Factors influencing national competitiveness/Salies konkurencinguma lemiantys veiksniai.

Rakauskiene, Giedre ; Tamosiuniene, Rima

Ivadas

Salies konkurencingumas jau daugybe metu kelia nemenku diskusiju tarp mokslininku, o per pastaruosius desimtmecius tai tapo itin aktualia tema tarp ivairiu saliu politikos atstovu, ieskanciu sprendimu, kaip paskatinti nacionalinio konkurencingumo didejima. Tam tikslui ne vienoje salyje dedamos dideles pastangos--steigiamos nacionalinio konkurencingumo tarybos, vykdomos atviros diskusijos, atliekami konkurencingumo vertinimai, kuriamos strategijos ir priemones joms igyvendinti. Taciau toks didelis susidomejimas saliu konkurencingumu nesuteikia aiskumo, ka reiskia si savoka ir koks jos turinys. Saliu praktikos analize (Tamosiuniene, Staskeviciute 2011) patvirtina, kad vyrauja skirtingas supratimas apie tai, kas yra salies konkurencingumas, o jam vertinti naudojami skirtingi, neretai silpnai teoriskai pagristi veiksniu rinkiniai.

Straipsnio tikslas--suformulavus salies konkurencingumo samprata, identifikuoti salies konkurencinguma lemiancius veiksnius ir atlikus mokslines literaturos analize atskleisti bei pagristi kiekvieno ju turini.

Straipsnio tikslui pasiekti taikomi sie teoriniai metodai: mokslines literaturos analize, sinteze, apibendrinimas.

1. Salies konkurencingumo samprata

Atlikta mokslineje ir analitineje literaturoje pateikiamu salies konkurencingumo apibrezimu analize (Staskeviciute, Tamosiuniene 2010) atskleidzia sios savokos daugiaaspektiskuma. Vis delto, siekiant apibrezti salies konkurencingumo samprata, gali buti isskiriami tokie dazniausi poziuriai:

--salies konkurencingumas--tai sekminga salies uzsienio prekyba;

--salies konkurencingumas--tai salies nasumas;

--salies konkurencingumas--tai gebejimas uztikrinti salies gyventoju gerove.

Salies konkurencingumo kaip sekmingos uzsienio prekybos poziurio salininkai (Figueroa 1998), salis prilygindami imonems, teigia, kad jos konkuruoja tarpusavyje del tarptautiniu rinku. Tokiu atveju salies konkurencingumas dideja augant jos eksporto apimtims pasaulineje rinkoje. Saliu, konkuruojanciu tarptautineje arenoje, konkurencingumas skiriamas i tokias dvi kryptis (Berger 2008): konkurencingumas, kuri lemia kaina, ir konkurencingumas, kuri lemia kiti veiksniai. Saliu imones tarpusavyje gali konkuruoti vartotojams pateikdamos produkcija kuo mazesnemis kainomis, kurias uztikrinti gali mazos produkcijos gamybos sanaudos arba salies valiutos kurso korekcijos. A. Boltho (1996) netgi teigia, kad pageidaujamas tarptautinio konkurencingumo laipsnis gali buti apibudinamas kaip valiutos kurso lygis, kuris kartu su kitais tinkamais vidaus politicos sprendimais uztikrina vidini ir isorini balansa. Kita vertus, sekmingai parduodama gali buti ir produkcija, kurios kaina yra palyginti auksta. Cia svarbus tampa kiti veiksniai, tokie kaip kokybe, vartotoju poreikiu atitikimas, ivaizdis.

Taciau toks saliu tapatinimas su imonemis, teigiant, kad jos tarpusavyje konkuruoja del rinku, siandien itin kritikuojamas (porter 1998; Krugman 1996). p. Krugman (1996) teigia, kad nors daznai kalbama apie saliu prekyba ir konkurencija, is tikruju prekiauja ir konkuruoja tik imones, todel netikslu kalbeti apie "JAV korporacija", nes priesingai nei konkuruojancioms imonems, tarptautine prekyba yra naudinga visoms salims. Tarptautine prekyba leidzia imonems isnaudoti santykinius kiekvienos salies pranasumus pletojant darbo pasidalijima ir specializacija, ji sudaro salygas augti visu saliu ekonomikai ir gerovei.

Dauguma sio poziurio kritiku, pazymedami, kad del siekio sekmingai konkuruoti tarptautineje rinkoje mazinamos gaminamos produkcijos sanaudos prisideda prie gyventoju perkamosios galios mazejimo ir taip pablogina ju gyvenimo standartus, palaiko salies konkurencingumo, paremto salies nasumu, poziuri. Tokio poziurio salininkai (porter 1998; Budd, Hirmis 2004) mano, kad butent salies ekonominiai laimejimai sukuria materialu pagrinda sekmingai visuomenes pletrai ir kiekvieno zmogaus gyvenimo standartu didejimui.

M. E. porter (1998) teigia, kad vienintele reiksminga konkurencingumo samprata nacionaliniu lygiu yra nasumas. Esminis salies tikslas--sukurti aukstus ir vis augancius gyvenimo standartus salies gyventojams, o galimybe tai padaryti priklauso nuo salyje veikianciu imoniu pajegumo pasiekti auksto lygio nasuma ir ji laikui begant padidinti. Autoriaus suvokiama gerove yra tokia, kuria galima sukurti atliekant ekonomine veikla, o ne prigimtine--gaunama naudojant turimus gamtos isteklius. H. Trabold (1995) pritardamas svarbiausia nacionalinio konkurencingumo siekiamybe laiko salies gebejima uzdirbti, o gebejima parduoti (eksportuoti), vietos patraukluma ir gebejima prisitaikyti traktuoja tik kaip konkurencinguma lemiancius veiksnius.

Vis delto si savoka taip pat traktuotina kaip netiksli. pagrindinis jos trukumas--per daug demesio ekonomikai pamirstant socialines ir ekologines problemas. Kritikai (Berger 2008) teigia, kad salies nasumas, dazniausiai isreiskiamas BVp, tenkancio vienam gyventojui, rodikliu, atskleidzia salies gyventoju galimybe apsirupinti ivairiais materialiais daiktais, taciau ignoruoja kitus zmogui svarbius, taciau neperkamus dalykus. Aukstas salies BVp pats savaime dar negarantuoja socialines lygybes salyje ir tuo labiau nebutinai byloja apie dideli jos konkurencinguma. Aukstas BVp gali buti didelio nusikalstamumo, salyje klestincios juodosios rinkos padarinys.

pries tai du aptartus poziurius traktuojant kaip netikslius kalbant apie salies konkurencinguma, naujausioje mokslineje literaturoje pamazu sutariama, kad salies konkurencingumas--tai jos gebejimas uztikrinti gerove gyventojams (Reiljan et al. 2000; Aiginger 2006). J. Reiljan et al. (2000) manymu, konkurencija tarp saliu gali buti matoma is skirtingu poziciju--konkurencija del rinku, del investiciju, taciau pagrindinis bet kurios civilizuotos ir demokratines valstybes tikslas--uztikrinti bendra gyventoju gerove. O tai gali buti pasiekiama ivairiais budais: didinant salies gamybos efektyvuma, skatinant eksporta, pritraukiant uzsienio investicijas, ispleciant efektyvios pramones veikla i uzsieni, gerinant aplinkos apsauga, padidinant socialine apsauga ir stabiluma, pasirinkimo laisve ir asmens tobulejimo galimybes ir pan. Jei salis gali pasiulyti savo gyventojams galimybe gauti darba (aukstos pajamos) ir socialines garantijas (demokratija, socialinis teisingumas, issilavinimas, sveikatos apsauga), tada gali buti teigiama, kad tokia salis yra konkurencinga.

Teikdamas, kad salies konkurencingumas--tai jos gebejimas sukurti gerove, K. Aiginger (2006) pabrezia, kad kiekvienas issamesnis sios koncepcijos pritaikymas vis delto turi apimti tokiu dvieju svarbiu, glaudziai su gerove susijusiu aspektu, kaip ekonomikos rezultatu ir ekonomikos proceso vertinimus. Rezultatu konkurencingumas apimdamas elementus, kurie apibudina gerove, skirtingai nuo tradicines geroves analizes, pabrezia ekonominius tikslus ir konkurencijos rezultatus. Autorius daro prielaida, kad salies gerove pirmiausia koreliuoja su pajamomis, tenkanciomis vienam gyventojui, o kitas svarbus komponentas--uzimtumo/ nedarbo perspektyvos. Dar platesnis vertinimas apims ir socialinius, ekologinius tikslus ir kitus neekonominius objektus--sauguma, stabiluma, gyvenimo trukme. Galiausiai konkurencingos ekonomikos turi islaikyti ir tvarumo isbandymus. Ekonomikos proceso konkurencingumas susijes su gamybos funkcijos metodu, bet skiria daugiau demesio kokybinems salygoms, institucijoms, dinamikai, gamybai, inovaciju sklaidai ir kitiems kokybiniams veiksniams.

Apibendrinant mokslininku mintis galima teigti, kad poziuris salies konkurencinguma aiskinantis sekminga uzsienio prekyba yra per siauras ir netikslus. Uzsienio prekybos apimties augimas, pasiektas mazinant gamybos sanaudas darbuotoju saskaita ar koreguojant valiutos kursa, uztikrina subalansuota ar netgi pertekline uzsienio prekyba, taciau tuo pat metu mazina salies zmoniu gyvenimo standartus. Atsizvelgiant i kiekvienos civilizuotos ir demokratines valstybes siandienos sieki--uztikrinti gerove savo gyventojams, prasme igauna nasumu grindziama salies konkurencingumo savoka. Taciau si savoka, kertiniu aspektu islaikant salies ekonominius laimejimus, kurie garantuoja zmogui materialine gerove, turi buti papildytas ir neekonominiais, zmogaus gerovei taip pat svarbiais veiksniais. Atsizvelgiant i tai, formuluojamas toks salies konkurencingumo apibrezimas: salies konkurencingumas--tai salies gebejimas pasiekti auksta nasuma ir uztikrinti visapusiska gyventoju gerove.

2. Salies konkurencinguma lemianciu veiksniu studija

Issamiausius salies konkurencingumo turinio atskleidimo poziuriu veiksniu rinkinius pateikia sios saliu konkurencingumo vertinimus atliekancios organizacijos: pasaulio ekonomikos forumas (The World Economic Forum) (pEF), Tarptautinis vadybos pletros institutas (International Institute for Management Development) (TVpI), pramones politikos studiju institutas (The Institute for Industrial Policy Studies) (ppSI).

pEF atliekamo nacionalinio konkurencingumo vertinimo pagrindas--pasaulio konkurencingumo indeksas, apimantis daugybe tam tikrus konkurencingumo aspektus matuojanciu rodikliu, kurie turinio poziuriu sugrupuoti i sudetinius veiksnius, o sie sudaro 12 konkurencingumo veiksniu grupiu (1 lentele).

pasaulio konkurencingumo indeksa sudaro veiksniai, atskleidziantys salies nasumo, o kartu ir jos gyventoju geroves priezastis. Veiksniu rinkinys sudarytas vadovaujantis M. E. porter (1998) teiginiu, kad salies gerove yra sukuriama, o ne paveldima, todel i rinkini nera itraukiami veiksniai, apibudinantys salies prigimtines gerybes, tokias kaip naturalus istekliai, geografine padetis, salies dydis ir pan. Nors saliu prigimtines savybes salies gerove veikia tiesiogiai, taciau svarbesnis yra konkurencingumas, kuris pasiekiamas kuo nasiau naudojant savo pranasumus ekonominei veiklai vykdyti. Siekiant kuo issamiau apibudinti toki nasumo supratima naudojamas gausus netiesiogiai imoniu nasuma veikianciu makroekonominiu ir tiesiogine itaka turinciu mikroekonominiu veiksniu rinkinys. paminetina pEF pateikiamo salies konkurencinguma apibudinanciu veiksniu rinkinio savybe yra ta, kad ji sudaro isskirtinai ekonominiai veiksniai. Socialiniai aspektai, tokie kaip sveikata ir saugumas, taip pat pateikiami atsizvelgiant i ekonomini aspekta, vertinant ne ju poveiki zmogaus gerovei, o prarandama ekonomine nauda.

pasak TVpI, geroves kurimas pirmiausia priklauso nuo imoniu, veikianciu nacionalineje aplinkoje, kuri gali tiek pagerinti, tiek pabloginti ju gebejima konkuruoti vidaus ir uzsienio rinkose. Nacionaline aplinka apibudina keturios veiksniu grupes, kuriu kiekviena sudaro po penkis konkurencinguma lemiancius veiksnius (2 lentele).

TVpI pateikiama veiksniu sistema yra platesne uz pEF. Tai leme daugiau aspektu apimantis vertinamas objektas: vertinamas ne salies rezultatas--nasumas, o aplinka, kurioje veikiancios imones padeda nasuma pasiekti. Rysium su konkurencingumo samprata i TVpI veiksniu rinkini kaip konkurencinguma lemiantys veiksniai itraukti ir tokie rezultatus apibudinantys rodikliai, kaip vidaus ekonomikos dydis (BVp), verslo nasumas ir kt. Taip pat, apibudinant pagrindine salies infrastruktura, itraukiamos ir prigimtines salies savybes: zemes plotas, vandens istekliai, priejimas prie zaliavu ir kt. pabreziant TVpI pateikiamo veiksniu rinkinio isskirtinumus, svarbu pazymeti ir tai, kad cia daug demesio skiriama socialiniams ir ekologiniams aspektams, kurie isskirtinai svarbus zmogaus gerovei--sveikatai ir jos prieziurai, socialinei lygybei, ekologijai, atsinaujinanciai energijai ir kt.

ppSI atliekamu nacionalinio konkurencingumo vertinimu pagrindas yra devyniu veiksniu modelis (IpS modelis), sukurtas remiantis "dvigubo deimanto" modeliu (3 lentele). ppSI pateikiamas veiksniu rinkinys nuo pries tai aptartu skiriasi dideliu demesiu zmogiskiesiems veiksniams. Siekiant paaiskinti salies konkurencinguma, be M. E. porter (1998) teorijoje identifikuotu svarbiausiu fiziniu veiksniu grupiu, itraukiamos ir keturios zmogiskuju veiksniu grupes. padarant zmogiskuosius veiksnius vienodai svarbius, siekiama issamiau apibudinti salis, kuriose skirtingu zmoniu grupiu vaidmuo yra svarbus ekonomikos pletrai. Modelis rodo, kad zmones, nasiai organizuodami ir derindami fizinius veiksnius, yra pagrindine paskata siekiant nacionalinio konkurencingumo. Fiziniai konkurencinguma lemiantys veiksniai is dalies sutampa su pries tai aptartais veiksniu rinkiniais. Galima tik pazymeti, kad siame rinkinyje isskirtinis demesys skiriamas klasteriu pletrai, taip pat itraukiami ir gamtiniai bei kiti salies istekliai.

Apibendrinant salies konkurencingumui vertinti skirtus veiksniu rinkinius galima pazymeti, kad del skirtingo vertinamo objekto apibrezimo jie tarpusavyje skiriasi veiksniu grupiu skaiciumi, ju platumu ir turiniu, paciu veiksniu turiniu. Atsizvelgiant i straipsnyje priimta salies konkurencingumo samprata prieinama prie isvados, kad ne vienas is aptartu salies konkurencingumo veiksniu rinkiniu nera tinkamas: pEF pateikiama veiksniu sistema apibudina isskirtinai ekonomini konkurencinguma, neitraukdama zmogaus gerovei tiesiogiai svarbiu veiksniu. TVpI ir ppSI pateikiam rinkiniai, apimdami tiek ekonomika, tiek zmoniu gerove apibudinancius veiksnius, i vertinima taip pat itraukia ir prigimtines salies gerybes.

Siekiant identifikuoti suformuluota samprata atitinkancius salies konkurencingumo veiksnius, aptartu rinkiniu veiksniai grupuojami turinio poziuriu (4 lentele). Toliau atliekant mokslines literaturos analize ir remiantis pries tai aptartais veiksniu rinkiniais, pagrindziama kiekvieno veiksnio svarba salies konkurencingumui ir, identifikuojant svarbiausius aspektus, atskleidziamas jo turinys.

Institucine aplinka. Siandien jau nekyla abejoniu del institucines aplinkos svarbos salies ekonomikai, jos zmoniu gerovei, o kartu nacionaliniam konkurencingumui (Butkiewicz, Yanikkaya 2006; Eicher, Leukert 2009; Seputiene 2009). pagrindines funkcijos, kurias atlikdamos institucijos teigiamai veikia ekonomika, yra (Rodrik et al. 2004; Gagliardi 2008): sandorio sanaudu ir neapibreztumo mazinimas, ekonomikos agentu veiksmu koordinacija, bendradarbiavimo skatinimas, nuosavybes teisiu apsauga, istatymu virsenybes uztikrinimas, kova su korupcija, tinkamas produktu ir gamybos veiksniu reguliavimas, makroekonominio stabilumo uztikrinimas ir socialines vienybes skatinimas. Itin svarbiu mastu institucines aplinkos poveikis salies ekonomikos konkurencingumui pasireiskia salyje veikiancio verslo patiriamomis sandoriu ir gamybos islaidomis. Sandoriu islaidos bus didesnes (neigiamas poveikis), jei nebus galima pasitiketi nuosavybes teisiu apsauga, istatymu virsenybe. Tokiose situacijose imoniu veiklos mastai dazniausiai yra nedideli, galbut net nelegalus, o veikla palengvina kysininkavimas ir korupcija. Jei nera uztikrinamas sutarciu vykdymas, dideja gamybos sanaudos, imonems sudetingiau igyvendinti ilgalaikes strategijas (Aron 2000). J. Aixala ir G. Fabro (2008) pabrezia, kad tvirta institucine aplinka yra itin svarbi investicijoms: investuotojai nebus linke rizikuoti savo kapitalu, jei nebus uztikrinama ju nuosavybes teisiu apsauga ir kils gresme prarasti uzdirbtas pajamas.

Makroekonomine situacija. Makroekonomine situacija labai glaudziai siejasi su pries tai aptarta institucine aplinka, nes butent institucijos, atlikdamos savo funkcijas, atsakingos uz makroekonomikos stabiluma, kuris yra itin svarbus salies verslui, o kartu visam salies konkurencingumui. Tiesiogiai sis veiksnys neprisideda prie salies nasumo didejimo, taciau zinoma, kad bet koks makroekonomikos sutrikimas itin kenkia ekonomikai. Kad stabili makroekonomika, kuria apibudina zema ir stabili infliacija, tinkama (zema) ilgalaikiu palukanu norma, valiutos stabilumas, mazi valstybes skola ir biudzeto deficitas bei subalansuota fiskaline politika yra viena svarbiausiu ekonomikos geroves salygu, patvirtina ir nemazas moksliniu darbu potencialas sioje srityje (Bruno, Easterly 1998; Falcetti et al. 2006; Efendic et al. 2008; Iradian 2009; Martinez, Sanchez-Robles 2012).

Makroekonominio nestabilumo, pasireiskiancio aukstu infliacijos lygiu, zala ekonomikai aiskinancios teorijos teigia, kad: infliacija mazina investiciju grazos norma; iskraipydama kainas ir darydama neigiama itaka efektyviam istekliu paskirstymui, kenkia gamybos veiksniu nasumui; signalizuoja apie fiskalines ir monetarines politikos kontroles stoka; vercia imones skirti lesas nenasioms sritims (pvz., draudimui); didina palukanu normos rizikos priemoka ir trukdo geram finansu rinku funkcionavimui.

Inzinerine infrastruktura. Mokslininkai sutinka (phang 2003; pradhan, Bagchi 2013), kad infrastrukturos tinklu kokybe ir pletra daro didele itaka ekonomikos augimui, salies gyventoju gerovei ir uztikrina nacionalini konkurencinguma. Literaturoje dazniausiai minimi du aspektai, siejantys transporto infrastrukturos gerinima su salies nasumu--tai sumazintos transportavimo islaidos ir pagerintas susisiekimas (Boopen 2006). Efektyvi transporto infrastruktura--keliai, gelezinkeliai, uostai ir oro transportas--padeda imonems saugiai ir laiku pateikti savo produktus i rinka ir palengvina darbuotoju judejima i jiems tinkamiausias darbo vietas. Sie aspektai padeda ne tik tiesiogiai lemdami salies nasuma, bet ir netiesiogiai tokiose svarbiose srityse, kaip gamybos reorganizavimas ir racionalizavimas, geresnis privaciu investiciju nasumas ir aukstesnis lygis, platesnes rinkos, padidejusi specializacija ir masto ekonomija, darbo rinkos tiekimas, darbo islaidos ir nasumas.

Ekonomika taip pat labai priklauso nuo elektros energijos tiekeju, kuriu teikiamu paslaugu kokybe itin svarbi salyje veikiancioms imonems. Tiesioginis poveikis, pasak A. Isaksson (2010), atsiskleidzia per gamyba--vienas svarbiausiu gamybos istekliu: be elektros energijos ir kokybisko jos tiekimo nebutu imanoma jokia mechanizuota gamyba; esant netolygiam elektros tiekimui trikdomas gamybos procesas; itampu svyravimai neigiamai veikia masinu patvaruma. A. Estache (2006) pazymi, kad kuo daugiau salyje sektoriu, glaudziai susijusiu su elektros energija, tuo ji tampa svarbesne bendrai gamybai ir pletrai. Netiesiogini energetikos infrastrukturos poveiki junta svietimo ir sveikatos paslaugomis besinaudojantys gyventojai (Agenor 2009).

Technologine infrastruktura. Moksliniai tyrimai atskleidzia technologiju svarba imoniu klestejimui ir bendrai sallies ekonominei pletrai (Gust, Marquez 2004; O'Mahony, Vecchi 2005; Koutroumpis 2009; Czernich et al. 2011). Tai pasireiskia salies imonems suteiktomis galimybemis prieiti prie pazangiu produktu ir projektu, laisvai jais naudotis. Informacines technologijos ir komunikacijos (ITT) del savo svarbaus poveikio daugumos kitu sektoriu veiklai ir nasumui siandien net vadinamos bendrojo pobudzio technologijomis (Jovanovic, Rousseau 2005). ITT, suteikdamos imonems galimybes naudoti veiksmingesnius bendradarbiavimo ir informacijos apdorojimo procesus, palengvina bendravima ir nauju ziniu kurimo procesus. Spartesnis informacijos apdorojimas atveria galimybes naujiems bendravimo su tiekejais budams, efektyvesniam paskirstymo sistemu organizavimui. Procesai gali buti pertvarkomi ir reorganizuojami numatant geresni irangos naudojima, atsargu ar erdves reikalavimu sumazinima, o tai leidzia sumazinti kapitalo poreikius. Efektyvesnis bendravimas taip pat sumazina koordinavimo islaidas ir prieziuros instituciju skaiciu. Greitas ir laisvas informacijos perdavimas, uztikrindamas, kad sprendimai, priimami remiantis visa imanoma informacija, sumazina darbo sanaudas, del ko sukuriama papildomu galimybiu diegti naujoves, didina visos salies ekonomikos efektyvuma (Arvanitis, Loukis 2009; Brynjolfsson, Saunders 2010).

Moksline infrastruktura. Siandien ryskeja saliu supratimas, kad inovacine veikla yra ne tik esminis tolesnio ekonomikos progreso veiksnys, taciau ir potencialus veiksnys pasitinkant pasaulinius issukius tokiose srityse, kaip aplinkos ir sveikatos apsauga. Ilgalaikis ekonominis augimas tiek issivysciusiose, tiek besivystanciose salyse palaikomas tik nuolat kuriant ir realizuojant naujoves. Maziau issivysciusios salys savo nasuma dar gali didinti adaptuodamos esamas technologijas, taciau issivysciusioms salims to jau nepakanka. Imones issivysciusiose salyse, siekdamos palaikyti konkurencinguma, turi kurti ir pletoti pazangiausius produktus ir procesus (pham 2010). Moksliniai tyrimai (Steinberg, Arndt 2001; Mairesse, Mohnen 2004) irodo, kad inovaciju kurimui itin svarbi gerai ispletota, inovatyviai veiklai palanki infrastruktura--tai gausiai vykdomi moksliniai tyrimai ir eksperimentine pletra, pakankamas mokslininku ir tyreju bei aukstos kvalifikacijos moksliniu tyrimu instituciju potencialas, universitetu ir pramones bendradarbiavimas bei intelektines nuosavybes apsauga.

Svietimas. Moksliniais tyrimais irodyta, kad svietimas (Sahlberg 2006; Knight et al. 2010) ir tuo labiau jo kokybe (Jamison et al. 2007; Hanushek, Wobmann 2010) turi teigiama poveiki salies gyventoju gerovei ir ekonomikos pletrai. Isskiriamos trys svietimo teigiamo poveikio ekonomikai sritys: pirma, svietimas didina zmogiskaji kapitala, o jo didejimas prisideda prie darbo jegos nasumo augimo; antra, svietimas padidina ekonomikos gebejima kurti inovacijas; trecia, svietimas palengvina ziniu sklaida ir perdavima, kas svarbu norint suprasti ir apdoroti nauja informacija bei sekmingai diegti naujausias technologijas. Be akivaizdaus poveikio pajamoms ir inovacijoms, svietimas, tiesiogiai prisidedamas prie zmogaus materialines geroves kurimo, veikia jo sveikata ir laime.

Mokslineje literaturoje (petrakis, Stamatakis 2002; papageorgiou 2003) pateikiami irodymai, kad visi issilavinimo lygiai reiksmingai prisideda prie ekonomikos pletros, taciau reiksmingumas skiriasi priklausomai nuo salies issivystymo lygio. pagrindinis ugdymas, gerokai prisidedamas prie galutines produkcijos gamybos, yra itin svarbus maziau issivysciusioms salims, o aukstesnis issilavinimas, turintis daug itakos technologiju kurimo ir taikymo procesams,--issivysciusioms. Dabartine globali ekonomika kelia reikalavimus salims tureti gerai issimokslinusius darbuotojus, gebancius greitai prisitaikyti prie besikeiciancios aplinkos, todel skatinamas nuolatinis darbo rinkoje jau esanciu darbuotoju tobulinimas.

Socialine aplinka. Sveikata---tiesioginis zmogaus geroves saltinis ir, kaip atskleidzia tyrimai (Bhargava et al. 2001; Bloom et al. 2004), svarbi auganciu nacionaliniu pajamu lygio priemone. prasta zmogaus sveikata ir ligotumas uzkrauna ekonomine nasta tiek paciam zmogui, tiek verslui ir valstybei. Sveikatos poveikis salies ekonomikos gerovei pasireiskia keletu mechanizmu (Bloom et al. 2004). pirmas, sveikatos vaidmuo darbo jegos nasumui: sveiki darbuotojai praranda maziau darbo laiko del blogos sveikatos ir yra kur kas nasesni, kai dirba. Antras, sveikatos poveikis svietimui: sveikata vaikysteje gali tureti tiesiogini poveiki pazinimo vystymuisi, gebejimui mokytis ir reguliariam mokyklos lankymui. Trecias, sveikatos poveikis santaupoms: ilgesne busimojo gyvenimo trukme gali padidinti paskata taupyti pensijai, taip pat, nepatiriant dideliu islaidu sveikatos prieziurai, issaugoma materialine seimos gerove. Ketvirtas, sveikatos poveikis populiacijos dydziui ir amziaus strukturai.

Salies konkurencinguma suvokiant kaip salies gebejima uztikrinti savo gyventojams ne tik materialine, bet ir socialine gerove, svarbus tampa ir tokie gyvenimo gerovei tiesiogiai didele itaka turintys aspektai, kaip socialine lygybe, ekologija, atsinaujinancioji energetika. Siekiant sukurti materialine gerove, intensyviai vykdoma ekonomine veikla, viena vertus, neigiamai veikia aplinka, o, kita vertus, augant ekonomikai dideja ir demesys, skiriamas ekologijos, atsinaujinanciosios energetikos problemoms spresti (pautrel 2009).

Produktu rinka. Saliu konkurencinguma vertinancios organizacijos kaip paskira konkurencingumui svarbu veiksni vertina rinkos dydi. Atsizvelgiant i priimta salies konkurencingumo samprata, rinkos dydis, isreiskiamas BVp dydziu, traktuotinas kaip konkurencingumo rezultatas, o ne ji lemiantis veiksnys. Saliu konkurencingumui uz rinkos dydi kur kas svarbesnis yra jos efektyvumas. Salys su efektyvia produktu rinka, pateikdamos pasiulos ir paklausos nulemta produkcijos ir paslaugu kompleksa ir uztikrinancios, kad ta produkcija bus prekiaujama paciu efektyviausiu budu, skatina konkurencingumo augima (pEF 2013). Rinkos efektyvumas, o kartu ir verslo nasumas, daznai siejamas su sveika namu ir uzsienio rinku konkurencija. O tokiai konkurencijai sukurti butina piktnaudziavimo dominuojancia padetimi kontrole, slaptu susitarimu tarp imoniu prevencija, patekimo i rinka kliuciu pasalinimas (Formosa 2008).

Darbo rinka. Siekiant nacionalinio konkurencingumo, darbo rinkos efektyvumas ir lankstumas yra esminiai uztikrinant, kad zmogiskasis kapitalas butu naudojamas paciu nasiausiu budu (Burgess, Mawson 2003). Darbo rinka turi buti lanksti, kad prireikus butu sudarytos salygos darbuotojus pakeisti greitai, patiriant kuo maziau sanaudu ir, atsizvelgiant i atlyginimu svyravimus, be didelio socialinio nuostolio. pasak C. A. pissarides (1997), darbo rinka laikoma lankscia, kai ji geba prisitaikyti prie bet kokiu sukretimu ir nuolat besikeiciancios ekonomines aplinkos. Darbo rinkai trukstant lankstumo, ekonomikos prisitaikymas bus letesnis, o nedarbo lygis--aukstesnis (Forteza, Rama 2002). Efektyvi darbo rinka turi uztikrinti aiskius santykius tarp darbuotoju iniciatyvu ir ju pastangu, taip pat leisti geriausiai panaudoti turimus talentus, uztikrinti lygybe tarp vyru ir moteru verslo aplinkoje (pEF 2013).

Finansu rinka. Tyrimai patvirtina, kad ekonomika labai priklauso nuo banku sistemos ir akciju rinkos efektyvumo (Calderon, Liu 2003; Adamopoulos 2010; Wong, Zhou 2011). Salies nasumui, kuris uztikrina nacionalini konkurencinguma labai svarbios verslo investicijos. Butent efektyvi finansu rinka del tokiu saltiniu, kaip banku sektoriaus teikiamos paskolos, gerai reguliuojami vertybiniu popieriu mainai, rizikos kapitalas ir kiti finansiniai produktai, kapitala padaro prieinama privataus sektoriaus investicijoms, kurios savo ruoztu nukreipiamos i fizinius ir zmogiskuosius isteklius. Finansu rinku efektyvumas pasireiskia gebejimu reaguoti i paklausa ir aukstos kokybes produktu bei paslaugu maziausiomis kainomis teikima. Efektyviam funkciju atlikimui labai svarbus banku sektoriaus patikimumas ir skaidrumas (pEF 2013). Gerai funkcionuojanti akciju rinka, skirtingai negu bankai, finansuojantys tik gerai nusistovejusius, saugius objektus, suteikia ilgalaiki finansavima ir labai rizikingiems, taciau inovatyviems ir pelningiems projektams, ir uztikrina tinkama likviduma, del ko ji tampa lengviau prieinama investuotojams, o imonems suteikiama prieiga prie ilgalaikiu lesu.

Verslas. Mokslines literaturos analize atskleidzia, kad butent salyje veikianciu imoniu efektyviai vykdoma ekonomine veikla yra salies nasumo ir gyventoju geroves pagrindas. TVpI (2013) pateikiamoje vertinimo metodikoje verslo efektyvumas suvokiamas kaip vienas is konkurencinguma lemianciu veiksniu, taciau, atsizvelgiant i priimta samprata, jis traktuotinas kaip konkurencingumo rezultatas. Salyje veikiancio verslo efektyvumas ir nasumas, atskleidziantys salies konkurencingumo lygi, priklauso ne tik nuo pries tai aptartu veiksniu, bet ir nuo paties verslo pazangos, apimancios stipria imoniu atskaitomybes, valdymo ir kulturos praktika, taikomu strategiju ir operaciju modernuma bei klasteriu pletra. Siekiant islaikyti investuotojus bei vartotoju pasitikejima, itin svarbus vykdomos veiklos skaidrumas, uzkertantis kelia apgavystems ir neefektyviam valdymui. Skaidruma versle uztikrina standartu, audito ir apskaitos, suteikianciu priejima prie informacijos laiku, naudojimas. Tik toks verslas, kuris bus vykdomas saziningai ir bendradarbiaujant tarpusavyje, su valdzia ir visuomene laikysis tvirtu moraliniu normu, teigiamai veiks visos salies ekonomika (pEF 2013). Tiesiogiai efektyvu imoniu valdyma lemia jos vadovybe, todel svarbus tampa samoningumo ir atsiribojimo nuo asmeniskumu paplitimas, uztikrinantis, kad vadovaujamos pozicijos skiriamos profesionalams, ir ju gebejimas paskirstyti valdymo funkcijas. Bendra salies verslo kokybe leidzia uztikrinti ir imoniu operaciju bei strategiju keitimas laiku i pazangius ir modernius verslo procesus. Itin pabreziamas klasteriu vaidmuo salies ekonominei gerovei. Kai imones ir tiekejai, atstovaujantys tam tikrai sriciai, yra susieti i geografiskai artimas grupes, dideja ju efektyvumas, atsiranda daugiau galimybiu inovaciju pletrai bei mazeja barjerai ateiti naujoms imonems. Tai ypac svarbu salims, pasiekusioms aukstesni pletros lygi, kai baziniu nasumo saltiniu jau nebepakanka (pEF 2013).

Istekliai. pasaulio patirtis rodo, kad saliu disponuojami gausus istekliai dar negarantuoja joms didelio konkurencingumo. Tokios salys, kaip Rusija ir Brazilija, uzimancios dideles teritorijas, turincios dideles populiacijas bei turtingos gamtiniu istekliu, yra maziau konkurencingos, lyginant su Sveicarija ar Japonija, kurios neturi gausiu gamtiniu istekliu. Mokslininkai netgi irodo neigiama gamtiniu istekliu gausos itaka geroves lygiui (papyrakis, Gerlagh 2004). Remiantis M. E. porter (1998) issakytu poziuriu, kad salies gerove sukuriama vykdant ekonomine veikla, galima teigti, jog svarbiausiu dalyku siekiant salies konkurencingumo yra gebejimas kuo nasiau naudoti salies turimas prigimtines gerybes. Siame straipsnyje pritariama tokiam poziuriui, todel istekliai nera traktuojami kaip vienas konkurencinguma lemianciu veiksniu.

Apibendrinant atlikta mokslines literaturos analize salies konkurencinguma lemiantys veiksniai ir ju turinys pateikiami 5 lenteleje.

Isvados

1. Mokslines literaturos analize atskleidzia, kad yra ne vienas poziuris aiskinantis salies konkurencingumo samprata. placiausiai paplite poziuriai, kad salies konkurencingumas--tai sekminga jos uzsienio prekyba arba salies nasumas siandien del savo siaurumo vis daugiau kritikuojami pabreziant salies gyventoju geroves uztikrinimo svarba. Straipsnyje salies konkurencingumas apibreziamas kaip jos gebejimas pasiekti auksta nasuma ir uztikrinti visapusiska gyventoju gerove.

2. praktines literaturos analizes metu identifikuotos trys saliu konkurencinguma vertinancios organizacijos, kurios pateikia issamiausius veiksniu rinkinius. Rinkinius sudaranciu veiksniu grupavimas turinio poziuriu leido identifikuoti straipsnyje priimta konkurencingumo samprata atitinkancius veiksnius. Tai institucine aplinka, makroekonomine situacija, inzinerine infrastruktura, technologine infrastruktura, moksline infrastruktura, svietimas, socialine aplinka, produktu rinka, darbo rinka, finansu rinka, verslo pazanga.

3. Gausus mokslines literaturos potencialas leidzia patvirtinti kiekvieno identifikuoto veiksnio svarba salies konkurencingumui ir, atskleidziant svarbiausius aspektus, apibrezti turini.

doi: 10.3846/btp.2013.19

Literatura

Adamopoulos, A. 2010. Stock Market and Economic Growth: An Empirical Analysis for Germany, Business and Economics Journal BEH-1: 1-12.

Agenor, p. R. 2009. Public Capital, Health Persistence and Poverty Traps, Discussion Paper Series. Manchester: Centre for Growth and Business Cycle Research, Economic Studies.

Aiginger, K. 2006. Competitiveness: from a dangerous obsession to a welfare creating ability with positive externalities, Journal of Industry, Competition and Trade 6: 161-177. http://dx.doi.org/10.1007/s10842-006-9475-6

Aixala, J.; Fabro, G. 2008. Does the impact of institutional quality on economic growth depend on initial income level?, Economic Affairs 28(3): 45-49. http://dx.doi.org/10.1111/j.1468-0270.2008.00844.x

Aron, J. 2000. Growth and institutions: a review of the evidence, The World Bank Research Observer 15(1): 99-135. http://dx.doi.org/10.1093/wbro/15.L99

Arvanitis, S.; Loukis, E. N. 2009. Information and communication technologies, human capital, workplace organization and labour productivity: A comparative study based on rm-level data for Greece and Switzerland, Information Economics and Policy 21 (1): 43-61. http://dx.doi.org/10.1016/j.infoecopol.2008.09.002

Berger, T. 2008. Concepts of national competitiveness, Journal of International Business and Economy 9(1): 91-111.

Bhargava, A.; Jamison, D.; Lau, L.; Murray. C. 2001. Modeling the Effects of Health on Economic Growth, Journal of Health Economics 20: 423-440. http://dx.doi.org/10.1016/S0167-6296(01)00073-X

Bloom, D. E.; Canning, D.; Sevilla, J. 2004. The Effect of Health on Economic Growth: A production Function Approach, World Development 32: 1-13. http://dx.doi.org/10.1016/j.worlddev.2003.07.002

Boltho, A. 1996. The assessment: international competitiveness, Oxford Review of Economic Policy 12(3): 1-16. http://dx.doi.org/10.1093/oxrep/12.3.1

Boopen, S. 2006. Transport infrastructure and economic growth: evidence from Africa using dynamic panel estimates, The Empirical Economics Letters 5(1): 37-52.

Bruno, M.; Easterly, W. 1998. Inflation Crises and Long-Run Growth, Journal of Monetary Economics 41: 3-26. http://dx.doi.org/10.1016/S0304-3932(97)00063-9

Brynjolfsson, E.; Saunders, A. 2010. WiredforInnovation: How Information Technology Is Reshaping the Economy. Cambridge, MA: MIT press. 176 p.

Budd, L.; Hirmis, A. 2004. Conceptual framework for regional competitiveness, Regional Studies 38(9): 1015-1028. http://dx.doi.org/10.1080/0034340042000292610

Burgess, S.; Mawson, D. 2003. Aggregate Growth and the Efficiency of Labour Reallocation, CEP Discussion Papers CEpdp 0580.

Butkiewicz, J. L.; Yanikkaya, H. 2006. Institutional quality and economic growth: maintenance of the rule of law or democratic institutions, or both?, Economic Modelling23(4): 648-661. http://dx.doi.org/10.1016/j.econmod.2006.03.004

Calderon, C.; Liu, L. 2003. The direction of causality between financial development and economic growth, Journal of Development Economics 72: 321-334. http://dx.doi.org/10.1016/S0304-3878(03)00079-8

Czernich, N.; Falck, O.; Kretschmer, T.; Woessmann, L. 2011. Broadband Infrastructure and Economic Growth, The Economic Journal 121: 505-532. http://dx.doi.org/10.1111/j.1468-0297.2011.02420.x

Efendic, A.; pugh, G.; Adnett, N. 2008. A meta-regressions analysis of the impact of institutions on macroeconomic performance, in Transitional Challenges of EU Integration and Globalization. Sarajevo: SEBS. 16 p.

Eicher, T.; Leukert, A. 2009. Institutions and economic performance: endogeneity and parameter heterogeneity, Journal of Money, Credit and Banking 41(1): 197-219. http://dx.doi.org/10.1111/j.1538-4616.2008.00193.x

Estache, A. 2006. Infrastructure: A survey of recent and upcoming issues, in Annual Bank Conference on Development Economics--Global 2007, Tokyo, Japan, 2006. Washington, DC: World Bank, 83-85.

Falcetti, E.; Lysenko, T.; Sanfey, p. 2006. Reforms and Growth in Transition: Re-Examining the Evidence, Journal of Comparative Economics 34: 421-445. http://dx.doi.org/10.1016/j.jce.2006.06.008

Figueroa, A. 1998. Equity, foreign investment and international competitiveness in Latin America, The Quarterly Review of Economics and Finance 38(3): 391-409. http://dx.doi.org/10.1016/S1062-9769(99)80124-0

Formosa, I. 2008. Measuring Market Efficiency: A Comparative Study, Bank of Valletta Review 38: 8-28.

Forteza, A.; Rama, M. 2002. Labor Market Rigidity and the Success of Economic Reforms across More Than One Hundred Countries. Washington: World Bank. 50 p.

Gagliardi, F. 2008. Institutions and economic change: a critical survey of the new institutional approaches and empirical evidence, The Journal of Socio-Economics 37: 416-443. http://dx.doi.org/10.1016/j.socec.2007.03.001

Gust, C.; Marquez, J. 2004. International Comparisons of productivity growth: the role of information technology and regulatory practices, Labour Economics 11: 33-58. http://dx.doi.org/10.1016/S0927-5371(03)00055-1

Hanushek, E. A.; Wobmann, L. 2010. Education and Economic Growth, in peterson, p.; Baker, E.; McGaw, B. International Encyclopedia of Education. Oxford: Elsevier, 245-252. http://dx.doi.org/10.1016/B978-0-08-044894-7.01227-6

Henisz, W. J. 2000. The institutional environment for economic growth, Economics and Politics 12: 1-31. http://dx.doi.org/10.1111/1468-0343.00066

International Institute for Management Development [interaktyvus] 2013, [ziureta 2013 m. kovo 20 d.]. prieiga per internet?: http://www.imd.org/research/centers/wcc/index.cfm

Iradian, G. 2009. What Explains the Rapid Growth in Transition Economies?, IMF Staff Paper 56: 811-851. http://dx.doi.org/10.1057/imfsp.2009.1

Isaksson, A. 2010 Energy Infrastructure and Industrial Development, Research and Statistics Branch Working Paper 12/ 2009. Vienna: United Nations Development Organization. 57 p.

Jamison, E. A.; Jamison, D. T.; Hanushek, E. A. 2007. The Effects of Education Quality on Mortality Decline and Income Growth, in International Conference on the Economics of Education, Dijon, France, 2006. 38 p.

Jovanovic, B.; Rousseau, p. L. 2005. General purpose Technologies, in Aghion, p.; Durlauf, S. N. Handbook of Economic Growth. Amsterdam: Elsevier B. V., 1181-1224. http://dx.doi.org/10.1016/S1574-0684(05)01018-X

Knight, J.; Shi, L.; Quheng, D. 2010. Education and the poverty Trap in Rural China: Closing the Trap, Oxford Development Studies 38(1): 1-24. http://dx.doi.org/10.1080/13600810903551595

Koutroumpis, p. 2009. The economic impact of broadband on growth: A simultaneous approach, Telecommunications Policy 33(9): 471-485. http://dx.doi.org/10.1016/j.telpol.2009.07.004

Krugman, p. R. 1996. Making sense of the competitiveness debate, Oxford Review of Economic Policy 12(3): 17-25. http://dx.doi.org/10.1093/oxrep/12.3.17

Mairesse, J.; Mohnen, p. 2004. The Importance of R&D for Innovation: A Reassessment Using French Survey Data, NBER Working Paper 10897.

Martinez, V.; Sanchez-Robles, B. 2012. Macroeconomic stability and growth in Eastern Europe, in G. Erreygers, M. Vermeire. Macroeconomics and Beyond: Essays in Honor of Wim Meeusen. Belgium: Maklu. 310 p.

O'Mahony, M.; Vecchi, M. 2005. Quantifying the impact of ICT on output growth: A heterogeneous dynamic panel approach, Economica 72 (288): 615-633. http://dx.doi.org/10.1111/j.1468-0335.2005.0435.x

Papageorgiou, C. 2003. Distinguishing between the Effects of primary and postprimary Education on Economic Growth, Review of Development Economics 7(1): 1-22.

Papyrakis, E.; Gerlagh R. 2004. The Resource Curse Hypothesis and Its Transmission Channels, Journal of Comparative Economics 32 (March): 181-193. http://dx.doi.org/10.1016/j.jce.2003.11.002

Pautrel, X. 2009. pollution, private Investment in Healthcare, and Environmental policy, The Scandinavian Journal of Economics 114(2): 334-357. http://dx.doi.org/10.1111/j.1467-9442.2012.01696.x

Petrakis, p. E.; Stamatakis, D. 2002. Growth and Educational Levels: A Comparative Analysis, Economics of Education Review 21: 513-521. http://dx.doi.org/10.1016/S0272-7757(01)00050-4

Pham, N. D. 2010. The Impact of Innovation and the Role of Intellectual Property Rights on U.S. Productivity, Competitiveness, Jobs, Wages, and Exports: Executive Summary. Washington: NDp Consulting Group. 75 p.

Phang, S. Y. 2003. Strategic development of airport and rail infrastructure: the case of Singapore, Transport Policy 10: 27-33. http://dx.doi.org/10.1016/S0967-070X(02)00027-6

Pissarides, C. A. 1997. The Need for Labour-Market Flexibility in European Economic And Monetary Union, Swedish Economic Policy Review 4: 513-546.

Porter, M. E. 1998. The Competitive Advantage of Nations. New York: Free press. 857 p.

Pradhan, R. p.; Bagchi, T. p. 2013. Effect of transportation infrastructure on economic growth in India: The VECM approach, Research in Transportation Economics 38(1): 139-148. http://dx.doi.org/10.1016/j.retrec.2012.05.008

Reiljan, J.; Henrikus, M.; Ivanov, A. 2000. Key issues in defining and analysing the competitiveness of a country. Tartu: Tartu university press. 59 p.

Rodrik, D.; Subramanian, A.; Trebbi, F. 2004. Institutions rule: the primacy of institutions over geography and integration in economic development, Journal of Economic Growth 9(2): 131-165. http://dx.doi.org/10.1023/B:JOEG.0000031425.72248.85

Sahlberg, p. 2006. Education Reform for Rasing Economic Competitiveness, Journal of Educational Change 7(4): 259-287. http://dx.doi.org/10.1007/s10833-005-4884-6

Seputiene, J. 2009. Institucines aplinkos poveikio ekonomikai vertinimas: daktaro disertacija. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Vilnius: Technika. 189 p.

Staskeviciute, G.; Tamosiuniene, R. 2010. Salies konkurencingumas: Sampratos raida laiko perspektyvoje, Business: Theory and Practice [Verslas: teorija ir praktika] 11(2): 159-167.

Steinberg, R.; Arndt, O. 2001. What Determines the Innovation Behavior ofEuropean Firms?, Economic Geography 77(4): 364-382. http://dx.doi.org/10.2307/3594106

Tamosiuniene, R.; Staskeviciute, G. 2011. Nacionalinio konkurencingumo politikos formavimo praktika, Socialiniu mokslu studijos 3(2): 487-503.

The Institute for Industrial policy Studies [interaktyvus]. 2013 [ziureta 2013 m. kovo 20 d.]. prieiga per interneta: http:// www.ips.or.kr/english/

The World Economic Forum [interaktyvus]. 2013 [ziureta 2013 m. kovo 20 d.]. prieiga per interneta: http://www.weforum.org/

Trabold, H. 1995. Die internationale Wettbewerbsfahigkeit einer Voppswirtschaft. Deutsches Institut fur Wirtschaftsforschung. Vierteljahrshefte zur Wirtschaftsforschung 2/1995. Dunker&Humblot: Berlin, 169-183.

Wong, A.; Zhou, X. 2011. Development of Financial Market and Economic Growth: Review of Hong Kong, China, Japan, The United States and The United Kingdom, International Journal of Economics and Finance 3(2): 111-115. http://dx.doi.org/10.5539/ijef.v3n2p111

Giedre RAKAUSKIENE. Doctoral student at the Department of Finance Engineering, Faculty of Business Management, Vilnius Gediminas Technical University. Research interests: national competitiveness.

Rima TAMOSIU NIENE. Associate professor at the Department of Finance Engineering, Faculty of Business Management, Vil- nius Gediminas Technical University. Research interests: preparation and management of business and investment projects, risk analysis and management, financial analysis and management.

Giedre Rakauskiene (1), Rima Tamosiuniene (2)

Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania

E-mail: (1) giedre.rakauskiene@vgtu.lt (corresponding author); (2) rimtam@vgtu.lt

Received 30 March 2013; accepted 06 June 2013

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva

El. pastas: (1) giedre.rakauskiene@vgtu.lt; (2) rimtam@vgtu.lt

Iteikta 2013-03-30; priimta 2013-06-06

Table 1. The content of the Global Competitiveness Index

1 lentele. Pasaulio konkurencingumo indekso sandara

Veiksniu grupes                    Veiksniai

Institucijos                       Viesosios institucijos
                                   (nuosavybes teises; etika ir
                                   korupcija; piktnaudziavimas
                                   itaka; vyriausybes
                                   efektyvumas; saugumas);
                                   privacios institucijos
                                   (korporacine etika;
                                   atskaitomybe)

Infrastruktura                     Transporto infrastruktura;
                                   elektros energijos ir
                                   telefonijos infrastruktura

Makroekonomine aplinka

Sveikata ir pradinis svietimas     Sveikata; pradinis svietimas

Aukstesnis svietimas ir mokymai    svietimo apimtis; svietimo
                                   kokybe; personalo mokymai

Produktu rinkos efektyvumas        Konkurencija (vidaus
                                   konkurencija; uzsienio
                                   konkurencija); paklausos
                                   salygu kokybe

Darbo rinkos efektyvumas           Lankstumas; efektyvus talentu
                                   naudojimas

Finansu rinkos pletra              Efektyvumas; pasitikejimas ir
                                   lojalumas

Technologine pazanga               Technologiju isisavinimas; ITT
                                   naudojimas

Rinkos dydis                       Vietos rinkos dydis; uzsienio
                                   rinkos dydis

Verslo isprusimas

MTEP inovacijos

Table 2. A set of factors used for evaluating national
competitiveness using IMD

2 lentele. TVpI salies konkurencingumui vertinti
naudojamas veiksniu rinkinys

Veiksniu grupes      Veiksniai

Ekonomines veiklos   Vidaus ekonomika (dydis;
  rezultatai         augimas; gerove; prognoze);
                     tarptautine prekyba;
                     tarptautines investicijos
                     (investicijos; finansai);
                     uzimtumas; kainos

Vyriausybes          Viesieji finansai; fiskaline
  efektyvumas        politika; institucine sistema
                     (centrinis bankas; valstybes
                     efektyvumas); verslo teisine
                     aplinka (atvirumas;
                     konkurencija ir reguliavimas;
                     darbo jegos reguliavimas);
                     visuomenes struktura

Verslo efektyvumas   Nasumas; darbo rinka
                     (islaidos; santykiai; ziniu
                     prieinamumas); finansai (banku
                     efektyvumas; vertybiniu
                     popieriu rinkos efektyvumas;
                     finansu valdymas); valdymo
                     praktika; poziuris ir vertybes

Infrastruktura       pagrindine infrastruktura;
                     technologine infrastruktura;
                     moksline infrastruktura;
                     sveikata ir aplinka; svietimas

Table 3. A set of factors used for evaluating national
competitiveness using IIpS

3 lentele. ppSI salies konkurencingumui vertinti
naudojamas veiksniu rinkinys

              Veiksniu grupes       Veiksniai

Fiziniai      Veiksniu salygos      Energijos istekliai; kiti
  veiksniai                           istekliai
              paklausos salygos     paklausos dydis; paklausos
                                      kokybe
              Susijusios pramones   Transportas; komunikacijos;
                sakos                 finansai; svietimas; mokslas
                                      ir technologijos; klasteriu
                                      pletra; bendra gyvenamoji
                                      aplinka
              Verslo kontekstas     Strategija ir struktura;
                                      globali mastysena; verslo
                                      kultura; uzsienio investicijos
zmogiskieji   Darbuotojai           Darbo jegos kiekybe; darbo
  veiksniai                           jegos kokybe
              politikai ir          politikai;
                biurokratai           biurokratai
              Verslininkai          Asmenines kompetencijos;
                                      socialinis kontekstas
              profesionalai         Asmenines kompetencijos;
                                      socialinis kontekstas
              Atsitiktiniai ivykiai

Table 4. Grouping of factors used for evaluating national
competitiveness in terms of content

4 lentele. Salies konkurencingumui vertinti naudojamu
veiksniu grupavimas turinio poziuriu

Veiksniai           PEF

Institucine         Viesosios institucijos
  aplinka

Makroekonomine      Makroekonomine aplinka
  situacija

Inzinerine          Transporto infrastruktura;
  infrastruktura    elektros energijos ir
                    telefonijos infrastruktura

Technologine        Elektros energijos ir
  infrastruktura    telefonijos infrastruktura;
                    ITT naudojimas; technologiju
                    diegimas

Moksline            MTEp inovacijos
  infrastruktura

Svietimas           pradinis svietimas;
                    (aukstesnio) Svietimo apimtis;
                    (aukstesnio) Svietimo kokybe;
                    personalo mokymai

Socialine aplinka   Sveikata

produktu rinka      Konkurencija; paklausos salygu
                    kokybe; vietos rinkos dydis;
                    uzsienio rinkos dydis

Darbo rinka         (Darbo rinkos) lankstumas;
                    efektyvus talentu naudojimas

Finansu rinka       (Finansu rinku) efektyvumas;
                    (finansu rinku) patikimumas ir
                    konfidencialumas

Verslas             Verslo isprusimas; privacios
                    institucijos; paklausos salygu
                    kokybe

Istekliai

Veiksniai           TVPI

Institucine         Institucine sistema;
  aplinka             visuomenes struktura

Makroekonomine      Viesieji finansai; fiskaline
  situacija         politika; institucine sistema;
                    vidaus ekonomika

Inzinerine          pagrindine infrastruktura
  infrastruktura

Technologine        Technologine infrastruktura
  infrastruktura

Moksline            Moksline infrastruktura
  infrastruktura

Svietimas           Svietimas; darbo rinka

Socialine aplinka   Sveikata ir aplinka;
                    visuomenes struktura

produktu rinka      Verslo teisine aplinka; vidaus
                    ekonomika; pagrindine
                    infrastruktura; tarptautine
                    prekyba

Darbo rinka         Uzimtumas; verslo teisine
                    aplinka; darbo rinka

Finansu rinka       Finansai

Verslas             Valdymo praktika; (verslo)
                    poziuris ir vertybes; (verslo)
                    nasumas ir efektyvumas;
                    uzsienio investicijos

IStekliai           Pagrindine infrastruktura

Veiksniai           PPSI

Institucine         politikai; biurokratai
  aplinka

Makroekonomine      Finansai
  situacija

Inzinerine          Transportas
  infrastruktura

Technologine        Komunikacijos; mokslas ir
  infrastruktura    technologijos

Moksline            Mokslas ir technologijos
  infrastruktura

Svietimas           Svietimas

Socialine aplinka   Bendra gyvenamoji aplinka

produktu rinka      Paklausos kokybe; paklausos
                    dydis

Darbo rinka         Darbo jegos kiekybe; darbo
                    jegos kokybe; (profesionalu)
                    asmenines kompetencijos;
                    socialinis kontekstas;
                    imonininku asmenines
                    kompetencijos; socialinis
                    kontekstas

Finansu rinka       Finansai

Verslas             Klasteriu pletra; verslo
                    kultura; verslo strategija ir
                    struktura; paklausos kokybe;
                    globali mastysena; uzsienio
                    investicijos

Istekliai           Energijos istekliai; kiti
                    Istekliai

Table 5. Factors influencing national competitiveness

5 lentele. Salies konkurencinguma lemiantys veiksniai

Veiksniai          Turinys

Institucine        Teisiniai ir vyriausybes veiklos aspektai:
  aplinka            teisines ir reguliavimo sistemos efektyvumas ir
                     kokybe, vyriausybes vykdomos veiklos skaidrumas
                     ir veiksmingumas.
Makroekonomine     Makroekonomini stabiluma nusakantys aspektai:
  situacija          fiskaline ir monetarine politika, viesieji
                     finansai.
Inzinerine         Transporto (keliu, gelezinkeliu, uostu, oro
  infrastruktura     uostu) ir energijos perdavimo infrastrukturos
                     efektyvumas ir kokybe.
Technologine       Informaciniu technologiju ir telekomunikaciju
  infrastruktura     prieinamumas ir naudojimas; naujausiu
                     technologiju prieinamumas, isisavinimas.
Moksline           Inovaciju kurimo pajegumai, mokslo instituciju
  infrastruktura     kokybe, mokslo ir verslo bendradarbiavimas,
                     zmogiskuju mokslo istekliu prieinamumas,
                     nasumas.
Svietimas          pradinis ir aukstesnis svietimas, aukstasis
                     mokslas ir darbuotoju mokymai.
Socialine          Sveikata ir sveikatos prieziuros kokybe,
  aplinka            socialine gerove, ekologine situacija,
                     atsinaujinancioji energija.
produktu rinka     produktu rinkos efektyvuma nusakancios
                     konkurencijos salygos: proceduros, mokestine ir
                     teisine baze.
Darbo rinka        Darbo rinkos efektyvumas ir lankstumas: teisine
                     ir reguliavimo sistema, rinkos dalyviu
                     santykiai, nasumas, talentu naudojimas, lygios
                     teises.
Finansu rinka      Banku ir vertybiniu popieriu rinkos veiklos
                     efektyvumas, prieinamumas ir patikimumas.
Verslo pazanga     Klasteriu pletra, imoniu atskaitomybe, valdymo
                     praktika, kultura, strategijos.