The cycle of frauds and conditions increasing their risk/Apgauliu gyvavimo ciklas ir salygos, didinancios ju atsiradimo rizika.

Mackevicius, Jonas

1. Ivadas

Visose pasaulio salyse anksciau ir dabartiniame globalios ekonomikos raidos etape ivyksta ivairaus masto apgauliu. Irodyta, kad ir dabar taikomi seni apgaules metodai, tokie kaip: nepagristas grynuju pinigu isleidimo fiksavimas, darbo uzmokescio darbuotojams padidinimas, pardavimo fakto neitraukimas i apskaitos dokumentus ir registrus, neegzistuojanciu moketinu sumu itraukimas i apskaita. Vis daugiau aptinkama apgauliu, susijusiu su imones ir darbuotoju veiksmais, ieskant naudos imonei arba jiems patiems. Ypac daznai pasitaikancios apgaules--tai mokesciu nuslepimas, manipuliavimas pajamu ir pelno sumomis, fiktyviu islaidu registravimas, neteisingas ilgalaikio turto nusidevejimo, darbo uzmokescio, premiju, socialinio draudimo, komandiruociu, reprezentaciniu ir kitu islaidu apskaiciavimas. Sios apgaules ir ju darymo metodai zinomi todel, kad buvo atskleisti. Taciau asmenys, darantys apgaules, nuolat iesko nauju, modernesniu, moksliskai pagristu apgauliu budu. Jie kruopsciai tiria imones vidaus ir isores aplinka, buhalterines apskaitos ir vidaus kontroles sistemas, analizuoja finansine imones bukle ir veiklos rezultatus, ivertina daugeli kitu veiksniu, kad tik galetu atlikti apgaule ir ja nuslepti.

Apgaules turi didele neigiama finansine itaka imoniu buklei, ju ivaizdziui, konkurencingumui, uzsienio investiciju pritraukimui. Del apgauliu nuolat kyla dideliu finansiniu skandalu, stambiausiu pasaulio kompaniju bankrotu.

Nors apgauliu problema yra labai svarbi kiekvienos salies viso ukio ir kiekvienos imones mastu, taciau daugelis klausimu, susijusiu su apgaulemis, nepakankamai istirti. Ypac silpnai istirta apgauliu gyvavimo ciklo ir salygu, didinanciu apgauliu atsiradimo rizika, problema.

Tyrimo objektas--apgaules ir ju atsiradimo salygos.

Tyrimo tikslas--istirti apgauliu gyvavimo ciklo fazes ir salygas, didinancias apgauliu atsiradimo rizika.

Tyrimo metodai--mokslines literaturos analize, informacijos rinkimo, lyginimo, detalizavimo ir apibendrinimo metodai.

2. Apgaules apibudinimas ir jos pozymiai

Apgaules negalima tapatinti su klaida. Bendriausia prasme klaida yra nukrypimas nuo taisykles, nuo tiesos (spaudos, rasybos, skaiciavimo, korekturos klaidos), o apgaule--tai veiksmai, elgesys ar zodziai, kuriais samoningai norima apgauti, suklaidinti (Dabartines lietuviu kalbos zodynas 1993). Ekonomineje literaturoje, kurioje nagrinejami klaidu ir apgauliu skirtumai, dazniausiai pabreziamas faktas, kad apgaules yra samoningos, tycines klaidos, piktos darbuotoju valios israiska ir neteiseti veiksmai. Tik suradus klaidas, istyrus ju pozymius, galima nustatyti, ar jos buvo padarytos samoningai, siekiant pasipelnymo ir kitu piktavalisku tikslu, ar atsirado ne is blogos valios. Taciau daznai buna labai sunku atskirti, kur yra klaida ir kur apgaule.

Pagrindinis pozymis, skiriantis klaida nuo apgauliu, yra ketinimas. Pavyzdziui, neteisingas ilgalaikio turto nusidevejimo apskaiciavimas gali buti laikomas klaida, taciau jei tai buvo padarytas samoningai, tai si klaida tampa apgaule. Ketinimus labai sunku nustatyti, taigi sunku atskirti klaidas ir apgaules. Klaidos ir apgaules palyginimas ketinimo aspektu pateiktas 1 pav.

[FIGURE 1 OMITTED]

Klaidu dazniausiai atsiranda del netiksliu aritmetiniu veiksmu atlikimo, neteisingo apskaitos politikos taikymo, ukines operacijos ar ivykio registravimo, faktu interpretavimo, del paprasciausio apsirikimo. Taciau nepaisant atsiradimo priezasties, klaidas reikia kuo skubiau istaisyti, nes net jei klaidos atsiradimo priezastis ir nebuvo apgaule, neistaisyta klaida tolesniais apskaitiniais laikotarpiais gali virsti apgaule. Be to, kai kuriais atvejais klaidos gali daryti toki dideli poveiki praejusio ar keliu ankstesniu laikotarpiu finansinems ataskaitoms, kad jos teisingai nebeparodys imones finansines bukles ir veiklos rezultatu.

Apgaules savoka yra labai plati, ir kol kas ekonomineje literaturoje sunku rasti vienoda issamu jos apibrezima. Tai aiskinama tuo, kad apgaules yra labai ivairios: jos daromos ivairiose zmoniu veiklos srityse, jas daro skirtingi zmones, skiriasi ju darymo motyvai, be to, yra skirtingos salygos ir priezastys, sukeliancios tam tikras apgaules. Todel autoriai, pateikdami apgauliu apibrezima, pazymi tuos apgaules aspektus, kuriuos pastebejo konkreciose apgauliu tyrimo situacijose. Dazniausiai apgaules apibudinamos kaip neteiseti veiksmai, susije su turto pasisavinimu siekiant asmenines naudos. Apgaules, ypac didelio masto, turi itakos kiekvienos salies ekonomikai. Todel apgaule apibudinama ir kaip nusikaltimas ekonomikos sferoje, pasireiskiantis svetimo turto vagyste arba teisiu i svetima turta isigijimu piktnaudziaujant pasitikejimu ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 2003). Kai kurie autoriai teigia, kad pagrindinis apgaules bruozas--melagingas informacijos pateikimas arba nutylejimas aplinkybiu, apie kurias buvo butina pranesti ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 2000). Dazniausiai apgaule apibudinama kaip samoningas klaidinimas, kuris sukelia aplinkiniams ne tik piniginiu, bet ir kitu nuostoliu.

Issamiausiai apgaules savoka isnagrineta 240-ajame tarptautiniame audito standarte "Auditoriaus atsakomybe del apgaules, atliekant finansiniu ataskaitu audita". Jame pateikiamas toks apgaules apibrezimas: apgaule yra vieno ar keliu vadovybei priklausanciu asmenu, uz valdyma atsakingu asmenu, darbuotoju ar treciuju saliu tycinis veiksmas, kuriuo apgaule siekiama igyti neteiseta ar nepelnyta pranasuma (Buhalteriu profesionalu etikos kodeksas 2005). Siame apibrezime akcentuojami keli aspektai: 1) apgaule gali daryti vienas ar keli imones darbuotojai, taip pat treciuju saliu atstovai; 2) apgaule yra tycinis, samoningas veiksmas; 3) apgaules tikslas--igyti neteiseta ar nepelnyta nauda, pranasuma ir pan. Sis standartas skirtas auditoriams, tiriantiems dvi apgauliu rusis: 1) iskraipymus, atsirandancius del apgaulingos finansines atskaitomybes; 2) apgaules del turto pasisavinimo. Standarte nurodyta, kad auditorius neturi pateikti teisinio apgaules ivertinimo, nes tik teismas gali nustatyti, ar apgaule ivykdyta, ar ne.

3. Apgauliu gyvavimo ciklas

Apgaules buna labai ivairios pagal savo dydi, pobudi, itaka veiklos rezultatams. Ivairus ju ir gyvavimo ciklas. Vienos apgaules atsiranda ir greitai buna aptinkamos, teisiskai ir finansiskai ivertintos, kitu aptikimas trunka kelis menesius ir net metus. Nemazai apgauliu is viso neaptinkama. Apgauliu gyvavimo cikle galima isskirti sias stadijas: ketinimas, pasiruosimas, ivykdymas, aptikimas arba neaptikimas, ivertinimas ir prevencija (2 pav.).

[FIGURE 2 OMITTED]

Svarbu, kad apgauliu gyvavimo ciklas butu kuo trumpesnis, t. y. kad apgaules butu kuo greiciau aptiktos ir ivertintos. Kuo ilgesnis apgauliu gyvavimo ciklas, tuo didesne zala gali buti padaryta imonei. Neaptiktos, finansiskai ir teisiskai neivertintos apgaules gali "pagimdyti" kitas apgaules. pavyzdziui, neaptikta apgaule apskaiciuojant parduotu prekiu savikaina ar pardavimo pajamas toliau "gimdys" apgaules apskaiciuojant bendrojo ir grynojo pelno bei pelno mokescio rodiklius. Aptikus apgaule labai svarbu kuo greiciau atlikti finansini ir teisini jos ivertinima ir ieskoti asmenu, galejusiu atlikti neteisetus veiksmus ir ivykdyti apgaule. Taciau svarbiausia apgauliu gyvavimo ciklo stadija yra prevencija. Todel svarbu, kad kiekvienoje imoneje butu sukurta prevencijos sistema, kuri nuolat tirtu salygas, didinancias apgauliu rizika ir naikintu terpes apgaulems atsirasti. Apgauliu prevencija--nenutrukstamas procesas. Ji sudaro komplekso priemoniu parengimas, igyvendinimas ir rezultatu ivertinimas. Kuriant ir igyvendinant apgauliu prevencijos sistema ypac daug demesio turi buti skiriama imoniu veiklos analizei, vidaus kontroles sistemai ir auditui (isores ir vidaus).

4. Salygos, didinancios apgauliu atsiradimo rizika, ir ju klasifikavimas

Apgauliu itaka imones veiklos rezultatams ir jos testinumui gali buti katastrofiska. Apgaules iskraipo finansinius imoniu rezultatus, neatspindi tikrosios veiklos bukles, lemia neteisingus vadovu sprendimus ir isvadas, netikslias veiklos prognozes ir perspektyvas. Todel labai svarbu su apgaulemis kovoti visais imanomais budais ir priemonemis. Vienas svarbiausiu budu--kuo anksciau nustatyti apgaules arba uzkirsti kelia joms daryti yra salygu, didinanciu ju atsiradimo rizika, tyrimas.

Apgaulems daryti susidaro palankios salygos vykstant ekonomikos globalizavimo procesams. Laisvas kapitalo, paslaugu ir darbo jegos judejimas tarp ivairiu regionu ir saliu, didejanti konkurencija, vykstancios greitos permainos visose gyvenimo srityse, padidejes netikrumas del galimybes issilaikyti rinkoje--tai realios salygos apgaulems daryti ir jas net pateisinti (Kutera et al. 2006). Apgaules niekada nekele tokios dideles gresmes finansinei pasaulio sistemai kaip dabar (Lakis 2008a). Dabartiniu metu daugeja veiksniu, lemianciu apgauliu atsiradima, tai: finansiniu srautu ir rinku globalizacija, interneto naudojimas, samoningi imoniu bankrotai, imoniu jungimai ir dalijimai, nuolat didejanti konkurencija, kitu saliu politiniai ir ekonominiai veiksniai.

Imoniu vadovu, finansu analitiku, auditoriu, buhalteriu uzdavinys--kuo issamiau ir anksciau istirti tas salygas, pagal kurias galima butu nuspeti apgauliu atsiradimo tikimybe. Taciau salygu, vienareiksmiskai rodanciu apgauliu atsiradimo tikimybe ir visuotinai pripazintu, nera. Kai kuriu autoriu isskirtas salygas, is kuriu butu galima spresti apie apgaules, galima laikyti tik kaip simptomines ar atkreipiancias analitiku demesi, pasirenkant tolesnes tyrimo proceduras. Todel labai svarbu numatyti kuo daugiau ivairiausiu salygu, kuriomis gali ivykti vienokio ar kitokio pobudzio apgaules. Visas salygas tikslinga suklasifikuoti i grupes (lentele).

Lenteleje pateiktos toli grazu ne visos salygos, didinancios apgauliu atsiradimo rizika. Imones funkcionuoja nuolat kintancioje aplinkoje: visada atsiranda nauju salygu apgaulems daryti. Ypac siu salygu padaugeja tuomet, kai ilgesni laika islieka nestabili imones isores ir vidaus aplinka. Labai palankios salygos apgaulems daryti susidaro imonei esant prieskrizines bukles arba kai ja jau istinka krize (Lakis 2008a). Numatyti aplinkos pokycius ir krizines situacijas yra sunku, taciau svarbu taikyti ivairias prevencines priemones, kuriomis butu nustatomos silpnosios imones puses ir istiriamos salygos, didinancios apgauliu atsiradimo tikimybe. Imoniu vadovai turetu nustatyti, uz kokias apgaules ar neteisetus veiksmus atsako tam tikri valdymo lygiai ar padaliniai. Jie turi siekti, kad apgauliu auditui kuo daugiau demesio skirtu vidaus ir isores auditoriai. Irodyta, kad imonese, kuriose kiekvienais metais atliekamas isores auditas arba veikia stipri vidaus audito tarnyba, apgauliu atveju rizika mazesne. Todel auditoriai, atlikdami audita, pirmiausia turi nustatyti ir ivertinti: kokia yra silpniausia vidaus kontroles sistemos vieta; kokia yra imones isores ir vidaus aplinka bei ja lemiantys veiksniai; ar anksciau buvo atskleistos tam tikros apgaules; kokie nukrypimai nuo reglamentuotos apskaitos sistemos galimi sakoje ir imoneje; kokie neteiseti sandoriai sudaromi ir kas galejo juos sankcionuoti; kokius valdymo budus ir priemones naudoja imones vadovybe (Lakis 2008b; Mackevicius 2009).

Auditoriai neretai nesuranda apgauliu del nepakankamos profesines kvalifikacijos, nezinodami istatymu ir instrukcines medziagos, del nuovargio, issiblaskymo, stokodami patirties. Blogiausia, kai auditorius samoningai nepastebi apgaules ir elgiasi nesaziningai, t. y. organizuoja samoksla su atsakingais imones pareigunais siekdamas materialines naudos.

5. Isvados

1. Irodyta, kad apgaules buvo daromos jau gilioje senoveje ir kad jos bus daromos ateityje. Kompiuteriu ir kitos skaiciavimo technikos naudojimas imoniu apskaitoje ir kitose veiklos srityse siek tiek sumazino apgauliu skaiciu, pakeite ju pobudi, bet kol kas negalima ju visiskai isvengti. Apgaules tapo labiau pasleptos, subtilesnes, ju darymo metodai ir motyvai vis sunkiau atskleidziami. Del apgauliu nukencia imones ivaizdis, krinta visuomenes pasitikejimas imones veikla. Po apgauliu atskleidimo imonems sunku atgauti gera varda ir reputacija. Del apgauliu nuolat kyla dideliu finansiniu skandalu, stambiausiu pasaulio kompaniju bankrotu.

2. Klaidos turi mazesne itaka imones veiklos rezultatams ir apskaitos informacijos vartotoju sprendimams negu apgaules. Todel apgauliu analizei imoniu vadovai turi skirti daugiau demesio. Apgauliu aptikimo galimybes yra mazesnes negu klaidu, nes apgaules stengiamasi visokiais budais slepti: jos vykdomos pagal sudetingas ir kruopsciai parengtas schemas. Pagrindinis pozymis, skiriantis klaida nuo apgaules, yra ketinimas, kuri labai sunku nustatyti.

3. Apgauliu esama labai ivairiu. Ypac skirtingas ju gyvavimo ciklas. Apgauliu gyvavimo cikle siuloma isskirti sias stadijas: ketinimo, ivykdymo, aptikimo arba neaptikimo, ivertinimo ir prevencijos. Svarbu, kad apgauliu gyvavimo ciklas butu kuo trumpesnis, t. y. kad apgaules butu kuo greiciau aptiktos ir ivertintos.

4. Apgaulems atsirasti ypac didele reiksme turi salygos, kuriomis ivairus asmenys gali daryti apgaules. Atlikus mokslines literaturos, apskaitos ir audito reglamentu analize, buvo parengta svarbiausiu salygu, didinanciu apgauliu rizika, klasifikacija. Isskirtos 7 salygu grupes, t. y. salygos, susijusios su: 1) imones vadovybes dora, kompetencija ir veiklos stiliumi; 2) imones darbuotojais; 3) organizacine imones struktura; 4) finansine imones bukle ir veiklos rezultatais; 5) imones veiklos organizavimu ir atliekamomis ukinemis operacijomis; 6) apskaita, auditu ir vidaus kontroles sistema; 7) isores salygomis. Si klasifikacija pades imoniu vadovams, buhalteriams ir auditoriams lengviau surasti apgaules, isaiskinti ju atsiradimo priezastis ir vieta, objektyviau ivertinti ju itaka veiklos rezultatams ir numatyti konkrecias prevencijos priemones. Salygu, didinanciu apgauliu rizika, analizei ypac daug demesio turi skirti vidaus ir isores auditoriai.

doi: 10.3846/btp.2012.06

Literatura

Buhalteriu profesionalu etikos kodeksas. Tarptautiniai audito standartai. 2005. Vertimas is anglu kalbos. Vilnius: Lietuvos auditoriu rumai.

Dabartines lietuviu kalbos zodynas. 1993. Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas.

Garskiene, A.; Garskaite, K. 2004. Enterprises bankruptcy in Lithuania, Journal of Business Economics and Management 5(1): 51-58.

Kanapickiene, R. 2007. Apgaules ir klaidos finansineje atskaitomybeje, Apskaitos, audito ir mokesciu aktualijos 17(449).

Kanapickiene, R. 2008. Imones vidaus kontrole: teorija ir praktika. Kaunas: LBASTA.

Koczmarek, T. 2005. Ryzyko i zarzadzanie ryzykiem--ujecie interdyscyplinarne. Warszawa. Difin.

Kutera, M. 2009. Audyt finansowy a przestepstwa gospodarze, Zeszyty teoretyczne rachunkowosci 49(105). Warszawa: Stowarzyszenie Ksiegowych w polsce.

Kutera, M.; Surdykowska, S.; Holda, A. 2006. Oszustwa ksiegowe--teoria i praktyka. Warszawa: Difin.

Lakis, V. 2008a. Finansiniu ataskaitu klastojimas--rinkos ekonomikos ir globalizacijos procesu palydovas, Ekonomika 82: 91-103.

Lakis, V. 2008b. Independent auditing development tendencies, Technological and Economic Development, of Economy 14(2): 171-183. http://dx.doi.org/10.3846/13928619.2008.14.171183

Lakis, V. 2009. Informacijos apie imone iskraipymo budai ir padariniai, Informacijos mokslai 49: 31-47.

Mackevicius, J. 2009. Finansiniu ataskaitu auditas ir analize: proceduros, metodikos ir vertinimas. Vilnius: TEV.

Mackevicius, J.; Bartaska, R. 2003. Klaidu ir apgauliu aptikimas, ivertinimas ir prevencija, Pinigu studijos 2: 37-59.

Mackevicius, J.; Kazlauskiene, L. 2009. The fraud tree and its investigation in audit, Ekonomika 85: 70-80.

Swiderska, M. 2005. Sprawozdawczosc finansowa jako zrodlo informacji dla oceny efektow dzialalnosci gospodarczej, Zeszyty Teoretyczne Rachunkowosci 29(85).

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII].

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII].

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII].

Jonas Mackevicius

Vilnius University, Sauletekio al. 9, LT-10222 Vilnius, Lithuania

E-mail: jonas.mackevicius@ef.vu.lt

Received 23 October 2011; accepted 29 December 2011

Jonas Mackevicius

Vilniaus universitetas, Sauletekio al. 9, LT-10222 Vilnius, Lietuva

El. Pastas jonas.mackevicius@ef.vu.lt

Iteikta 2011-10-23; priimta 2011-12-29

Jonas MACKEVICIUS. Doctor Habil of Social Sciences (Economics), professor at Vilnius University, Faculty of Economics, Department of Accounting and Auditing. Author of more than 500 scientific and popular science articles published in Lithuania and abroad. He is the author of 18 monographs and coauthor of 5 manuals. He prepared 30 doctors of social science (Economics, Management and administration). Research interests: auditing, international accounting, financial analysis.

==

Table. The main conditions that increase fraud risk

Lentele. Svarbiausios salygos, didinancios apgauliu atsiradimo rizika

Salygu gnipes               Salygu detalizavimas

1. Salygos, susijusios su   1. Vadovybes strukturoje dominuoja vienas
imones vadovybes dora,      asmuo (arba maza grupe asmenu)
kompetencija ir veiklos     2. Nera veiksmingos stebetoju tarybos ar
stiliumi                    kito prieziuros instituto
                            3. Netinkamas vadovybes poziuris i
                            versla, rizika ir konkurencine aplinka
                            4. Vadovai pernelyg pasitikintys, kuria
                            gigantiskus planus, veikia esant
                            didziulei rizikai
                            5. Vadovai ignoruoja imoniu veiklos
                            planavima, buhalterine apskaita ir
                            kontrole
                            6. Netinkamas imones vadovu veiklos
                            stilius (pvz., polinkis uzmegzti
                            glaudzius santykius su imones padaliniu
                            vadovais ir kitais darbuotojais, yra
                            pernelyg agresyvus, impulsyvus,
                            megstantys rizika ir pan.)
                            7. Vadovu priekaistinga reputacija ir
                            nerima keliancios silpnybes (pvz.,
                            girtuokliavimas, potraukis i narkotikus,
                            azartinius zaidimus ir kt.),
                            nerupestingumas ir nepareigingumas
                            8. imones vadovybes nekompetencija,
                            nesugebejimas priimti optimaliu valdymo
                            sprendimu (truksta konkreciu vadybos,
                            buhalterines apskaitos, planavimo,
                            prognozavimo teises, finansu ir kitu
                            mokslu ziniu)
                            9. Nesutvarkyta valdymo sistema,
                            netolygiai paskirstytos vadybininku
                            funkcijos ir atsakomybe
                            10. Nesutarimai tarp imones vadovybes ir
                            padaliniu vadovu bei darbuotoju
                            11. Mazeja darbo drausme imoneje

2. Salygos, susijusios      1. Susikloste nepalankus santykiai vienas
su imones darbuotojais      kito atzvilgiu tarp darbuotoju,
                            tarpusavio rysiu praradimas
                            2. Nepakankamas darbuotoju
                            profesionalumo, saziningumo ir patikimumo
                            lygis
                            3. Ilgalaikis kai kuriu profesiju
                            darbuotoju trukumas
                            4. Dazna buhalteriu, finansininku,
                            teisininku ir vidaus auditoriu kaita
                            5. Personalas (pagrindinis, bet
                            nebutinai) neina atostogu
                            6. Darbuotojai laikosi atsakomybes uz tas
                            funkcijas, kurias galetu lengvai perduoti
                            kitiems
                            7. Netinkamai paskirstyta tarp darbuotoju
                            tam tikru veiklos sriciu kontrole
                            8. Netinkamai paskirstyta materialine
                            atsakomybe tarp darbuotoju, su jais
                            nesudarytos materialines atsakomybes
                            sutartys
                            9. Netinkamas darbuotoju pareigu ir
                            teisiu suderinimas ir darbo paskirstymas
                            10. Darbuotoju asmenines problemos
                            (buitines, finansines, sveikatos,
                            islaidus gyvenimo budas ir kt.)
                            11. Nepasitenkinimas darbo uzmokesciu
                            12. Nepasitenkinimas darbu ir vadovybes
                            elgesiu
                            13. Psichologine darbuotojo izoliacija

3. Salygos, susijusios su   1. Nesaugi pinigu ir vertybiniu popieriu
organizacine imones         bei materialiniu vertybiu laikymo sistema
struktura                   2. Laisvas priejimas prie materialiniu
                            vertybiu
                            3. Bloga sandeliu ukio ir administraciniu
                            pastatu apsaugos sistema
                            4. Netinkamas imones antspaudu, blanku ir
                            ivairiu dokumentu laikymas
                            5. Silpni informaciniai rysiai tarp
                            imones padaliniu
                            6. Per didelis arba per mazas padaliniu
                            skaicius
                            7. imones veiklos pobudis ir tikslai,
                            nesuderinti su organizacine valdymo
                            struktura
                            8. Nevykusiai vykdoma imones
                            reorganizacija, nepamatuotai steigiami
                            arba likviduojami imones filialai
                            9. Pernelyg daznai taikomos naujos
                            technologijos ir programos nespejus ju
                            ivaldyti ir ivertinti, keiciamos kitomis

4. Salygos, susijusios su   1. Blogi mokumo rodikliai, dideja
finansine imones bukle ir   trumpalaikiai ir ilgalaikiai
veiklos rezultatais         isipareigojimai
                            2. Dideli veiklos nuostoliai
                            3. Apyvartinis kapitalas neadekvatus
                            imones pletrai, blogas jo manevringumo
                            koeficientas
                            4. Blogejantys pajamu rodikliai (siekiant
                            juos gerinti, rizikuojama parduodant
                            prekes i kredita, keiciama verslo
                            praktika ir apskaitos politika)
                            5. imones stengimasis parodyti didesni
                            pelna, kuriuo butu palaikoma jos akciju
                            rinkos kaina arba gaunamas kreditas
                            6. Pinigu srautu is pagrindines,
                            finansines ir investicines veiklos
                            mazejimo tendencija
                            7. Pelnas daug mazesnis uz vidutini ukio
                            sakos pelna
                            8. imoneje sukaupta per daug atsargu
                            arba, atvirksciai, ju turetu buti kur kas
                            maziau, atsizvelgiant i imones veiklos
                            apimti ir pobudi

5. Salygos, susijusios su   1. imone gausiai investuoja i veiklos
imones veiklos              sritis ar produktus, kurie turetu is
organizavimu ir             esmes ir greitai keistis
atliekamomis ukinemis       2. imone labai priklauso nuo vieno ar
operacijomis                keliu produktu, tiekeju arba pirkeju
                            3. Atliekamos neiprastos ukines
                            operacijos (ypac likus mazai laiko iki
                            metu pabaigos)
                            4. Atliekamos sudetingos ar neiprastos
                            ukines operacijos su susijusiomis salimis
                            5. Pernelyg dideles sumos, sumoketos uz
                            paslaugas (pavyzdziui, teisininkams,
                            konsultantams, ekspertams ir kt.)
                            6. Dideles ukiniu operaciju, programu ir
                            projektu sumos, kurios neretai slepiamos
                            nuo kai kuriu darbuotoju
                            7. Atliekama labai daug smulkiu pardavimo
                            ar pirkimo operaciju
                            8. Didele dalis atsiskaitymu uz
                            parduodamas ar perkamas prekes daroma
                            grynaisiais
                            9. Pinigu mokejimo ar gavimo terminai
                            atidedami ilgam laikotarpiui
                            10. Priverstinis veiklos nutraukimas,
                            taip pat gamybinio ir techninio proceso
                            ritmo sutrikimas ir prastovos
                            11. Besitesiancios bylos teisme

6. Salygos, susijusios su   1. Daznai keiciama imones buhalterines
apskaita, auditu ir         apskaitos politika
vidaus kontroles sistema    2. Blogos buhalterijos darbuotoju darbo
                            salygos
                            3. Vyrauja sudetingos apskaitos
                            proceduros arba skaiciavimai, kuriuos
                            sunku kontroliuoti
                            4. Negalima gauti informacijos is
                            kompiuteriniu duomenu bazes del duomenu
                            trukumo
                            5. Padaryta daug pakeitimu kompiuterinese
                            programose, taciau sie pakeitimai
                            nepagristi dokumentais ir neaprobuoti
                            6. Blogai sutvarkytos bylos, apskaitos
                            dokumentuose ir registruose daug
                            pataisymu, ukines operacijos atliktos
                            nesilaikant nustatytos tvarkos
                            7. Netinkamas ukiniu operaciju dokumentu
                            tvarkymas (pavyzdziui, truksta reikalingo
                            igaliojimo, nera su ukine operacija
                            susijusiu dokumentu ir kt.)
                            8. Netinkamas vadovybes poziuris i audito
                            atlikima (pavyzdziui, ribojamas audito
                            atlikimo laikas ir apimtis), nepagristi
                            ir neitikinami atsakymai i auditoriu
                            pateiktus klausimus
                            9. Iki siol imoneje nebuvo atlikta ne
                            vieno nepriklausomo audito
                            10. Silpna vidaus audito kontrole,
                            negalinti garantuoti klaidu ir apgauliu
                            isaiskinimo ir prevencijos
                            11. Netinkamas pareigu, susijusiu su
                            turto apskaita ir jo apsauga,
                            paskirstymas
                            12. Kai kuriu ukiniu operaciju atlikimas
                            visiskai nekontroliuojamas
                            13. Vadovybe nepaiso vidaus kontroles
                            sistemos
                            14. Nuolat nepavyksta istaisyti vidaus
                            kontroles sistemos trukumu, kuriu
                            pasalinimas butu veiksmingas
                            15. Ilga laiko tarpa imone atestuoja tas
                            pats auditorius

7. Isores salygos           1. Nepastovi salies ekonomine ir politine
                            padetis
                            2. Teises aktu netobulumas ir
                            nepastovumas
                            3. Uzsienio valiutos kursu svyravimas
                            4. Mokesciu sistemos kaita
                            5. Palukanu normu kaita
                            6. Aukstas infliacijos arba defliacijos
                            lygis
                            7. Aukstas korupcijos ukio sakoje,
                            kurioje funkcionuoja imone, lygis
                            8. ukio sakos nuosmukis, nestabilumas,
                            imoniu bankrotai
                            9. Darbo rinkos pokyciai, nauju
                            konkurentu atsiradimas
                            10. imones partneriu ir savininku
                            nesutarimai bei sutartu salygu
                            nesilaikymas
                            11. Aukstas nedarbo lygis
                            12. ivairiu nusikaltimu skaiciaus
                            didejimas
                            13. Emigracija ir imigracija

saltinis: sudaryta autoriaus remiantis siais saltiniais: CoKonoe,
Tlxmoe 2000; Mackevicius, Bartaska 2003; Mackevicius, Kazlauskiene
2009; Lakis 2008a, 2009; 240-asis tarptautinis audito standartas
(Buhalteriu profesionalu etikos kodeksas 2005); Kanapickiene 2007,
2008; Kutera 2009; Koczmarek 2005; Swiderska 2005; Garskiene,
Garskaite 2004.