Waste management planning system-factors influencing waste composition in Lithuania/Atlieku kiekio prognozavimo sistema-rodiklius veikianciu veiksniu Lietuvoje tyrimas.

Davidaviciene, Vida ; Janeliuniene, Rasma ; Liberyte, Ginta 等

<AA>

Rapid changes in the field of information technologies, growing production and consumption forced by economic growth lead to growth of waste causing the new challenges to waste management. All these fields are widely analyzed by scientists as separate scientific, technological, environmental or economic problems as well as integrated questions. Waste management is analyzed comprehensively and systematically as well as individual questions of waste generation, waste forecasting, waste storage, and other questions. The information technologies (information systems) are engaged in different stages of waste management. One of such fields-is waste forecasting of waste generation. This paper aims to identify the factors influencing waste composition and amounts, which should be integrated into the design ofwaste management information system. Thus, the information and communication technologies, current waste management systems, waste quantity forecasting models are analyzed, economic, social and demographic factors influencing waste composition are evaluated. The methods used are: a systematic literature analysis, comparison, correlation regression analysis.

Keywords: forecasting ofwaste composition and amount, waste management system, information systems for waste management, information technologies, factors influencing waste composition.

JEL Classification: Q51, Q53, Q56, O33, M15.

Spartejanti technologine pazanga, ekonomikos augimo nulemti gamybos ir vartojimo mastai, atlieku kiekio augimas ir su tuo susije issukiai yra aktuali moksline problema, kuria ivairiais aspektais analizuoja tiek informaciniu technologiju, tiek aplinkosaugos, tiek vadybos ir ekonomikos specialistai. Atlieku valdymas analizuojamas tiek sisteminiu poziuriu, tiek sprendziant atskiras atlieku susidarymo, atlieku kiekiu prognozavimo, atlieku tvarkymo, laikinojo saugojimo ir kitas problemas. Visuose minetuose etapuose intensyviai taikomos ivairios informacines sistemos (IS). Atlieku tvarkymo sistemos efektyvumui didinti ir neigiamam atlieku tvarkymo poveikiui aplinkai mazinti itin aktualus yra atlieku kiekiu susidarymo prognozavimas, kuris glaudziai siejasi su informaciniu technologiju sukuriamomis galimybemis. Straipsnyje keliamas tikslas identifikuoti pagrindinius atlieku susidarymo kiekius veikiancius veiksnius, kurie turetu buti integruoti projektuojant informacine atlieku kiekio prognozavimo sistema. Tuo tikslu straipsnyje analizuojamos informacines ir komunikacines technologijos, ju naudojimo atliekoms tvarkyti galimybes, atlieku tvarkymo sistemos, atlieku kiekio prognozavimo modeliai, vertinami atlieku susidarymo rodiklius lemiantys ekonominiai, demografiniai ir socialiniai veiksniai. Straipsnyje taikomi metodai: sistemine literaturos analize, sugretinimas, koreliacine regresine analize.

Reiksminiai zodziai: atlieku kiekio prognozavimas, atlieku sistema, informacine atlieku valdymo sistema, informacines technologijos, atlieku kieki veikiantys veiksniai.

</AA>

1. Ivadas

Atlieku valdymui Europoje pastaraisiais metais buvo skiriamas isskirtinis demesys. Daugelyje Europos valstybiu nuo 1995 m. atlieku kiekis savartynuose nuolat mazeja ir auga demesys atlieku perdirbimui ir kompostavimui (Eurostat 2009) . Veiksmingas atlieku valdymas skatina tiek aplinkosauga, tiek ekonomini augima, taciau, kita vertus, nuolat spartejantis augimas leme didejanti prekiu ir paslaugu vartojimo masta, o tai neisvengiamai tiesiogiai nuleme buitiniu ir pramoniniu atlieku kiekio augima (Lazauskas, Tilinga 2011). Pastaruoju metu ypac daug demesio skiriama atlieku surinkimui ir tvarkymui, tam pasitelkiamos modernios informacines technologijos. Pabreztina tai, kad atlieku valdymo klausimams spresti Europos salyse pasirinktos gana skirtingos strategijos, atsizvelgiant i salies prioritetus. Pavyzdziui, Skandinavijoje siuo metu prioritetas skiriamas atliekoms deginti kaip elektros ir silumos energijos saltiniui, o Danijoje si praktika siekia simta metu ir dabar pereinama prie moderniausiu technologiju, orientuotu i energijos isgavimo efektyvuma ir tarsos mazinima (Gentil et al. 2009). Didziojoje Britanijoje vyksta atlieku tvarkymo sistemos ir infrastrukturos pokyciai, siekiant mazinti savartynu apkrovas, pereinama prie nauju metodu. Skirtingi poziuriai ir sistemos atskleidzia is to kylancius gana skirtingus issukius, kuriems valdyti butini laiku priimami sprendimai. Mokslininkai (Den Boer et al. 2005) pabrezia, kad priimant siuos sprendimus ir pasirenkant atlieku tvarkymo sistema butina atsizvelgti i susidaranciu atlieku kiekius, tenkancius vienam gyventojui. Sie rodikliai ES salyse taip pat labai skirtingi, o juos lemia tiek socialiniai, tiek ekonominiai veiksniai. Pavyzdziui, 2000 m. didziausiuose 15 ES saliu senbuviu miestuose atlieku susidare gerokai daugiau (apie 510 kg/1 gyv. per metus), o naujuju ES nariu ir saliu kandidaciu miestuose apie-354 kg/1 gyv. per metus (Den Boer et al. 2005). Vertinant bendra ES27 atlieku, tenkanciu vienam gyventojui per metus, kieki, galima teigti, kad nuo 2004 m. iki 2008 m. drastisku pokyciu neivyko. Pavyzdziui, 2004 m. vienam ES27 gyventojui per metus teko 5224 kg atlieku, o 2008 m.-5475 kg (Eurostat 2011). Tai galejo lemti ivairios priezastys, tokios kaip nauju nariu atlieku tvarkymo sistemos tobulejimas, ekonominiai, ekologiniai ir socialiniai pokyciai ir pan. Auganti ekonomika naujose ES salyse dare poveiki ir situacijos atlieku tvarkymo sektoriuje pokyciams bei issukiams identifikuojant saliu atlieku tvarkymo prioritetus ir priimant strateginius sprendimus. Tikslingas, socialiniu, ekonominiu ir aplinkosaugos poziuriais gristas atlieku tvarkymas-viena pagrindiniu darnaus vystymo salygu, siekiant efektyviai ir taupiai naudoti gamtinius isteklius, mazinti aplinkos tarsa, kelti visuomenes sveikatos lygi ir gerinti gyvenimo kokybe (Bivainis, Podgaiskyte 2010) . Siekiant spresti kylancius issukius sioje srityje itin aktualu prognozuoti atlieku kieki. Tai vienas pagrindiniu elementu, kuris sudaro galimybes atlieku "gamintojams", atlieku valdytojams ir tvarkytojams, valstybinems organizacijoms pasirengti ateities issukiams ir priimti strateginius sprendimus del tvarios atlieku tvarkymo sistemos salyje. Moksliniuose tyrimuose daznai stokojama sisteminio poziurio nagrinejant informacines atlieku tvarkymo sistemas ir ju sukuriamas galimybes. Praktikoje pasitelkiamos informacines sistemos (IS), skirtos tam tikriems atlieku tvarkymo etapams optimizuoti, taciau gana mazai demesio skiriama atlieku kiekiui prognozuoti, o tam butina identifikuoti atlieku kiekius veikiancius veiksnius.

Nepaisant dideles pazangos atlieku tvarkymo srityje, atlieku kai kuriose ES salyse daugeja, taciau tyrimu rezultatai, o tai daro itaka atlieku kiekiui, yra nepakankami. Identifikavus atlieku susidarymo rodiklius veikiancius veiksnius, galima efektyviau valdyti atlieku susidaryma ir ju tvarkyma, atsizvelgiant i tai rengti kompleksine atlieku valdymo salyje sistema. Kiekvienos salies prioritetai ir strategijos atlieku tvarkymo srityje skiriasi, o tai gali nulemti ir skirtingus atlieku susidaryma lemiancius ekonominius, socialinius ir kitus veiksnius, todel straipsnyje pasirinkta Lietuvos atlieku tvarkymo sistema ir atlieku kiekius lemianciu veiksniu analize. Straipsnio tikslasidentifikuoti veiksnius, veikiancius atlieku susidarymo kiekius Lietuvoje, kuriuos tikslinga integruoti i informacine atlieku valdymo sistema. Taikomi metodai: sistemine literaturos analize, sugretinimas, koreliacine regresine analize.

2. IS ir atlieku valdymas

Siuolaikines informacijos ir komunikacijos technologijos (IKT) naudojamos ivairiose srityse, ne isimtis ir atlieku valdymas. IKT gali prisideti prie veiksmingesnio ir efektyvesnio atlieku perdirbimo, efektyvesnes atlieku logistikos (Hilty et al. 2006a). Atliekoms valdyti naudojamos ir kuriamos naujos informacines sistemos, pritaikytos specifinems atlieku tvarkymo ir valdymo reikmems. Jau sukurtos informacines sistemos gali buti pritaikytos pagal poreiki, taciau akcentuotina tai, kad specifinems veiklos sritims jos turi buti adaptuojamos ivertinus tos veiklos aspektus. Kita vertus, skirtingo tipo informaciniu sistemu integravimas ar adaptavimas veiklos procesams optimizuoti, kelia nauju issukiu. Vertinant IKT pritaikymo atlieku valdymo sistemai aspektus, tikslinga ivardyti pagrindines IS rusis, tokias kaip geografine informacine sistema (GIS), santykiu su klientais valdymo sistema (CRM), atsargu valdymo sistema (SCM), istekliu planavimo sistema (ERP), verslo analitikos sistema (BI), personalo valdymo sistema (HRM), ir ivertinti ju taikymo atlieku valdymo sistemoje galimybes. Pries analizuojant kiekvienos is siu sistemu pritaikymo atliekoms valdyti galimybes, tikslinga detaliau ivertinti kiekvienos is ju specifika:

--Geografine informacine sistema (Geografic Information System, GIS) skirta darbui su erdvine ir apraso maja informacija, skaitmeniniams koordinuotiems erdveje duomenims kaupti, saugoti, vaizduoti, redaguoti, integruoti bei analizuoti. Turint tam tikros teritorijos daugiasluoksne duomenu baze su ivairia informacija, galima ja naudoti praktiskai bet kokios srities problemoms spresti-teritoriniam planavimui, gamtiniu ir ekonominiu istekliu tvarkymui ir prognozems, transporto sistemos modeliavimui ir t. t. (Davidaviciene et al. 2009; Chang et al. 2008; Hilty 2006b; Ogra 2003). GIS glaudziai siejasi su naujovemis geografijos, kartografijos, nuotoliniu tyrimu, geodezijos, civilines inzinerijos, statistikos, demografijos, ir kitose srityse. Hilty et al. (2006a, b) tiria informaciniu technologiju, t. y. GIS naudojimo darniai atlieku valdymo sistemai, galimybes. Sharholy et al. (2007) isskiria GIS, kaip pagalbines priemones tikrinti atlieku valdymo sistemos efektyvuma, naudojimo galimybe. Lunkapis (2004), Batzias et al. (2005), Fiorese ir Guariso (2010) analizuoja GIS kaip priemone priimant sprendimus del savartynu vietos, galimybiu apskaiciuoti geomembra-nos apimtis ir reikalingo dumblo kiekius, savartyno uzpildymo ribas, nustatyti vietas, kuriose turi buti irengti filtrai ir t. t. GIS taip pat gali buti naudojamos siekiant islaikyti savartyno pripildymo ir turio parametrus arba, uzdarius savartyna, atliekant buvusio savartyno stebesena (monitoringa). GIS naudojimo logistikos ir atlieku transportavimo srityse galimybes ir pranasumus akcentuoja Ghosh et al. (2005) ir Ogra (2003). GIS kaip priemone itraukti visuomene i integruotus darnios pletros aplinkosaugos ir aplinko-tvarkos procesus isskiria Higgs et al. (2006). Taigi GIS padeda sprendziant pagrindinius atlieku srautu tvarkymo ir atlieku infrastrukturos planavimo klausimus (atlieku kilme, atlieku nusedimas, transportavimo metodai ir marsrutai ir galutine laidojimo vieta (inventorizacija); praktinis ir institucinis atlieku teisines bazes igyvendinimas; bendras atlieku duomenu tvarkymas pasirinktame regione, bendras monitoringas, atlieku stebejimo ir ataskaitu rengimo sistemos; atliekomis suinteresuotu pusiu itraukimas regione ir placiau; bendras sutarimas ir geriausios praktikos del specifinio atlieku srautu surinkimo ir tvarkymo budu sklaida; atlieku tvarkytoju pasirinktame regione sarasas ir ju vertinimas; regioninis vadovas nacionalinei atlieku tvarkymo infrastrukturai planuoti). Taigi galima daryti isvada, kad GIS taikymas atlieku valdymo sistemoje yra labai platus ir planuojant integruota atlieku valdymo informacine sistema turi buti integruojamas.

--Atsargu valdymo sistema (Supply Chain Management, SCM)-sistema, leidzianti sustiprinti tiekimo grandies bendradarbiavima, pagerinti planavima (Davidaviciene et al. 2009; Tan et al. 1998). SCM vertinama kaip teigiamai veikianti verslo efektyvuma ir nasuma, koordinuojant tiekimo grandines (Tan et al. 1998; Anderson, Katz 1998; Chandra, Kumar 2000; Stadtler 2005; Iakovou et al. 2010). Pagrindiniai SCM moduliai skirti poreikiui planuoti ir prognozuoti, tiekimo grandziai valdyti, planuoti ir ivertinti, atsargoms valdyti, gamybai, tiekejams, uzsakymams, pradavi-mams valdyti (Davidaviciene et al. 2009). Daugelis SCM moduliu taikytini atlieku valdymo sistemoje, tai patvirtina ir atlikti mokslininku tyrimai: RFID technologijos taikymo atlieku sistemoje kartu su SCM galimybes atlieku kiekio apskaitai tvarkyti, planuoti ir valdyti (Battini et al. 2009), GIS ir SCM integravimas atlieku srautams valdyti (Ayoub et al. 2007) bei kitos SCM galimybes atlieku valdymo (Iakovou et al. 2010) ir logistikos srityje (Frombo et al. 2009). Sios sistemos galimybes ir elementai, derinami kartu su GIS, sukurtu papildomu galimybiu ir sudarytu salygas dar labiau optimizuoti atlieku valdymo procesus.

--Santykiu su klientais valdymo sistema (Customer Relationship Management, CRM) naudojama santykiams su klientais kurti ir palaikyti, sistemingai juos valdyti (Davidaviciene et al. 2009; Richard et al. 2007; Rigby, Ledingham 2004; Goodhue et al. 2002; Dibb 2001; Bull 2003). CRM praplecia santykiu su klientais rinkodaros akirati naudojantis informacinemis technologijomis. Analizuojant CRM funkcijas galima identifikuoti ir sios sistemos pritaikymo atliekoms valdyti aspektus: kaupti, sisteminti ir analizuoti informacija apie esamus ir potencialius klientus (atlieku turetojus, tvarkytojus, valdymo institucijas ir pan.); vykdyti paieskas per ivykius, klientus, ju kontaktinius asmenis bei kita informacija; matyti bendravimo istorija; isvengti neaiskumu, jei su vienu klientu bendrauja keli vadybininkai; klientu problemas spresti greitai ir veiksmingai; sumazinti nuostolius keiciantis imones darbuotojams. Svarbiausios CRM savybes atlieku valdymo verslui: lokalizacija, praktiskumas, skambuciu centras, ziniu baze, ataskaitu rengimas, priminimai yra esminiai pranasumai, kuriuos sukurtu idiegtos CRM funkcijos.

--Imones istekliu planavimo sistema (Enterprise Resource Planning, ERP) -programine iranga, skirta imones valdymui kompiuterizuoti, galinti apimti ir integruotis i visus imones verslo procesus, tokius kaip atsargu valdymo, efektyviam visu istekliu naudojimui, gamybos planavimo, garantines prieziuros, santykiu su klientais valdymo, finansu ir sanaudu apskaitos, zmogiskuju istekliu ir daug kitu funkciju (Davidavi-ciene et al. 2009; Sedera et al. 2003; Muscatello, Chen 2008). Vienas is ERP sistemos taikymu tvarkant atliekas yra atlieku apskaita, ji leidzia sumazinti pasikartojanti rankini duomenu ivedima, yra automatiskai formuojamas pirminis atlieku apskaitos zurnalas, metine atlieku apskaitos ataskaita ir kiti susije doku mentai. Kompiuterizavus atlieku apskaita paprastesnis tampa atlieku kiekiu ir tipu atitikties aplinkosaugos leidimams kontroles procesas.

--Personalo valdymo sistema (Human Resource Management System, HRM) skirta strukturizuotam organizacijos personalui valdyti. Pagrindines zmogiskuju istekliu valdymo funkcijos yra zmogiskuju istekliu planavimas, nauju darbuotoju paieska ir atranka, personalo socializacija, mokymas ir tobulinimas bei veiklos vertinimas, kuris skatina motyvuoti personala, pvz., paaukstinimas, perkelimas i kitas pareigas (Guest et al. 2003; Boxall et al. 2007; Delbridge, Whitfield 2007; Geare et al. 2006). Vertinant HRM sistemos pritaikyma atliekoms valdyti, galima teigti, kad nera specifiniu ir isskirtiniu sios srities reikalavimu. Sioje veikloje, kaip ir kitose, butinas personalo motyvavimas, kompetencijos uztikrinimas, kvalifikacijos kelimas ir pan. Taigi HRM sistema padetu valdyti tokius procesus, kaip organizuoti mokymus, pritaikyti gebejimus prie veiklos pokyciu administruojant atlieku tvarkyma, planuojant ir tobulinant pati atlieku valdyma.

--Verslo analitika (Business Intelligence, BI)-svarbiausiu duomenu analizes ir ataskaitu pateikimo sistema, leidzianti vadovams skirtingais organizacijos lygiais realiuoju laiku ir lengvai pasinaudoti informacija, padeda priimti valdymo sprendimus (Davidaviciene et al. 2009; Elbashir et al. 2008; Hannula, Pirttimaki 2003; Gibson et al. 2004). Sios sistemos pateikia visa informacija ir ataskaitas skirtingais aspektais ir periodais, analizuoja duomenis, uztikrina ju kokybe ir vientisuma. Pagrindinis verslo analitikos sistemos tikslas-padeti sukurti verslo verte organizacijai ir priimti sprendimus. Tai sistema, suteikianti reikiama informacija valdymui, strategijai ir taktikai. Verslo analitikos sistemos valdant atliekas gali buti naudojamos administravimo ir strateginiams sprendimams priimti, informacijai kaupti apie surinktas atliekas, ju kiekius bei frakcijas, tam tikrais laikotarpiais, taip pat padeti organizuoti atlieku surinkima, transportavima, perdirbima ir salinima. Sujunge reikalingus analizuotu informaciniu sistemu (GIS, SCM, CRM ir kt.) funkcionalumus, gautume aplinkai valdyti skirta BI. Siekiant identifikuoti skirtingu informaciniu sistemu pritaikymo galimybes atlieku valdymo sistemos procesuose, atlikus literaturos analize buvo isskirti penki pagrindiniai atlieku tvarkymo proceso etapai (Sharholy et al. 2007; Den Boer et al. 2005; Bivainis, Podgaiskyte 2010; Tinmaz, Demir 2006). Jie isskirti atsizvelgiant i atlieku tvarkymo cikla ir atlieku tvarkymo sistemos dalyvius. Senesniuose saltiniuose isskiriamos trys pagrindines atlieku tvarkymo fazes: atlieku susidarymas, naudojimas, salinimas. Taciau pastaruoju metu mokslininkai (Den Boer et al. 2005) isskiria keturias fazes (laikinas saugojimas, surinkimas, transportavimas ir apdorojimas/salinimas/perdirbimas), o atsizvelgiant i darnaus vystymo gaires integruoto atlieku tvarkymo ideologinius principus, atlieku tvarkymo ciklas vis dazniau skaidomas i penkias fazes (Bivainis, Podgaiskyte 2010): atlieku susidarymas, atlieku rusiavimas susidarymo vietoje, surinkimas ir vezimas, atlieku naudojimas ir atlieku salinimas. Taigi, vertinant tendencijas ir vykstancius pokycius, siam tyrimui pasirinktas penkiu faziu skirstymas. Kadangi kiekvienoje fazeje (etape) vyksta keletas procesu ir veiklu, kurioms optimizuoti gali buti taikomos IS, atliekant tyrima buvo isskirtos kelios pagrindines (zr. lentele). Pavyzdziui, atlieku susidarymo etape vertinami tokie procesai, kaip komunikacija su pirminiais atlieku "tiekejais", t. y. gyventojais arba imonemis (tai apima visuomenes svietima, klientu aptarnavima, administravima ir pan.). Atlieku sistemos tvarkymo dalyvius pagal ju vaidmeni galima sujungti i tokias grupes, kaip atlieku turetojai (asmenys, pas kuriuos veiklos metu susidaro atlieku), atlieku tvarkytojai (imones ar kiti juridiniai asmenys, kurie tvarko atliekas pagal atlieku tvarkymo istatymo ir kitu teises aktu reikalavimus), valdymo institucijos (viesojo valdymo institucijos, planuojancios, organizuojancios, reguliuojancios ir kontroliuojancios atlieku tvarkyma), interesu grupes (nevyriausybines organizacijos, atstovaujancios ivairiu sistemos dalyviu interesams). Atliekant analize buvo vertinama tam tikru informaciniu sistemu naudojimo tam tikrame atlieku tvarkymo etape galimybe, neatsizvelgiant i tai, kas is dalyviu bus IS sukuriamos naudos gavejas.

Atlikus sistemu taikymo galimybiu atlieku valdymo sistemoje vertinima, galima teigti, kad kiekviena sistema gali buti naudinga imonei, taciau pazymetina, kad placiausias pritaikymas yra GIS, zemiausias HRM. Vertinant GIS taikyma, stiprioji sios sistemos puse yra vizualizavimas, o sprendimams priimti del marsrutu, atlieku kiekiu ir srautu valdymo, planavimui bei prognozei butina pasitelkti SCM ar ERP, kaip ir kalbant apie rysius su visuomene-svarbiu sekmes elementu tampa CRM. Bet kuri is analizuotu sistemu gali buti integruota, taip pat gali buti integruojami pagrindiniai keliu sistemu moduliai ir funkcionalumai, kuriant informacine specializuota atlieku valdymo sistema.

3. Atlieku valdymo sistema: atlieku prognozavimo ir valdymo modeliai

Priimant strateginius sprendimus del salies atlieku valdymo sistemos, pasitelkiami ivairus modeliai ir koncepcijos. Vieni mokslininkai akcentuoja atlieku tvarkymo veiklos ir siltnamio efekta sukelianciu duju kiekio santyki bei itaka globalinio atsilimo procesams (Fisher 2006; Skovgaard et al. 2008), kiti orientuojasi i komunaliniu atlieku valdymo problemas ir aspektus, pavyzdziui, gyvavimo ciklo vertinimas (GCV), kuris pagristas komunaliniu atlieku valdymu, atsizvelgiant i zalos ir naudos aplinkosaugai aspektus (Clift et al. 2000; Ekvall, Finnveden 2000; McDougall et al. 2001; Den Boer 2005; Cherubini et al. 2008). GCV isvystyti du irankiai: busimo atlieku kiekiui ir ju frakcinei sudeciai prognozuoti. Sie irankiai ivertina ekonominius, socialinius ir demografinius pokycius ir ju itaka atlieku sudeciai bei kiekiui. Prognostinis irankis leidzia suprognozuoti ateityje susidarysiancius namu ukio atlieku kiekius ir sudeti, remiantis tokiais duomenimis, kaip dabartiniai atlieku kiekiai ir sudetis, numatyti busimi socialiniai ir ekonominiai rodikliai ir iskaiciuoti jau anksciau zinomi rodikliai. Salia GCV modelio, skirto komunalinems atliekoms prognozuoti, valdymo sistemai planuoti ir nustatyti, mokslininku rekomenduojami bei praktikoje taikomi ir kiti modeliai bei metodai: kietuju atlieku analizes metodas (Solid Waste Analyses Tool, SWA-Tool) skirtas optimizuoti ir standartizuoti kietuju atlieku apskaitos analize; "Mokek uz tiek, kiek ismeti" modelis (Pay-As-YouThrow, PAYT) skirtas miestu atlieku vadybai; istekliu naudojimo ir atlieku vadybos ekologiniuose pramones parkuose modelis (Optimisation of resource use and waste management in an Eco-Industrial Park, ORMA), leidziantis imituoti istekliu naudojimo ir atlieku valdymo ekologines pramones parke ir kt. Apibendrinant literaturoje pateikiamus atlieku valdymo modelius galima isskirti tokias grupes (Pires et al. 2011; Chang et al. 2008; Cherubini et al. 2008; Den Boer et al. 2005): 1) sistemu inzinerijos modeliai, iskaitant sanaudu ir naudos analize (cost and benefit analyzis), prognozavimo modelius forecating models), modeliavima (simulation models), optimizavimo modelius (optimization models), ir integruotos modeliavimo sistemos (integrated modeling system); 2) sistemos ivertinimo priemones, iskaitant informacines valdymo sistemas, sprendimu paramos sistemas, ekspertines sistemas, scenariju metodas, materialiuju srautu analize, gyvavimo ciklo ivertinimas, rizikos vertinimas, aplinkos poveikio vertinimas, strateginis poveikio aplinkai vertinimas, socioekonominis vertinimas ir darni pletra.

Ivertinus ivairius modelius, kaip vienas is tinkamiausiu isskirtinas GCV, kurio principus galima taikyti ir kitu atlieku rusims prognozuoti, jis gali buti integruotas i informacine atlieku valdymo sistema. Siekiant patikrinti GCV rekomenduojamu rodikliu tinkamuma, tikslinga atlikti tyrima itraukiant papildomus rodiklius ir prapleciant atlieku sarasa kitomis atlieku grupemis (ne komunalinemis atliekomis), nes tradiciniai kietuju komunaliniu atlieku (KKA) prognozavimo metodai, tokie kaip GCV, dazniausiai pasikliauna demografiniais, socialiniais ir ekonominiais rodikliais vienam gyventojui. Iki siol daugelyje tyrimu ivairiu veiksniu itaka buvo tiriama namu ukio ir apgyvendinimo srityse, kai analizuojami atlieku kiekis ir sudetis. Nustatyti KKA veikiantys veiksniai (Den Boer 2005):

--Bendrasis vidaus produktas: sis regiono ekonomines galios rodiklis daznai naudotas atlieku srauto kitimui ivertinti. Sio veiksnio itaka yra teigiama (didejant BVP, daugeja komunaliniu atlieku).

--Socialiniai rodikliai: tokie rodikliai, kaip kudikiu mirtingumas (neigiama itaka), vidutine gyvenimo trukme (teigiama itaka) ir gyventoju uzimtumo zemes ukyje dalis (neigiama itaka), turi didele itaka, ypac greitai besivystanciose Rytu Europos salyse.

--Amzius: tiesiogini rysi tarp 15-59 metu amziaus zmoniu (ekonomiskai aktyviausios gyventoju grupes) skaiciaus ir komunaliniu atlieku susidarymo.

--Namu ukio dydis: nedidelis vidutinio dydzio bustuose gyvenanciu zmoniu skaicius taip pat yra didesnio komunaliniu atlieku kiekio susidarymo pozymis. Atlikti tyrimai ir ekspertu vertinimai nurodo daugeli komunaliniu atlieku susidarymo rodikliu saveika su isoriniais veiksniais (tokiais kaip gyventoju skaicius ar BVP), taciau atskiru atlieku frakciju ir kitu atlieku rusiu susidaryma lemiantys veiksniai yra istirti nepakankamai. Siekiant nustatyti (patikslinti) atlieku susidaryma veikiancius veiksnius, tikslinga praplesti GCV siuloma veiksniu sarasa ir istirti rysi su kitomis atlieku grupemis, atliekant koreliacine regresine analize.

4. Atlieku kiekio susidarymo rodiklius lemianciu veiksniu tyrimas Lietuvos atlieku susidarymo kiekiu ir galimai juos veikianciu veiksniu statistiniai duomenys tyrimui surinkti is Aplinkos apsaugos agenturos ir Statistikos departamento pateiktos informacijos apie Lietuvoje susidariusias ir sutvarkytas atliekas. Isskirta trylika ekonominiu, socialiniu, demografiniu veiksniu, kurie galbut daro itaka atlieku susidarymo kiekiui: [X.sub.1]-BVP to meto kainomis, mln. litu; [X.sub.2]-suvartojamo alkoholio kiekis, l/vienam gyventojui; [X.sub.3]-zemes ukis, medziokle, miskininkyste ir zuvininkyste, BPV mln. litu; [X.sub.4]-pramone, BPV mln. litu; [X.sub.5]-statyba, BPV mln. litu; [X.sub.6]-prekyba, viesbuciai ir restoranai, transportas, sandeliavimas ir rysiai, BPV mln. litu; [X.sub.7]-maisto produktu, gerimu, tabako gamyba, BPV mln. litu; [X.sub.8]-eksportas, tukst. litu; [X.sub.9]-importas, tukst. litu; [X.sub.10]-vidutines disponuojamos pajamos vienam namu ukio nariui; [X.sub.11]-gyventoju skaicius; [X.sub.12]-bendrosios kuro sanaudos transporte, tukst. t naftos ekvivalentais; [X.sub.13]-keliu transporto priemoniu skaicius, vnt. Atlieku susidarymo kiekiai buvo skaiciuojami remiantis Lietuvos Respublikos teises aktais, atlieku tvarkymo taisyklemis (LR aplinkos ministro... 2003). Vienas is tyrimo issukiu-skirtingas duomenu grupavimas metinese atlieku susidarymo ataskaitose del pakitusiu atlieku tvarkymo taisykliu, tvarku, klasifikatoriu 2000-2010 m. (duomenys pateikiami sugrupuoti pagal skirtingus kriterijus, ne visu atlieku grupiu statistika pateikiama). Siekiant uztikrinti tyrimo rezultatu patikimuma, renkant duomenis, buvo atsizvelgta i esamus statistinius duomenis ir tyrimui atrinktos tos atlieku grupes, apie kurias duomenys pateikiami visam tiriamajam periodui. Tokia situacija atskleide ir dar karta pabreze bendros, kompleksines, informacines atlieku valdymo sistemos poreiki. Tyrimui atrinktos atlieku grupes:

[A.sub.1]-pavojingosios atliekos (rodikli sudaro: atliekos, kurios pasizymi viena ar keliomis pavojinguma lemianciomis savybemis, isvardytomis Taisykliu 3 priede, ir atitinka Taisykliu 4 priede nurodytus kriterijus (LR aplinkos ministro. 2003));

[A.sub.2]-statybos ir griovimo atliekos (rodikli sudaro: betonas, plytos, cerpes ir keramika (17 01); medis, stiklas ir plastmase (17 02); varis, bronza, zalvaris, aliuminis, svinas, cinkas, gelezis ir plienas, alavas, metalu misiniai (17 4 01-07); gruntas ir akmenys, kuriuose yra pavojinguju cheminiu medziagu, gruntas ir akmenys, nenurodyti (17 5 03), issiurbtas dumblas, kuriame yra pavojinguju cheminiu medziagu, issiurbtas dumblas (17 05 03-06); izoliacines medziagos ir statybines medziagos, kuriose yra asbesto (17 06). Skaiciuojant atlieku kiekius neitraukti bituminiai misiniai, akmens angliu derva ir gudronuotieji gaminiai (17 03), kitos statybines ir griovimo atliekos (17 09));

[A.sub.3]-pakuociu atliekos (rodikli sudaro: visos pakavimo atliekos (iskaitant atskirai surinktas komunalines pakavimo atliekas) (15 01). Neitraukti absorbentai, filtru medziagos, pasluostes ir apsauginiai drabuziai (15 02));

[A.sub.4]-bateriju ir akumuliatoriu atliekos (rodikli sudaro visos 16 06 kodu zymimos atliekos);

[A.sub.5]-netinkama naudoti iranga, isskyrus eksploatuoti netinkamas transporto priemones ir baterijas bei akumuliatorius (rodikli sudaro: transformatoriai ir kondensatoriai, kuriuose yra polichlorintuju bifenilu ir polichlorintuju terfenilu (PCB/PCT) (16 02 09), nebenaudojama iranga, kurioje yra pavojingu sudedamuju daliu, nenurodytu 16 02 09-16 02 12 (16 02 13), nebenaudojama iranga, nenurodyta 16 02 09-16 02 13 (16 02 13));

[A.sub.6]-eksploatuoti netinkamu transporto priemoniu atliekos (rodikli sudaro: eksploatuoti netinkamos transporto priemones (16 01 04), eksploatuoti netinkamos transporto priemones, kuriose nebera nei skysciu, nei kitu pavojinguju sudeda-rnuju daliu (16 01 06), kitaip neapibreztos atliekos (16 01 99));

[A.sub.7]-padangu atliekos (rodikli sudaro naudotos padangos (16 01 03);

[A.sub.8]-alyvos atliekos (rodikli sudaro: alyva hidraulinems sistemoms, kurioje yra PCB1, chlorintosios emulsijos, nechlorintosios emulsijos, chlorintoji alyva hidraulinems sistemoms, kurioje yra mineralu, nechlorintoji alyva hidraulinems sistemoms, kurioje yra mineralu, sintetine alyva hidraulinems sistemoms (13 01 01-11); varikliu, pavaru dezes ir tepalines alyvos atliekos (13 02); izoliacines ir siluma perduodancios alyvos atliekos (13 03). Neitraukti lija-liniai vandenys (13 04), naftos produktu/vandens separatoriu turinys (13 05), skystojo kuro atliekos (13 07), kitaip neapibreztos naftos atliekos (13 08));

[A.sub.9]-komunalines atliekos (rodikli sudaro: sodu ir parku atliekos (iskaitant kapiniu atliekas) (20 02); kitos komunalines atliekos (20 03). Neitrauktos atskirai surenkamos frakcijos (20 01)).

Atlikto tyrimo rezultatai atskleide, kad visu tirtu veiksniu X rysys su [A.sub.1] (pavojingosios atliekos) yra silpnas. Didziausi koreliacijos koeficientai buvo: pavojingosios atliekos-maisto produktu gerimu ir tabako gamyba (0,36) ir pavojingosios atliekosalkoholio suvartojimas (-0,31). Analizuojant statybos ir griovimo atlieku ([A.sub.2]) rysi su galimais itakos veiksniais, nustatyta stipri koreliacija visais atvejais, isskyrus pajamas, tenkancias vienam namu ukio nariui (0,46), ir koreliacija su gyventoju skaiciumi salyje (0,57). Tai rodo silpna itaka statybos ir griovimo atlieku susidarymui. Naturalu, kad stipriausiai A2 koreliuoja su statybos pramones sukuriama bendraja pridetine verte (BPV), koeficientas-0,93. Pakuociu atlieku ([A.sub.3]) susidarymas labai stipriai koreliuoja su BPV, gaunamu is statybos sektoriaus (koeficientas1), bei su importu ir bendrosiomis kuro sanaudomis transporte (0,98). Visu kitu rodikliu rysi su pakuociu atlieku susidarymu galima vertinti kaip stipru. Taigi visi veiksniai yra reiksmingi prognozuojant pakuociu atlieku susidaryma. Vertinant bateriju ir akumuliatoriu atlieku ([A.sub.4]) susidarymo statistini rysi su analizei naudotais rodikliais, galima teigti, kad visi rodikliai yra reiksmingi. Visu rodikliu koreliacijos koeficientas yra tarp 0,7 ir 1, tai apibreziama kaip stipri koreliacija. Stipriausias rysis yra tarp bateriju ir akumuliatoriu atlieku ir bendrojo kuro suvartojimo transporte. Netinkamos naudoti irangos ([A.sub.5]), isskyrus eksploatuoti netinkamas transporto priemones ir baterijas bei akumuliatorius, statistinis rysys stipriausias su gyventoju skaiciumi ir keliu transporto priemoniu skaiciumi (0,74 ir -0,74). Kitu rodikliu reiksmingumas vertintinas kaip vidutinis. Eksploatuoti netinkamu transporto priemoniu ([A.sub.6]) rysys su vertinamais rodikliais yra vidutinis, isskyrus bendrasias kuro sanaudas transporte, cia rysys vertinamas kaip stiprus (0,74). Padangu atliekos statistinio rysio ([A.sub.7]) su vertinamais rodikliais reiksmingumas yra stiprus. Kaip vidutinis vertinamas tik rysys tarp padangu atlieku ir vidutiniu disponuojamu pajamu vienam namu ukio nariui (0,63). Alyvos atlieku ([A.sub.8]) susidarymo koreliacija su tirtais veiksniais gali buti vertinama tik kaip silpna ir labai silpna (silpniausia is visu tirtu atlieku grupiu). Didziausios koreliacijos koeficiento reiksmes yra tarp alyvos atlieku susidarymo ir maisto produktu, gerimu ir tabako gamybos sukuriamos bendrosios pridetines vertes (-0,2), disponuojamu pajamu vienam namu ukio nariui (-0,34) ir gyventoju skaiciaus salyje (0,26). Vertinant komunaliniu atlieku ([A.sub.9]) rysi su analizuojamais rodikliais, galima isskirti zemes ukio, miskininkystes ir zuvininkystes sukuriama BPV-sie rodikliai koreliuoja stipriausiai (0,79). Kaip turincius stipru statistini rysi su komunaliniu atlieku susidarymu galima vertinti statybos sukuriama BVP, importa ir bendrasias kuro sanaudas transporte. Labai silpnu ir silpnu statistiniu rysiu pasizymi maisto produktu, gerimu ir tabako gamybos sukuriama bendroji pridetine verte, vidutines disponuojamos pajamos vienam namu ukio nariui, gyventoju skaicius, keliu transporto priemoniu skaicius. Ju koreliacijos koeficientas nevirsija 0,5 reiksmes. Kiti rodikliai vertinami kaip turintys vidutini statistini rysi.

Taigi tiriant regionu atlieku kiekius ir juos prognozuojant tikslinga atsizvelgti i koreliacines analizes metu identifikuotus svarbius veiksnius: BVP; alkoholio suvartojima; zemes ukio, medziokles, miskininkystes ir zuvininkystes BPV; pramone; statyba; prekybos, viesbuciu ir restoranu, transporto, sandeliavimo ir rysiu BPV; eksporta; importa; vidutines disponuojamas pajamas vienam namu ukio nariui. Svarstytinas maziau koreliuojanciu veiksniu ([X.sub.7], [X.sub.10], [X.sub.11], [X.sub.13]), integravimo i sistema klausimas. Pabreztina tai, kad sie veiksniai ne visais atvejais buvo nereiksmingi, o ju rysys su tam tikru atlieku grupemis buvo stiprus. Taigi, esant galimybei, rekomenduotina itraukti visus tirtus veiksnius ir ivertinti papildomu veiksniu poreiki.

5. Isvados

Atlikus informaciniu sistemu taikymo ir integravimo atlieku valdymo informacineje sistemoje vertinima prieita prie isvados, kad kiekviena sistema gali buti naudinga, taciau pazymetina tai, kad tik vienos sistemos (pavyzdziui, GIS) integravimas nebutinai duos optimalius rezultatus. Tikslinga organizacijos poreikius vertinti per procesu ir dalyviu poreikiu prizme ir priimti integruota kompleksini sprendima (pavyzdziui, diegti tam tikrus GIS ir ERP modulius).

Vertinant esamas atlieku valdymo sistemas nepaneigiama yra atlieku kiekio prognozavimo svarba. Isanalizavus pasaulio praktikoje naudojamus atlieku kiekio prognozavimo modelius, ivertinus jau atliktus tyrimus sioje srityje, atlikta koreliacine regresine analize, siekiant patikrinti ir patikslinti atlieku kiekiu prognozavimui svarbiu veiksniu sarasa. Atlikus tyrimus identifikuoti atlieku susidarymo kiekius (ne tik KKA) veikiantys veiksniai.

Atliktos regresines analizes rezultatai taikytini vykdant Lietuvos regionu atlieku kiekiu prognozavima, prognozuojant galima atmesti labai silpna ir silpna rysi konkreciai atlieku grupei turincius veiksnius. Kita vertus, jei visi duomenys butu kaupiami informacineje atlieku valdymo sistemoje, siekiant uztikrinti kompleksiskuma ir tiksluma, visus veiksnius galima itraukti vykdant daugianare regresine analize ir prognozuojant. Ateityje tikslinga istirti papildomu veiksniu rysi ir itraukimo i atlieku valdymo informacine sistema poreiki bei galimybes.

doi:10.3846/btp.2012.14

Received 17 November 2011; accepted 26 February 2012 / Iteikta 2011-11-17; priimta 2012-02-26

Literatura

Ayoub, N.; Martins, R.; Wang, K.; Seki, H.; Naka, Y. 2007. Two levels decision system for efficient planning and implemen tation of bioenergy production, Energy Conversion and Management 48(3): 709-723. http://dx.doi.org/10.1016/j.enconman.2006.09.012

Anderson, M. G.; Katz, P. B. 1998. Strategic sourcing, International Journal of Logistics Management 9(1): 1-13. http://dx.doi.org/10.1108/09574099810805708

Battini, D.; Faccio, M.; Persona, A.; Sgarbossa, F. 2009. A new methodological framework to implement an RFID project and its application, International Journal of RF Technologies: Research and Applications 1(1): 77-94. http://dx.doi.org/10.1080/17545730802320174

Batzias, F. A.; Sidiras, D. K.; Spyrou, E. K. 2005. Evaluating livestock manures for biogas production: a GIS based method, Renewable Energy 30(8): 1161-1176. http://dx.doi.org/10.1016/j.renene.2004.10.001

Bivainis, J.; Podgaiskyte, V. 2010. Komunaliniu atlieku strukturine analize, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 11(4): 323-334. http://dx.doi.org/10.3846/btp.2010.35

Boxall, P.; Purcell, J.; Wright, P. 2007. Oxford handbook of human resource management. Prieiga per interneta: http://search.informit.com.au/ documentSummarydn=9899878026669 28;res=IELBUS

Bull, Ch. 2003. Strategic issues in customer relationship management (CRM) implementation, Business Process Management Journal 9(5): 592-602. http://dx.doi.org/10.1108/14637150310496703

Chandra, Ch.; Kumar, S. 2000. Supply chain management in theory and practice: a passing fad or a fundamental change?, Industrial Management and Data Systems 100(3): 100-114. http://dx.doi.org/10.1108/02635570010286168

Chang, N. B.; Parvathinathan, G.; Breeden, J. 2008. Combining GIS with fuzzy multicriteria decision-making for landfill siting in a fastgrowing urban region, Journal of Environmental Management 87: 139-153. http://dx.doi.org/10.1016/j.jenvman.2007.01.011

Cherubini, F.; Bargigli, S.; Ulgiati, S. 2008. Life cycle assessment (LCA) of waste management strategies: landfilling, sorting plant and incineration, Energy 34(12): 2116-2123. http://dx.doi.org/10.1016/j.energy.2008.08.023

Clift, R.; Doig, A.; Finnveden, G. 2000. The application of life cycle assessment to integrated solid waste management, Part 1-methodology, Process Safety and Environmental Protection 78(4): 279-287. http://dx.doi.org/10.1205/095758200530790

Davidaviciene, V.; Gatautis, R.; Paliulis, N. K.; Petrauskas, R. 2009. Elektroninis verslas: vadovelis. Vilnius: Technika. 468 p. ISBN 978-9955-28-513-7.

Delbridge, R.; Whitfield, K. 2007. More than mere fragments? The use of the workplace employment relations survey data in HRM research, The International Journal of Human Resource Management 18(12): 2166-2181. http://dx.doi.org/10.1080/09585190701695317

Den Boer, E.; den Boer, J.; Jager, J.; Denafas, G.; Racys, V.; Ri-maityte, I., et al. 2005. Waste Management Planning and Optimization: Handbook for Municipal Waste Prognosis and Sustainability Assesment of Waste Management Systems. Ibidem-Verlag, Stuttgart. 284 p.

Dibb, S. 2001. Customer relationship management and barriers to the segment of one, Journal of Financial Services Marketing 6(1): 10-23. http://dx.doi.org/10.1057/palgrave.fsm.4770037

Ekvall, T.; Finnveden, G. 2000. The application of life cycle assessment to integrated solid waste management, Part 2 -perspectives on energy and material recovery from paper, Process Safety and Environmental Protection 78(4): 288-294. http://dx.doi.org/10.1205/095758200530808

Elbashir, M. Z.; Collier, P. A.; Davern, M. J. 2008. Measuring the effects of business intelligence systems: the relationship between business process and organizational performance, International Journal of Accounting Information Systems 9: 135-153. http://dx.doi.org/10.1016/j.accinf.2008.03.001

Eurostat. 2009. Municipal solid waste generation, landfilling, incineration, recycling and composting from 1995 to 2007. Prieiga per interneta: http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/waste/data/sectors/ municipal

Eurostat. 2011. Generation ofwaste (tons, kgper person). Prieiga per interneta: http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/waste/data/database#

Fiorese, G.; Guariso, G. 2010. A GISbased approach to evaluate biomass potential from energy crops at regional scale, Environment Modeling and Software 25(6): 702-711.

Fisher, K. 2006. Impact of energy from waste and recyclingpolicy on UK greenhouse gas emissions. Environment Resource Management for Department of Environment, Food and Rural Affairs. Prieiga per interneta: http://randd.defra.gov.uk/ Document.aspx?Document=WR0609_5737_FRP.pdf

Frombo, F.; Minciardi, R.; Robba, M.; Rosso, F.; Sacile, R. 2009. Planning woody biomass logistics for energy production: a strategic decision model, Biomass and Bioenergy 33(3): 372-383. http://dx.doi.org/10.1016/j.biombioe.2008.09.008

Geare, A.; Edgar, F.; McAndrew, I. 2006. Employment ideology and HRM: an empirical study, in Proceedings of the 20th Conference of the Association of Industrial Relations Academic of Australia and New Zealand. University of South Australia, 201-208.

Gentil, E.; Clavreul, J.; Christensen, T. H. 2009. Global warming factor of municipal solid waste management in Europe, Waste Management and Research 27(9): 850-860. http://dx.doi.org/10.1177/0734242X09350659

Ghosh, M. K.; Dikshit, A. K.; Sharma, S. K. 2005. A GIS based transportation model for solid waste disposal-a case study on Asansol municipality, Waste Management 26(11):1287-1293.

Gibson, M.; Arnott, D.; Jagielska, I. 2004. Evaluating the intangible benefits of Business Intelligence: review and research agenda, in Proceedings of the International Conference on Decision Support Systems (DSS2004). Australia: Monash University, 295-305.

Goodhue, D. L.; Wixom, B. H.; Watson, H. J. 2002. Realizing business benefits through CRM: hitting the right target in the right way, MIS Quarterly Executive 1(2): 79-94.

Guest, E. D.; Michie, J.; Conway, N.; Sheehan, M. 2003. Human resource management and corporate performance in the UK, British Journal of Industrial Relations 41(2): 291-314. http://dx.doi.org/10.1111/14678543.00273

Hannula, M.; Pirttimaki, V. 2003. Business intelligence empirical study on the top 50 Finnish companies, Journal of American Academy of Business 2(2): 593-599.

Higgs, G. 2006. Integrating multicriteria techniques with geographical information systems in waste facility location to enhance public participation, Waste Management and Research 24(2): 105-117. http://dx.doi.org/10.1177/0734242X06063817

Hilty, L. M.; Arnfalk, P.; Erdmann, L.; Goodman, J.; Lehm-ann, M.; Wager, P. A. 2006a. The relevance of information and communication technologies for environmental sustainability-a prospective simulation study, Environmental Modelling and Software 21(11): 1618-1629. http://dx.doi.org/10.1016/j.envsoft.2006.05.007

Hilty, L. M.; Kohler, A.; Scheele, F.; Zah, R.; Ruddy, T. 2006b. Rebound effects of progress in information technology, Poie-sis & Praxis: International Journal of Technology Assessment and Ethics of Science 4(1): 19-38.

Iakovou, E.; Karagiannidis, A.; Vlachos, D.; Toka, A.; Mala-makis, A. 2010. Waste biomass-to-energy supply chain management: a critical synthesis, Waste Management 30(10): 1860-1870. http://dx.doi.org/10.1016/j.wasman.2010.02.030

Lazauskas, M.; Tilinga, A. 2011. Statybos ir griovimo atlieku susidaryma, rusiavima bei panaudojima itakojanciu veiksniu analize, is 14osios Lietuvos jaunuju mokslininku konferencijos "Mokslas-Lietuvos ateitis". Vilnius, 1-6. ISSN 20297149.

LR aplinkos ministro isakymas nr. 722 "Del LR aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. isakymo "Del Atlieku tvarkymo taisykliu patvirtinimo" pakeitimo".

Lunkapis, G. J. 2004. GIS as decision support tool for landfills siting, in Map Asia Conference 2004. Beijing, China, 1-11. Prieiga per interneta: http://www.docstoc.com/docs/22055240/ABSTRACT- GeographicalInformation-System-(GIS)-can-aid-decision

McDougall, F. R.; White, P. R.; Franke, M.; Hindle, P. 2001. Integrated Solid Waste Management: a Life Cycle Inventory. 2nd ed. Oxford: Blackwell Science. 544 p. ISBN 0-632-05889-7.

Muscatello, J. R.; Chen, I. J. 2008. Enterprise resource planning (ERP) implementations: theory and practice, International Journal of Enterprise Information Systems 4(1): 63-77. http://dx.doi.org/10.4018/jeis.2008010105

Ogra, A. 2003. Logistic management and spatial planning for solid waste management systems using geographical information system, in Map Asia Conference 2003. Prieiga per interneta: http://www.gisdevelopment.net/application/urban/overview/pdf/ma03136.pdf

Pires, A.; Martinho, G.; Chang, N. 2011. Solid waste management in European countries: a review of systems analysis techniques, Journal of Environmental Management 92: 1033-1050. http://dx.doi.org/10.1016/j.jenvman.2010.11.024

Richard, J. E.; Thirkell, P. C.; Huff, S. L. 2007. An examination of customer relationship management (CRM) technology adoption and its impact on Business-to-Business customer relationships, Total Quality Management and Business Excellence 18(8): 927-945. http://dx.doi.org/10.1080/14783360701350961

Rigby, D. K.; Ledingham, D. 2004. CRM done right, Harvard Business Review 82(11): 118-133.

Sedera, D.; Gable, G.; Chan, T. 2003. Knowledge management for ERP success, in The 7th Pacific Asia Conference on Information Systems, 10-13 July 2003. Adelaide, Australia, 1405-1420.

Sharholy, M.; Ahmad, K.; Vaishya, R. C.; Gupta, R. D. 2007. Municipal solid waste characteristics and management in Allahabad, India, Waste Management 27(4): 490-496. http://dx.doi.org/10.1016/j.wasman.2006.03.001

Skovgaard, M.; Hedal, N.; Villanueva, A.; Andersen, F. M.; Lar-sen, H. 2008. Municipal waste management and greenhouse gases, in ETC/RWM Working Paper 2008/1. Copenhagen, Denmark. 61 p.

Stadtler, H. 2005. Supply chain management-an overview, Supply Chain Ma n agem ent and Advanced Planning Part I: 9-35.

Tan, K. C.; Kannan, V. J.; Handfield, R. B. 1998. Supply chain management: supplier performance and firm performance, International Journal of Purchasing and Materials Management 34(3): 2-9.

Tinmaz, E.; Demir, I. 2006. Research on solid waste management systems: to improve existing situation in Corlu town of Turkey, Waste Management 26(3): 307-314. http://dx.doi.org/10.1016/j.wasman.2 005.06.005

Vida DAVIDAVICIENE. Associate Professor at the Department of Business Technologies, Faculty of Business Management, Vilnius Gediminas Technical University. Research interests: e-business, e-marketing, business changes caused by ICT development, ICT in knowledge management.

Rasma JANELIUNIENE. Master of Information technologies, Assistant at the Department of Information Technologies, Faculty of Fundamental Science, Vilnius Gediminas Technical University. Research interests: IT in business and public sector, IT audits.

Ginta LIBERYTE. Master student at Vilnius Gediminas Technical University, Department of Business Technologies. Research interests: IT in business and public sector. Vida Davidaviciene (1), Rasma Janeliuniene (2), Ginta Liberyte (3)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva El. pastas: (1) vida.davidaviciene@vgtu.lt; (2) rasma.janeliuniene@vgtu.lt; (3) ginta.liberyte@vgtu.lt

Lentele. Informaciniu valdymo sistemu taikymo galimybes atlieku
tvarkymo procesuose (sudaryta autoriu)

Table. Application possibilities of information management systems
in waste management processes (Source: compiled by authors)

Atlieku valdymo procesai        SCM        CRM        ERP

                                Atlieku susidarymas

Pilieciu informavimas                      [+ or -]
  ir motyvavimas
Gyventoju, imoniu               [+ or -]   [+ or -]   [+ or -]
  administravimas
Mokesciu uz atlieku tvarkyma               [+ or -]   [+ or -]
  administravimas

                                Atlieku rusiavimas
                                susidarymo vietoje

Atlieku kiekio apskaita         [+ or -]              [+ or -]
Atlieku frakcijos kiekio        [+ or -]              [+ or -]
  apskaita
Surinkimas ir vezimas

Surinkimo tasku apskaita        [+ or -]   [+ or -]
Surenkamu atlieku kiekio/       [+ or -]              [+ or -]
  frakciju apskaita
Atlieku surinkeju ir            [+ or -]   [+ or -]   [+ or -]
  vezeju apskaita
Marsrutai (rengimas,            [+ or -]
  optimizavimas)
Atlieku kiekio/frakciju         [+ or -]              [+ or -]
  judejimo apskaita

Atlieku naudojimas

Atlieku perdirbeju apskaita     [+ or -]   [+ or -]
Perdirbtu atlieku kiekio        [+ or -]              [+ or -]
  apskaita
Perdirbimo budu apskaita        [+ or -]
Atlieku tvarkymo monitoringas

Atlieku salinimas

Atlieku salinimo vietu          [+ or -]   [+ or -]
  apskaita
salinamu atlieku kiekio         [+ or -]              [+ or -]
  apskaita

Atlieku valdymo procesai        GIS        BI         HRM

                                Atlieku susidarymas

Pilieciu informavimas           [+ or -]
  ir motyvavimas
Gyventoju, imoniu               [+ or -]
  administravimas
Mokesciu uz atlieku tvarkyma
  administravimas

                                Atlieku rusiavimas
                                susidarymo vietoje

Atlieku kiekio apskaita         [+ or -]   [+ or -]
Atlieku frakcijos kiekio        [+ or -]   [+ or -]
  apskaita
Surinkimas ir vezimas

Surinkimo tasku apskaita        [+ or -]   [+ or -]   [+ or -]
Surenkamu atlieku kiekio/       [+ or -]   [+ or -]
  frakciju apskaita
Atlieku surinkeju ir                       [+ or -]   [+ or -]
  vezeju apskaita
Marsrutai (rengimas,            [+ or -]
  optimizavimas)
Atlieku kiekio/frakciju         [+ or -]   [+ or -]
  judejimo apskaita

Atlieku naudojimas

Atlieku perdirbeju apskaita     [+ or -]   [+ or -]   [+ or -]
Perdirbtu atlieku kiekio        [+ or -]   [+ or -]
  apskaita
Perdirbimo budu apskaita        [+ or -]   [+ or -]
Atlieku tvarkymo monitoringas   [+ or -]   [+ or -]

Atlieku salinimas

Atlieku salinimo vietu          [+ or -]   [+ or -]   [+ or -]
  apskaita
salinamu atlieku kiekio         [+ or -]   [+ or -]
  apskaita