Aspects of intellectual capital evaluation/Intelektinio kapitalo vertinimo aspektai.

Stankeviciene, Asta ; Liucvaitiene, Ausra

1. Ivadas

Siandieniu visapusisku pokyciu kontekste itin daug demesio skiriama atsakingo verslo formavimui ir organizavimui. Sis procesas apima ne tik standartizuotus technini ir technologini produkcijos gamybos aspektus, bet ir naujausius, suteikiancius galimybe panaudoti individualizuotus, netradicinius sprendimus, metodus. Analizuojant sias galimybes, ypatingas demesys skiriamas intelektinio kapitalo potencialo naudojimui. Analizuojant moksline literatura, galima daryti prielaida, kad daugelis autoriu intelektinio kapitalo naudojimo svarba sieja tiesioginiu poveikiu gaminamu prekiu ir paslaugu kokybei bei ukio funkcionavimo efektyvumu. Taciau siame tyrimu etape susiduriama su bene svarbiausia problema--intelektinio kapitalo definiciju gausa ir apibrezties sunkumais. Tenka pazymeti, kad analizuojant intelektinio kapitalo definicijos interpretavima, esminiu tampa jo matavimo ir vertinimo aspektas. Tokiu atveju, isanalizavus intelektinio kapitalo definicijos turini ir apsibrezus jo matavimo parametrus, formuluojama dar viena problema--kuri vertinimo modeli ar metoda tikslingiausia pasirinkti? Siuo klausimu taip pat nera bendros nuomones. Bene daugiausia diskusiju mokslineje literaturoje pateikiama ju atzvilgiu, nes itin aktualus ne ismatuojamumo principas, o gautu rezultatu ivertinimo galimybes ir ju pritaikomumas praktineje imoniu veikloje. Ismatuojamumo principu ir praktinio pritaikomumo klausimai nagrinejami bene kiekvienoje mokslineje publikacijoje, taciau unifikuoto intelektinio kapitalo matavimo, vertinimo bei rezultatu pritaikomumo praktineje imoniu veikloje modelio nera pateikta. Kita vertus, kyla dar vienas klausimas--ar tikslingas/naudingas unifikuotas intelektinio kapitalo matavimo ir vertinimo modelis? Kiekviena veiklos sritis, kiekviena joje veikianti imone yra skirtinga tiek savo struktura, organizacine kultura, valdymo metodais, rinkodaros pozicija ir pan. Tokiu atveju tikslingiausia butu bendru matavimo, vertinimo ir praktinio pritaikomumo principiniu schemu sudarymas bei galimu alternatyvu pateikimas. Kadangi Lietuvoje intelektinio kapitalo tyrimai pradeti gana neseniai, galima daryti prielaida, kad sio rodiklio tiek matavimo, tiek vertinimo galimybes imonese islieka aktualios. Sio straipsnio tikslas--nustatyti intelektinio kapitalo vertinimo galimybes atskirose imonese. Tyrimo objektas--Lietuvos paslaugu sektoriaus imones. Tyrimo metodai--mokslines literaturos sistemine, lyginamoji, logine analize, ekspertinis metodas.

2. Intelektinio kapitalo definicijos interpretavimas

Ekonomineje praktikoje, analizuojant kapitala kaip gamybos veiksni, tikslinga isskirti tradicines kapitalo rusis, tokias kaip fizinis ir finansinis kapitalas, dabartines ekonomikos salygomis susiformavusia intelektinio kapitalo rusi bei besiformuojancia nauja kapitalo rusi--socialini kapitala. Intelektinio kapitalo savoka sietina su verslumu. Tiek versluma, tiek intelektini kapitala formuoja ekonominio subjekto, t. y. zmogaus, protines veiklos pastangos. Si teigini gali iliustruoti sis pavyzdys: ekonominis subjektas savo ekonomine veikla realizuoja prekiaudamas birzoje (verslumas), pasitelkes savo protines galias, patirti, issimokslinima, priima sprendima isigyti ateities sandori, t. y. numatyti ateiti (intelektinio kapitalo naudojimas). Susikloscius tam tikroms aplinkybems ir nerealizavus ateities sandorio, jis pardavimo atveju tampa finansiniu kapitalu. Tad galima daryti prielaida, kad minetos kapitalo rusys, atsizvelgiant i priimamus sprendimus ir konkrecios veiklos formas, tarpusavyje siejasi. Mokslineje literaturoje pateikiama ivairiu kapitalo apibudinimu ir klasifikaciju. Intelektinio kapitalo apibudinimas taip pat nera isimtis.

Intelektinio kapitalo definicijos formavimas yra iki siu dienu besitesiantis procesas. Pagrindine intelektinio kapitalo savoka buvo suformuluota 1990 m. Kaip jau buvo mineta, si kapitalo rusis neatsiejama nuo tradiciniu rusiu, isskiriant tam tikras, dazniausiai nematerialiajam turtui budingas, savybes (13-asis apskaitos standartas "Nematerialusis turtas") (1).

Analizuojant intelektinio kapitalo definicija, tikslinga isskirti keleta autoriu grupiu, kurie apibrezdami formuluoja skirtingus aspektus (1 lentele). Pateikti intelektinio kapitalo definicijos variantai patvirtina vyraujancia nuostata, kad bendro apibudinimo nera, o pateiktu apibudinimu datos liudija apie besitesiancias diskusijas siuo klausimu. Apibendrinant pateiktas savokas, galima daryti prielaida, kad intelektinio kapitalo apibudinimas galetu buti toks: idejos, zinios, ziniu keitimosi procesai bei sukurti produktai, didinantys turto verte.

Daznai mokslineje literaturoje, nagrinejant ivairius su kapitalu susijusius klausimus, akcentuojamas kapitalo valdymas. Nagrinejant intelektinio kapitalo valdymo aspektus, pazymetina, kad daugelis autoriu formuoja nuostata, jog intelektinio kapitalo pletojimas, vystymas ir skatinimas yra svarbus veiksnys kurti organizacijos gerove (Pabedinskaite, Znakovaite 2010). Intelektinio kapitalo valdymas imoneje tikslingas jam atnaujinti ir padidinti. Griztant prie minetu intelektinio kapitalo ir nematerialiojo turto sasaju, galima teigti, kad jo valdymas gali buti aktyvus ir vykdomas skirtingais budais. Isskiriami sie valdymo budai: intelektine nauda gaunama naudojantis zmogiskaisiais istekliais arba pasitelkiant intelektines nuosavybes valdyma, intelektines naudos vadyba bei intelektinio kapitalo valdyma.

Kitas svarbus ir daug demesio atimantis intelektinio kapitalo analizes aspektas--struktura. Mokslineje literaturoje pateikiamuose pavyzdziuose daznai nagrinejamo objekto struktura ivardijama kaip lemianti matavimo ir vertinimo galimybes. Vieni autoriai (Stewart 1997; Brooking et al. 1998; Bontis 1998; Legenzova, Scetko 2001) teigia, kad intelektini kapitala sudaro darbuotojai, strukturinis ir vartotojo kapitalas. Kitu autoriu (Edvinsson, Malone 1997; Roos, G., Roos, J. 1997; pabedinskaite, Znakovaite 2010) nuomone, vartotoju kapitalas priskiriamas santykiu kapitalui, kuris apima svarbius rysius su tiekejais.

Dazniausia mokslineje literaturoje pateikiamas sis intelektinio kapitalo suskirstymas: zmogiskasis, strukturinis ir santykiu arba vartotoju kapitalas. Analizuojant minetus strukturos elementus, tikslinga isskirti keleta saltiniu. Remiantis pabedinskaite ir Znakovaite (2010) pateiktas intelektinio kapitalo skirstymas (2 lentele).

Pagal lenteleje pateikta struktura autores siulo si atskiru elementu detalizavima: zmogiskaji kapitala sudaro darbuotoju zinios, igudziai, poziuris, motyvacija, lankstumas, patirtis, darbo efektyvumas, lojalumas, kompetencija ir kt. Atitinkamai strukturini kapitala sudaro: imoniu strategija, organizacine kultura, kokybes valdymas, vadovavimo strukturos, duomenu bazes, imones prestizas ir kt. Santykiu (rysiu) kapitalas apima santykius su klientais, partneriais, investuotojais, tiekejais (pabedinskaite, Znakovaite 2010). IFAC tyrimu rezultatai leidzia daryti prielaida, kad intelektinis kapitalas apima zmogiskaji, tarpusavio rysiu (vartotoju), organizacini (strukturini) kapitala (3 lentele).

Lyginant pateiktas intelektinio kapitalo strukturas, atkreiptinas demesys i organizacinio (strukturinio) kapitalo elementus. IFAC pateiktame skirstyme aiskiai atskirta intelektine nuosavybe ir intelektinis turtas. Tokia variacija galima sieti su atskiru autoriu siuloma nematerialiojo turto savoka intelektinio kapitalo definicijoje. Apibendrinant galima teigti, intelektinio kapitalo struktura tiesiogiai susijusi su definicija, kuri dominuoja tyrejo nuostatose.

3. Intelektinio kapitalo matavimo rodikliai ir vertinimo modeliai

Straipsnyje buvo mineta, kad intelektinis kapitalas tiesiogiai siejasi su kitomis kapitalo rusimis. Tokiu atveju naturaliai susiformuoja galimybe intelektinio kapitalo vertinimui naudoti materialuji turta (ji galima kiekybiskai paprasciau nei intelektini). Panasi pozicija issakyta palumickaites ir Matuzeviciutes (2007), kuriu nuomone, isgrynintos informacijos apie intelektini kapitala nera, todel tenka pasikliauti informacija apie materialuji turta. Kai kuriu autoriu nuomone (Bontis 1998; Roos, G., Roos, J. 1997; Youndt et al. 2004), intelektinio kapitalo matavimas ir vertinamas yra svarbiau nei materialusis turtas, taciau be jo kiekybiskai beveik neimanoma vertinti intelektinio kapitalo. Apzvelgus atliktus intelektinio kapitalo tyrimus ir pateiktus ju rezultatus mokslineje literaturoje, tenka pripazinti, kad taikomi kokybiniai metodai, todel apsiribojama atskiromis izvalgomis ar fragmentais. Del to kyla klausimas--kaip suprantama intelektinio kapitalo verte ir kas ja formuoja? Dazniausiai organizacijos intelektinio kapitalo verte suprantama kaip skirtumas tarp jos rinkos ir fizinio kapitalo balansines vertes (palumickaite, Matuzeviciute 2007).

Palumickaite ir Matuzeviciute (2007) pazymi, kad didziausias issukis tyrejams--irodyti, kad intelektinis kapitalas kuria verte. Tradiciskai finansinese ataskaitose atsispindi tik intelektine nuosavybe, tokia kaip patentai ar prekes zenklas. Taciau tai, kas is tikruju vertinama kaip intelektinis imones kapitalas, finansines ataskaitos neatspindi. Sios autores ivardija svarbiausias sudetingo ismatuojamumo priezastis:

--istorines (apskaitos taisykles parengtos taip, kad ivertintu tik materialuji turta--vertybes, kurios buvo svarbios atspindint imones bukle pramoniniu laikotarpiu);

--nematerialusis turtas sunkiai ismatuojamas (pvz., kurybiskumas yra ideju kurimo proceso pagrindas, taciau tai yra visiskai nenuspejamas procesas su nenuspejamomis pasekmemis);

--isskirtine IK "prigimtis" (kas yra vertinga vienoje organizacijoje, kitoje--visiskai nereiksminga. Todel atsirado be galo daug IK vertinimo sistemu, kurios apsunkino lyginamaja organizaciju ir sektoriu analize);

--IK gali tureti dvi dimensijas (mokslineje literaturoje nurodomas skirtumas tarp nematerialiu istekliu ir nematerialios veiklos, todel IK gali buti vertinamas statiskai ar dinamiskai) (palumickaite, Matuzeviciute 2007).

Mokslineje literaturoje pateikiami dvieju tipu modeliai: intelektinio kapitalo matavimo modeliai (rodikliai) ir intelektinio kapitalo vertinimo modeliai. Abieju tipu modeliai susije. Vienu tikslas--ismatuoti (matavimo modeliu), kitu--ivertinti (vertinimo modeliai) atskirus intelektinio kapitalo aspektus. Esminis skirtumas tarp siu modeliu tas, kad matavimo modeliai apima konkretesnius rodiklius arba ju grupes, kuriu tikslas--tik ismatuoti. Atitinkamai vertinimo modeliai siekia ne tik ismatuoti, bet ir ivertinti, kokia nauda organizacijai ar visuomenei is intelektinio kapitalo. Siekiant nustatyti galimus intelektinio kapitalo matavimo ir vertinimo principus, tikslinga isanalizuoti atskiru autoriu siulomus modelius bei atskirus budus. Intelektinio kapitalo matavimo modeliu ir budu esminiai aspektai pateikti 4 lenteleje.

Analizuojant lenteleje pateikta informacija, butina ivardyti pagrindinius skirtumus tarp kiekvieno komponento matavimo kito atzvilgiu ir finansinio matavimo aspektu. pirmasis matavimo budas atspindi skirtinga reiksme ir nauda kiekvieno atlikto matavimo skirtingais organizacijos lygmenimis. Antrasis matavimo budas matuoja intelektinio kapitalo verte finansiniu aspektu organizacijoje, neisskiriant atskiru komponentu. Juolab kad matavimai, isreiksti finansiniu aspektu, sukelia sinergijos efekta intelektinio kapitalo pelne ir tokiu budu suteikia informacija apie intelektinio kapitalo progresa ir vertes augima (Luthy 1998).

Mokslineje literaturoje daugiausia analizuojamas ir pritaikomumo poziuriu vertinamas Edvison/Malone modelis (pagristas Skandia "Navigator" matavimo budais (1 pav.) bei Stewart modelis (pagristas trimis pagrindiniais intelektinio kapitalo principais).

Remiantis Edvisson ir Malone (1997), intelektinis kapitalas apima:

--zmogiskaji kapitala;

--strukturini kapitala (organizacinis kapitalas, procesinis kapitalas, inovacinis kapitalas);

--vartotoju (klientu) kapitala.

Akivaizdu, kad sie elementai atsispindi ir Skandia "Navigator" sudarytame intelektinio kapitalo matavimo modelyje.

[FIGURE 1 OMITTED]

[FIGURE 2 OMITTED]

Nors kai kurie autoriai (Roos, G., Roos, J. 1997; Bontis 1998) teigia, jog intelektinio kapitalo vertinimas ir matavimas yra svarbiau nei materialusis turtas, taciau be jo neimanoma vertinti intelektinio kapitalo. Tokia prielaida susiformuoja todel, kad egzistuoja tiesioginiai rysiai tarp visu kapitalo rusiu, naudojamu imones veikloje. Si schema gali buti taikoma atliekant tyrimus ir Lietuvos imonese, taciau transformacija butu isskirtus pagrindinius faktorius ivardyti kaip kapitala, t. y. zmogiskasis, organizacinis (strukturinis) ir tarpusavio rysiu (vartotoju) kapitalas (2 pav.)

Analizuojant finansiniu aspektu intelektinio kapitalo matavimo galimybes, daugiausia demesio skiriama Stewart (1997) siulomam modeliui, pagristam trimis pagrindiniais intelektinio kapitalo principais. Pirmasis principas sudaro salygas apytiksliai nustatyti imones materialiojo ir nematerialiojo turto verte. Minetas rodiklis rodo skirtuma tarp imones buhalterines ir rinkos vertes kuris traktuojamas kaip intelektinio kapitalo verte, kuri neatsispindi imones apskaitoje. Antrasis matavimo principas--Tobin's q. Taciau Tobin's q pateiktu metodu matuojant intelektini kapitala vietoj apskaitytos materialiojo turto vertes matuoti naudojamos materialiojo kapitalo islaidos. Treciasis Stewart isskirtas intelektinio kapitalo matavimo principas--apskaiciuoto nematerialiojo turto principas.

Mokslineje literaturoje is kitu pateiktu matavimo modeliu, placiau taikomas Erikson komunikatoriaus modelis. Jis apima penkis indikatorius (inovacijos, darbuotojai, procesai, vartotojai ir finansai), kai atsizvelgus i ju savybes, visi veiksmai derinami su organizacijos strategija. Remiantis Erikson modeliu, gamybos procese gauto produkto tikslai butu: organizacija, siekianti savo vizijos, kai pirmenybe suteikiama veiksmams, susijusiems su organizacijos strategija; strategija, susijusi su indikatoriais ir veiksmais; praeities, dabarties ir ateities veiklai skiriama vienodai demesio; pusiausvyra tarp trumpalaikiu rezultatu ir ilgalaikes strategijos; galimybe ivertinti ir greitai pakeisti organizacijos strategija, tuo pat metu keiciantis verslo salygoms; galimybe valdyti, matuoti ir vertinti busimas vertes. Atliekamu tyrimu pasirinktoje srityje nuoseklumas skatina ne tik matavimo parametru nustatyma ir parinkima, bet ir gautu rezultatu vertinima. Tokiu budu susiformuoja kita intelektinio kapitalo tyreju grupe, siulanti galimus intelektinio kapitalo vertinimo modelius ir budus (5 lentele).

Intelektinio kapitalo vertinimo modeliai klasifikuojami pagal finansini ir nefinansini aspekta. Apibendrinant pateikta informacija, galima teigti, jog kiekvienas is pateiktu modeliu gali buti naudojamas intelektiniam kapitalui vertinti, taciau tik eliminavus tam tikrus trukumus. Nagrinejant vertinimo modelius nefinansiniu poziuriu, tikslinga atkreipti demesi i tai, kad Micigano modeliu neimanoma ivertinti tikslios darbuotoju vertes, taciau ivertinami organizacinio klimato pokyciai. Atitinkamai Flamholz modelyje salygine individo verte apibreziama kaip esama ir busima individo verte per visa galima (tiketina) jo buvimo organizacijoje laika. Flamholz modelis taikymas efektyvus tik buhalteriniu ir finansiniu paslaugu sektoriuje (tai jau savaime yra apribojimas). Ogan pateiktas modelis apima tiek Micigano, tiek Flamholz modeliu savybes. Taciau pazymetina, kad orientuojamasi i finansinius imones rezultatus, kurie yra realiai ismatuojami (nors modelis priskirtas nefinansiniu vertinimo modeliu grupei).

Naturalu, kad pagal nefinansini poziuri susiformavo intelektinio kapitalo vertinimo modeliai finansiniu poziuriu. papildomu islaidu modelio naudojima riboja tokie parametrai, kaip esamos darbo vietos nekeitimo laiko vertinimas, taip pat tokios pat darbo kokybes uztikrinimas, pakeitus darbo vieta. Pagrindinis galimu islaidu modelio trukumas--nevertinama galimybe priimti naujus darbuotojus. Taip yra todel, kad galimos islaidos suprantamos kaip pelno sumazejimas del darbuotojo atliekamo kitos paskirties darbo arba darbuotojo paruosimo naujai atliekamai funkcijai. Dinaminis darbuotoju vertinimo modelis apima atskiru darbuotoju ir darbuotoju grupes organizacijoje vertinima. Atskiru darbuotoju verte gali buti nustatoma tiesiogiai, taciau to negalima padaryti su darbuotoju grupe. Todel grupes ivertinimas--netiesioginis, kaip koreguotos atskiru darbuotoju vertes. Isigijimu vertes modelis orientuojasi i imones galimu islaidu (dalis prarasto pelno, atsiradusio del pasirinktos alternatyvos) ir darbuotojo galimo islaidu (investicijos i darbuotojo ziniu igijima, adaptacija) analize ir lyginima.

Lietuvoje intelektinio kapitalo reiksme, struktura ir svarba pradeta aktyviau analizuoti tik pastaruoju metu. Pagrindiniai autoriai, nagrineje minetus aspektus (Mikuleniene, Jucevicius 2000; Legenzova, Scetko 2001; Mikuleniene 2004; Ramanauskiene 2005; Anskaitis et al. 2006; palumickaite, Matuzeviciute 2007; Karaleviciene, Matuzeviciute 2008; Uziene, Staliuniene 2009; pabedinskaite, Znakovaite 2010; Atkociuniene 2009 ir kt.) pastebi, kad savoka dar yra nuolatiniu diskusiju objektas, o intelektinio kapitalo apskaita organizaciniu poziuriu yra specifine ir unikali konkrecioje imoneje.

Lietuvoje intelektinio kapitalo tyrimai gana fragmentiski, apimantys atskirus sektorius. Pagrindiniai paminetini tyrimai sioje srityje:

--Mikulenienes (2004) disertacijoje pateikti ziniu organizacijos X (atvejo analizes) intelektinio kapitalo vertinimo rezultatai;

--Palumickaites ir Matuzeviciutes (2007) atliktas Lietuvos keturiu ekonominiu veiklos sektoriu (maisto, tekstiles, informaciniu paslaugu ir rysiu bei statybos pramones) imoniu intelektinio kapitalo lygio vertinimas. Autores nustate, kad auksciausias intelektinio kapitalo lygis yra statybos ir informaciniu paslaugu imonese, zemiausias--tekstiles pramones imonese, taciau ne vienoje is tirtu imoniu intelektinio kapitalo lygis nebuvo laikomas aukstu;

--Pabedinskaites ir Znakovaites (2010) atliktas transporto sektoriaus imoniu intelektinio kapitalo lygio vertinimas ir kiti. Autores nustate, kad siame sektoriuje turto pelningumo rodikli veikia zmogiskasis ir organizacinis (strukturinis) kapitalas, o tarpusavio rysiu (santykiu) kapitalo itaka siam rodikliui mazesne.

Siekiant ivertinti, kiek siulomi modeliai tinka tirti konkrecias organizacijas, praktiskiausias palumickaites, Matuzeviciutes (2007) pateiktas intelektinio kapitalo matavimo modelis, kuriame siuloma ideja rengti intelektinio kapitalo ataskaitas. Konstatuojama, kad tikslinga pristatyti ne finansinius elementus (darbuotoju, vartotoju pasitenkinimas, laikas, kokybe ir kt.), o straipsnius, kurie turetu buti itraukiami i finansines imoniu ataskaitas, taciau kuriu pagrindas nera finansine informacija (rinkos dalis, islaidos darbuotoju mokymui vienam darbuotojui, marketingo islaidos vienam vartotojui, IT investicijos vienam kompiuteriui ir kt.).

Apibendrinant galima teigti, kad:

--nera universalaus modelio, kuris padetu ivertinti intelektinio kapitalo kuriama verte;

--intelektinio kapitalo apskaita organizaciniu poziuriu yra specifine ir unikali konkrecioje imoneje.

Remiantis atlikta mokslines literaturos analize ir konkreciais intelektinio kapitalo vertinimo tyrimais tiek Lietuvoje, tiek uzsienio salyse, tikslinga sudaryti viena is galimu intelektinio kapitalo vertinimo schemu (3 pav.).

Schema apima Edvison/Malone (pagal Skandia "Navigator" modeli) ir Erikson intelektinio kapitalo matavimo modeli, detalizuojant kiekviena sudedamaja dali atskiru kriterijumi, kuris apima intelektinio kapitalo vertinimo schemos elementus.

Atsizvelgiant i pateiktus pagrindinius intelektinio kapitalo matavimo ir vertinimo modeliu rodiklius, tikslinga isskirti tuos, kurie geriausiai atspindetu kriterijus, taip pat butu ismatuojami. Zmogiskaji kapitala siuloma apibudinti darbuotoju rodikliu, organizacini kapitala--inovaciju ir procesu rodikliais. Atitinkamai tarpusavio rysiu kapitala apibudinant vartotoju, finansu ir komunikaciniu procesu rodikliais. Toki isdestymo nuosekluma lemia matuojamiems indikatoriams reikalingu rodikliu visuma ir gautinas efektas. Analizuojant darbuotojus, vertinami darbo trukmes, issilavinimo, kompetencijos atitikties pareigoms, aplinkos sukurimo kompetencijai islaikyti ir ugdyti, mokymo ir issilavinimo islaidu rodikliai. Jie reikalingi darbuotoju lojalumo ir darbuotoju kompetencijos indeksams apskaiciuoti. Gaunamas efektas leidzia atskleisti darbuotoju pasitenkinima ir lojaluma imonei. Atitinkamai nagrinejant inovacijas imoneje, vertinami imones zenklai, prekes zenklai, patentai, licencijos, francizes, autoriu teises, prekybos paslaptys. Sie rodikliai reikalingi inovaciju bei intelektines nuosavybes indeksams apskaiciuoti. Gautas efektas rodo vartotoju pasitenkinima, vartotoju lojaluma, vartotoju dalyvavima ilgalaikiuose procesuose, imones reputacija isorineje aplinkoje. Nagrinejant procesus imoneje, butina ivertinti investicijas i informacines technologijas, vidiniu ir isoriniu informaciniu technologiju vartotoju pasiskirstyma, investicijas i patalpas ir iranga, investicijas rinkos tyrimams ir pletrai, organizacijos internetini puslapi, intraneta organizacijoje, organizacijos kultura, valdymo procesus, imones reputacija (prestiza). Isvardyti rodikliai naudojami informacinio aprupinimo, intelektinio turto ir imones valdymo indeksams apskaiciuoti. Tokiu budu gautas efektas rodo kvalifikacija informaciniu technologiju srityje, licencines galimybes, darbo kokybe ir formuojama imones ivaizdi. Vertinant vartotojus, tikslinga analizuoti ilgalaikiu vartotoju skaiciu, rysiu su isorine aplinka intensyvuma, pajamu pasiskirstyma produktams ir rinkoms. Sie naudojami vartotoju lojalumo indeksui apskaiciuoti. Gautas efektas atskleis vartotoju pasitenkinima, vartotoju lojaluma ir vartotoju dalyvavima ilgalaikiuose procesuose imoneje. Analizuojant dar viena elementu grupe (t. y. finansus), reikalingi finansiniu santykiu su gyventojais, imonemis bei valstybinemis institucijomis rodikliai. Remiantis jais, skaiciuojamas tarpusavio rysiu indeksas, o gautas efektas atitinka vartotoju grupes efekta. Mokslineje literaturoje pateikiami ivairus vertinimo kriterijai. Orientuojantis i Lietuvoje atliktus intelektinio kapitalo vertinimo tyrimus, tikslinga isskirti pastaruosius kriterijus ir rodiklius. Praktineje straipsnio dalyje sia schema bus vadovaujamasi sudarant tyrimo instrumentariju ir analizuojant gautus rezultatus. Taciau pateiktas kriteriju ir rodikliu sarasas tikrai nera issamus, nepakankamai atspindi visus galimus rysius, todel nebutinai visos schemos dalys gali buti pritaikytos visu rusiu imonems. Pateikta intelektinio kapitalo schema gali buti tikslingai papildyta, atsizvelgiant i tiriamo objekto specifika.

[FIGURE 3 OMITTED]

4. Atvejo analize

Siekiant nustatyti intelektinio kapitalo vertinimo galimybes Lietuvos imonese, buvo atliktas tyrimas. Jis buvo vykdomas keletu etapu. Pirmame etape buvo nustatoma intelektinio kapitalo tyrimo paklausa ir galima struktura organizacijose. Antrame etape atliekama informaciniu paslaugu ir rysiu bei statybos paslaugu imoniu ekspertine apklausa. Tyrime naudojami matuojamieji rodikliai ir ju pletiniai buvo sudaryti remiantis atlikta mokslines literaturos analize bei tikslinami apklausiant ekspertus. Treciame etape adaptuojama sudaryta intelektinio kapitalo vertinimo schema, papildant ja matuojamaisiais indikatoriais, t. y. apskaiciuojant darbuotoju kompetenciju, darbuotoju lojalumo, intelektines nuosavybes, intelektinio turto, vartotoju lojalumo bei tarpusavio rysiu indeksus (4 pav.). Sudaryta schema leidzia nustatyti atskiru lygiu tarpusavio rysius, kurie sudaro prielaida vertinti ir analizuoti gautus rodiklius. Apskaiciuojami matuojamieji indikatoriai (2) ir pateikiamos isvados. Vertinant intelektini kapitala pasirinktose tirti imonese (3), buvo atliekama ekspertine apklausa. Ekspertai buvo visu lygiu imones vadovai. Atliekant sia apklausa taip pat buvo svarbu pagal tam tikra kriteriju derini prioritetiskai nustatyti matuojamuju indikatoriu pletiniu issidestyma, taip pat atlikti intelektinio kapitalo svarbos ir matavimo reiksmingumo imonese realios situacijos vertinima. Vertinant grupes indikatorius, laikomasi nuostatos, kad vienos indikatoriu grupes rodikliu suma negali buti didesne nei 1 (Tvaronaviciene et al. 2008; Simelyte 2011):

[m.summation over (i=1)] [x.sub.i] = 1, (1)

cia [x.sub.i]--itojo rodiklio svoris; m--veiksniu skaicius (matuojamo indikatoriaus pletiniu skaicius); i = 1, ..., n, kai n--matuojamu indikatoriu skaicius (siuo atveju sesi). Buvo taikomas tiesioginis nuomoniu reiksmingumo nustatymo budas, kai ekspertai vieneto dalimis nurodo kiekvieno rodiklio (siuo atveju matuojamo indikatoriaus pletiniu) svaruma nagrinejamo reiskinio (siuo atveju matuojamo indikatoriaus) atzvilgiu (Ginevicius, Gudaciauskas 2004). Rodikliai ivertinami taip, kad visu svoriu suma lygi vienetui (1 priedas). Priskyrus atskiram matuojamojo indikatoriaus rodikliui (pletiniui) svori ir apklausos metu gauta ivertinimo bala (esama matuojamojo indikatoriaus pletinio reiksme ekspertai vertino skaleje nuo 0 iki 10) indeksas apskaiciuojamas pagal formule:

[S.sub.j] = [m.summation over (i=1)] [x.sub.i][a.sub.ij], (2)

cia [S.sub.j]--j-ojo matuojamo indikatoriaus pletinio reiksme; [x.sub.i]--iojo rodiklio svoris; [a.sub.ij]--jojo matuojamojo indikatoriaus pletinio i-tojo rodiklio vertinimo balas.

Atlikus matematinius skaiciavimus (mazos imones), sudaryta rodikliu lentele (1 priedas). Apibendrinant pateiktus rezultatus, galima teigti, kad atskiru matuojamuju indikatoriu pletiniu reiksmes pasiskirsciusios gana ivairiai. Skaiciuojant darbuotoju motyvacijos indeksa (pagal vadovo ivertinima) svarbiausiais aspektais ivardijami issimokslinimas ir darbuotoju kompetencijos atitiktis uzimamoms pareigoms, darbuotoju lojalumo indeksas--darbuotoju pastovumas ir darbuotoju pasitenkinimas darbu, intelektines nuosavybes indekse svarbiausiais isskiriami imones zenklai, licencijos ir prekybos paslaptys.

Tarpusavio rysiu indekso reiksme lemia bendras ir ilgalaikiu klientu skaicius, analogiski aspektai ir nusako vartotoju lojalumo indekso reiksme. Atitinkamai intelektinio turto indekso reiksme labiausiai lemia valdymo procesas, komunikavimas organizacijos viduje, islaidos IT per metus imoneje ir kompiuterinis darbo vietu aprupinimas. Skirtumai, susiformave lyginant pateiktus ekspertinius matuojamuju indikatoriu pletiniu svorius ir vadovu vertinimo alternatyvas, galimi del imones dydzio, veiklos pobudzio ir galimybiu investuoti i intelektini kapitala. Analogiskai apskaiciuoti vidutines imones rezultatai pateikiami 2 priede. Apibendrinant lenteleje pateiktus rezultatus, galima teigti, kad skaiciuojant matuojamuju indikatoriu pletiniai vertinami kaip ir mazos imones rezultatai. Taciau bendru matuojamuju indikatoriu reiksmiu skirtumas rodo, kad vidutineje imoneje vertinama daugiau pletiniu kaip galimu alternatyvu, siekiant geriausio rezultato. Naudojant anksciau pateiktas formules (4), buvo skaiciuojamas bendras kiekvienos imones intelektinio kapitalo indeksas. Atlikus matematinius skaiciavimus, gauti rezultatai pateikti 6 lenteleje. Apibendrinant lenteleje pateiktus rezultatus, galima teigti, kad visu skaiciuotu matuojamuju indikatoriu reiksmes imonese kur kas skiriasi.

Pagrindine priezastimi galima ivardyti nepakankama demesi mazoje imoneje intelektinio kapitalo tyrimams ir ribotas galimybes investicijoms tiek i darbuotoja, tiek i informacines technologijas, tiek i pacias inovacijas imoneje bendrai. Vidutine imone formuoja (nors ir nepakankamai) poreiki matuoti ir vertinti intelektini kapitala, taip pat turi palankesnes salygas investicijoms ir inovacijoms.

Naudojant antraja formule, buvo apskaiciuotas bendras kiekvienos imones intelektinio kapitalo indeksas (5). Gauti rezultatai rodo, kad bendras imones intelektinio kapitalo vertinimo indeksas mazoje imoneje yra 0,398 (intelektinio kapitalo lygis yra zemas), atitinkamai vidutineje--0,704 (intelektinio kapitalo lygis vidutinis). Apibendrinant darytina isvada, kad intelektinio kapitalo vertinimo rezultata lemia imones dydis, veiklos pobudis ir paciu vadovu poziuris i intelektinio kapitalo matavimo ir vertinimo poreiki. Intelektinio kapitalo matavimo ir vertinimo tikslinguma galetu lemti nuostata, jog jis tiesiogiai susijes su ilgalaikio konkurencinio pranasumo igijimu ir islaikymu. Kaip buvo mineta, esama tiesioginio rysio tarp visu kapitalo rusiu, naudojamu imoneje. Taciau nereikia pamirsti, kad intelektinis kapitalas yra nematerialusis turtas, vadinasi, investicijos i ji didintu ir kitu gamybos veiksniu verte.

[FIGURE 4 OMITTED]

5. Isvados

Isanalizuota moksline literatura intelektinio kapitalo definicijos klausimais leidzia daryti prielaida, kad bendros nuostatos, leidziancios apibudinti nagrinejama definicija, nera. Apibendrinant ivairiu tyreju nuostatas, intelektinio kapitalo apibudinimas galetu buti toks: idejos, zinios, ziniu keitimosi procesai ir sukurti produktai, didinantys turto verte. Analogiska isvada jai galima daryti vertinant mokslineje literaturoje pateiktu intelektinio kapitalo matavimo ir vertinimo modeliu bei metodu klausimu. Unifikuoto, t. y. universalaus, visoms imonems matavimo ir vertinimo modelio ar metodo nera. Kiekvienas is autoriu, pateikdamas savas rekomendacijas, siulo ivertinti daugeli papildomu rodikliu ir tik tuomet pasirinkti tinkamiausia modeli ar buda. Daznai susiduriama su vienu pagrindiniu veiksniu, ribojanciu vieno ar kito siulomo modelio pasirinkima, t. y. informacijos stygius (daznai tai buna siejama su komercinemis imones paslaptimis). Sis veiksnys apriboja tyreju galimybes vertinti intelektini kapitala ir teikti adekvacias rekomendacijas imonems. Tokiu atveju butu tikslinga (parengus adaptuota konkreciai imonei matavimo ir vertinimo schema) atsakingiems imones darbuotojams ivertinti intelektinio kapitalo lygi (neatskleidziant komerciniu paslapciu tretiesiems asmenims). Apibendrinant darytina prielaida, kad nesant bendros intelektinio kapitalo definicijos, matavimo ir vertinimo metodikos, sudetinga vienareiksmiskai vertinti ju pritaikymo galimybiu atskiroms imonems. Ivertinus pasirinktu Lietuvos paslaugu sektoriaus imoniu intelektini kapitala, nustatyta, kad mazoje imoneje sis rodiklis yra zemas, atitinkamai vidutineje--pakankamas. Tokius rezultatus leme imones dydis, veiklos pobudis ir paciu vadovu poziuris i intelektinio kapitalo matavimo ir vertinimo poreiki.

doi: 10.3846/btp.2012.09

Appendix 1. Table of expert's survey weight in the small company
(source: made by authors)

1 priedas. Ekspertines apklausos mazoje imoneje rezultatu svoriu
lentele (saltinis: sudaryta autoriu)

Matuojamasis    Matuojamojo indikatoriaus       Svoris    Vadovo
indikatorius    pletiniai                                 ivertinimas
                                                          (6)

Darbuotoju      Issimokslinimas                 0,3       0,15
kompetencijos   Darbuotoju kompetencija         0,3       0,15
indeksas        Formalus kompetencijos          0,1       0
                  vertinimas
                Karjeros planavimas             0,1       0
                Bendros personalo ugdymo        0,1       0,1
                  islaidos
                Personalui ugdyti skirtu        0,1       0,025
                  dienu skaicius
                Bendra suma                     1         0,425

Darbuotoju      Darbuotoju pastovumas           0,4       0,12
lojalumo        Darbuotoju pasitenkinimas       0,3       0,21
indeksas          darbu
                Ilgai dirbantys darbuotojai     0,1       0,03
                  (daugiau nei 10 metu)
                Formalus kompetencijos          0,1       0
                  vertinimas
                Karjeros planavimas             0,1       0
                Bendra suma                     1         0,35

Intelektines    imones zenklai                  0,1       0,1
nuosavybes      Prekiniai zenklai               0,1       0
indeksas        Paslaugu zenklai                0,1       0
                Licencijos                      0,1       0,05
                Patentai                        0,1       0
                Autoriu teises                  0,1       0
                Prekybos paslaptys              0,1       0,05
                Inovaciju kurimas               0,2       0
                  organizacijoje
                Tyrimu veiklos efektyvumas      0,1       0
                Bendra suma                     1         0,2

Tarpusavio      Bendras klientu skaicius        0,25      0,175
rysiu           Ilgalaikiu klientu skaicius     0,35      0,21
indeksas          (daugiau nei 5 metai)
                Rysiai su universitetais        0,05      0
                Komunikavimas su isorine        0,25      0,15
                  aplinka
                Publikaciju apie imone          0,1       0
                  skaicius
                Bendra suma                     1         0,535

Vartotoju       Bendras klientu skaicius        0,2       0,12
lojalumo        Partneriu skaicius              0,15      0,105
indeksas        Ilgalaikiu klientu skaicius     0,25      0,15
                  (daugiau nei 5 metai)
                Rysiai su universitetais        0,05      0
                Komunikavimas su isorine        0,1       0,06
                  aplinka
                Publikaciju apie imone          0,05      0
                  skaicius
                Licencijos, francizes ir        0,1       0,07
                  prekybos zenklai
                Bendra suma                     1         0,45

Intelektinio    Valdymo filosofija              0,1       0,01
turto           Organizacijos valdymo           0,1       0,05
indeksas          lankstumas
                Nauju ziniu kurimas             0,1       0,02
                  organizacijoje
                Organizacijos kultura           0,1       0,01
                Valdymo procesas                0,1       0,08
                Komunikavimas organizacijos     0,1       0,08
                  viduje
                Islaidos IT per metus imoneje   0,1       0,07
                Kompiuterinis darbo vietu       0,1       0,06
                  aprupinimas
                Interneto ir intraneto          0,1       0,05
                  naudojimas valdymo procese
                Finansiniai santykiai           0,1       0,05
                Bendra suma                     1         0,48

(6) Tai esamos matuojamojo indikatoriaus pletinio reiksmes
ivertinimas, apskaiciuotas pagal (2) formule.

Appendix 2. Table of expert's survey weight in the medium company
(source: made by authors)

2 priedas. Ekspertines apklausos vidutineje imoneje rezultatu svoriu
lentele (saltinis: sudaryta autoriu)

Matuojamasis     Matuojamojo indikatoriaus      Svoris    Vadovo
indikatorius     pletiniai                                ivertinimas
                                                          (7)

Darbuotoju       Issimokslinimas                0,3       0,3
kompetencijos    Darbuotoju kompetencija        0,3       0,21
indeksas         Formalus kompetencijos         0,1       0,05
                   vertinimas
                 Karjeros planavimas            0,1       0,05
                 Bendros personalo ugdymo       0,1       0,09
                   islaidos
                 Personalui ugdyti skirtu       0,1       0,09
                   dienu skaicius
                 Bendra suma                    1         0,79

Darbuotoju       Darbuotoju pastovumas          0,4       0,4
lojalumo         Darbuotoju pasitenkinimas      0,3       0,21
                   darbu
indeksas         Ilgai dirbantys darbuotojai    0,1       0,08
                   (daugiau nei 10 metu)
                 Formalus kompetencijos         0,1       0,05
                   vertinimas
                 Karjeros planavimas            0,1       0,05
                 Bendra suma                    1         0,79

Intelektines     imones zenklai                 0,1       0,1
nuosavybes       Prekes zenklai                 0,1       0,1
indeksas         Paslaugu zenklai               0,1       0
                 Licencijos                     0,1       0,1
                 Patentai                       0,1       0
                 Autoriu teises                 0,1       0,1
                 Prekybos paslaptys             0,1       0,1
                 Inovaciju kurimas              0,2       0,06
                   organizacijoje
                 Tyrimu veiklos efektyvumas     0,1       0,03
                 Bendra suma                    1         0,59

Tarpusavio       Bendras klientu skaicius       0,25      0,225
rysiu            Ilgalaikiu klientu skaicius    0,35      0,175
                   (daugiau nei 5 metai)
indeksas         Rysiai su universitetais       0,05      0
                 Komunikavimas su isorine       0,25      0,225
                   aplinka
                 Publikaciju apie imone         0,1       0,08
                   skaicius
                 Bendra suma                    1         0,705

Vartotoju        Bendras klientu skaicius       0,2       0,18
lojalumo         Partneriu skaicius             0,15      0,105
indeksas         Ilgalaikiu klientu skaicius    0,25      0,125
                   (daugiau nei 5 metai)
                 Rysiai su universitetais       0,05      0
                 Komunikavimas su isorine       0,1       0,1
                   aplinka
                 Publikaciju skaicius apie      0,05      0,04
                   imone
                 Licencijos, francizes ir       0,1       0,08
                   prekybos zenklai
                 Bendra suma                    1         0,63

Intelektinio     Valdymo filosofija             0,1       0,05
turto            Organizacijos valdymo          0,1       0,08
                   lankstumas
indeksas         Nauju ziniu kurimas            0,1       0,05
                   organizacijoje
                 Organizacijos kultura          0,1       0,04
                 Valdymo procesas               0,1       0,07
                 Komunikavimas organizacijos    0,1       0,1
                   viduje
                 Islaidos IT per metus          0,1       0,09
                   imoneje
                 Kompiuterinis darbo vietu      0,1       0,1
                   aprupinimas
                 Interneto ir intraneto         0,1       0,1
                   naudojimas valdymo procese
                 Finansiniai santykiai          0,1       0,09
                 Bendra suma                    1         0,82

(7) Tai esamos matuojamojo indikatoriaus pletinio reiksmes
ivertinimas, apskaiciuotas pagal (2) formule.

Literatura

13-asis apskaitos standartas "Nematerialusis turtas" [interaktyvus], 2007 [ziureta 2011 m. spalio 3 d.]. Prieiga per interneta: http://www.aat.lt/index.php?id=14

Anskaitis, A.; Bareisis, V.; Lydeka, Z. 2006. Constructivist and analytical approach to intellectual capital, Engineering Economics 4(49): 63-68.

Atkociuniene, Z. O. 2008. Ziniu vadybos poveikis darniam vystymuisi, Informacijos mokslai [Information Sciences] 46: 24-36.

Atkociuniene, Z. O. 2009. Informacijos ir ziniu vadybos apreptys: kaita, saveika, taikymas: habilitacijos procedurai teikiamu mokslo darbu apzvalga. Vilniaus universitetas: VU leidyklos spaustuve. 33 p.

Barkauskas, V. 2009. Intelektualaus kapitalo itaka imoniu konkurencingumui, Ekonomika ir vadyba [Economics and Management] 14: 223-228.

Bontis, N. 1998. Intellectual capital: an explotatory study that develops measures and models, Management Decision 36(2): 63-76. http://dx.doi.org/10.1108/00251749810204142

Brooking, A. 1996. Intellectual Capital: Core Asset for the Third Millennium Enterprise. International Thomson Business press, London.

Brooking, A.; Board, p.; Jones, S. 1998. The predictive potential of intellectual capital, Technology Management 16(1-3): 115-125.

Edvinsson, L.; Malone, M. S. 1997. Intellectual Capital: Realizing Your Company's True Value by Fiding Its Hidden Roots. Harper Collins publishers, Inc., New York.

Ginevicius, R.; Gudaciauskas, D. 2004. Brand valuation model, Journal of Business Economics and Management 5(3): 143-153.

Youndt, M. A.; Subramaniam, M.; Suell, S. A. 2004. Intellectual capital profile: an examination of investment and returns, Journal of Management Studies 42(2): 335-361. http://dx. doi.org/10.1111/j.14676486.2004.00435.x

Karaleviciene, J.; Matuzeviciute, K. 2008. Organizacijos intelektinio kapitalo lygio tyrimas musu salies pramones imonese, Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos [Economics and Management: Current Issues and perspectives] 3(12): 133-140.

Legenzova, R.; Scetko, S. 2001. Intelektualaus kapitalo koncepcija Lietuvos finansu rinkos kontekste, Organizaciju vadyba: sisteminiai tyrimai [Management of Organizations: Systematic Research] 18: 73-85.

Luthy, D. H. 1998. Intellectual Capital and Its Measurement [online], [cited 14 October 2011]. Available from Internet: http://www3.bus.osaka.cu.ac.jp/apira98/archives/ pdfs/25.pdf

Mikuleniene, R. 2004. Intellectual Capital Management Strategic Aspect: daktaro disertacijos santrauka. Kaunas: Technologija. 38 p.

Mikuleniene, R.; Jucevicius, R. 2000. Organizacijos intelektinis kapitalas: sandaros bei pagrindiniu savoku interpretacijos, Socialiniai mokslai [Social Sciences] 3(24): 65-76.

Milost, F. 2004. Evaluation of Intellectual Capital. Intelectual capital and knowledge management, in Proceedings of the 5th International Conference of the Faculty of Management, November 18-20, 2004. University of primorska, 353-363.

Pabedinskaite, A.; Znakovaite, A. 2010. Intelektinio kapitalo valdymas transporto sektoriuje, Mokslas--Lietuvos ateitis: Verslas XXI amziuje [Science Future of Lithuania: Business in XXI century] 1(2): 126-133. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2010.045

Palumickaite, J.; Matuzeviciute, K. 2007. Intelektinis kapitalas ir vertes kurimas: teorinis aspektas, Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos [Economics and Management: Current Issues and perspectives] 1(8): 206-211.

Ramanauskiene, S. 2005. Svietimas ziniu visuomeneje: globalus pokyciai ir mokslioji organizacija, Informacijos mokslai [Information Sciences] 35: 80-93.

Roos, G.; Roos, J. 1997. Measuring your company's intellectual performance, Long Range Planning 30(3): 413-426. http://dx.doi.org/10.1016/S0024-6301(97)90260-0

Shyh-Hwag, L.; Ching-Yaw, Ch. 2009. Developing a hierarchical structure for assessing cooperative education programs from intellectual capital perspective: a case study in Taiwan, Asia-Pacific Journal of Cooperative Education 10(2): 57-64.

Simelyte, A. 2011. The role of investment promotion on attracting FDI: evidence from the Baltic States, in The 52th International Scientific Conference of Riga Technical University, Scientific Conference on Economics and Enterpreneurship: Conference Abstract Proceedings, October 7, 2011. RTU FEEM Riga, 88-89.

Starovic, D.; Marr, B. 2003. Understanding Corporate Value: Managing and Reporting Intellectual Capital [online]. London: Chartered Institute of Management Accountants [cited 10 September 2011]. Available from Internet: http://www.valuebasedmanagement.net/ articles_cima_understanding.pdf

Stewart, T. A. 1997. Intellectual Capital: the New Wealth of Organizations. Doubleday/Currency, New York, NY.

Tvaronaviciene, M.; Ginevicius, R.; Grybaite, V. 2008. Baltijos saliu issivystymo palyginimas: praktiniai kompleksinio poziurio pritaikymo aspektai, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and practice] 9(1): 51-64.

Uziene, L.; Staliuniene, J. 2009. Intelektinio kapitalo auditas: samprata, uzdaviniai ir realios galimybes, Ekonomika ir vadyba [Economics and Management] 1(14): 123-131.

(1) Nematerialusis turtas--identifikuojamas nepiniginis turtas, neturintis materialios formos, kuriuo imone disponuoja ir kuri naudodama tikisi gauti tiesiogines ir netiesiogines ekonomines naudos (13-asis apskaitos standartas ... 2007).

(2) Inovaciju, informacinio aprupinimo ir imones valdymo indeksai nebuvo apskaiciuoti, nes tyrimo metu nebuvo galimybes surinkti pakankamai informacijos.

(3) Apklausai atlikti buvo pasirinktos dvi imones, is kuriu viena maza (dirba devyni darbuotojai), kita vidutine (dirba 90 darbuotoju).

(4) Laikomasi salygos, kad visu rodikliu (matuojamuju indikatoriu) svoriai yra vienodi, o ju bendra suma lygi vienetui. Analizuojant matuojamuju indikatoriu pletiniu tarpusavio rysius nustatyta, jog kai kurie darbuotoju kompetenciju, intelektines nuosavybes, vartotoju lojalumo ir tarpusavio rysiu rodikliu pletiniai gali buti priskiriami tiek vienam, tiek kitam matuojamajam indikatoriui, todel, skaiciuojant bendra imones intelektinio kapitalo indeksa, siems rodikliams ivestas koeficientas 2.

(5) Buvo ivertinta tai, kad kai kurie matuojamuju indikatoriu rodikliai dubliuojasi, todel kai kuriems is ju buvo suteikti atitinkami koeficientai.

Asta Stankeviciene [1], Ausra Liucvaitiene [2]

Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania

E-mails: [1] asta.stankeviciene@vgtu.lt (corresponding author); [2] ausra.liucvaitiene@vgtu.lt

Received 17 October 2011; accepted 27 December 2011

Asta Stankeviciene [1], Ausra Liucvaitiene [2]

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva

El. Pastas: [1] asta.stankeviciene@vgtu.lt; [2] ausra.liucvaitiene@vgtu.lt

Iteikta 2011-10-17; priimta 2011-12-27

Asta STANKEVICIENE. Assoc. Professor. Department of Enterprise Economics and Business Management, Vilnius Gediminas Technical University. Research interests: personnel management, management and administration, labour market policy, unemployment prevention.

Ausra LIUCVAITIENE. Doctor of Economics. Department of Enterprise Economics and Business Management, Vilnius Gediminas Technical University. Research interests: evaluation of competitive ability of production sector, the perspective trends of restructuring in enterprise.

Table 1. The definition aspects of intellectual capital (source: made
by authors)

1 lentele. Intelektinio kapitalo definicijos aspektai (saltinis:
sudaryta autoriu)

Definicijos aspektas    Autorius (-iai)         Definicija
Zinios, duomenys
                        V. Klein ir L.          Duomenys, kurie
                        Prusak (Brooking et     suformuluoti,
                        al. 1998)               uZfiksuoti ir
                                                naudojami, siekiant
                                                padidinti turto
                                                verte.

                        T. A. Stewart (1997)    Naudingu Ziniu
                                                paketas.

                        A. Pabedinskaite, A.    Zinios, informacija,
                        Znakovaite (2010)       intelektiniai
                                                gebejimai, patirtis,
                                                kuri gali buti
                                                pasitelkta kuriant
                                                organizacijos
                                                gerove.

Nematerialusis          A. Brooking (1996)      Priklauso visas
turtas                                          nematerialusis
                                                turtas, verciantis
                                                imone funkcionuoti.

                        V. Barkauskas (2009)    "Kolektyvines
                                                smegenys",
                                                akumuliuojancios
                                                mokslines ir
                                                vienadienes
                                                darbuotoju Zinias,
                                                intelektine
                                                nuosavybe ir
                                                sukaupta patirti,
                                                bendravima ir
                                                organizacijos
                                                struktura,
                                                informacinius
                                                tinklus ir imones
                                                ivaizdi.

Zinios; Ziniu           J. Palumickaite, K.     Apima Zinias (tiek
keitimosi procesas;     Matuzeviciute (2007)    isdestytas, tiek
produktai, gauti                                numanomas), Ziniu
besikeiciant                                    keitimosi procesus
Ziniomis                                        (tyrimai ir Ziniu
                                                taikymas, Ziniu
                                                sistemos, praktines
                                                bendruomenes,
                                                kursai), produktus,
                                                gautus besikeiciant
                                                Ziniomis (patentai,
                                                prekiu Zenklai ir
                                                kiti turtai, kuriems
                                                priklauso
                                                intelektines
                                                nuosavybes teises).

                        Z. O. Atkociuniene      Procesas--nuo Ziniu
                        (2008)                  turejimo prie Ziniu
                                                naudojimo.

                        A. Anskaitis, V.        Remiantis Ziniomis
                        Bareisis, Z. Lydeka     formuojamas
                        (2006)                  poZiuris, labiau
                                                akcentuojantis
                                                organizacijos
                                                egzistavimo ir
                                                pobudZio idejas.

Konkurencinis           L. UZiene, J.           Vienas svarbiausiu
pranasumas              Staliuniene (2009)      organizacijos
                                                istekliu, teikianciu
                                                jai konkurencini
                                                pranasuma rinkoje ir
                                                padedanciu kurti
                                                pridetine verte.

Table 2. The structure of intellectual capital (source: made by
authors)

2 lentele. Intelektinio kapitalo struktura (saltinis: sudaryta
autoriu)

Strukturos elementas         Veiksniai

Zmogiskasis kapitalas        Darbuotoju Zinios, igudziai, poziuris,
                             motyvacija, lankstumas, patirtis, darbo
                             efektyvumas, lojalumas, kompetencija ir
                             kt.

Strukturinis kapitalas       imones strategija, organizacine kultura,
                             kokybes valdymas, vadovavimo strukturos,
                             duomenu bazes, imones prestizas ir kt.

Santykiu (rysiu) kapitalas   Santykiai su klientais, partneriais,
                             investuotojais, tiekejais.

Table 3. The classification of intellectual capital (source: IFAC)

3 lentele. Intelektinio kapitalo klasifikavimas (saltinis: IFAC)

Zmogiskasis kapitalas               Tarpusavio rysiai (vartotojai)
  --Praktine patirtis                 --Prekes zenklai
  --Issilavinimas                     --Vartotojai
  --Profesine kvalifikacija           --Vartotoju lojalumas
  --Su darbo ziniomis susijusios      --Kompaniju pavadinimai
    zinios
  --Profesinio issilavinimo           --Distribucijos kanalai
    nustatymas
  --Psichometrinis nustatymas         --Verslo rysiai
  --Darbo kompetencijos               --Licencijos
  --Novatoriskumas                    --Fran?izes

Organizacinis (strukt?rinis) kapitalas

Intelektine nuosavybe               Intelektinis turtas
  --Patentai                          --Valdymo filosofija
  --Autoriu teises                    --Organizacine kult?ra
  --Dizaino teises                    --Valdymo procesas
  --Prekybines paslaptys              --Informacines sistemos
  --Firmos zenklai                    --Tarptinklines sistemos
  --Paslaugu zenklai                  --Finansiniai santykiai

Table 4. The structure and content of intellectual capital (source:
made by authors)

4 lentele. Intelektinio kapitalo matavimo modeliu struktura ir turinys
(saltinis: sudaryta autoriu)

Matavimo          Matavimu          Finansinis        Kiti vertinimo
modelis, jo       tarpusavio        vertinimo         modeliai
turinys           priklausomybe     pagrindas
                  ir poveikis
                  vienas kitam

Edvison/Malone    Skandia
modelis (1997)    "Navigator"
                  matavimo budais
                  pagristas
                  modelis.

Brooking          "Svajoniu
modelis (1998)    bilieto" ir
                  taikinio budais
                  pagristas
                  modelis.

Stewart modelis                     Isskiriami trys
(1997)                              pagrindiniai
                                    intelektinio
                                    kapitalo
                                    principai.

Eriksono                                              Organizacija,
komunikatoriaus                                       siekianti savo
modelis (Luthy                                        vizijos,
1998)                                                 strategija,
                                                      susijusi su
                                                      indikatoriais
                                                      ir veiksmais,
                                                      pusiausvyra
                                                      tarp
                                                      trumpalaikiu
                                                      rezultatu ir
                                                      ilgalaikes
                                                      strategijos,
                                                      galimybe
                                                      valdyti,
                                                      matuoti ir
                                                      vertinti
                                                      busimas vertes.

Celemi                                                Nematerialusis
nematerialiojo                                        kapitalas
kapitalo                                              skirstomas i
modelis (Luthy                                        vartotoju
1998)                                                 (isorine
                                                      struktura),
                                                      zmoniu
                                                      (kompetencija)
                                                      bei
                                                      organizacijos
                                                      (vidine
                                                      struktura)
                                                      veiksnius,
                                                      kuriuos ir
                                                      siuloma
                                                      matuoti.

Ramboll                                               Pagrindines
holistines                                            sritys lemia
organizacijos                                         vartotoju,
modelis                                               darbuotoju ir
(Starovic, Marr                                       socialines
2003)                                                 visuomenes
                                                      poveiki
                                                      siekiant tam
                                                      tikru
                                                      finansiniu
                                                      rezultatu.

Bates Gruppen                                         Naudojamos
intelektinio                                          nefinansines
kapitalo                                              matavimo
modelis                                               priemones,
(Starovic, Marr                                       leidziancios
2003)                                                 ivertinti ziniu
                                                      kapitala,
                                                      lyginant su
                                                      kita imone.

Table 5. The structure and content of evaluation models of
intellectual capital (source: made by authors)

5 lentele. Intelektinio kapitalo vertinimo modeliu struktura ir
turinys (saltinis: sudaryta autoriu)

Matavimo modelis, jo    Nefinansinis            Finansinis vertinimo
turinys                 vertinimo pagrindas     pagrindas

Micigano modelis        Netiesiogiai
(Milost 2004)           apibreziama
                        darbuotoju verte
                        organizacijoje.

Flamholz modelis        Ivertina atskiro
(Milost 2004)           darbuotojo kaip
                        individo verte
                        organizacijoje.

Ogan modelis (Milost    Ismatuojamas
2004)                   ilgalaikis imones
                        pelnas,
                        priklausantis nuo
                        darbo jegos.

Papildomu islaidu                               Modelis 1973 m.
modelis (Milost                                 sukurtas Flamholz.
2004)                                           Isskiriamos dvi
                                                pagrindines islaidu
                                                rusys, susijusios su
                                                islaidomis:
                                                individualios ir
                                                pozicines.

Galimu islaidu                                  Galimu islaidu
modelis (Milost                                 modelis 1967 m.
2004)                                           sukurtas Hekiman ir
                                                Jones. Jis skirtas
                                                alternatyviam
                                                individo darbui
                                                organizacijoje
                                                ivertinti, kurio
                                                metu gali atsirasti
                                                papildomu islaidu.

Diskontuoto darbo                               Modeli 1971 m.
uzmokescio ir                                   sukure Lev ir
atlyginimo modelis                              Schwartz.
(Milost 2004)                                   Intelektinio
                                                kapitalo verte
                                                suprantama kaip
                                                darbuotoju laukiamo
                                                darbo uzmokescio
                                                dabartine verte,
                                                patikslinta pagal
                                                atlikto darbo
                                                koeficienta.

Dinaminis modelis                               Modelis pagristas
(Milost 2004)                                   ekonomines vertes
                                                koncepcija.

Atskiru darbuotoju                              Ivertinami atskiri
vertinimo modelis                               darbuotojai. Taip
(Milost 2004)                                   pat netiesiogiai
                                                vertinama grupe
                                                darbuotoju, kaip
                                                pataisyta atskiru
                                                darbuotoju vertinimo
                                                suma.

Isigijimo vertes                                Modelyje vertinama
modelis (Milost                                 darbuotojo
2004)                                           "isigijimo" verte,
                                                kuria sudaro
                                                pagrindiniai trys
                                                komponentai:
                                                investicijos i
                                                darbuotojo
                                                apmokymus;
                                                investicijos i
                                                darbuotojo
                                                adaptacija; galimos
                                                islaidos.

Vertes koregavimo                               Darbuotojo verte
modelis (Milost                                 koreguojama
2004)                                           ivertinant jo inasa
                                                i imones augimo
                                                procesa.

Table 6. The value measured indicators of intellectual capital
(source: made by authors)

6 lentele. Intelektinio kapitalo matuojamuju indikatoriu reiksmes
(saltinis: sudaryta autoriu)

Indikatorius      Darbuotoju     Darbuotoju     Intelektines
                  kompetenciju   lojalumo       nuosavybes
                  indeksas       indeksas       indeksas

Maza imone        0,425          0,35           0,2
Vidutine imone    0,79           0,79           0,59

Indikatorius      Intelektinio   Vartotoju   Tarpusavio    Bendras
                  turto          lojalumo    rysiu         intelektinio
                  indeksas       indeksas    indeksas      kapitalo
                                                           indeksas

Maza imone        0,48           0,45        0,535         0,398
Vidutine imone    0,82           0,63        0,705         0,704