Research into the impact of the economic crisis on Lithuanian industries/Ekonomines krizes poveikio lietuvos ukio sakoms tyrimas.

Krivka, Algirdas

Ivadas

Ekonomines nudienos realijos, apibudinamos vis didejancia valstybiu ir regionu ekonomine integracija, verslo santykiu globalizacija, laisvejanciu kapitalo ir darbo jegos judejimu, siulo placias galimybes rinkos ekonomikos saliu socialinei-ekonominei pletrai ir ju gyventoju gerovei didinti. Finansu rinku pletra, augantis bankininkystes sektorius uztikrina verslo kurimo ir pletros finansavimo saltinius; mazejantys tarptautines prekybos barjerai suteikia verslininkams priejima prie nauju rinku, o vartotojams-auganciu poreikiu patenkinima gausia ivairove prekiu ir paslaugu uz konkurencinga kaina.

Nors tarptautines ekonomines integracijos pranasumai nekelia abejoniu, jie jau kelerius metus praktikoje rodo ir kita medalio puse: Jungtiniu Amerikos Valstiju finansu sistema 2007 m. istikusi krize sparciai issiplete visame pasaulyje ir daugelyje saliu sukele ekonomikos recesija, kurios padarinius pajuto ir verslo subjektai, ir eiliniai gyventojai ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 2011; Kowalski 2012). Daugelyje valstybiu finansu krize nuleme staigu mokestiniu pajamu mazejima, o vyriausybiu taikomos i taupyma nukreiptos fiskalines priemones (mokesciu didinimas ir viesuju islaidu mazinimas) dar labiau pagilino krizinius reiskinius (Adam, Iacob 2012).

Lietuva buvo viena giliausia ekonomini nuosmuki patyrusiu valstybiu: remiantis bendrojo vidaus produkto (toliau--BVp) duomenimis, ekonomine krize, prasidejusi 2008 m. pabaigoje (IV ketvirtyje BVp igijo neigiama dinamika--2,3 proc. mazejimas lyginant su ankstesniu metu tuo paciu laikotarpiu lyginamosiomis kainomis), leme net 14,8 proc. metinio BVp smukima 2009 m. (Statistikos departamentas 2013). pripazintina, kad gilia recesija Lietuvoje paskatino ne tik pasauline ekonomine krize, bet ir vidiniai ukio raidos ypatumai, sietini su ekonomikos perkaitimu bei neatsakingo skolinimo ir spekuliavimo sukeltu nekilnojamo turto kainu burbulu. Nors pirmieji Lietuvos ukio atsigavimo zenklai pasirode jau 2010 m. II ketvirtyje, pastaruosius trejus metus ekonomikos augimas lieka letas, o 2012 m. BVp isankstiniais duomenimis, vis dar nesiekia ikikrizinio 2007 m. lygio.

Pazymetina, kad BVp dinamika ir kiti makroekonominiai rodikliai suteikia tik bendrojo pobudzio informacijos apie ekonomines krizes poveiki salies ukiui; net ir plika akimi atliekamas verslo aplinkos stebejimas leidzia manyti, kad krize skirtingai paveike atskirus Lietuvos ekonomikos sektorius, nevienodas yra ir pavieniu ukio saku atsigavimas po krizes. Galimai netolygi Lietuvos ukio saku raida ekonomines krizes laikotarpiu, straipsnio autoriaus nuomone, reikalauja skaiciavimais paremto ivertinimo, o jo rezultatai suteiktu issamesnes moksliskai pagristos informacijos apie pastarosios ekonomines krizes poveiki verslo imonems.

Straipsnio moksline problema--ekonomines krizes poveikio ukio sakoms kiekybinis ivertinimas. Keliamas tikslas--remiantis kiekybiniais finansines imoniu bukles ir veiklos rezultatu santykiniais rodikliais, taip pat ir kitais ukines veiklos aktyvuma apibudinanciais ekonominiais rodikliais, kompleksiskai ivertinti 2008 m. prasidejusios ekonomines krizes poveiki Lietuvos ukio sakoms. Straipsnyje, remiantis moksline literatura, sudaroma sistema ukio saku tyrimo rodikliu, nagrinejama ju dinamika ukio sakos lygiu lyginant krizes laikotarpio ir pokrizines rodikliu reiksmes su bazinemis (ikikrizinemis), vykdoma tarpsakine rodikliu reiksmiu lyginamoji analize. Atliktas tyrimas pateikia skaiciavimais pagrista atsakyma, kurios Lietuvos ukio sakos buvo stipriausiai, kurios--silpniausiai paveiktos pastarosios ekonomines krizes, kurios ju greiciausiai atsigauna; taip pat pateikiamas ekonomines krizes poveikio kiekvienam is pasirinktu rodikliu apibendrintas ivertinimas.

1. Imoniu veiklos analizes ir ukio saku tyrimo problematika

Siuolaikiniai imoniu veiklos analizes kiekybiniai metodai remiasi finansines imoniu atskaitomybes duomenimis: atliekama finansiniu imones ataskaitu (visu pirma balanso ir pelno (nuostoliu) ataskaitos) horizontalioji analize--tiriama finansines atskaitomybes straipsniu dinamika skirtingais laikotarpiais; vertikalioji analize--tiriama imones turto, isipareigojimu ir nuosavo kapitalo struktura bei jos pokyciai; santykiniu finansiniu rodikliu analize--skaiciuojami ir analizuojami finansine imones bukle ir veiklos rezultatus apibudinantys rodikliai, rodikliu reiksmiu palyginamos skirtingais laikotarpiais, tarp atskiru imoniu, taip pat su rekomenduojamomis rodikliu reiksmemis (Brealey et al. 2001; Collier 2003; Gronskas 2005; Helfert 2001; Janovic 2012; Juozaitiene 2007; Kancerevicius 2009; Mackevicius 2005, 2006, 2008; Mackevicius, Valkauskas 2010; Mackevicius et al. 2007; Webster 2004).

Atsizvelgiant i imones kaip neabejotinai kompleksinio reiskinio tyrimo ypatumus, pavieniai imoniu finansiniai rodikliai sujungiami i sudetinius (integruotus) rodiklius atliekant imoniu bankroto tikimybes skaiciavimus (Mackevicius 2010; Svabovic, Valkauskas 2012; Garskaite 2008; Pridotkiene, Pekarskiene 2008; Stundziene, Bliekiene 2012), kompleksiskai vertinant finansine imoniu bukle ir veiklos rezultatus pagal balu sumos (Mackevicius, Valkauskas 2010) arba sudetingesnius daugiakriterinio vertinimo metodus (Ginevicius, podvezko 2006; Ginevicius, podviezko 2011, 2012). Strateginio valdymo modeliuose finansiniai imoniu rodikliai papildomi kokybiniais kriterijais strateginiam imones potencialui kompleksiskai ivertinti, verslo strategijos taikymo rezultatams apskaiciuoti (Kaplan, Norton 1996; Raudeliuniene 2007; punniyamoorthy, Murali 2008).

Imoniu finansiniu rodikliu analize taikytina ir tiriant ekonomikos sektorius, atskiras ukio sakas, atliekant tarpsakine lyginamaja analize. Tokiuose tyrimuose operuojama apibendrintais sakos ar grupes imoniu finansiniais rodikliais vertinant imoniu veiklos efektyvuma (Bobinaite, Juozapaviciene 2011), tiriant imoniu veiklos rezultatu ir akciju kainu priklausomybe (Balatbat et al. 2010), atliekant tarpsakine imoniu veiklos rezultatu ir tarpvalstybine atskiru ukio saku raidos lyginamaja analize (Kotane, Kuzmina-Merlino 2012; Claudiu-Marian 2011), vykdant verslo koncentracijos ir imoniu veiklos rezultatu priklausomybes studijas (Ginevicius et al. 2010; Hays et al. 2009), atliekant imones dydzio, organizacines strukturos, uzimamos rinkos dalies sarysiu su pelningumu tyrimus (Buzzell et al. 1983; Grant 1998; Uslay et al. 2010; Jacobson, Andreosso-O'Callaghan 1996; ponikvar, Rant 2007) ir kitokio pobudzio ukio saku tyrimus.

Nemenkas mokslininku demesys pastaruoju metu skiriamas ir ukio saku tyrimams ekonomines krizes kontekste, taciau pazymetina, kad nemaza ju dalis koncentruojasi i konkretu ekonomikos sektoriu, ukio saka arba rinka: baldu pramone (Cepinskis, Bendoraitiene 2012), bankininkystes sektoriu (Romanova 2012; Lakstutiene et al. 2011), zemes uki (Krisciukaitiene et al. 2011; Vinciuniene, Dambrauskiene 2012), nekilnojamojo turto ir zemes rinkas (Azbainis, Rudzkiene 2011; Vaznonis, Siauruseviciute 2011), vertybiniu popieriu rinka (Bareikiene, Sudzius 2011). Kiti mokslininkai grupuoja imones pagal ju dydi ir tiria krizes poveiki smulkiojo ir vidutinio verslo imonems (Svabovic, Valkauskas 2012; Bartkus 2010) bei stambioms korporacijoms (Dzikowska, Jankowska 2012), nagrineja vertybiniu popieriu birzose listinguojamu imoniu finansinius rodiklius ekonomines krizes laikotarpiu (Norvaisiene 2012).

Apibendrinant atlikta literaturos analize ir kitu, visu pirma lietuviu autoriu empirinius ukio saku tyrimus, pasigendama issamaus, kiekybiniais kriterijais paremto, kompleksinio ekonomines krizes poveikio Lietuvos ukio sakoms ivertinimo. Atlikes literaturos analize, autorius izvelgia nisa sioje publikacijoje aprasomam tyrimui, kuris turetu:

--apimti visas pagrindines Lietuvos ukio sakas, atskirai nagrinejant kiekvienos ju rodikliu reiksmes;

--remtis sistemos pagrindiniu finansines bukles ir veiklos rezultatu santykiniu rodikliu ir kitu kiekybiniu ekonominiu rodikliu dinamikos analize ekonomines krizes ir pokriziniu laikotarpiu, palyginant rodikliu reiksmes su bazinemis ikikrizinemis reiksmemis;

--pateikti pagristus atsakymus, kurios ukio sakos buvo stipriausiai paveiktos ekonomines krizes, ir kurios--silpniausiai; kurios ukio sakos sparciausiai atsigauna po ekonomines krizes, ir kurios atsigauna leciausiai;

--pateikti pagristus atsakymus, kurie imoniu finansiniai rodikliai labiausiai paveikti ekonomines krizes, ir kurie rodikliai pirmieji igavo teigiama dinamika prasidejus pokriziniam ekonomikos atsigavimui.

2. Tyrimo apimtis ir metodika

Straipsnyje nagrinejamos ukio sakos isskiriamos remiantis Lietuvos statistikos departamento (toliau--Statistikos departamentas) skelbiamo Ekonomines veiklos rusiu klasifikatoriaus (toliau--EVRK) dvieju zenklu lygio veiklos rusimis. Atsizvelgus i kitu mokslininku patirti (Mackevicius 2005, 2006; Mackevicius, Valkauskas 2010; Collier 2003; Kancerevicius 2009; Juozaitiene 2007; Janovic 2012), tiriamu finansines bukles ir veiklos rezultatu santykiniu rodikliu sistema sudaroma is keturiu pagrindiniu rodikliu grupiu: pelningumo, likvidumo (trumpalaikio mokumo), isiskolinimo (finansu strukturos, ilgalaikio mokumo) ir apyvartumo (istekliu valdymo). pasirinkti rodikliai ir ju skaiciavimo formules pateikiami 1 lenteleje; rodiklio pobudis nurodo maksimizuojamus (zymima "+") ir minimizuojamus (zymima "-") rodiklius.

Straipsnio autoriaus nuomone, sudaryta imoniu finansiniu rodikliu sistema turetu leisti kompleksiskai ivertinti ekonomines krizes poveiki atskiroms ukio sakoms. pelningumo rodikliu grupe sudaro pardavimo, turto ir kapitalo pelningumo rodikliai, leisiantys ivertinti imoniu veiklos rezultatus tiek pajamu is pardavimo, tiek akcininku nuosavybes bei viso veikloje naudojamo turto atzvilgiu. Likvidumo rodikliai turetu atskleisti imoniu gebejima vykdyti trumpalaikius isipareigojimus--naudojant einamojo likvidumo koeficienta atliekama trumpalaikio mokumo analize papildoma kritinio likvidumo koeficientu, toki sprendima grindziant butinumu atsizvelgti i ekonomines krizes laikotarpiu, smukus paklausai, auganciomis atsargomis (gamyba "i sandeli"). Ilgalaikio mokumo koeficientai parodys imoniu isipareigojimu pokyti lyginant tiek su akcininku nuosavybe, tiek su visu imones turtu. Turto apyvartumo koeficientas atskleis turto naudojimo efektyvuma imoniu pajamoms generuoti; debitorinio isiskolinimo apyvartumas parodys imoniu gebejima gautinas sumas paversti faktinemis pinigu iplaukomis, taip pat netiesiogiai bylos apie atsiskaitymo terminu uz parduotas prekes ir suteiktas paslaugas dinamika krizes laikotarpiu.

Siekiant visapusiskai ivertinti ekonomines krizes poveiki Lietuvos ukio sakoms, tiriamu rodikliu sistema papildoma keturiais ukines veiklos aktyvuma apibudinanciais ekonominiais rodikliais: imoniu skaiciaus, pajamu is pardavimo, samdomu darbuotoju skaiciaus ir vidutinio darbo uzmokescio, tenkancio vienam samdomam darbuotojui (toliau--vidutinis DU). Sis rodiklis apskaiciuotas straipsnio autoriaus kaip santykis Statistikos departamento (2013) skelbiamu ukio saku atlyginimu rodiklio (bruto darbo uzmokestis be darbdavio privalomojo socialinio draudimo imoku) ir samdomu darbuotoju skaiciaus.

Tyrimo laikotarpis yra 2006-2011 m., apimantis tiek ikikrizinius metus, tiek ekonomines krizes bei atsigavimo po krizes laiko tarpsni (ukio saku 2012 m. rodikliai tyrimo vykdymo metu Statistikos departamento dar nebuvo paskelbti). Tyrimas apima visas ukio sakas (EVRK dvieju zenklu lygio veiklos rusis), kuriu duomenys viesai skelbiami Statistikos departamento (2 lentele). Nepaisant to, kad Statistikos departamentas neviesina ukio saku, kurioms priskiriamas gana mazas imoniu skaicius, duomenu (pavyzdziui, tabako gaminiu gamyba), sis viesai skelbiamais duomenimis grindziamas tyrimas apima vidutiniskai 97,6 proc. Lietuvos imoniu skaiciuojant pagal sukuriama pridetine verte nominaliosiomis kainomis tiriamuoju laikotarpiu.

Tyrime nagrinejamos 2 lenteleje pateiktu ukio saku (is viso 68) pasirinktu 14 rodikliu Statistikos departamento (2013) skelbiamos reiksmes kiekvienais tiriamojo laikotarpio (2006-2011) metais. Tyrejo demesio centre--rodikliu reiksmiu pokyciai (rodikliu dinamika), kuriems nagrineti skaiciuojami laiko eiluciu santykiniai analitiniai rodikliai.

Grandininis padidejimo tempas parodo nagrinejamo rodiklio ataskaitinio laikotarpio (t) reiksmes santykini pokyti, lyginant su ankstesniu laikotarpiu (t-1) ir skaiciuojamas pagal sia formule (Kasnauskiene 2010):

[T.sup.gr..sub.p] = [[Y.sub.t]/[Y.sub.t-1]] - 1, (1)

cia [Y.sub.t]--nagrinejamo rodiklio reiksme ataskaitiniu laikotarpiu; [Y.sub.t-1]--nagrinejamo rodiklio reiksme ankstesniu laikotarpiu.

Bazinis padidejimo tempas rodo nagrinejamo rodiklio ataskaitinio laikotarpio (t) reiksmes santykini pokyti, lyginant su baziniu laikotarpiu ir skaiciuojamas pagal formule (Kasnauskiene 2010):

[T.sup.baz..sub.p] = [[Y.sub.t]/[Y.sub.baz.]] - 1, (2)

cia [Y.sub.t]--nagrinejamo rodiklio reiksme ataskaitiniu laikotarpiu; [Y.sub.baz.]--nagrinejamo rodiklio reiksme baziniu laikotarpiu.

Tiriant kiekviena ukio saka, identifikuojamos:

--maksimizuojamo rodiklio grandininio padidejimo tempo [T.sup.gr..sub.p] neigiamosios reiksmes, bylojancios apie rodiklio prastejima ekonomines krizes laikotarpiu, bei teigiamosios [T.sup.gr..sub.p] reiksmes atsigavimo pokriziniu laiko tarpsniu;

--minimizuojamo rodiklio grandininio padidejimo tempo [T.sup.gr.sub.p] teigiamosios reiksmes, bylojancios apie rodiklio prastejima ekonomines krizes laikotarpiu, bei neigiamosios [T.sup.gr..sub.p] reiksmes atsigavimo pokriziniu laiko tarpsniu;

--maksimizuojamo rodiklio bazinio padidejimo tempo [T.sup.baz.sub.p] neigiamosios reiksmes, bylojancios apie tai, kad nagrinejamas rodiklis nesieke ikikrizinio lygio, bei teigiamosios reiksmes, podancios, kad nagrinejamas rodiklis pasieke ikikrizini lygi;

--minimizuojamo rodiklio bazinio padidejimo tempo [T.sup.baz..sub.p] teigiamosios reiksmes, bylojancios apie tai, kad nagrinejamo rodiklio reiksme yra prastesne nei buvusi pries krize, bei neigiamosios reiksmes, rodancios, kad nagrinejamas rodiklis pasieke ikikrizini lygi.

3. Tyrimo eiga ir rezultatai

Igyvendinant straipsnyje iskelta tiksla, laikantis apibreztos tyrimo apimties, atlikta pasirinktu rodikliu reiksmiu analize 68 Lietuvos ukio sakose 2006-2011 m. Kiekviena reiksme perskaiciuota i grandininio padidejimo tempo [T.sup.gr..sub.p] ir bazinio padidejimo tempo [T.sup.baz..sub.p] (kai baziniai metai-2006) israiska, kurios palygintos su 0 (nustatytos teigiamosios ir neigiamosios padidejimo tempo reiksmes). Del ypac dideliu apimciu skaiciavimu rezultatai pateikiami apibendrintu pavidalu (3 lentele), nustatant bendra ukio saku, kuriu rodiklio pokyciu israiska yra neigiama (maksimizuojamiems rodikliams) arba teigiama (minimizuojamiems rodikliams), svori pagal sukuriama pridetine verte (naudojami 2 lenteleje apskaiciuoti ukio saku lyginamieji svoriai). Kitaip tariant, 3 lenteleje kiekvienam tyrimui atrinktam rodikliui pateikiamas bendras ukio saku lyginamasis svoris pagal sukuriama pridetine verte, kai rodikliui budinga neigiama dinamika arba rodiklio reiksme neprilygsta ikikrizinei (baziniu 2006 m.).

Is 3 lenteles duomenu matoma, kad visu tiriamu laikotarpiu tiek grandinis, tiek bazinis imoniu skaiciaus neigiamas padidejimo tempas pasireiske ne daugiau kaip 22 proc. ukio saku (pagal pridetines vertes lyginamaji svori), taigi galima teigti, kad didziojoje dalyje ekonomikos ukio subjektu daugejo, o apciuopiamo krizes poveikio imoniu skaiciui sis tyrimas nepatvirtina.

Pajamos is pardavimo (nominaliaja israiska) 2009 m. smuko 96,5 proc. ukio saku, o reiksmingiausias (virsijantis 60 proc.) smukimas pasireiske varikliniu transporto priemoniu, priekabu ir puspriekabiu gamyboje bei pastatu statyboje. Visu tiriamu laikotarpiu pajamos is pardavimo augo vieninteleje zmoniu sveikatos prieziuros veikloje. Is rodiklio bazinio padidejimo tempo matoma, kad didzioji dalis imoniu ekonomines krizes laikotarpiu islaike pajamas is pardavimo ne mazesnes nei 2006 m., o didziausias pajamu augimas 2006-2011 m. budingas informaciniu paslaugu (4,49 karto) ir idarbinimo veikloms (3,53 karto).

Samdomu darbuotoju skaicius 2009 m. smuko 94,2 proc. ukio saku (pagal pridetines vertes lyginamaji svori). Rodiklio reiksmiu mazejimas tesesi ir 2010 m., o lyginant 2011 m. samdomu darbuotoju skaiciu su baziniais 2006 m., teigtina, kad net 68,1 proc. ukio saku samdomu darbuotoju skaicius nesieke ikikrizinio lygio. Reiksmingiausias darbuotoju skaiciaus smukimas pasireiske varikliniu transporto priemoniu, priekabu ir puspriekabiu gamyboje, kitu transporto priemoniu ir irangos gamyboje (apie tris kartus, lyginant su 2006 m.), taip pat kompiuteriniu, elektroniniu ir optiniu gaminiu gamyboje, programu rengimo ir transliavimo srityse, tekstiles gaminiu gamyboje (apie du kartus, lyginant su 2006 m.). penkiose ukio sakose nagrinejamu laikotarpiu samdomu darbuotoju nuolat daugejo: zmoniu sveikatos prieziuros veikloje (1,42 karto), informaciniu paslaugu veikloje (3,8 karto), kompiuteriu programavimo, konsultacineje ir susijusioje veikloje (2 kartus), veterinarineje veikloje (1,57 karto) ir pagrindiniu buveiniu veikloje (1,84 karto).

Vidutinio DU dinamikoje pazymetinas 2009-2010 m. vykes darbo apmokejimo mazejimas, palietes didziaja dali Lietuvos imoniu (83,9 proc. 2009 m. ir 70,7 proc. 2010 m. matuojant pagal ukio saku pridetine verte). Nepaisant to, tiriamu laikotarpiu absoliucioje daugumoje nagrinejamu ukio saku vidutinis DU nesmuko zemiau 2006 m. lygio. Si is pirmo zvilgsnio kiek abejotina rezultata straipsnio autorius sutikrino su Statistikos departamento (2013) publikuojamais agreguotais ukio saku grupiu vidutinio bruto darbo uzmokescio duomenimis, kurie nepriestaravo atliktiems nagrinejamo rodiklio bazinio padidejimo tempo skaiciavimams.

Nagrinejant pelningumo rodikliu grandininio padidejimo tempus, pastebetinas esminis pelningumo smukimas jau 2008 m.; palyginimui, pirmiau aprasyti pajamu is pardavimo, samdomu darbuotoju skaiciaus ir vidutinio DU rodikliai i krizinius reiskinius sureagavo metais veliau. Autorius atmeta susidarancia nuomone, kad neigiamas pelningumo grandininis padidejimo tempas 2008 m. nulemtas verslui sekmingu 2007 m., pastebedamas, kad visu pelningumo rodikliu reiksmes 2008 m. didziojoje dalyje ukio saku (vertinant pagal sukuriama pridetine verte) nesieke baziniu 2006 m. lygio. Nepaisant to, kad tiriamu pelningumo rodikliu (isskyrus bendraji pelninguma) grandininis pokytis teigiama krypti igavo jau 2010 m., daugumoje imoniu ne vienas ju 2011 m. nepasieke ikikrizinio 2006 m. lygio.

Apzvelgus atskiru ukio saku grynojo pelningumo rodiklius (del keliamu apimties reikalavimu tyrime nagrinetu ukio sakos lygio rodikliu reiksmes straipsnyje nepateikiamos), isskiriamos nuostolingos ukio sakos: 2007 m. tokiu buvo 9 (is 68 tiriamu), bendra ju pridetines vertes lyginamoji dalis--5,3 proc.; 2008 m.--jau 18 ukio saku, dalis--24,4 proc.; 2009 m.--net 39 ukio sakos, dalis--54,9 (!) proc.; 2010 m.--20 ukio saku, dalis--17,6 proc.; ir 2011 m.--tik 7 sakos, dalis--4,7 proc. Tik triju ukio saku: vandens surinkimo, valymo ir tiekimo, atlieku surinkimo, tvarkymo ir salinimo bei zmoniu sveikatos prieziuros-grynojo pelningumo rodiklio reiksmes 2008-2011 m. nekrito zemiau ikikrizinio 2006 m. lygio.

Nagrinejant likvidumo rodikliu pokycius, pastebima, kad ekonomines krizes itaka rodikliu dinamikai nera tokia akivaizdi, kaip buvo pirmiau aprasytiems pelningumo rodikliams. Reiksmingesnio masto (61,3 proc. ukio saku pagal pridetines vertes lyginamaja dali) einamojo likvidumo koeficiento prastejimo tendencijos pasireiske 2008 m.; 2009 m. rodiklis blogejo vos daugiau nei puseje visu ukio saku (51,8 proc.), o nuo 2010 m. jo reiksmes gerejo didziojoje Lietuvos ekonomikos dalyje. Kritinio likvidumo koeficiento neigiamas grandininis padidejimo tempas pasireiske tik 2008 m. (54,9 proc. ukio saku), taciau visu tiriamu laikotarpiu rodiklio reiksmes daugumoje salies imoniu nesmuko zemiau baziniu 2006 m. lygio. Likvidumo rodikliu bazinio padidejimo tempo analize leidzia isskirti ekonomines krizes stipriausiai paveiktas (trumpalaikio mokumo atzvilgiu) ukio sakas: sporto, pramogu ir poilsio organizavimo, telekomunikacijos, pasto ir pasiuntiniu (kurjeriu) veikla, pagrindiniu metalu gamyba, vandens transporta--kuriose abieju likvidumo rodikliu reiksmes tiriamu laikotarpiu smuko daugiau nei perpus, lyginant su baziniais 2006 m.

Straipsnio autorius taip pat palygino ukio saku likvidumo rodikliu reiksmes su rekomenduojamomis minimaliomis reiksmemis: einamojo likvidumo koeficientas daugiau kaip 1,2; kritinio likvidumo koeficientas daugiau kaip 1 (Mackevicius 2005; Mackevicius, Valkauskas 2010). Glaustai apibendrinant tokia analize teigiama, kad likvidumo rodikliu reiksmes labiau priklauso nuo konkrecios ukio sakos specifikos (tipines imones turto ir isipareigojimu strukturos) nei nuo ekonomikos ciklo. Tuo papildomai pagrindziama autoriaus tyrimo metodika ir isvados del ekonomines krizes poveikio ukio sakoms, besiremiancios rodikliu pokyciu analize.

Nagrinejant ilgalaikio mokumo rodiklius, pazymetina, kad ju prastejimo tendencijos pasireiske jau 2007 m., o 2008 m. bendrojo mokumo koeficientas smuko 64,6 proc. ukio saku, isiskolinimo koeficientas--59,3 proc. ukio saku (pagal pridetines vertes lyginamaja dali). pastebima, kad Lietuvos imones gana operatyviai ir sekmingai sprende krizes sukeltas mokumo problemas--jau 2009 m. abieju tiriamu ilgalaikio mokumo rodikliu reiksmes gerejo beveik visoje ekonomikoje, o 2011 m. apie trys ketvirtadaliai ukio saku pasieke ikikrizines 2006 m. rodikliu reiksmes. Ryskiausias ekonomines krizes poveikis pasireiske idarbinimo, telekomunikaciju, pagrindiniu metalu gamybos, maitinimo ir gerimu teikimo bei oro transporto ilgalaikio mokumo rodikliams.

Apyvartumo rodikliu analize atskleide kitiems tiriamiems rodikliams nebudinga tendencija: jau 2007 m. apie 80 proc. ukio saku (skaiciuojant pagal pridetines vertes lyginamaja dali) pasireiske tiek debitorinio isiskolinimo apyvartumo, tiek viso turto apyvartumo smukimas. Grandininio padidejimo tempo reiksmes byloja apie abieju tiriamu rodikliu prastejima iki 2009 m. imtinai; priesinga krypti rodikliu pokyciai igijo 2010 m., o ikikrizines reiksmes didesneje ekonomikos dalyje pasieke tik 2011 m. Viso turto apyvartumas ekonomines krizes laikotarpiu labai smuko pagrindiniu buveiniu, sporto, pramogu ir poilsio organizavimo veikloje, varikliniu transporto priemoniu, priekabu ir puspriekabiu gamyboje, pastatu statyboje; idarbinimo veikloje krizes metu turto apyvartumas virsijo ikikrizini vidutiniskai apie tris kartus. Didziausias debitorinio isiskolinimo apyvartumo smukimas nustatytas zalios naftos ir gamtiniu duju gavyboje, pagrindiniu buveiniu veikloje, inzineriniu statiniu statyboje; krizes nepaveiktos ukio sakos, sprendziant is debitorinio isiskolinimo apyvartumo, apima maisto produktu gamyba, elektros, duju, garo tiekima ir oro kondicionavima, zvejyba ir akvakultura bei kurybine, menine ir pramogu organizavimo veikla.

Nuo atskiru rodikliu dinamikos tyrimo pereinama prie ekonomines krizes poveikio Lietuvos ukio sakoms kompleksines analizes, kurios rezultatu suvestine pateikta 4 lenteleje. Kiekvienai ukio sakai ir kiekvieniems tyrimo laikotarpio metams pateikiamas skaicius straipsnyje nagrinejamu rodikliu, kuriu reiksmes nesieke baziniu (2006 m.) reiksmiu ir kuriu pokytis, lyginant su ankstesniais metais, buvo neigiamas (maksimizuojamiems rodikliams) arba teigiamas (minimizuojamiems rodikliams).

Is 4 lenteles duomenu galima nustatyti stipriausiai krizes paveiktas Lietuvos ukio sakas. 2008-2009 m., sprendziant is grandininio padidejimo tempo, reiksmingiausias ekonomines krizes poveikis tiriamiems rodikliams buvo pastatu statybos, kitos kasybos ir karjeru eksploatavimo, kitu nemetalo mineraliniu produktu gamybos, nekilnojamojo turto operaciju, specializuotos statybos, pasto ir pasiuntiniu (kurjeriu), maitinimo ir gerimu teikimo veikloms. Sprendziant is bazinio rodikliu padidejimo tempo, giliausia nuosmuki, lyginant su prieskriziniais 2006 m., patyre medienos bei medienos ir kamstienos gaminiu, isskyrus baldus, gamyba, tekstiles gaminiu gamyba, miskininkyste ir medienos ruosa, drabuziu siuvimas, spausdinimas ir irasytu laikmenu tirazavimas, pastatu statyba ir telekomunikacijos.

Silpniausias krizes poveikis, vertinant tiek pagal grandininius, tiek pagal bazinius tiriamu rodikliu padidejimo tempus 2008-2009 m., padarytas baldu gamybos, zmoniu sveikatos prieziuros, kelioniu agenturu, ekskursiju organizatoriu, isankstinio uzsakymo paslaugu ir susijusioms veikloms, kitai profesinei, mokslinei ir techninei veiklai, atlieku surinkimo, tvarkymo ir salinimo sritims, kompiuteriniu, elektroniniu ir optiniu gaminiu gamybai, zalios naftos ir gamtiniu duju gavybai, maisto produktu gamybai, idarbinimo, veterinarinei, moksliniu tyrimu ir taikomajai, pagrindiniu buveiniu veikloms.

Remiantis rodikliu bazinio padidejimo tempo duomenimis, galima identifikuoti po ekonomines krizes sparciausias atsigaunancias ukio sakas: tam atliekamas rodikliu, kuriu reiksmes 2008-2009 m. nesieke ikikriziniu (2006 m. lygio) ir kuriu reiksmes 2010-2011 m. nesieke ikikriziniu, skaiciaus palyginimas pagal kiekviena ukio saka. Sparciausiai po ekonomines krizes atsigauna tekstiles gaminiu gamyba, sausumos transportas ir transportavimas vamzdynais, miskininkyste ir medienos ruosa, popieriaus ir popieriaus gaminiu gamyba, sandeliavimas ir transportui budingu paslaugu veikla, drabuziu siuvimas, medienos bei medienos ir kamstienos gaminiu, isskyrus baldus, gamyba, atlieku surinkimas, tvarkymas ir salinimas bei maitinimo ir gerimu tiekimo veikla. Ekonomines krizes stipriai paveiktos ukio sakos, kuriu padetis, remiantis atlikta analize, negerejo arba dar labiau blogejo ir 2010--2011 m., yra pastatu statyba, kita kasyba ir karjeru eksploatavimas, kitu nemetalo mineraliniu produktu gamyba ir telekomunikacijos.

Isvados

Straipsnyje aprasytas 2008 m. prasidejusios ekonomines krizes poveikio Lietuvos ukio sakoms empirinis tyrimas. Tyrimas apeme 68 ukio sakas, o krizes poveikis ivertintas kiekybiskai pasitelkus rodikliu sistema, sudaryta is finansines imoniu bukles ir veiklos rezultatu santykiniu rodikliu: pelningumo, likvidumo (trumpalaikio mokumo), isiskolinimo (ilgalaikio mokumo) ir turto apyvartumo, bei papildomu ukines veiklos aktyvuma apibudinanciu ekonominiu rodikliu: imoniu skaiciaus, pajamu is pardavimo, samdomu darbuotoju skaiciaus ir vidutinio DU.

Ekonomines krizes poveikis tyrimui pasirinktiems rodikliams ivertintas pagal ukio saku, kuriose rodiklio grandininio arba bazinio (kai baziniai metai-2006 m.) padidejimo tempo reiksme buvo neigiamoji, lyginamaja dali, apskaiciuota pagal sakos sukuriama pridetine verte. Nustatyta, kad is tiriamu rodikliu ekonomine krize stipriausiai paveike darbuotoju skaiciaus ir pelningumo rodiklius. Maziausia itaka ekonomine krize turejo imoniu skaiciui, o pajamu is pardavimo ir vidutinio DU rodikliai nors ir mazejo krizes metu, didziojoje dalyje ukio saku nesmuko zemiau ikikrizinio 2006 m. lygio.

Nustatyta, kad turto apyvartumo rodikliu prastejimas prasidejo dar 2007 m.; 2008 m. ekonomine krize paveike pelningumo, likvidumo ir isiskolinimo rodiklius, ir tik 2009 m.--pajamas is pardavimo, samdomu darbuotoju skaiciu ir vidutini DU. Jau 2010 m. daugumoje ukio saku ikikrizini lygi pasieke likvidumo ir isiskolinimo rodikliai; visi nagrineti pelningumo rodikliai didziojoje ekonomikos dalyje net ir 2011 m. nepasieke baziniais pasirinktu 2006 m. lygio.

Ekonomines krizes stipriausiai ir silpniausiai paveiktos ukio sakos identifikuotos kiekvienai ju nustatant tiriamu rodikliu, kuriu reiksmes prastejo, lyginant su ankstesniais metais, ir nesieke baziniu, skaiciu. Reiksmingiausias ekonomines krizes poveikis padarytas pastatu statybos, kitos kasybos ir karjeru eksploatavimo, kitu nemetalo mineraliniu produktu gamybos, nekilnojamojo turto operaciju, specializuotos statybos, pasto ir pasiuntiniu (kurjeriu), maitinimo ir gerimu tiekimo veikloms; giliausia nuosmuki, lyginant su baziniu laikotarpiu, patyre medienos bei medienos ir kamstienos gaminiu, isskyrus baldus, gamyba, tekstiles gaminiu gamyba, miskininkyste ir medienos ruosa, drabuziu siuvimas, spausdinimas ir irasytu laikmenu tirazavimas, pastatu statyba ir telekomunikacijos.

Sparciausiai po ekonomines krizes atsigauna tekstiles gaminiu gamyba, sausumos transportas ir transportavimas vamzdynais, miskininkyste ir medienos ruosa, popieriaus ir popieriaus gaminiu gamyba, sandeliavimas ir transportui budingu paslaugu veikla, drabuziu siuvimas, medienos bei medienos ir kamstienos gaminiu, isskyrus baldus, gamyba, atlieku surinkimas, tvarkymas ir salinimas bei maitinimo ir gerimu tiekimo veikla. Krizes stipriai paveiktos ukio sakos, kuriu padetis negerejo arba dar labiau prastejo 2010-2011 m., yra pastatu statyba, kita kasyba ir karjeru eksploatavimas, kitu nemetalo mineraliniu produktu gamyba ir telekomunikacijos.

Busimi autoriaus tyrimai siejami su ekonomines krizes poveikio ukio sakoms kiekybinio ivertinimo prapletimu, itraukiant vertinimo kriteriju sistema sudaranciu rodikliu lyginamuosius svorius, atliekant kompleksini vertinima ne tik pagal rodiklio kitimo krypti, bet ir pokyti absoliuciaja israiska, skaiciuoti taikant daugiakriterinio vertinimo metodus.

doi: 10.3846/btp.2013.20

Literatura

Adam, A.; Iacob, S. E. 2012. Consequences and possible solutions of financial crisis, Theoretical and Applied Economics 12(577): 143-148.

Azbainis, V.; Rudzkiene, V. 2011. pereinamojo laikotarpio ir ekonomines krizes poveikio nekilnojamojo turto rinkai vertinimas, Business: Theory and Practice [Verslas: teorija ir praktika] 12(2): 150-161.

Balatbat, M. C. A.; Lin, C.; Carmichael, D. G. 2010. Comparative performance ofpublicly listed construction companies: Australian evidence, Construction Management and Economics 28: 919-932. http://dx.doi.org/10.1080/01446193.2010.501805

Bareikiene, D.; Sudzius, V. 2011. Finansu krizes poveikis Lietuvos vertybiniu popieriu rinkai, Business: Theory and Practice [Verslas: teorija ir praktika] 12(3): 236-245.

Bartkus, E. V. 2010. Smulkiojo ir vidutinio verslo pletros prognozes Lietuvoje ekonomines krizes pradzioje, Ekonomika ir vadyba 15: 390-396.

Bobinaite, V.; Juozapaviciene, A. 2011. Elektros energija vejo ir hidroelektrinese gaminanciu imoniu veiklos efektyvumo vertinimas, Business: Theory and Practice [Verslas: teorija ir praktika] 12(2): 193-202.

Brealey, R. A.; Myers, S. C.; Marcus, A. J. 2001. Fundamentals of Corporate Finance. Third Edition. McGraw-Hill.

Buzzell, R. p.; Gale, B. T.; Sultan, R. 1983. Market share. A key to profitability, in Strategic Management. Harvard Business Review. Ed. by R. G. Hamermesh. New York: Wiley & Sons, 97-111.

Claudiu-Marian, G. 2011. The financial performance of European companies: a comparative approach, Annals of Faculty of Economics 1: 193-200.

Collier, p. M. 2003. Accounting for managers: interpreting accounting information for decision-making. West Sussex: John Wiley & Sons Ltd.

Cepinskis, J.; Bendoraitiene, E. 2012. Lietuvos baldu pramones pokyciai ir tendencijos ekonomines krizes laikotarpiu, Taikomoji ekonomika: sisteminiai tyrimai 6(1): 73-84.

Dzikowska, M.; Jankowska, B. 2012. The global financial crisis of 2008-2009 and the Fortune Global 500 corporations. Looking for losers among the biggest--exploratory study, Poznan University of Economics Review 12(3): 99-124.

Garskaite, K. 2008. Imoniu bankroto prognozavimo modeliu taikymas, Business: Theory and Practice [Verslas: teorija ir praktika] 9(4): 281-294.

Ginevicius, R.; petraskevicius, V.; Simkunaite, J. 2010. Rinku koncentracijos itaka komercines veiklos rezultatams, Business: Theory and Practice [Verslas: teorija ir praktika] 11(3): 185-193.

Ginevicius, R.; podvezko, V. 2006. Assessing the financial state of construction enterprises, Technological and Economic Development of Economy 12(3): 188-194.

Ginevicius, R.; podviezko, A. 2011. A framework of evaluation of commercial banks, Intellectual Economics 1(9): 37-53.

Ginevicius, R.; podviezko, A. 2012. Sprendimu paramos metodu taikymo ypatumai komerciniu banku finansinio stabilumo vertinime, Business: Theory and Practice [Verslas: teorija ir praktika] 13(4): 314-323.

Grant, R. M. 1998. Contemporary strategy analysis: concepts, techniques, applications. Third Edition. Malden: Blackwell publishers.

Gronskas, V. 2005. Ekonomine analize. Kaunas.

Hays, F. H.; DeLurgio, S. A.; Gilbert, Jr., A. H. 2009. Concentration, the Internet and pricing of Bank Assets and Liabilities, Research in Business and Economics Journal 1: 1-13.

Helfert, E. A. 2001. Financial analysis: tools and techniques. A guide for managers. McGraw-Hill.

Jacobson, D.; Andreosso-O'Callaghan, B. 1996. Industrial economics and organization. A European perspective. London: McGraw-Hill.

Janovic, V. 2012. Imoniu perspektyvine finansine analize esant neapibreztumui, Business Systems and Economics 2(1): 102-115.

Juozaitiene, L. 2007. Imones finansai: analize ir valdymas. Siauliai.

Kancerevicius, G. 2009. Finansai ir investicijos. 3-iasis atnaujintas leidimas. Kaunas: Smaltija.

Kaplan, R.; Norton, D. 1996. The balanced scorecard: translating strategy into action. Boston: Harvard Business School press.

Kasnauskiene, G. 2010. Statistika verslo sprendimams. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Kotane, T.; Kuzmina-Merlino, I. 2012. Assessment of financial indicators for evaluation of business performance, European Integration Studies 6: 216-224.

Kowalski, T. 2012. The economic and monetary union countries vs. the global crisis, Poznan University of Economics Review 12(2): 19-48.

Krisciukaitiene, I.; Namiotko, V.; Jedik, A. 2011. pasaulines ekonomines krizes itakos zemes ukio sektoriui ES salyse vertinimas 2008--2009 m., Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development 5(29): 105-115.

Lakstutiene, A.; Krusinskas, R.; platenkoviene, J. 2011. Economic cycle and credit volume interaction: case of Lithuania, Engineering Economics 22(5): 468-476.

Lietuvos statistikos departamentas [ziureta 2013 m. kovo 9 d.]. prieiga per interneta: http://www.stat.gov.lt/lt/.

Mackevicius, J. 2005. Imoniu veiklos analize. Informacijos rinkimas, sisteminimas ir vertinimas. Vilnius: TEV.

Mackevicius, J. 2006. Finansiniu santykiniu rodikliu skaiciavimas ir grupavimas, Ekonomika 75: 20-33.

Mackevicius, J. 2008. Ilgalaikio materialiojo turto kompleksines analizes metodika, Business: Theory and Practice [Verslas: teorija ir praktika] 9(4): 237-244.

Mackevicius, J. 2010. Integruota imoniu bankrotu prognozavimo metodika, Current Issues of Business and Law 5: 123-138. http://dx.doi.org/10.5200/1822-9530.2010.05

Mackevicius, J.; Moliene, O.; poskaite, D. 2007. Nuosavo kapitalo kompleksines analizes metodika, Business: Theory and Practice [Verslas: teorija ir praktika] 8(2): 73-81.

Mackevicius, J.; Valkauskas, R. 2010. Integruota imones finansines bukles ir veiklos rezultatu analizes metodika, Business: Theory and Practice [Verslas: teorija ir praktika] 11(3): 213-221.

Norvaisiene, R. 2012. The impact of capital structure on the performance efficiency of Baltic listed companies, Inzinerine Ekonomika--Engineering Economics 23(5): 505-516.

Ponikvar, N.; Rant, M. 2007. Firm specific determinants of markup--the case of Slovenian manufacturing firms, Journal of Business Economics and Management 8(3): 203-212.

Pridotkiene, J.; pekarskiene, I. 2008. Uzsienio pirkejo rodikliu panaudojimas jo nemokumo rizikai vertinti, Ekonomika ir vadyba 13: 636-642.

Punniyamoorthy, M.; Murali, R. 2008. Balanced score for the balanced scorecard: a benchmarking tool, Benchmarking: An International Journal 15(4): 420-443.

Raudeliuniene, J. 2007. Imoniu konkuravimo strateginiu spren dimu formavimas. Daktaro disertacija. Vilnius.

Romanova, I. 2012. Bank lending and crisis: case of Latvia, Journal of Business Management 5: 87-97.

Stundziene, A.; Bliekiene, R. 2012. Ekonomikos svyravimu itaka imoniu veiklos rezultatams, Business: Theory and Practice [Verslas: teorija ir praktika] 13(1): 5-17.

Svabovic, M.; Valkauskas, R. 2012. Smulkiojo ir vidutinio verslo finansiniu rodikliu svorio bendrojo vidaus produkto strukturoje pokyciu analize, Business: Theory and Practice [Verslas: teorija ir praktika] 13(3): 234-241.

Uslay, C.; Altintig, Z. A.; Winsor, R. D. 2010. An empirical examination of the "Rule of Three": strategy implications for top management, marketers, and investors, Journal of Marketing 74: 20-39. http://dx.doi.org/10.1509/jmkg.74.2.20

Vaznonis, V.; Siauruseviciute, S. 2011. Ekonomines krizes poveikis Lietuvos misko zemes rinkos aktyvumui, Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development 3(27): 191-196.

Vinciuniene, V.; Dambrauskiene, V. 2012. Globaline ekonomine krize ir jos perdavimo kanalai: Lietuvos zemes ukio sektoriaus atvejis, Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development 1(30): 191-201.

Webster, W. H. 2004. Accounting for Managers. McGraw-Hill.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII].

Algirdas KRIVKA. Doctor of Social Sciences, Associate professor at the Department of Economics and Management of Enterprises, Faculty of Business Management, Vilnius Gediminas Technical University. Research interests: market structures, industry analysis, oligopoly, competitive strategies.

Algirdas Krivka

Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania

E-mail: Algirdas.Krivka@vgtu.lt

Received 01 April 2013; accepted 27 May 2013

Algirdas Krivka

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva

El. pastas Algirdas.Krivka@vgtu.lt

Iteikta 2013-04-01; priimta 2013-05-27

Table 1. performance indicators and their calculation
formulas for a financial condition and business
results of the enterprises involved in research

1 lentele. Tyrime nagrinejami finansines imoniu
bukles ir veiklos rezultatu santykiniai rodikliai ir
ju skaiciavimo formules

Eil.   Rodiklis             Rodiklio   Skaiciavimo formule
Nr.                         pobudis

1      Bendrasis            +          Bendrasis pelnas
         pelningumas                     /pajamos is
                                         pardavimo
2      Grynasis             +          Grynasis pelnas/
         pelningumas                     pajamos is pardavimo
3      Turto pelningumas    +          Grynasis pelnas/Turtas
4      Nuosavo kapitalo     +          Grynasis pelnas/
         pelningumas                     Nuosavas kapitalas
5      Einamojo likvidumo   +          Trumpalaikis turtas/
         koeficientas                    Trumpalaikiai
                                         isipareigojimai
6      Kritinio likvidumo   +          (Trumpalaikis turtas--
         koeficientas                    Atsargos ir
                                         nebaigtos vykdyti
                                         sutartys)/
                                         Trumpalaikiai
                                         isipareigojimai
7      Bendrojo mokumo      +          Nuosavas kapitalas/
         koeficientas                    Isipareigojimai
8      Isiskolinimo         -          Isipareigojimai/Turtas
         koeficientas
9      Turto apyvartumas    +          pajamos is pardavimo
                                         /Vidutine turto
                                         verte
10     Debitorinio          +          pajamos is pardavimo
         isiskolinimo                    /Debitorinio
         apyvartumas                     isiskolinimo
                                         vidutine verte

Table 2. Researched industries and their relative weights
based on value-added

2 lentele. Tiriamos ukio sakos ir ju lyginamieji svoriai
pagal sukuriama pridetine verte (sudaryta autoriaus)

Ukio sakos                Ukio saku lyginamieji
                          svoriai pagal pridetine
                          verte, proc.

                          2006    2007    2008

1                           2       3       4

A02 Miskininkyste         0,81    0,95    0,80
  ir medienos ruosa
A03 Zvejyba ir            0,12    0,17    0,16
  akvakultura
B06 Zalios naftos         0,47    0,33    0,32
  ir gamtiniu duju
  gavyba
B08 Kita kasyba ir        0,47    0,47    0,53
  karjeru
  eksploatavimas
C10 Maisto                3,92    4,11    3,33
  produktu gamyba
C11 Gerimu gamyba         1,13    1,16    1,06
C13 Tekstiles             0,96    0,78    0,68
  gaminiu gamyba
C14 Drabuziu              1,65    1,31    1,18
  siuvimas (gamyba)
C15 Odos ir odos          0,10    0,07    0,08
  dirbiniu gamyba
C16 Medienos bei          2,06    1,77    1,51
  medienos ir
  kamstienos gaminiu,
  isskyrus baldus,
  gamyba; gaminiu is
  siaudu ir pynimo
  medziagu gamyba
C17 popieriaus ir         0,40    0,35    0,41
  popieriaus gaminiu
  gamyba
C18 Spausdinimas ir       0,43    0,39    0,46
  irasytu laikmenu
  tirazavimas
C20 Chemikalu ir          1,32    1,92    2,10
  chemijos produktu
  gamyba
C21 pagrindiniu           0,12    0,12    0,10
  vaistu pramones
  gaminiu ir
  farmaciniu
  preparatu gamyba
C22 Guminiu ir            1,47    1,09    0,98
  plastikiniu gaminiu
  gamyba
C23 Kitu nemetalo         1,73    1,78    1,47
  mineraliniu
  produktu gamyba
C24 pagrindiniu           0,09    0,09    0,13
  metalu gamyba
C25 Metalo gaminiu,       1,58    1,53    1,58
  isskyrus masinas ir
  irenginius, gamyba
C26 Kompiuteriniu,        0,65    0,41    0,54
  elektroniniu ir
  optiniu gaminiu
  gamyba
C27 Elektros irangos      0,44    0,38    0,43
  gamyba
C28 Niekur kitur          0,66    0,65    0,65
  nepriskirtu
  masinu ir
  irangos gamyba
C29 Varikliniu            0,62    0,34    0,27
  transporto
  priemoniu,
  priekabu ir
  puspriekabiu
  gamyba
C30 Kitu transporto       0,45    0,41    0,51
  priemoniu ir
  irangos gamyba
C31 Baldu gamyba          1,63    1,76    1,29
C32 Kita gamyba           0,41    0,45    0,52
C33 Masinu ir             0,86    0,85    1,03
  irangos remontas
  ir irengimas
D35 Elektros, duju,       5,47    4,52    4,50
  garo tiekimas ir
  oro
  kondicionavimas
E36 Vandens               0,64    0,59    0,64
  surinkimas,
  valymas ir
  tiekimas
E38 Atlieku               0,46    0,51    0,72
  surinkimas,
  tvarkymas
  ir salinimas;
  medziagu
  atgavimas
F41 pastatu statyba       6,76    7,59    6,72
F42 Inzineriniu           2,60    2,70    3,31
  statiniu statyba
F43 Specializuota         3,58    4,35    4,06
  statybos veikla
G45 Varikliniu            2,81    2,89    2,82
  transporto
  priemoniu
  ir motociklu
  didmenine ir
  mazmenine prekyba
  bei remontas
G46 Didmenine             11,79   11,87   12,25
  prekyba, isskyrus
  prekyba variklinemis
  transporto
  priemonemis ir
  motociklais
G47 Mazmenine             8,07    9,20    9,76
  prekyba, isskyrus
  varikliniu transporto
  priemoniu ir
  motociklu prekyba
H49 Sausumos              7,31    7,24    7,58
  transportas ir
  transportavimas
  vamzdynais
H50 Vandens               0,60    0,60    0,44
  transportas
H51 Oro transportas       0,13    0,03    -0,09
H52 Sandeliavimas ir      2,34    2,42    2,86
  transportui budingu
  paslaugu veikla
H53 pasto ir              0,45    0,39    0,44
  pasiuntiniu
  (kurjeriu) veikla
I55 Apgyvendinimo         0,55    0,53    0,47
  veikla
I56 Maitinimo ir          1,03    1,08    1,10
  gerimu teikimo veikla
J58 Leidybine veikla      0,69    0,64    0,58
J59 Kino filmu,           0,10    0,09    0,10
  vaizdo filmu ir
  televizijos programu
  gamyba, garso irasymo
  ir muzikos irasu
  leidybos veikla
J60 programu rengimas     0,28    0,28    0,33
  ir transliavimas
J61 Telekomunikacijos     3,48    3,14    2,68
J62 Kompiuteriu           0,65    0,68    0,97
  programavimo,
  konsultacine ir
  susijusi veikla
J63 Informaciniu          0,10    0,13    0,17
  paslaugu veikla
L68 Nekilnojamojo         4,01    4,00    3,39
  turto operacijos
M69 Teisine ir            1,14    1,12    1,57
  apskaitos veikla
M70 pagrindiniu           0,75    0,71    0,99
  buveiniu veikla;
  konsultacine valdymo
  veikla
M71 Architekturos ir      1,55    1,59    1,83
  inzinerijos veikla;
  techninis tikrinimas
  ir analize
M72 Moksliniai            0,08    0,10    0,11
  tyrimai ir taikomoji
  veikla
M73 Reklama ir rinkos     0,83    0,82    0,93
  tyrimas
M74 Kita profesine,       0,16    0,20    0,24
  moksline ir technine
  veikla
M75 Veterinarine          0,02    0,02    0,03
  veikla
N77 Nuoma ir              0,56    0,76    0,99
  isperkamoji nuoma
N78 Idarbinimo veikla     0,19    0,29    0,39
N79 Kelioniu              0,24    0,23    0,21
  agenturu, ekskursiju
  organizatoriu,
  isankstinio uzsakymo
  paslaugu ir susijusi
  veikla
N80 Apsaugos ir           0,51    0,56    0,69
  tyrimo veikla
N81 pastatu               1,13    1,03    1,26
  aptarnavimas ir
  krastovaizdzio
  tvarkymas
N82 Administracine        0,30    0,26    0,25
  veikla, istaigu ir
  kitu verslo imoniu
  aptarnavimo veikla
p85 Svietimas             0,36    0,42    0,45
  Q86 Zmoniu sveikatos    0,60    0,62    0,92
  prieziuros veikla
R90 Kurybine, menine      0,07    0,08    0,10
  ir pramogu
  organizavimo veikla
R93 Sportine veikla,      0,14    0,05    0,09
  pramogu ir poilsio
  organizavimo veikla
S95 Kompiuteriu ir        0,14    0,14    0,13
  asmeniniu bei namu
  ukio reikmenu
  taisymas
S96 Kita asmenu           0,40    0,36    0,46
  aptarnavimo veikla

Is viso                   97,62   98,47   99,56

Ukio sakos                Ukio saku lyginamieji
                          svoriai pagal pridetine
                          verte, proc.

                          2009    2010    2011

1                           5       6       7

A02 Miskininkyste         0,75    1,01    1,03
  ir medienos ruosa
A03 Zvejyba ir            0,15    0,10    0,17
  akvakultura
B06 Zalios naftos         0,29    0,37    0,36
  ir gamtiniu duju
  gavyba
B08 Kita kasyba ir        0,39    0,36    0,45
  karjeru
  eksploatavimas
C10 Maisto                5,52    4,72    4,47
  produktu gamyba
C11 Gerimu gamyba         1,34    0,97    0,77
C13 Tekstiles             0,76    0,80    0,79
  gaminiu gamyba
C14 Drabuziu              1,25    1,24    1,18
  siuvimas (gamyba)
C15 Odos ir odos          0,08    0,07    0,06
  dirbiniu gamyba
C16 Medienos bei          1,85    1,84    1,73
  medienos ir
  kamstienos gaminiu,
  isskyrus baldus,
  gamyba; gaminiu is
  siaudu ir pynimo
  medziagu gamyba
C17 popieriaus ir         0,55    0,66    0,63
  popieriaus gaminiu
  gamyba
C18 Spausdinimas ir       0,41    0,42    0,47
  irasytu laikmenu
  tirazavimas
C20 Chemikalu ir          1,41    2,95    3,16
  chemijos produktu
  gamyba
C21 pagrindiniu           0,27    0,27    0,08
  vaistu pramones
  gaminiu ir
  farmaciniu
  preparatu gamyba
C22 Guminiu ir            1,20    1,20    0,98
  plastikiniu gaminiu
  gamyba
C23 Kitu nemetalo         0,86    0,83    0,93
  mineraliniu
  produktu gamyba
C24 pagrindiniu           0,06    0,09    0,10
  metalu gamyba
C25 Metalo gaminiu,       1,19    1,31    1,34
  isskyrus masinas ir
  irenginius, gamyba
C26 Kompiuteriniu,        0,56    0,68    0,52
  elektroniniu ir
  optiniu gaminiu
  gamyba
C27 Elektros irangos      0,28    0,43    0,45
  gamyba
C28 Niekur kitur          0,67    0,79    0,80
  nepriskirtu
  masinu ir
  irangos gamyba
C29 Varikliniu            0,15    0,32    0,29
  transporto
  priemoniu,
  priekabu ir
  puspriekabiu
  gamyba
C30 Kitu transporto       0,52    0,44    0,15
  priemoniu ir
  irangos gamyba
C31 Baldu gamyba          1,96    2,11    2,06
C32 Kita gamyba           0,65    0,56    0,52
C33 Masinu ir             0,90    0,90    0,94
  irangos remontas
  ir irengimas
D35 Elektros, duju,       7,39    6,80    4,81
  garo tiekimas ir
  oro
  kondicionavimas
E36 Vandens               1,00    1,00    0,88
  surinkimas,
  valymas ir
  tiekimas
E38 Atlieku               0,78    0,80    0,79
  surinkimas,
  tvarkymas
  ir salinimas;
  medziagu
  atgavimas
F41 pastatu statyba       2,78    2,23    2,76
F42 Inzineriniu           2,78    2,52    1,99
  statiniu statyba
F43 Specializuota         2,45    2,07    2,30
  statybos veikla
G45 Varikliniu            2,07    2,24    2,93
  transporto
  priemoniu
  ir motociklu
  didmenine ir
  mazmenine prekyba
  bei remontas
G46 Didmenine             10,06   11,31   13,38
  prekyba, isskyrus
  prekyba variklinemis
  transporto
  priemonemis ir
  motociklais
G47 Mazmenine             7,82    7,63    7,17
  prekyba, isskyrus
  varikliniu transporto
  priemoniu ir
  motociklu prekyba
H49 Sausumos              7,93    8,28    8,68
  transportas ir
  transportavimas
  vamzdynais
H50 Vandens               0,61    0,54    0,52
  transportas
H51 Oro transportas       0,19    0,12    0,12
H52 Sandeliavimas ir      3,35    3,67    3,97
  transportui budingu
  paslaugu veikla
H53 pasto ir              0,49    0,48    0,49
  pasiuntiniu
  (kurjeriu) veikla
I55 Apgyvendinimo         0,51    0,44    0,56
  veikla
I56 Maitinimo ir          1,17    1,00    1,09
  gerimu teikimo veikla
J58 Leidybine veikla      0,57    0,53    0,44
J59 Kino filmu,           0,08    0,10    0,09
  vaizdo filmu ir
  televizijos programu
  gamyba, garso irasymo
  ir muzikos irasu
  leidybos veikla
J60 programu rengimas     0,28    0,17    0,15
  ir transliavimas
J61 Telekomunikacijos     4,15    3,57    2,96
J62 Kompiuteriu           1,31    1,46    1,68
  programavimo,
  konsultacine ir
  susijusi veikla
J63 Informaciniu          0,27    0,30    0,37
  paslaugu veikla
L68 Nekilnojamojo         4,28    3,53    4,24
  turto operacijos
M69 Teisine ir            1,84    1,56    1,66
  apskaitos veikla
M70 pagrindiniu           0,74    1,07    1,19
  buveiniu veikla;
  konsultacine valdymo
  veikla
M71 Architekturos ir      1,58    1,43    1,30
  inzinerijos veikla;
  techninis tikrinimas
  ir analize
M72 Moksliniai            0,13    0,16    0,11
  tyrimai ir taikomoji
  veikla
M73 Reklama ir rinkos     0,85    0,79    0,82
  tyrimas
M74 Kita profesine,       0,30    0,35    0,30
  moksline ir technine
  veikla
M75 Veterinarine          0,03    0,03    0,02
  veikla
N77 Nuoma ir              0,70    0,57    0,59
  isperkamoji nuoma
N78 Idarbinimo veikla     0,50    0,54    0,52
N79 Kelioniu              0,26    0,22    0,23
  agenturu, ekskursiju
  organizatoriu,
  isankstinio uzsakymo
  paslaugu ir susijusi
  veikla
N80 Apsaugos ir           0,83    0,71    0,64
  tyrimo veikla
N81 pastatu               1,46    1,20    1,10
  aptarnavimas ir
  krastovaizdzio
  tvarkymas
N82 Administracine        0,34    0,36    0,27
  veikla, istaigu ir
  kitu verslo imoniu
  aptarnavimo veikla
p85 Svietimas             0,49    0,51    0,42
  Q86 Zmoniu sveikatos    1,29    1,18    1,13
  prieziuros veikla
R90 Kurybine, menine      0,06    0,08    0,05
  ir pramogu
  organizavimo veikla
R93 Sportine veikla,      0,09    0,12    0,10
  pramogu ir poilsio
  organizavimo veikla
S95 Kompiuteriu ir        0,13    0,12    0,10
  asmeniniu bei namu
  ukio reikmenu
  taisymas
S96 Kita asmenu           0,41    0,33    0,30
  aptarnavimo veikla

Is viso                   98,37   97,56   97,65

Table 3. A summary table of the dynamics of indicators
(year-to-year and compared to the base year) calculated for
the relative weights of industries considering their
value-added

3 lentele. Tyrimui atrinktu rodikliu reiksmiu grandininio ir
bazinio padidejimo tempo analizes suvestine pagal ukio saku
pridetines vertes lyginamuosius svorius (sudaryta autoriaus)

Rodikliai                ukio saku bendras lyginamasis
                         svoris pagal pridetine verte
                         (proc.), kai

Eil.   Aprasymas         rodiklio reiksme nesiekia
Nr.                      bazines 2006 m. reiksmes

                         2007   2008   2009   2010   2011

1      Imoniu skaicius   11,9   13,2   11,7   13,9   13,9
2      pajamos is        3,4    2,9    35,0   24,2   17,0
         pardavimo
3      Samdomu           13,8   21,9   68,8   75,2   68,1
         darbuotoju
         skaicius
4      Vidutinis DU      0,3    0,0    2,8    5,9    5,5
5      Bendrasis         29,4   51,4   42,4   71,1   79,5
         pelningumas
6      Grynasis          34,7   86,6   87,4   79,0   60,2
         pelningumas
7      Turto             49,0   89,3   90,0   81,4   70,4
         pelningumas
8      Nuosavo           38,3   85,2   87,6   75,1   61,1
         kapitalo
         pelningumas
9      Einamojo          49,8   53,3   59,4   39,3   29,8
         likvidumo
         koeficientas
10     Kritinio          40,8   48,2   49,3   34,0   25,8
         likvidumo
         koeficientas
11     Bendrojo mokumo   55,2   66,7   57,9   42,9   24,5
         koeficientas
12     Isiskolinimo      49,5   66,7   58,1   42,3   24,2
         koeficientas
13     Debitorinio       80,7   80,5   79,2   76,4   47,7
         isiskolinimo
         apyvartumas
14     Viso turto        80,1   75,5   78,8   71,6   36,3
         apyvartumas

Rodikliai                ukio saku bendras lyginamasis
                         svoris pagal pridetine verte
                         (proc.), kai

Eil.   Aprasymas         rodiklio reiksmes grandininis
Nr.                      padidejimo tempas buvo neigiamas

                         2007   2008   2009   2010   2011

1      Imoniu skaicius   11,9   9,4    18,9   18,9   21,7
2      pajamos is        3,4    19,3   96,5   28,5   13,2
         pardavimo
3      Samdomu           13,8   37,3   94,2   77,6   30,4
         darbuotoju
         skaicius
4      Vidutinis DU      0,3    0,0    83,9   70,7   35,1
5      Bendrasis         29,4   79,4   57,4   52,0   79,0
         pelningumas
6      Grynasis          33,7   92,3   77,4   9,5    14,1
         pelningumas
7      Turto             48,0   93,8   78,7   14,9   16,2
         pelningumas
8      Nuosavo           37,4   90,2   78,9   12,1   17,2
         kapitalo
         pelningumas
9      Einamojo          49,8   61,3   51,8   27,9   18,6
         likvidumo
         koeficientas
10     Kritinio          40,8   54,9   36,0   28,5   38,8
         likvidumo
         koeficientas
11     Bendrojo mokumo   55,2   64,6   17,8   29,0   10,9
         koeficientas
12     Isiskolinimo      49,5   59,3   17,0   25,1   9,6
         koeficientas
13     Debitorinio       80,7   55,7   64,9   27,0   18,1
         isiskolinimo
         apyvartumas
14     Viso turto        80,1   60,3   86,0   17,0   12,3
         apyvartumas

Table 4. A summary table of a complex comparative analysis of
the impact of the economic crisis on Lithuanian industries

4 lentele. Ekonomines krizes poveikio Lietuvos ukio sakoms
kompleksines lyginamosios analizes suvestine (sudaryta autoriaus)

Ukio sakos              Analizuotu rodikliu skaicius (is
                                   14), kuriu:

                        reiksmes nesieke baziniu 2006 m.
                                    reiksmiu

                        2007   2008   2009   2010   2011

1                        2      3      4      5      6

A02 Miskininkyste ir     4      11     10     6      6
medienos ruosa

A03 Zvejyba ir           5      6      5      9      8
akvakultura

B06 Zalios naftos ir     11     8      8      10     9
gamtiniu duju gavyba

B08 Kita kasyba ir       3      7      12     12     11
karjeru
eksploatavimas

C10 Maisto produktu      3      8      1      2      2
gamyba

C11 Gerimu gamyba        8      10     10     11     11

C13 Tekstiles            9      11     11     9      3
gaminiu gamyba

C14 Drabuziu             11     10     11     9      4
siuvimas (gamyba)

C15 Odos ir odos         8      7      8      8      9
dirbiniu gamyba

C16 Medienos bei         11     12     13     11     6
medienos ir
kamstienos gaminiu,
isskyrus baldus,
gamyba; gaminiu is
siaudu ir pynimo
medziagu gamyba

C17 Popieriaus ir        9      10     9      6      4
popieriaus gaminiu
gamyba

C18 Spausdinimas ir      11     9      12     12     8
irasytu laikmenu
tirazavimas

C20 Chemikalu ir         6      6      5      3      3
chemijos produktu
gamyba

C21 Pagrindiniu          2      7      4      3      3
vaistu pramones
gaminiu ir
farmaciniu preparatu
gamyba

C22 Guminiu ir           6      8      9      9      6
plastikiniu gaminiu
gamyba

C23 Kitu nemetalo        5      9      10     10     10
mineraliniu produktu
gamyba

C24 pagrindiniu          9      8      10     10     10
metalu gamyba

C25 Metalo gaminiu,      6      7      7      9      5
isskyrus masinas ir
irenginius, gamyba

C26 Kompiuteriniu,       8      6      7      6      6
elektroniniu ir
optiniu gaminiu
gamyba

C27 Elektros irangos     7      5      7      6      2
gamyba

C28 Niekur kitur         7      5      7      7      6
nepriskirtu masinu
ir irangos gamyba

C29 Varikliniu           12     8      9      9      9
transporto
priemoniu, priekabu
ir puspriekabiu
gamyba

C30 Kitu transporto      3      5      4      3      6
priemoniu ir irangos
gamyba

C31 Baldu gamyba         1      5      5      3      3

C32 Kita gamyba          10     9      6      7      8

C33 Masinu ir            9      8      10     9      11
irangos remontas ir
irengimas

D35 Elektros, duju,      4      9      7      7      8
garo tiekimas ir oro
kondicionavimas

E36 Vandens              10     9      9      7      7
surinkimas, valymas
ir tiekimas

E38 Atlieku              8      8      6      3      3
surinkimas,
tvarkymas ir
salinimas; medziagu
atgavimas

F41 Pastatu statyba      8      8      13     13     9

F42 Inzineriniu          7      6      8      7      11
statiniu statyba

F43 Specializuota        4      8      12     10     8
statybos veikla

G45 Varikliniu           10     9      8      8      7
transporto priemoniu
ir motociklu
didmenine ir
mazmenine prekyba
bei remontas

G46 Didmenine            2      5      7      7      5
prekyba, isskyrus
prekyba variklinemis
transporto
priemonemis ir
motociklais

G47 Mazmenine            2      7      10     11     7
prekyba, isskyrus
varikliniu
transporto priemoniu
ir motociklu prekyba

H49 Sausumos             8      10     10     7      3
transportas ir
transportavimas
vamzdynais

H50 Vandens              6      8      11     11     11
transportas

H51 Oro transportas      7      7      8      10     8

H52 Sandeliavimas ir     5      6      9      5      1
transportui budingu
paslaugu veikla

H53 Pasto ir             9      10     9      10     6
pasiuntiniu
(kurjeriu) veikla

I55 Apgyvendinimo        9      8      11     12     9
veikla

I56 Maitinimo ir         8      9      10     9      3
gerimu teikimo
veikla

J58 Leidybine veikla     7      10     9      9      9

J59 Kino filmu,          7      5      12     7      6
vaizdo filmu ir
televizijos programu
gamyba, garso
irasymo ir muzikos
irasu leidybos
veikla

J60 Programu             3      3      10     10     10
rengimas ir
transliavimas

J61 Telekomunikacijos    9      10     11     11     12

J62 Kompiuteriu          2      4      7      5      5
programavimo,
konsultacine ir
susijusi veikla

J63 Informaciniu         5      6      7      10     9
paslaugu veikla

L68 Nekilnojamojo        8      10     10     10     8
turto operacijos

M69 Teisine ir           8      9      7      8      5
apskaitos veikla

M70 Pagrindiniu          3      4      6      5      4
buveiniu veikla;
konsultacine valdymo
veikla

M71 Architekturos ir     2      5      6      7      7
inzinerijos veikla;
techninis tikrinimas
ir analize

M72 Moksliniai           3      5      5      6      11
tyrimai ir taikomoji
veikla

M73 Reklama ir           3      7      9      10     6
rinkos tyrimas

M74 Kita profesine,      6      2      5      5      2
moksline ir technine
veikla

M75 Veterinarine         5      4      6      5      3
veikla

N77 Nuoma ir             2      4      8      10     6
isperkamoji nuoma

N78 Idarbinimo           5      6      4      4      4
veikla

N79 Kelioniu             9      8      8      7      8
agenturu, ekskursiju
organizatoriu,
isankstinio uzsakymo
paslaugu ir susijusi
veikla

N80 Apsaugos ir          5      8      6      6      8
tyrimo veikla

N81 pastatu              1      3      8      6      5
aptarnavimas ir
krastovaizdzio
tvarkymas

N82 Administracine       6      9      9      7      6
veikla, istaigu ir
kitu verslo imoniu
aptarnavimo veikla

P85 Svietimas            4      7      7      7      5

Q86 Zmoniu sveikatos     1      1      3      2      1
prieziuros veikla

R90 Kurybine, menine     4      6      6      7      9
ir pramogu
organizavimo veikla

R93 Sportine veikla,     7      7      4      5      8
pramogu ir poilsio
organizavimo veikla

S95 Kompiuteriu ir       4      6      8      8      10
asmeniniu bei namu
ukio reikmenu
taisymas

S96 Kita asmenu          7      6      7      9      7
aptarnavimo veikla

Ukio sakos              Analizuotu rodikliu skaicius (is
                                   14), kuriu:

                         reiksmiu grandininis padidejimo
                             tempas  buvo neigiamas

                        2007   2008   2009   2010   2011

1                        7      8      9      10     11

A02 Miskininkyste ir     4      12     8      1      3
medienos ruosa

A03 Zvejyba ir           5      7      7      13     4
akvakultura

B06 Zalios naftos ir     11     4      7      8      6
gamtiniu duju gavyba

B08 Kita kasyba ir       3      11     12     6      1
karjeru
eksploatavimas

C10 Maisto produktu      3      8      4      8      4
gamyba

C11 Gerimu gamyba        8      8      8      10     6

C13 Tekstiles            9      10     4      1      3
gaminiu gamyba

C14 Drabuziu             11     8      8      3      3
siuvimas (gamyba)

C15 Odos ir odos         8      4      9      6      8
dirbiniu gamyba

C16 Medienos bei         11     12     6      3      1
medienos ir
kamstienos gaminiu,
isskyrus baldus,
gamyba; gaminiu is
siaudu ir pynimo
medziagu gamyba

C17 Popieriaus ir        9      11     6      2      5
popieriaus gaminiu
gamyba

C18 Spausdinimas ir      11     7      13     2      3
irasytu laikmenu
tirazavimas

C20 Chemikalu ir         6      4      9      3      2
chemijos produktu
gamyba

C21 Pagrindiniu          2      11     6      1      10
vaistu pramones
gaminiu ir
farmaciniu preparatu
gamyba

C22 Guminiu ir           6      8      9      5      3
plastikiniu gaminiu
gamyba

C23 Kitu nemetalo        5      10     12     6      0
mineraliniu produktu
gamyba

C24 pagrindiniu          9      3      12     7      4
metalu gamyba

C25 Metalo gaminiu,      6      8      8      8      2
isskyrus masinas ir
irenginius, gamyba

C26 Kompiuteriniu,       5      2      9      4      7
elektroniniu ir
optiniu gaminiu
gamyba

C27 Elektros irangos     7      5      11     1      1
gamyba

C28 Niekur kitur         7      5      8      3      4
nepriskirtu masinu
ir irangos gamyba

C29 Varikliniu           12     7      9      6      4
transporto
priemoniu, priekabu
ir puspriekabiu
gamyba

C30 Kitu transporto      3      6      6      2      11
priemoniu ir irangos
gamyba

C31 Baldu gamyba         1      6      4      3      3

C32 Kita gamyba          10     4      9      6      6

C33 Masinu ir            9      6      7      5      6
irangos remontas ir
irengimas

D35 Elektros, duju,      4      9      6      6      11
garo tiekimas ir oro
kondicionavimas

E36 Vandens              7      10     6      4      8
surinkimas, valymas
ir tiekimas

E38 Atlieku              8      3      8      3      7
surinkimas,
tvarkymas ir
salinimas; medziagu
atgavimas

F41 Pastatu statyba      8      12     13     6      1

F42 Inzineriniu          7      4      9      3      10
statiniu statyba

F43 Specializuota        4      7      14     5      1
statybos veikla

G45 Varikliniu           10     8      9      3      2
transporto priemoniu
ir motociklu
didmenine ir
mazmenine prekyba
bei remontas

G46 Didmenine            2      6      10     3      3
prekyba, isskyrus
prekyba variklinemis
transporto
priemonemis ir
motociklais

G47 Mazmenine            2      8      10     5      2
prekyba, isskyrus
varikliniu
transporto priemoniu
ir motociklu prekyba

H49 Sausumos             8      9      9      1      2
transportas ir
transportavimas
vamzdynais

H50 Vandens              6      11     9      9      11
transportas

H51 Oro transportas      4      8      7      8      6

H52 Sandeliavimas ir     5      9      11     2      1
transportui budingu
paslaugu veikla

H53 Pasto ir             9      8      13     8      2
pasiuntiniu
(kurjeriu) veikla

I55 Apgyvendinimo        9      7      12     8      4
veikla

I56 Maitinimo ir         8      10     11     8      0
gerimu teikimo
veikla

J58 Leidybine veikla     7      10     9      7      8

J59 Kino filmu,          7      7      13     2      5
vaizdo filmu ir
televizijos programu
gamyba, garso
irasymo ir muzikos
irasu leidybos
veikla

J60 Programu             3      5      12     5      10
rengimas ir
transliavimas

J61 Telekomunikacijos    9      10     6      9      9

J62 Kompiuteriu          2      7      12     0      2
programavimo,
konsultacine ir
susijusi veikla

J63 Informaciniu         5      8      7      6      5
paslaugu veikla

L68 Nekilnojamojo        8      10     12     6      0
turto operacijos

M69 Teisine ir           8      7      9      7      1
apskaitos veikla

M70 Pagrindiniu          3      6      8      6      3
buveiniu veikla;
konsultacine valdymo
veikla

M71 Architekturos ir     2      5      9      4      3
inzinerijos veikla;
techninis tikrinimas
ir analize

M72 Moksliniai           3      5      12     6      13
tyrimai ir taikomoji
veikla

M73 Reklama ir           3      7      10     7      2
rinkos tyrimas

M74 Kita profesine,      6      3      8      5      5
moksline ir technine
veikla

M75 Veterinarine         5      4      9      3      8
veikla

N77 Nuoma ir             2      6      12     7      2
isperkamoji nuoma

N78 Idarbinimo           5      7      5      4      5
veikla

N79 Kelioniu             9      7      4      6      5
agenturu, ekskursiju
organizatoriu,
isankstinio uzsakymo
paslaugu ir susijusi
veikla

N80 Apsaugos ir          5      6      9      11     8
tyrimo veikla

N81 pastatu              1      8      8      7      3
aptarnavimas ir
krastovaizdzio
tvarkymas

N82 Administracine       6      9      10     2      5
veikla, istaigu ir
kitu verslo imoniu
aptarnavimo veikla

P85 Svietimas            4      8      6      5      5

Q86 Zmoniu sveikatos     1      5      6      1      2
prieziuros veikla

R90 Kurybine, menine     4      7      11     5      7
ir pramogu
organizavimo veikla

R93 Sportine veikla,     10     4      10     2      12
pramogu ir poilsio
organizavimo veikla

S95 Kompiuteriu ir       4      6      8      5      8
asmeniniu bei namu
ukio reikmenu
taisymas

S96 Kita asmenu          7      2      13     9      4
aptarnavimo veikla