Measuring the related diversification of enterprises/Imoniu susijusios diversifikacijos matavimas.
Ginevicius, Romualdas
1. Ivadas
Pasauline ekonomikos krize neaplenke ir Lietuvos imoniu. Pradejus
trauktis rinkoms jos bankrutavo, ypac skaudziai nukentejo statybos bei
didmenines ir mazmenines prekybos sektoriai. 2009-2010 m. is rinkos
pasitrauke atitinkamai 414 ir 418 pirmojo sektoriaus ir 425 bei 352
antrojo sektoriaus imones (Lietuvos statistikos departamentas). Bankrotu
priezasciu analize rodo, kad zlugo visu pirma tos imones, kurios
neturejo nepriklausomu iplauku saltiniu. Kitaip tariant, tos, kuriu
gamybine programa buvo nediversifikuota. Taigi rinkoms traukiantis
imones veiklos diversifikacijos reiksme auga (Ginevicius 2010).
Diversifikacija yra sudetingas kompleksinis procesas, todel jis
nagrinejamas ivairiais aspektais (Kenny 2012; Mehdi, Seboui 2011;
pakneiat et al. 2010; powers 2010; Becerra, Santalo 2006; Rijamampiana
et al. 2003; ChungMing Lau1993). Del sios priezasties jis gana sunkiai
valdomas ir daznai buna nesekmingas. Tam, kad jis pletotusi kryptingai,
visu pirma reikia moketi ji ismatuoti. Neatsitiktinai siam klausimui
skirta daug studiju (Buhner 1985; Wolf 1995a, b; Gort 1962; Berry 1971;
Utton 1977; Franko 1974; Wrigley 1970; Dohmen 1991; Varadarajan,
Ramanujan 1987; Ginevicius 2009). Nepaisant to, lieka daug neissprestu
klausimu. Visu pirma diversifikacijos matavimas sprendziamas
nekompleksiskai, t. y. vertinama arba kiekybine, arba kokybine jos puse.
Antra, nepasiulyta, kokiu budu siuos vertinimus sujungti i viena
apibendrinamaji rodikli. Trecia, vertinimai atliekami nevienodai
issamiai ir argumentuotai. Jeigu kiekybiniam nesusijusios
diversifikacijos matavimui pasiulyta gana daug budu, kuriais galima gana
objektyviai ir tiksliai ismatuoti pasiekta jos lygi, tai susijusios
diversifikacijos matavimo siulymai sulaukia daug kritikos. Laikoma, kad
jie nesuteikia tikro pagrindo patikimai ir objektyviai ismatuoti imones
diversifikacijos laipsni (Buhner 1985; Wolf 1995a, b; Gort 1962; Berry
1971; Utton 1977; Franko 1974; Ginevicius 1998).
Tokia padetis susidare neatsitiktinai. Nesusijusios
diversifikacijos matavimas remiasi objektyviais aiskiai ismatuojamais
dydziais--veiklos sriciu skaiciumi ir darbu apimciu variacija tarp ju.
problemisku lieka tik klausimas, kokiu budu siuos du imones gamybines
programos aspektus sujungti i visa apibendrinamaji dydi. Kitaip yra su
susijusios diversifikacijos matavimu. Cia kyla pagrindinis
sunkumas--kaip nustatyti nauju produktu sasaju su esamais stipruma.
Nepaisant siulymu, sis klausimas nera aiskus ir siandien. Todel taikomi
matavimo budai yra gana subjektyvus. Jie yra ne tik subjektyvus, bet ir
netobuli. Savo esme tai yra diskretinis kategorinis matavimas, t. y.
matuojamos imones paskirstomos i kategorijas, tipus ir pan. Nepasiuloma,
kaip imones susijusios diversifikacijos laipsni ivertinti kiekybiskai
(kaip yra nesusijusios diversifikacijos atveju). O turint tik
diskretinio kategorinio matavimo galimybe, negalima i viena rodikli
sujungti matu, atspindinciu kiekybine ir kokybine diversifikacijos
puses, t. y. kompleksiskai nagrineti si procesa.
Straipsnyje bandoma siuos imones susijusios diversifikacijos
matavimo trukumus pasalinti.
2. Esami susijusios diversifikacijos matavimo budai
Imones diversifikacijos laipsnis priklauso ne tik nuo produktu,
kuriuos ji pletoja, skaiciaus ir kiekio, bet ir nuo to, kaip sie
produktai yra susije su esamais. Vienas zinomiausiu susijusios
diversifikacijos matavimo budu yra Wrigley koncepcija (Wrigley 1970). Ji
ivertina diversifikacija pagal produkto rusis ir ju apimtis. Remiantis
sia koncepcija visos imones skirstomos i keturias kategorijas: vieno
produkto, vyraujancio produkto, susijusio produkto ir nesusijusio
produkto (1 lentele).
Lenteleje pateiktas skirstymas atliekamas remiantis specializacijos
rodikliu, vadinamuoju SR matu:
SR = Daugiausiai gaminamo produkto kiekis / Bendra imones
produkcijos apimtis. (1)
Grafiskai Wrigley diversifikacijos modelis atrodo taip (1 pav.):
[FIGURE 1 OMITTED]
Sia koncepcija toliau ispletojo Rumeltas (Rumelt 1974).
Skaiciuojant jis remesi ne skirtingu produktu kiekiu, bet veiklos
sritimis (verslais). Buvo pasiulyta keletas imoniu klasifikavimo
rodikliu: specializacijos, giminingumo ir vertikalumo. pirmasis
nustatomas labiausiai ispletoto verslo apimti padalijus is viso imones
produkcijos kiekio:
Specializacijos laipsnis = Verslo, kurio apyvarta didziausia,
apimtis / Visas imones produkcijos apimtis. (2)
Remiantis sia formule nustatytos vieno, vyraujancio, susijusio ir
nesusijusio verslo imoniu ribos buvo paliktos tos pacios, kaip ir
Wrigley koncepcijoje.
Rumeltui pavyko is esmes patikslinti siulyta imoniu suskirstyma
panaudojus antra rodikli--giminingumo laipsni:
Giminingumo laipsnis = Imones susijusios produkcijos apimtis /
Visas imones produkcijos apimtis. (3)
Pasitelkus si rodikli visos imones buvo suskirstytos i dvi
grupes--tos, kuriu giminingumo laipsnis virsija 0,7, priskirtos
susijusio verslo klasei, likusios - nesusijusio verslo klasei. Tokiu
budu buvo uzfiksuota imones savu veiklos sriciu dalykiniu sasaju
apimtis.
Trecias rodiklis, vertikalumo laipsnis, nustatomas vertikaliai
susijusiu verslu produkcijos apimti padalijus is bendro jos kiekio:
Vertikalumo laipsnis = Vertikaliai susijusios produkcijos apimtis /
Visas imones produkcijos apimtis. (4)
Remiantis siuo rodikliu galima atskirti vertikaliai diversifikuotas
imones nuo vertikaliai nediversifikuotu. pirmosioms priklauso tos, kuriu
sis matas yra didesnis kaip 0,7.
Siuos pagrindinius imoniu tipus Rumeltas dar suskirste isskirdamas
smulkesnes ju grupes (2 lentele).
[FIGURE 2 OMITTED]
Grafinis toks imoniu klasifikacijos aiskinimas parodytas 2 pav.
Wrigley ir Rumelto pasiulyti diversifikacijos ivertinimo budai,
palyginti su kiekybiniais, pranasesni tuo, kad jie siekia nustatyti
viena is lemiamu imoniu veiklos aspektu--gamybinio proceso metu kylanciu
technologiniu sasaju pobudi ir stipruma. Kita vertus, tiek sie
ivertinimai, tiek is to kylantis veiksmu programos priskyrimas prie
vienos is 1 bei 2 lentelese parodytu verslo tipu priklauso nuo
apklausoje dalyvaujanciu ekspertu. prie siu metodu pranasumu priklauso
tai, kad tyrimuose atsiribojama nuo JAV pramones klasifikavimo standarto
(Standard Industrial Classification, SIC) ir kitu oficialiu
klasifikatoriu. Tai gerokai isplecia analize. Deja, autoriai, atsisake
ribotas galimybes teikianciu oficialiu klasifikaciju, patys neisvengia
subjektyvizmo. Ryskiausiai tai pasireiskia "slenkscio",
atribojancio viena imoniu klase nuo kitos, parinkimu. O kai tokiu budu
diferencijuotu imoniu siulomu grupiu yra daug, tampa sunku konkrecia
firma priskirti vienai ar kitai klasei. Ivertinant dar ir tai, kad
siulomos pakopos neturi jokio rysio su oficialiomis klasifikacijomis ir
neatitinka netgi intervalinio suskirstymo i skales, nestebina, kad
tyrimu, atliktu remiantis SIC ar panasiais metodais, taip pat Rumelto
metodika, rezultatai daznai labai skiriasi. Todel manoma, kad sie
metodai nera pagrindas patikimai ir objektyviai ismatuoti imoniu
diversifikacijos laipsni (Ginevicius 1998).
Naujesniems diversifikacijos matavimo budams priklauso Varadarajano
ir Ramanujano siulymai, kuriuose irgi norima ivertinti dalykines verslo
padaliniu sasajas (Varadarajan, Ramanujan 1987). I ju koncepcija galima
ziureti kaip i bandyma sujungti esamus budus arba kaip i pragmatini
supaprastinima. Jos esme - tai skirtumu tarp susijusios ir nesusijusios
diversifikacijos nustatymas ("Narrow Spectrum Diversification"
(NSD) versus "Brood Spectrum Diversification" (BSD)). Imoniu
skirstymo i klases pagrindu imamas SIC tinklelis. Juo remiantis imone
prie NSD klases priskiriama tada, kai jos verslo padaliniu produkcija
galima klasifikuoti ne pagal netikslu dvieju zenklu, o pagal tikslesni
keturiu pakopu SIC koda. Remiantis siais samprotavimais buvo
suformuluota matrica (3 pav.).
Vertikali jos asis perteikia platu imones diversifikacijos spektra
(BSD), fiksuoja produkcija tu verslo padaliniu, kuriuos galima isskirti
naudojant apytiksli dvieju zenklu SIC tinkleli. Horizontalioji asis
("Mean Narrow Spectrum Diversity" (MNSD) priesingai turi
apibudinti sio suskirstymo ploti BSD dideliu klasiu viduje.
Sugrupavus tokiu budu imoniu klases i poklasius, galima isskirti
keturias diversifikacijos pakopas: A tipo imones, pasizymincios mazu
diversifikacijos laipsniu, turi maziau BSD ir MNSD. priesingame tokios
skales gale atsiduria D tipo imones, t. y. labai diversifikuotos, su
dideliu BSD ir MNSD lygmeniu. Tarpines grupes sudaro imones B ir C tipo.
Tipui B priklauso tos, kurios versle pasizymi dideliu MNSD ir mazu BSD,
o tipui C--priesingoje situacijoje esancios imones. Sios koncepcijos
trukumai isryskeja is to paties 3 pav. pirmiausia neaisku, kaip
nustatyti skirtuma tarp aukstu BSD ir MNSD lygiu. Dideliu abejoniu kelia
ir tai, kad, remiantis siuloma metodika, atskirose imtyse gautos
vidutines reiksmes laikomas auksciausiais taskais. Taip elgiantis
negalima tarpusavyje palyginti skirtingu imciu duomenu.
Apibendrinant galima parodyti, kad Wrigley ir Rumelto koncepciju
pagrindiniai trukumai yra sie: jie pirma, pateikia tik diskretini
kategorini vaizda; antra, imoniu priskyrimas vienai ar kitai kategorijai
yra gan subjektyvus, nes remiasi vien tik apklausoje dalyvaujanciu
ekspertu nuomone; trecia, remiantis subjektyviai nustatytais
"slenksciais", atribojanciais viena imones klase nuo kitos,
tampa sunku konkrecia imone priskirti vienai ar kitai klasei, kai
vertinamu objektu siulomu grupiu yra daug.
Pagrindiniai Varadarajano ir Ramanujano koncepcijos trukumai yra
sie: pirma, neaisku, kaip nustatyti skirtuma tarp aukstu BSD ir MNSD
lygiu, antra, remiantis siuloma metodika atskirose imtyse gautos
vidutines reiksmes laikomos auksciausiais taskais. Taip elgiantis
negalima tarpusavyje palyginti skirtingu imciu duomenu.
Susijusi diversifikacija, isreiskiama diskretiskai kategoriskai,
neleidzia sios jos puses sujungti su kiekybinio nesusijusios
diversifikacijos matavimo aspektu. Tuo tarpu tokiu atveju imanoma ja
vertinti kompleksiskai.
Bendras visu siulomu imones susijusios diversifikacijos matavimo
budu trukumas yra dar ir tas, kad bandoma ivertinti tik tas sasajas,
kurios kyla technologinio proceso metu. Kalbant apie esamus ir naujus
verslus, butina ivertinti ir produkcijos realizavimo rinku sasajas.
3. Siulomas imones susijusios diversifikacijos matavimas
Remiantis susijusios diversifikacijos matavimo budu analize,
ieskomam susijusios diversifikacijos matui galima iskelti siuos
reikalavimus:
--diversifikacijos laipsni jis turi isreiksti ne diskretiskai, o
tolydine skaiciu seka;
--turi remtis kiekybiskai isreikstu produktu ir rinku kombinaciju
sasaju su esamais stiprumu;
--turi tureti tokia israiskos forma, kad ja galima butu atitinkamu
budu sujungti i viena apibendrinamaji dydi su imones nesusijusios
diversifikacijos matais.
Ieskomo mato pagrindas yra nauju produkto ir rinkos sasaju su
esamais stiprumo kiekybine israiska. Tai gana komplikuotas klausimas.
Tai liudija ir nauju produktu, ir rinku giminingumo su esamais pozymiu
ivairove (4 pav.).
Imones diversifikacijos laipsnis paprastai skaiciuojamas tam tikram
laiko momentui. Tai reiskia, kad vertinti imami tie produktai, kurie
siuo metu yra jos gamybineje programoje, ir tos rinkos, kuriose jie
realizuojami. Taigi kyla uzdavinys, kaip nustatyti imones gamybines
programos produkto ir rinkos kombinaciju tarpusavio sasajas.
Jeigu kalbame apie produktu sasajas, tai is karto reikia atsakyti i
klausima--kieno atzvilgiu, t. y. kurio produkto atzvilgiu, norime sias
sasajas nustatyti. Atsakyma gali duoti vienas is Wrigley susijusios
diversifikacijos vertinimo koncepcijos elementu--suformuluota imones
sugebejimu "serdies" (core skil) savoka. Ji reiskia bendraji
imones sugebejima tiksliai ir efektyviai sujungti zinojima apie rinka su
technologijomis pelno gavimo, imones augimo, prisitaikymo prie isorines
aplinkos ir kitais strateginiais tikslais (Wrigley 1970). Teigiama, kad
susijusi diversifikacija reiskia imones ekspansija i susijusiu produktu,
kuriu gamyba arba (ir) pardavimas isdestyti jos sugebejimu
"serdies" zonoje, isleidima. Nesusijusi diversifikacija
reiskia, atvirksciai, itraukima i gamybine programa tokiu produktu,
kuriems isleisti reikia gebejimu, esanciu uz minetos zonos ribu.
Remiantis sia koncepcija galima teigti, kad sugebejimu
"serdis"--tai baze isleisti pagrindini imones produkta, taigi
produkta, kurio gamybos apimtis yra didziausia. Tokiu atveju bus
sprendziama, kaip nustatyti visu kitu isleidziamu produktu sasajas su
siuo, pagrindiniu, produktu.
Pletojant imones diversifikacija, vienas svarbiausiu
klausimu--iejimo i naujas rinkos strategijos pasirinkimas. Manoma, kad
esminiu tokio sekmingo pasirinkimo kriterijumi yra numatomu isleisti
produktu artumas naujoms produkto ir rinkos kombinacijoms. Taigi velgi
kyla esamu produktu ir rinku artumo nustatymo naujiems produktams ir
naujoms rinkoms problema. Ja spresti siuloma remiantis rinku ir
technologiju giminingumo testu. Remiantis 5 pav. visi imones verslai
suskirstomi i tris rusis: baziniai; nauji, bet zinomi; nauji; nezinomi.
Siuo pagrindu sudaryta vadinamoji "artumo" matrica (5 pav.).
5 pav. parodytoje matricoje isskirtos trys "artumo
zonos": panasiu verslu (A); neutrali (B) ir "plesiniu"
(C). Sia matrica galima pasinaudoti ieskant susijusios diversifikacijos
mato. Tam tikslui ja reikia transformuoti labiau isryskinant visas i
imones gamybine programa itrauktu produktu sasajas, t. y. labiau
diferencijuojant minetas tris zonas (6 pav.).
[FIGURE 5 OMITTED]
Is 6 pav. matyti, kad, atsizvelgiant i produkto ir rinkos
kombinacija, galima isskirti penkias esamu ir nauju produktu zonas,
atspindincias siu produktu sasaju stipruma. To pagrindas yra trys tiek
produktu, tiek rinku situacijos, t. y. tiek produktai, tiek rinkos gali
buti esami, susije ir nauji. Stipriausias rysys yra tarp tu produktu,
kuriu gamybai taikomos tos pacios technologijos ir kurie realizuojami
tose paciose rinkose. Tai yra bazinis verslas, esantis imones sugebejimu
serdyje (6 pav., zona A'). produktu, kuriems isleisti taikomos
susijusios technologijos ir kurie realizuojami susijusiose su esamomis
rinkose, priklauso tam paciam verslui. pavyzdziui, skalbiamuju masinu
gamintojas kaip nauja produkta gali siulyti skalbiamasias priemones.
Turime bendra funkcini rysi, t. y. rysi, susieta bendru skalbimo verslu.
Tokie produktai yra labiausiai susije su esamais arba, kitaip tariant,
su baziniu verslu. Jiems budinga tai, kad sios sasajos apibudinamos
produkto ir rinkos kombinacija "esami--susije" arba
"susije--esami" (6 pav., zona A").
Labiau nutole, taciau islaikantys gana stiprias sasajas su esamais,
yra tie produktai, kuriu produkto ir rinkos kombinacijose atsiranda arba
nauju rinku, arba nauju produktu. Siais atvejais stiprias sasajas
uztikrina arba esamu technologiju naudojimas, arba nauju produktu
realizavimas esamose rinkose, arba susijusiu technologiju naudojimas
isleidziant produkcija, kuri realizuojama susijusiose rinkose (6 pav.,
zona B").
Kita produktu nutolimo nuo esamu pakopa turime tada, kai produkto
ir rinkos kombinacijas sudaro tik susije produktai ar rinkos su naujais
produktais ir naujomis rinkomis (6 pav., zona C"). Krastutini
atveji turime tada, kai produktu gamybai taikome naujas technologijas ir
juos realizuojame naujose rinkose; kai pradedame pletoti nauja versla,
neturinti nieko bendro su esamu (6 pav., zona C').
Is 6 pav. isplaukia galimos produkto ir rinkos kombinacijos (3
lentele).
[FIGURE 6 OMITTED]
Remiantis 6 pav. ir 3 lentele galima dar tiksliau isskirti produkto
ir rinkos kombinaciju zonas pagal sasaju stipruma. Tam tikslui visoms 6
pav. parodytoms produkto ir rinkos busenoms suteiksime ivercius
atitinkamai 2, 1, 0 (7 pav.). Tokiu atveju i-s produkto ir rinkos
kombinacijos sumini ivertinima gausime sudeje produkto ir rinkos,
kurioje jis realizuojamas, busenu ivercius (4 lentele).
Is 7 pav. ir 4 lenteles matyti, kad gamybineje imones programoje
pagal sasaju su esamais produktais stipruma galime isskirti tris zonas.
pirmoji zona, gavusi iverti 4, t. y. didziausia - tai esamu produktu
zona (produkto ir rinkos kombinacija Nr. 1). priesingai jai, zona,
gavusi iverti 0, t. y. maziausia, tai nesusijusio verslo zona (produkto
ir rinkos kombinacija Nr. 9). Visa kita priklauso treciai, susijusiu
verslu, zonai (produkto ir rinkos kombinacijos Nr. 2-8).
Is 7 pav. isryskeja dar du svarbus momentai. pirma, treciaja, arba
susijusiu verslu, zona salygiskai galima padalyti i dvi dalis. pirmoji,
apimanti 2-4 kombinacijas ir dali 5 produkto ir rinkos
kombinacijos,--tai verslai, orientuoti i produkto pletros strategija;
antroji, apimanti 6-8 kombinacijas ir dali 5 produkto ir rinkos
kombinacijos,--tai verslai, orientuoti i rinkos pletros strategija.
Antra, is susijusiu produkto ir rinkos kombinaciju matyti, kad ju
sasajos su esamais produktais yra nevienodo stiprumo: antroji ir sestoji
gavo iverti trys, trecioji, penktoji ir septintoji--iverti du;
ketvirtoji ir astuntoji--iverti vienas. Taigi kuo labiau tolsta
susijusio produkto ir rinkos kombinaciju frontas nuo esamu verslu nauju,
nesusijusiu link, tuo labiau mazeja iverciu, atspindinciu sasaju
stipruma su esamomis produkto ir rinkos kombinacijomis, dydis.
7 pav. ir 4 lentele--tai svarbus zingsnis ieskant susijusios
diversifikacijos mato. Antra vertus, velgi gavome tik produkto ir rinkos
kombinaciju zonas arba kategorijas. Iskeleme uzdavini gauti rodikli,
kuris susijusia diversifikacija atspindetu ne diskretiskai, o tolydziai,
t. y. siekiama gauti ne intervalini, o taskini ivertinima.
Is Ansoffo imones strategines pletros matricos (Ansoffo 1984)
galima daryti isvada, kad imones gamybines programos konkretaus produkto
sasaju su esamais mastas gali skirtis nuo rinkos, kurioje realizuojamas
sis produktas, sasaju masto su esamomis rinkomis. Analitiskai nustatyti
tiek produkto, tiek rinku faktisku sasaju su esamomis neimanoma. Tokiu
atveju paprastai pasitelkiami ekspertai. Butent jie gali ivertinti
konkretaus produkto ir konkrecios rinkos sasajos stipruma su esamomis.
Toki ivertinima iprasta atlikti balais. pasirinksime, sakykime,
desimties balu skale.
Konkrecios kiekvienos imones gamybines programos produkto ir rinkos
sasajos su esamomis stiprumo reiksmes gaunamos matematines statistikos
metodais apdorojus ekspertu ivertinimus (5 lentele).
Uzpildzius sia anketa galima gauti tiek visu imones gamybines
programos produkto ir rinkos sasaju su esamomis stipruma, tiek
didziausiai galima susijusiu sasaju reiksme.
Suminis i-s produkto ir rinkos sasajos stiprumas bus lygus:
[W.sub.i] = [W.sup.P.sub.i] + [W.sup.r.sub.i], (5)
cia [W.sub.i]--imones gamybines programos i-s produkto ir rinkos
sasajos su esamomis stiprumas; [W.sup.P.sub.i]--tas pats produkto
sasaju; [W.sup.r.sub.i]--tas pats rinkos sasaju.
Krastutiniu atveju tik vienas (produkto ar rinkos) is nagrinejamu
produkto ir rinkos kombinacijos sasaju su esamomis stiprumas bus lygus
didziausiam priimtos matavimu skales iverciui. Jeigu abu, turesime esama
produkto ir rinkos sasaja. Tokiu atveju didziausia sumini susijusios
diversifikacijos produkto ir rinkos sasaju stipruma gausime tokiu budu:
[[??].sub.max] = [W.sup.P.sub.max] + [W.sup.r.sub.max] -1, (6)
cia [[??].sub.max]--produkto ir rinkos kombinaciju sasaju su
esamomis didziausia galima reiksme (musu nagrinejamu atveju ji bus lygi
19); [W.sup.P.sub.max]--tas pats produkto sasaju (musu atveju ji lygi
10); [W.sup.r.sub.max]--tas pats rinkos sasaju (musu atveju ji lygi 10).
Rodiklis, atspindintis imones gamybines programos produkto ir rinkos
kombinaciju sasaju stipruma su esamomis galetu atrodyti taip:
[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] (7)
cia S--imones gamybines programos produkto ir rinkos kombinaciju
sasaju stiprumo rodiklis; [q.sub.i] - itojo produkto, nepriklausancio
esamiems, santykine apimtis; [q.sub.p] - esamu produktu santykine
apimtis; n- produktu, nepriklausanciu esamiems, skaicius.
Dydis [q.sub.p] nustatomas taip:
[q.sub.p] = 1-[summation over n' over (i=1)] [q.sub.i]. (8)
Sakykime, kad turime tokius ekspertines apklausos rezultatus apie
imones gamybines programos produktu ir rinkos kombinaciju artuma
esamiems (6 lentele).
Pildant lentele svarbu, kad visi ekspertai vienodai ar bent
panasiai suvoktu, nuo ko priklauso nagrinejamu produkto ir rinkos
kombinaciju tiek technologiniu, tiek rinkos sasaju su esamomis
stiprumas. Juolab kad ju pozymiai gali buti tiek akivaizdus, esminiai,
tiek paslepti, nezymus. 7 lenteleje pateikiami orientaciniai tokiu
sasaju pozymiai, nurodyti literaturoje, kuriais gali vadovautis
ekspertai.
Remiantis 6 lentele reikia nustatyti imones susijusios
diversifikacijos rodikli DS. Matome, kad visais trimis atvejais trecia
produkto ir rinkos kombinacija atspindi krastutini atveji, kuris
priklauso naujoms kombinacijoms (t. y. naujiems verslams), todel neturi
nieko bendro su susijusiais verslais.
Kuo stipresnes produkto ir rinkos kombinaciju sasajos su esamais
produktais ir rinkomis, tuo mazesnis susijusios diversifikacijos mastas,
todel, remiantis 7 formule, ieskomas susijusios diversifikacijos
rodiklis [D.sub.s] atrodys taip:
[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII](9)
Pirmam 6 lenteleje parodytam gamybines programos variantui rodikli
[D.sub.S] randame taip:
[q.sub.p] = 1-(0, 18, + 0,16 + 0, 12 + 0, 06) = 0,48;
[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]
Tokiu pat budu buvo nustatyta, kad antru atveju [S.sub.2] = 0,67, o
[D.sub.S2] = 0,33, treciu atveju [S.sub.3] = 0,08, o [D.sub.S3] = 0,92.
Gauti skaiciavimu rezultatai nepriestarauja 6 lenteleje pateiktu
duomenu dvasiai. Is jos matyti, kad antram gamybines programos atvejui
budinga tai, jog vyrauja produkto ir rinkos kombinacijos, kuriu sasajos
su esamomis labai stiprios. Tai liudija ir neauksta rodiklio
[D.sub.S2]reiksme (0,33). Treciu gamybines programos atveju,
atvirksciai, budinga tai, kad vyrauja produkto ir rinkos kombinacijos,
kuriu sasajos su esamomis labai silpnos. Tai liudija auksta rodiklio
[D.sub.S3] reiksme (0,92). pirmas gamybiniu programos atvejis yra tarp
antro ir trecio pagal minetu sasaju stipruma. Tai mes matome ir is
gautos [D.sub.S1] reiksmes (0,59). Is 9 formules taip pat matoma kad
rodiklio [D.sub.S] reiksme svyruoja tarp 0 ir 1, t. y. kai visos
produkto ir rinkos kombinacijos priklauso esamoms, tai [D.sub.S1] = 1,
ir kai visos minetos kombinacijos priklauso naujiems verslams,
[D.sub.S2] = 0. Taigi pasiulytas imones gamybines programos susijusios
diversifikacijos rodiklis [D.sub.S] atitinka visus jam iskeltus
reikalavimus.
4. Isvados
Siekiant visapusiskos imones veiklos diversifikacijos procesu
analizes butina vertinti ne tik kiekybinius, bet ir kokybinius jos
aspektus.
Diversifikacijos vertinimai atliekami nevienodai issamiai ir
argumentuotai. Kiekybiniams nesusijusios diversifikacijos vertinimui
pasiulyta gana daug budu, kuriais objektyviai ir tiksliai galima
ismatuoti pasirinkta jos lygi. Susijusios diversifikacijos matavimo
siulymai sulaukia gana daug kritikos. Laikoma, kad jie nesuteikia
pagrindo patikimai isreiksti esama padeti. Ja jie rodo tik kokybiskai,
remiantis diskretiniu kategoriniu vertinimu. Toks matavimas nesudaro
galimybiu isreiksti susijusia diversifikacija kiekybiskai ir jos rodikli
atitinkamu budu sujungti i viena apibendrinamaji dydi su nesusijusios
diversifikacijos rodikliu.
Bendras visu siulomu imones susijusios diversifikacijos matavimo
budu trukumas yra dar ir tas, kad bandoma ivertinti tik tas sasajas,
kurios kyla technologinio proceso metu. Jeigu kalbame apie esamus ir
naujus verslus, butina ivertinti ir produkcijos realizavimo rinku
sasajas.
Siekiant kiekybiskai ismatuoti susijusia imones diversifikacija,
reikia nustatyti kiekvienos imones gamybines programos produkto ir
rinkos kombinacijos artuma esamoms produkto ir rinkos kombinacijoms.
Atitinkamu budu sujungus siuos dydzius gaunamas ieskomasis rodiklis.
Atlikti skaiciavimai patvirtina siulomos imones susijusios
diversifikacijos metodikos tinkamuma.
DOI: 10.3846/btp.2012.16
Received 02 January 2012; accepted 29 February 2012 / Iteikta
2012-01-02; priimta 2012-02-29
Literatura
Ansoff, H. J. 1984. Implementing Strategic Management. prentice
Hall.
Becerra, M.; Santalo, J. 2006. The effect of diversification on
performance revisited, Management Research 4(1): 23-34.
http://dx.doi.org/10.2753/JMR15365433040102
Berry, Ch. 1971. Corporate growth and industrial diversification,
Journal of Law and Economics 14: 371-383.
http://dx.doi.org/10.1086/466714
Buhner, R. 1985. Strategie und Organisation. Wiesbaden, Gabler.
Chung-Ming, Lau. 1993. Diversify with care: diversification
strategies and organization development, The International Journal of
Organizational Analysis 1(1): 55-72. http://dx.doi.org/10.1108/eb028783
Dohmen, H. p. 1991. Anlasse, Ziele und Methodik der
Diversifikation. Bergisch GladbachKoln.
Franko, L. G. 1974. The move toward multidimensional structure in
European organisation, Administrative Science Quarterly 19: 493-506.
http://dx.doi.org/10.2307/2391807
Ginevicius, R. 1998. Imones veiklos diversifikacija: monografija.
Vilnius: Technika. 152 p.
http://dx.doi.org/10.3846/13923730.2009.15.105111
Ginevicius, R. 2009. Quantitative evaluation of unrelated
diversification of enterprise activities, Journal of Civil Engineering
and Management 15(1): 105-111.
Ginevicius, R. 2010. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII], in III
International Science Conference "Knowledge Society". IV
International Science Conference for Young Researchers "Technical
Science and Industrial Management". (ISCKS'2010). Sozopol,
Bulgaria: KSI Transactions on Kowledge Society. Sofia: Kowledge Society
Institute. Vol. 1, 5-7. ISSN 13134787.
Gort, M. 1962. Diversification and Integration in American
Industry. princeton.
Kenny, G. 2012. Diversification: best practices of the leading
companies, Journal of Business Strategy 33(1): 12-20.
http://dx.doi.org/10.1108/02756661211193776
Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus], [ziureta 2011 m.
gruodzio 10 d.]. prieiga per interneta:
http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/pages_list/?id=1571
Mehdi, I. K. E.; Seboui, S. 2011. Corporate diversification and
earnings management, Review of Accounting and Finance 10(2): 176-196.
http://dx.doi.org/10.1108/14757701111129634
Pakneiat, M.; panahi, M.; Noori, J. 2010. Firm capabilities and
diversification: how mission matters, Business Strategy Series 11(4):
248-260.
Powers, M. R. 2010. Diversification, hedging, and
"pacification", The Journal of Risk Finance 11(5): 441-445.
http://dx.doi.org/10.1108/15265941011092031
Rijamampiana, R.; Abratt, R.; February, Y. 2003. A framework for
concentric diversification through sustainable competitive advantage,
Management Decision 41(4): 362-371.
http://dx.doi.org/10.1108/00251740310468031
Roberts, E. B.; Berry, C. A. 1984. Entering new businesses:
selecting strategies for success, Strategy Management Review 26(3):
3-17.
Roberts, E. B.; Berry, C. A. 1987. Entering new businesses:
selecting strategies for success, Panning Strategies that Work (A. C.
Hax). Oxford, 91-111.
Rumelt, R. 1974. Strategy, Structure and Economic Performance.
Boston: Harvard University press.
Utton, M. A. 1977. Large firm diversification in British
manufacturing industry, Economic Journal 87: 6-11.
http://dx.doi.org/10.2307/2231835
Varadarajan, p.; Ramanujan, V. 1987. Diversification and
performance. A reexamination using a New Two - Dimensional
Conceptualization of diversity in firms, Academy of Management Journal
30: 380-393. http://dx.doi.org/10.2307/256281
Welge, M. K.; Laham, A. Al. 1992. Plannung: Prozesse - Strukturen -
Masnahmen. Wiesbaden.
Wolf, J. 1995a. Die Messung des diversifikationsgrad von
unternehmen (II), Wirtschaftsstudium 6: 519-523.
Wolf, J. 1995b. Die Messung des diversifikationsgrad von
unternehmen (I), Wirtschaftsstudium 5: 439-445.
Wrigley, L. 1970. Divisional Autonomy and Diversification. Harvard
Business School, Boston.
Romualdas GINEVICIUS. Prof., Dr Habil, Head of the Department of
Enterprise Economics and Management, construction engineer and
economist. The author of more than 350 research papers and over 20
scientific books; EditorinChief of the "Journal of Business
Economics and Management" (located in ISI database "Web of
Science") and the journal "Business: Theory and
practice". Research interests: organization theory, complex,
quantitative evaluation of social processes and phenomena.
Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223
Vilnius, Lithuania
E-mail: romualdas.ginevicius@vgtu.lt
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11,
LT-10223 Vilnius, Lietuva
El. pastas romualdas.ginevicius@vgtu.lt
Table 1. Measuring of enterprise diversification level based on
the Wrigley's concept
1 lentele. Imoniu diversifikavimo laipsnio matavimas remiantis
Wrigley koncepcija
Imoniu
Eil. imoniu Sutartinis kategorijos
Nr. kategorija zymejimas apibudinimas
1 Vieno produkto E Imones, kuriose 95 %
imones apyvartos tenka vienai
produktu grupei
2 Vyraujancio H Imones, kuriose iki 30 %
produkto imones apyvartos tenka nepagrin-
diniams produktams, kurie
gali buti ir susije, ir
nesusije su pagrindine
grupe
3 Imones su V Imones, kuriu pasiulos
susijusios programa apima keleta
produktu technologiskai arba rinkos
grupemis poziuriu susijusiu produktu
grupiu, is kuriu ne viena
nesudaro daugiau kaip 70 %
bendrosios apyvartos
4 Imones su N Imones, kuriu pasiulos
nesusijusiomis programos produktu grupes
produktu tiek technologiskai, tiek
grupemis rinkos poziuriu nera
tarpusavyje susijusios ir
is ju ne viena nesudaro
daugiau kaip 70 %
bendrosios apyvartos
Table 2. Classification of enterprise businesses according to Rumelt
2 lentele. Imoniu veiklos sriciu (verslu) suskirstymas pagal Rumelta
Imones
veiklos sriciu
(verslu) grupes Imoniu pozymiai
Vienos veiklos Imones, kuriose didziausio verslo
krypties (verslo) apyvarta siekia ne maziau kaip 45 %
Imones visos apyvartos
Vertikaliai Imones, kuriose didziausio verslo
vyraujantys apyvarta siekia ne maziau kaip 45 % viso
verslas apyvartos, o didziausiems vertikaliai
susijusiems padaliniams tenka ne maziau
kaip 70 % viso apyvartos
Vyraujantis Imones, kurioms b?dingi sie bruozai:
nesusijes verslas didziausio verslo padaliniams tenka
70-95 % visos apyvartos; vertikaliai
susijusiu verslo padaliniu apyvarta
siekia ne daugiau kaip 70 % visos
apyvartos; tarpusavyje susijusiu pada-
liniu apyvarta sudaro ne daugiau kaip
50 % didziausio verslo padaliniu
apyvartos
Priverstinai Imones, kurioms b?dingi sie bruozai:
vyraujantis didziausio verslo padaliniu apyvarta
verslas siekia 70-95 % visos apyvartos; verti-
kaliai susijusiu verslo padaliniu
apyvarta siekia ne daugiau kaip 70 %
visos apyvartos; tarpusavyje susijusiu
padaliniu apyvarta sudaro daugiau kaip
50 % didziausio verslo padaliniu
apyvartos
Priverstinai Imones, kuriose didziausio verslo
susijes verslas padaliniu apyvarta siekia ne daugiau
kaip 70 % visos apyvartos, o susijusiu
padaliniu apyvarta sudaro daugiau kaip
70 % visos apyvartos
Nesusijes verslas Imones, kuriose didziausio verslo
arba konglomeratai padaliniu apyvarta siekia maziau kaip
70 % visos apyvartos, o susijusiu
padaliniu apyvarta sudaro maziau kaip
70 % visos apyvartos
Table 3. Possible product-market comparability combinations
of a diversified enterprise
3 lentele. Diversifikuotos imones produktu ir rinku artumo
galimos kombinacijos
Produkto ir
rinkos kombinacija
Eil. Nr. produktai rinkos
1 Esami Esamos
2 Susije Esamos
3 Nauji Esamos
4 Nauji Susijusios
5 Susije Susijusios
6 Esami Susijusios
7 Esami Naujos
8 Susije Naujos
9 Nauji Naujos
Table 4. The total estimate of product-market combinations
4 lentele. Produkto ir rinkos kombinacijos suminiai iverciai
Produkto ir
Produkto ir rinkos rinkos kombinacijos
kombinacijos numeris suminis ivertis
1 4
2 3
3 2
4 1
5 2
6 3
7 2
8 1
9 0
Table 5. The questionnaire for determining the strength of the
relationship between the production programme's products and
markets and the existing product-market combinations
5 lentele. Anketos forma produktu ir rinkos sasaju su esamomis
produktu ir rinkos kombinacijomis stiprumui nustatyti
Imones gamybines prog-
ramos produktu sasaju
stipruno su pagrindi-
niu produktu iverciai
Imones
gamybines
programos
Eil. Nr. produktai technologiju rinku Is viso
6 lentele. Imones gamybines programos produkto ir rinkos kombinaciju
artumo pagrindiniam produktui anketines apklausos rezultatai
(skaiciai hipotetiniai)
Table 6. The data of the questionnaire survey on the comparability
of enterprise production programme's product-market combinations
with the dominant product (hypothetic values)
Imones
gamybines
programos
Imones gamybines produkto Produkcijos
programos, ir rinkos apimtis,
varianto Nr. kombinacijos proc.
1 1 0,18
2 0,16
3 0,12
4 0,06
2 1 0,18
2 0,16
3 0,12
4 0,06
3 1 0,18
2 0,16
3 0,12
4 0,06
Imones gamybines programos
produkto ir rinkos sasaju
stiprumo su pagrindiniu
produktu Iverciai
Imones gamybines
programos,
varianto Nr. technologijos rinkos Is viso
1 5 5 10
7 4 11
0 0 0
2 6 8
2 8 9 17
7 8 15
0 0 0
10 9 19
3 0 1 1
2 1 3
0 0 0
1 1 2
7 lentele. Imones gamybines programos produkto ir rinkos s?saju su
esamomis orientaciniai pozymiai
Table 7. Reference indicators of the relationships between the
enterprise production programme's product-market and the
existing ones
Pozymiai
Gamybos srityje Produkcijos realizavimo srityje
Sinergijos efektas del turimos Sinergijos efektas del turimu
tyrimu, gamybos bazes naudojimo distribucijos, logistikos sis-
skirtingu produktu isleidimui. temu naudojimo produktu reali-
Tos pacios ar giminingos gamybos zavimui skirtingose rinkose.
procesu technologijos ir tos Tos pacios ar giminingos produ-
pacios Irangos naudojimas kcijos realizavimo rinkos.
skirtingiems produktams isleisti. Tu paciu ar panasiu klientu
Funkcinis rysys tarp isleidziamu poreikiu tenkinimas. Tokie patys
produktu, t. y. produktu, ar panasus produkcijos reali-
susijusiu su bendru verslu zavimo budai. Tos pacios ar
(pvz., pastato ir statinio panasios logistikos ir distri-
statyba bei projektavimas, bucijos sistemos.
skalbimo masinu ir skalbimo
milteliu gamyba ir pan.).
Fig. 3. Enterprise diversification concept of Varadarajan and
Ramanujan
3 pav. Varadarajano ir Ramanujano imoniu diversifikacijos modelis
Mazai Daug
Tipas C: ribota nesusijusi Tipas D: labai stipri
diversifikacija diversifikacija
Tipas A: labai maza Tipas B: ribota susijusi
diversifikacija diversifikacija
Mazai Daug
Fig. 4. The main indicators of comparability of new products
and markets with the existing ones (Roberts, Berry 1987;
Welge, Laham 1992)
4 pav. Nauju produktu ir rinku giminingumo su esamais
Pozymiai (Roberts, Berry 1987; welge, Laham 1992)
RINKOS PANASUMO TESTAS
1. Ar pagrindiniai naujos rinkos bruozai susije, ar
bent is dalies sutampa su esamomis produktu
rinkomis, pvz., ar nauji produktai yra abieju
rinku (senu ir nauju) vartotoju produktai?
2. Ar pastaruoju metu imone dalyvauja rinkoje
kaip pirkeja (svarbu atgalines integracijos strategijoms)?
3. Ar imone, zvelgdama i ateiti, sistemingai kontroliuoja
rinka?
4. Ar imone turi informacijos apie rinka tiesiogiai
nedalyvaudama joje, pvz., remiasi ankstesne
personalo patirtimi?
5. Ar imanomos isores instituciju ar asmenu konsultacijos?
Mazejantis neapibreztumas
TECHNOLOGINIO PANAsUMO TESTAS
1. Ar naujos technologijos taikomos ne paciu
produktu, o ju komponentu gamybai, t. y. ar jos
labiau orientuotos i procesus, o ne i produktus?
2. Ar pagrindiniai nauju technologiju bruozai
visiskai ar tik is dalies sutampa su taikomomis
technologijomis?
3. Ar yra imoneje technologiniu igudziu ir ziniu,
kurie netaikomi produktu gamybai ir su ja susijusiems
procesams, pvz., centriniame tyrimo ir
pletotes skyriuje?
4. Ar imone sistemingai kontroliuoja technologijas,
ruosdamasi jas taikyti ateityje?
5. Ar naudojamasi isores konsultantu pagalba?
