiklas ir savo pastangas nukreipti i tas veiklas, kurios turi didesni pelno potenciala. Atlikto tyrimo apribojimais laikytina tai, kad tyrimas atliktas vienos gamybos imones pavyzdziu. platesni tokio pobudzio tyrimu atlikima riboja nedidelis gamybos imoniu skaicius Lietuvos nacionaliniame atsakingo verslo tinkle ir informacijos apie ju filantropine veikla prieinamumas. Atliekant tolesnius mokslinius tyrimus reiketu apimti didesni tiriamu imoniu skaiciu ir nagrineti skirtumus tarp skirtingu pramones saku imoniu.

doi: 10.3846/btp.2013.14

Caption: Fig. 1. The number of companies in the Lithuanian national responsible business network in 2005-2012 (The UN Global Compact 2012)

1 pav. Lietuvos nacionalinio atsakingo verslo tinklo imoniu skaicius 2005-2012 m. (pasaulinio susitarimo tinklas 2012)

Caption: Fig. 4. Financial ratios of pLC Vilniaus Baldai in 2005-2011

4 pav. AB "Vilniaus baldai" finansiniai rodikliai 2005-2011 m.

Literatura

AB "Vilniaus baldai" finansines ataskaitos 2005-2011 m. [ziureta 2012 m. spalio men.]. prieiga per interneta: http://www. vilniausbaldai.lt/

AL-Shubiri, F. N. 2010. Analysis the determinants of corporate phylantropy: A case study in the Jordanian commercial banks, Journal of Social Sciences 6(2): 244-251.

Aupperle, K.; Carroll, A. B.; Hatfield, J. 1985. An empirical examination of the relationship between corporate social responsibility and profitability, Academy of Management Journal 28(2): 446-463. http://dx.doi.org/10.2307/256210

Backhaus, K. B.; Stone, B. A.; Heiner, K. 2002. Exploring the relationship between corporate social performance and employer attractiveness, Business Society 41: 292-318. http://dx.doi.org/10.1177/0007650302041003003

Boutin-Dufresne, F.; Savaria, p. 2004. Corporate social responsibility and financial risk, Journal of Investing 13: 57-66. http://dx.doi.org/10.3905/joi.2004.391042

Carroll, A. B. 1979. A three dimensional conceptual model of corporate social performance, Academy of Management Review 4: 497-505.

Carroll, A. B. 1999. Corporate social responsibility. Evolution of definitional construct, Business and Society 38(3): 268-295. http://dx.doi.org/10.1177/000765039903800303

Frederick, W. C. 1998. Moving to CSR4, Business and Society 37(1): 40-60. http://dx.doi.org/10.1177/000765039803700103

Dahlsrud, A. 2006. How corporate social responsibility is defined: an analysis of 37 definitions, Corporate Social Responsibility and Environmental Management 15: 1-13. http://dx.doi.org/10.1002/csr.132

Godfrey, p. C. 2005. The relationship between corporate philantropy and shareholder wealth: a risk management perspective, Academy Management Review 30: 777-798. http://dx.doi.org/10.5465/AMR.2005.18378878

Engle, R. L. 2007. Corporate social responsibility in host countries: a perspective from American managers, Corporate Social Responsibility and Environmental Management 14: 16-27. http://dx.doi.org/10.1002/csr.114

Imoniu socialines atsakomybes gaires vertybiniu popieriu birzoje listinguojamoms imonems. 2012. UNDp [ziureta 2012 m. spalio men.]. prieiga per interneta: http://www. undp.lt/index.php?page=atsakingas-verslas-atsakingasvartojimas-verslo-ir-vartotojo-poziuris&hl=lt_LT

Jenkins, H. 2006. Small business champions for corporate social responsibi l ity, Journal of Business Etics 67: 241-256. http://dx.doi.org/10.1007/s10551-006-9182-6

Lee, m. D. p. 2008. A review of the theories of corporate social responsibility: Its evolutionary path and the road ahead, International Journal of Management Reviews 10(1): 53-73. http://dx.doi.org/10.1111/j.1468-2370.2007.00226.x

Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos istatymas, Zin., 1993, Nr. 21-506.

Lietuvos socialines apsaugos ir darbo ministerija. 2012 [ziureta 2012 m. spalio men.]. prieiga per interneta: http://www. socmin.lt/index.php?658282903

Lietuvos statistikos departamentas. 2012 [ziureta 2012 m. spalio men.]. prieiga per interneta: http://www.stat.gov.lt/lt/

McGuire, J.; Sundgren, A.; Schneeweis, T. 1998. Corporate social responsibility and firm financial performance, Academy of Management Journal 31(4): 854-872. http://dx.doi.org/10.2307/256342

McWilliams, A.; Siegel, D. 2000. Corporate social responsibility and financial performance: correlation or misspecification, Strategic Management Journal 21: 603-609. http://dx.doi. org/10.1002/(SICI)1097-0266(200005)21:5<603::AIDSMJ101>3.0.CO;2-3

McWilliams, A.; Siegel, D. 2001. Corporate social responsibility: A theory of the firm perspective, Academy of Management Review 26: 117-127.

Orlitzky, M.; Schmidt, F. L.; Rynes, S. L. 2003. Corporate social and financial performance: A meta analysis, Organisation Studies 24: 403-441. http://dx.doi.org/10.1177/0170840603024003910

Pasaulinio susitarimo tinklas. 2012 [ziureta 2012 m. spalio men.]. prieiga per interneta: http://www.unglobalcompact.org/.

Porter, m. E.; Kramer, R. 2006. Strategy and society: The link between competitive advantage and social responsibility, Harvard Business Review 84(12): 78-92.

Posnikoff, J. F. 1997. Disinvestment from South Africa: They did well by doing good, Contemporary Economic Policy 15(1): 76-86. http://dx.doi.org/10.1111/j.1465-7287.1997.tb00456.x

Teoh, S. H.; Welch, I.; Wazzan, C. p. 1999. The effect of socially activist investment policies on the financial markets: Evidence from the South African boycott, Journal of Business 72(1): 35-89. http://dx.doi.org/10.1086/209602

Udayasankar, K. 2007. Corporate social responsibility and firm size, Journal of Business Ethics 83: 167-175. http://dx.doi.org/10.1007/s10551-007-9609-8

Van Marrewijk, m. 2003. Concepts and definitions of CSR and corporate sustainability: between agency and communion, Journal of Business Ethics 44: 95-105. http://dx.doi.org/10.1023/A:1023331212247

Visser, W. 2006. Revisiting Caroll's CSR pyramid: an African perspective, in E. R. pedersen, M. Huniche (Eds.). Corporate citizenship in developing countries--new partnership perspectives. Copenhagen: Copenhagen Business School press, 29-56.

Vogel, D. 2006. The market for virtue: The potential and limits of corporate social responsibility. Washington: The Brookings Institution.

Waddock, S.; Graves, S. 1997. The corporate social performance --financial performance link, Strategic Management Journal 18(4): 303-319. http://dx.doi.org/10.1002/(SICI)10970266(199704)18:4<303::AID-SMJ869>3.0.CO;2-G

Welford, R.; Frost, S. 2006. Corporate social responsibility in Asian supply chains, Corporate Social Responsibility and Environmental Management 13(3): 166-176. http://dx.doi.org/10.1002/csr.121

Wright, p.; Ferris, S. 1997. Agency conflict and corporate strategy: The effect of divestment on corporate value, Strategic Management Journal 18(1): 77-83. http://dx.doi.org/10.1002/ (SICI)1097-0266(199701)18:1<77::AID-SMJ810>3.0.CO;2-R

Renata Korsakiene (1), Stasys Marcinkevicius (2)

Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania

E-mails: (1) renata.korsakiene@vgtu.lt (corresponding author); (2) ocrama.vgtu@gmail.com

Received 5 Jan. 2013; accepted 1 Mar. 2013

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva

El. pastas: (1) renata.korsakiene@vgtu.lt; (2) ocrama.vgtu@gmail.com

Iteikta 2013-01-05; priimta 2013-03-01

Renata KORSAKIENE. phD, works as Associate professor at Vilnius Gediminas Technical University, Department of Enterprise Economics and Management. Her research interests involve: strategic management, innovation management and change management of organisations.

Stasys MARCINKEVICIUS. Holds Master's degree of Engineering Economics and Management from Vilnius Gediminas Technical University. His research interests involve: corporate social responsibility.
Table 1. The expenditure on charity and support, return on
equity--ROE, return on assets--ROA, net profit margin and
gross profit margin of the PLC Vilniaus baldai in 2005-2011

1 lentele. AB "Vilniaus baldai" labdaros ir paramos islaidos,
nuosavybes graza--ROE, turto graza--ROA, grynasis pelningumas
ir bendrasis pelningumas 2005-2011 m. (AB "Vilniaus baldai"
finansines ataskaitos 2005-2011 m.)

                           Nagrinejamieji dydziai

Nr.   Laikotarpis,   Labdaros ir paramos    Nuosavybes
      metai          sanaudos, tukst. Lt   graza ROE, %

                              x             [y.sub.1]
1         2005               86                9,70
2         2006               43               -20,30
3         2007                0                9,65
4         2008                2               25,90
5         2009               300              34,71
6         2010               102              38,28
7         2011               54               31,91

                               Nagrinejamieji dydziai

Nr.   Laikotarpis,   Turto graza      Grynasis        Bendrasis
         metai         ROA, %      pelningumas, %   pelningumas, %

                      [y.sub.2]      [y.sub.3]        [y.sub.4]
1         2005          3,48            3,10            12,40
2         2006          -4,67          -4,80             6,60
3         2007          2,16            1,39             9,80
4         2008          8,24            5,50             5,90
5         2009          18,35          10,40            19,40
6         2010          29,84          14,10            21,10
7         2011          23,86          11,25            17,50

Table 2. The relationship between charity expenses and performance
ratios

2 lentele. Labdaros ir paramos islaidu rysys su veiklos rezultatu
rodikliais

                 Nuosavybes   Turto graza    Grynasis      Bendrasis
                 graza ROE        ROA       pelningumas   pelningumas

                 [y.sub.1]     [y.sub.2]     [y.sub.3]     [y.sub.4]

Koreliacijos       0,406         0,402         0,445         0,659
  koeficientai
t                  0,993         0,982         1,111         1,959
[t.sup.kr                              2,5706
  .sub.[alpha]
  ,k]

Fig. 1. The number of companies in the Lithuanian national responsible
business network in 2005-2012 (The UN Global Compact 2012)

1 pav. Lietuvos nacionalinio atsakingo verslo tinklo imoniu skaicius
2005-2012 m. (pasaulinio susitarimo tinklas 2012)

                           Imoniu skaicius

                  Metinis imoniu        Ankstesniais metais
               skaiciaus padidejimas    buves imoniu skaicius

2005 m.                                          33
2006 m.                 5                        33
2007 m.                 4                        38
2008 m.                 6                        42
2009 m.                 2                        48
2010 m.                 2                        50
2011 m.                20                        52
iki 2012 m.            16                        72
spalio men.

Note: Table made from bar graph.

Fig. 2. The percentage distribution of socially responsible
Lithuanian companies according to the capital (The UN Global
Compact 2012)

2 pav. 2012 m. Lietuvos socialiai atsakingu imoniu procentinis
pasiskirstymas pagal kapitala (pasaulinio susitarimo tinklas 2012

                 Lietuvos kapitalo   Uzsienio kapitalo
                 imones              imones

Visos Lietuvos   63,6%               36,4%
  socialiai
  atsakingos
  imones
Gamybos          72,0%               28,0%
  sektoriaus
  imones
Paslaugu         63,6%               36,4%
  sektoriaus
  imones
Paslaugu         50,0%               50,0%
  sektoriaus
  imones

Note: Table made from bar graph.

Fig. 3. The percentage distribution of socially responsible
Lithuanian companies according to the number of employees
(The UN Global Compact 2012)

3 pav. Lietuvos socialiai atsakingu imoniu procentinis
pasiskirstymas pagal darbuotoju skaiciu (pasaulinio susitarimo
tinklas 2012)

                 Dideles imones   Vidutines imones   Mazos imones

Visos Lietuvos   37,5%            27,3%              35,2%
  socialiai
  atsakingos
  imones
Gamybos          48,0%            36,0%              16,0%
  sektoriaus
  imones
Paslaugu         34,5%            21,8%              43,6%
  sektoriaus
  imones
Prekybos         25,0%            37,5%              37,5%
  sektoriaus
  imones

Note: Table made from bar graph.
联系我们|关于我们|网站声明
国家哲学社会科学文献中心版权所有