Decisions of intelligent support for supplier selection/Tiekeju atrankos intelektines paramos sprendimai.

Bivainis, Juozas ; Dieninis, Jonas ; Janseviciute, Daina 等

1. Ivadas

XXI a. pradziai budinga ekonomikos globalizacija, tarptautine integracija daugumai verslo sriciu simbolinemis paverte ne tik valstybiu sienas, bet ir zemynu ribas. Tai atvere nauju verslo galimybiu. Pirmiausia galimybe dalyvauti globalizuo-tose rinkose ir tureti daugiau pasirinkimo alternatyvu. Deja, lazda turi du galus. Kartu su naujomis verslo galimybemis sustiprejo nepageidaujami reiskiniai: verslo salygu neapibreztumas, rizika, nuolat didejanti konkurencija, ilgejancios ir sudetingejancios produktu kurimo grandines. Jose globali-zuoto verslo salygomis vis didesnis vaidmuo tenka tiekimo grandims. Tai savo ruoztu keicia verslo subjektu santykiu su tiekejais pobudi--ilga laika dominavusi taktinio lygmens partneryste perauga i strategini lygmeni (Bivainis, J., Bivainis, D. 2005; Sanayei et al. 2010). Tokio pobudzio santykiu pokyciai is esmes padidina reikalavimus tiekeju atrankai. Isauge reikalavimai paskatino kur kas intensyvesnius sios problemos pastarojo desimtmecio tyrimus ir gausesnes sia tema publikacijas mokslineje bei profesineje literaturoje (Ho et al. 2010).

Sios srities siandiene situacija apibudiname taip: neabejotinas praktikos poreikis didinti sprendimu, pasirenkant tiekejus, pagristuma, tyreju siulomu tiekeju atrankos metodu bei modeliu ivairove ir viso labo tik epizodiskas sio metodinio potencialo taikymas praktikoje. Situacijos priestaringumas paskatino minti ieskoti priezasciu, kodel palyginti nemazas metodinis potencialas nera paklausus verslo praktikoje. Paaiskejo, kad ju bent keletas: dideles reikalingos informacijos tvarkymo sanaudos, imoniu pirkimo tarnybu personalas stokoja gebejimu taikyti sudetingesnius metodus, santykinai daug neproduktyviu sanaudu, veluoja sprendimu parengimas. Apibendrintai isvada formulavome taip--netenkinanti reikalavimu sprendimu paramos terpe (Bivainis, Garskaite 2010). Atsizvelge i tai, patikslinome tyrimu krypti keldami tiksla--sukurti prielaidas esamo metodinio tiekeju atrankos potencialo taikymo efektyvumui padidinti, pasalinant diagnozuotas praktikos kliutis. Tam zinoma daugelyje sriciu praktikos patikrinta priemone sprendimu paramos sistemos. Orientacija butent i tokia sprendimu parama grindziami musu siulymai. Su tokio tyrimo rezultatais siuo straipsniu supazindiname skaitytojus.

2. Tiekeju atrankos ciklo turinys

Bendru atveju sprendimu paramos poreiki, tiksliau, paramos pobudi is esmes lemia sprendziamu uzdaviniu turinys. Tiekeju atranka visuotinai priskiriama sudetingu daugiaas-pekciu uzdaviniu kategorijai (Aissaoui et al. 2007; Ho et al. 2010; Sanayei et al. 2010), neretai ivardijama kompleksiniu uzdaviniu, nurodant sudetiniu daliu--daliniu uzdaviniu rinkinius. Del tiekeju atrankos daliniu uzdaviniu rinkinio tyreju nuomones ivairesnes.

Bene dazniausios mokslines publikacijos, kuriose nagrinejami du uzdaviniai--tiekeju vertinimas ir ju atranka (Amin, Razmi 2009; Ho et al. 2010; Kuo et al. 2010 ir kt.). Zinoma, tai nereiskia, kad ju autoriai teisskiria du tiekeju atrankos dalinius uzdavinius. Labiau tiketina, kaip liudija ir kontekstas, kad jie nagrineja tik du pasirinktus reiksmingiausius nagrinejamu aspektu uzdavinius. Daznas mokslineje literaturoje ir triju uzdaviniu variantas: tiekeju paieska, ju vertinimas, derybos (Lim 2003; Sanayei et al. 2010; Sawik 2011). Prie ju kartais pridedama tiekimo sutarciu vykdymo stebesena (Ho et al. 2010).

Apibendrindami mokslineje ir profesineje literaturoje nagrinejamus tiekeju atrankos dekompozicijos variantus, isryskintas sprendziamu uzdaviniu tarpusavio sasajas, pateikiamas sio uzdaviniu komplekso traktuotes, matome prasmingu dalyku tiekeju atranka nagrineti kaip sesiu faziu procesa (1 pav.). Butent tokiu budu butu sudarytos prielaidos tinkamiausiai atskleisti tiek atrankos turini, tiek sio daugiazingsnio proceso grandine.

[FIGURE 1 OMITTED]

Ciklas prasideda tiekeju paieska. Sios fazes esme sudaro paieskos objektu, ju reiksminiu pozymiu ir informacijos paieskos saltiniu nustatymas.

Tiekejais, tiksliau, potencialiais tiekejais yra kiti ukio subjektai, turintys ivairiausiu charakteristiku pagal daugybe pozymiu: teisine forma, veiklos pobudi, jos specializacija, taikoma technologija, veiklos masta, veiklos geografija ir t. t. Paieska galima pagal kiekviena ju, taip pat ivairiausius ju derinius. Paieskos racionalumo poziuriu uz bet kuria tokia ukio subjekto charakteristika priimtinesnis, kaip paieskos pozymis, yra tiekimo objektas. Technologiniu poziuriu paieska paprastai atliekama pagal kiekviena tiekimo objekta atskirai ir, suprantama, ne auksciausiu jo agregavimo lygmeniu. Tiekimo objekto, kaip paieskos pozymio, speci-fikavimas yra individualus kiekvienu atveju, nes priklauso nuo tiekimo objekto pobudzio ir susiklosciusios pirkejo situacijos.

Galimi tiekeju paieskos informacijos saltiniai taip pat skiriasi ivairiais pozymiais: informacijos turiniu, duomenu tikslumu ir patikimumu, pateikimo forma, gavimo galimybe, sanaudomis, kaina ir t. t. Galimybes taikyti kiekybinius metodus racionaliai paieskos sekai pagristi labai ribotos. Taigi metodiskai lyg ir nesudetingas uzdavinys be intelektines sprendimu paramos praktikams kelia daug sunkumu.

Preliminarios tiekeju atrankos paskirtis--is visu tiekeju, apie kuriuos pirmoje fazeje (tiekeju paieskos) sukaupti duomenys, isskirti tokius, kurie tenkina tiekimo objektui keliamas technines charakteristikas. Sio uzdavinio sudetinguma, pirmiausia jo sprendimo variantu ivairove, lemia didele tiekimo objektu ivairove--nuo kompaktisku vienalyciu produktu iki sudetingu kompleksiniu produktu, susidedanciu is nemazo rinkinio skirtingu komponentu, be to, papildytu lydinciomis paslaugomis ar prekemis. Si ivairove diktuoja didele butinu tiekimo objektui apibudinti charakteristiku ivairove, tiek ju turinio, tiek skaiciaus poziuriais. Sprendimu rengejams daugiausia keblumu keliantys sio uzdavinio aspektai tokie: labai ivairios pagal turini ir pozymius informacijos apie triju tipu disponuojamus objektus (tiekejas, tiekimo objektas, tiekimo objekto komponentas) racionalus organizavimas, tiekimo objektu charakteristiku tolerancijos ribu nustatymas, tiekimo objektu panasumo neapibreztumo salygomis ivertinimas.

Daugelis tyreju, sprendzianciu tiekeju vertinimo problema, akcentuoja butinybe atsizvelgti i gana platu, skirtingu savo turiniu salygu spektra (Bottani, Rizzi 2008; Ozkok, Tiryaki 2011; Yucel, Guneri 2011 ir kt.). Turinio poziuriu kriteriju spektro turetu pakakti ivertinti tiekejus ivairiais aspektais, turinciais itakos busimu tiekimu kokybei placiaja prasme. Si aplinkybe daznai nurodoma (pavyzdziui, Chan, Kumar 2007; Gencer, Gurpinar 2007; Bottani, Rizzi 2008) kaip viena is labiausiai lemianciu sio uzdavinio sudetinguma ir kelianciu bene daugiausia rupesciu ne tik praktikams, bet ir mokslo atstovams. Butent del jos tiekeju vertinimo uzdavinys priskiriamas daugiakriteriniu kategorijai. Is esmes uzdavinio sprendimas susiveda i paieska atsakymu i du tokius bazinius klausimus: koks kriteriju rinkinys ir kokios ju taikymo taisykles gali uztikrinti reikiama vertinimo pagristuma ir objektyvuma? Reikia pridurti, kad atsakymu ieskoma salygomis, kurias apibrezia labai ivairiu veiksniu visuma (Bottani, Rizzi 2008; Ginevicius 2010). Is ju svarbiausi tokie:

1) ivairiapusisko ivertinimo poreikis;

2) tiekimo objektu ivairove;

3) tiekeju ivairove;

4) sprendimus rengianciu subjektu prioritetu ir ju deriniu ivairove;

5) tiekeju (alternatyvu) lyginimo butinybe.

Prie viso to papildomu komplikaciju prideda lankstumo reikalavimas. Turi buti sudarytos prielaidos adaptuoti vertinima konkrecioms situacijoms, kurias gali lemti ivairus tiekimo objektu, tiekeju bei pirkeju charakteristiku ir sprendimus rengianciu bei juos priimanciu subjektu prioritetu deriniai.

Ketvirta ciklo faze skirta deryboms, kuriomis siekiama pagerinti tiekeju siulomas tiekimo salygas. Tuo paciu metu derybos gali vykti ir su keliais potencialiais tiekejais, bet deramasi su kiekvienu ju atskirai ir laikantis prioritetines eiles (sudarytos ankstesneje fazeje). Deryboms su tiekejais is visu galimu pagal dalyviu skaiciu situaciju budingas derybu dalyviu derinys 1:1, t. y. derasi dvi ketinamos sudaryti sutarties salys. Si aplinkybe leidzia derybas prilyginti tipiniam dvieju dalyviu konflikto sprendimui, kas yra gerokai paprasciau lyginti su koaliciniu losimu atvejais.

Derybu saliu siulymai, juo labiau ju reakcija i kitos salies siulymus negali buti apibrezta is anksto, nes priklauso nuo daugybes veiksniu, tarp kuriu yra ir sprendimai, priimami derybu metu. Net ir tais atvejais, kai kiekviena derybu salis is anksto numato derybu salygas, nusistato galimus derybu parametrus ir tu parametru tolerancijos ribas. Visa tai tik ketinimai, nezinant antros derybu salies pozicijos. Derybininku sprendimams pagristi tenka derybu metu atlikti tokiu sprendimu itakos pirkejo ar tiekejo (daznai abieju, bet kiekvienam savo) veiklos rezultatams skaiciavimus. Tokiems skaiciavimams budingas tam tikras neapibreztumas, kurio sumazinimas, bent jau kiek tai susieta su ateitimi, labai problemiskas.

Derybu metu atsiranda ir kitos prigimties neapibreztumo. Tai tam tikri ofertos (pasiulymo sudaryti sutarti) ir akcepto (isipareigojimo sudaryti sutarti) neapreztumo niuansai. Jie ypac budingi derantis daugiau nei su vienu potencialiu tiekeju. Derybu metu gali net pasikeisti sutarties saliu vaidmenys ofertos ir akcepto atzvilgiu.

Sutarties sudarymo fazeje daugiausia keblumu kelia du dalykai. Vienas ju--paklausos neapibreztumas. Ne tik paklausos dydziui ir jo laiko dimensijai, bet ir tiekimo objekto parametrams praktikoje budingas tikimybinis pobudis. Ir tik lengvinant vadyba juos iprasta aprasyti determinuotai. Si aplinkybe lemia p oreiki sudarant tiekimo sutartis numatyti determinuotai aprasytos paklausos ir tikimybinio pobudzio praktikos sinchronizavimo priemones (atsargu kaupimas, lankscios tiekimo salygos ir pan.). Tai konfliktuoja su vienu is baziniu sutarties reikalavimu--tiksliai apibrezti sutarties vykdymo salygas.

Antras sioje fazeje keblumu keliantis dalykas--praktikai budinga sprendimus priimanciu subjektu ir ju deriniu ivairove bei didelis ju turinio neapibreztumas, daznai ivardijamas kaip intuicija ir logika. Butent si aplinkybe daznai pakisa koja taikant netgi nepriekaistingai formalizuotai aprasytus sprendimus priimanciu asmenu elgsenos algoritmus.

Taigi neapibreztuma lydinti rizika, tiksliau, jos sumazinimo poreikis, kelia butinybe ir sioje is pirmo zvilgsnio lyg ir formalaus turinio fazeje taikyti sudetingus metodus, kuriu produktyvus taikymas pasiekiamas tik tinkamos intelektines paramos atveju.

Paskutine faze--tiekimo stebesena--issiskaido i keturis skirtingo turinio uzdavinius: apskaitos, kontroles, analizes ir vertinimo, sprendimu del intervenciniu veiksmu. Apskaitos paskirtis--sukurti objektyvios informacijos apie tiekimo sutarciu vykdymo bukle baze. Kontroles proceduru branduoli siuo atveju sudaro faktines ir numatytos pagal sutartis tiekimo busenu lyginimas ir neatitikimu nustatymas. Treciojo uzdavinio analizes proceduras galima apibudinti taip: pagal turini--kompleksine analize, laiko atzvilgiu--situacine, pagal atlikimo reguliarumo pozymi--periodine, papildyta situaciju padiktuotomis proginemis analizemis, pagal analizes principa--horizontalioji, pagal atlikeju pozymi--vidaus. Vertinimo esme--faktines ir numatytos busenu skirtumu reiksmingumo ir ju itakos kitoms veiklos sritims kompleksinis ivertinimas. Ketvirto uzdavinio paskirtis-pagristi sprendimus, tikslingus susidariusioje situacijoje. Ju prototipai tokie:

1) nekeisti nieko;

2) salinti faktines busenos nukrypimus;

3) keisti sutarciu salygas.

Netgi pagal sprendimu prototipus tai yra komplikuo-ciausias metodiniu poziuriu sios fazes uzdavinys. Darbo sanaudos dideles, taikant kiekybinius metodus naudojama abejotino patikimumo pirmine informacija (Ozkok, Tiryaki 2011), todel praktikoje tokie sprendimai grindziami ekspertiniais vertinimais, daznai gana supaprastintais.

3. Intelektines sprendimu paramos kompozicija

Kompiuteriu technika, naujausios informacines technologijos--tai priemones, turincios daugiausia itakos zmogaus gebejimams, ieskant tinkamiausiu sprendimu ivairiose veiklos srityse, padidinti. Intelektines sprendimu paramos produktu, iprastai vadinamu sprendimu paramos sistemu (SPS) vardu, ivairove gana didele ir nuolat kinta (Skyrius et al. 2008; Tuncikiene 2009). Pastarojo desimtmecio ju raidos tendencijos yra dvi (Phillips-Wren et al. 2009; Kou et al. 2011): integruotos SPS ir siauros specializacijos SPS. Pirmojo tipo SPS pagal paskirti orientuotos platesnio spektro sprendimams rengti ir priimti, organizuotu zmoniu grupiu veiklos efektyvumui didinti. Tokiu sistemu budingas bruozas--ivairiu sprendimu ir ivairaus pobudzio parama. Jose paprastai integruoti keliu pagal paramos pobudi skirtingu SPS komponentai. Integruotos SPS dazniausiai jungia tokias specializuotas pagal paramos pobudi SPS: ekspertines, individualiu sprendimu paramos, grupiniu sprendimu paramos, derybu paramos sistemas arba bent ju esminius komponentus.

Ekspertiniu sistemu paskirtis--teikti tam tikras rekomendacijas rengiant ir priimant sprendimus, kitais zodziais, atlikti darba, kuris tradiciskai budingas atitinkamos kompetencijos specialistui, vadinamam ekspertu (Amott, Pervan 2008). Tradiciskai ekspertine sistema sudaro trys komponentai: ziniu baze, isvadu generatorius ir vartotojo sasaja. Isskiriamos dvi ziniu bazes sudedamosios dalys: pasyvioji--ivairiu dalykines srities busenu duomenys ir aktyvioji--visuma taisykliu, apibrezianciu duomenu rysius ir duomenu naudojima. Dirbant programine iranga ziniu bazeje sukauptas dalykines srities zinias integruoja su vartotojo pateikta situacijos informacija. Isvadu generatorius, naudodamas zinias pagal vadinamuosius samprotavimu algoritmus, modeliuoja isvadas. Zmogaus (varotojo) bendravima su siais abiem sistemos komponentais uztikrina programine iranga, vadinama vartotojo sasaja.

Individualiu sprendimu paramos sistemu (ISPS) paskirtis--modeliuoti alternatyvius sprendimu variantus, juos vertinti ir vartotojams (sprendimus rengiantiems bei priimantiems asmenims) teikti rekomendacijas, pagristas kiekybiniais ir kokybiniais vertinimais (Kou et al. 2011). Sudetines tokiu sistemu dalys--duomenu (duomenu baze ir jos valdymo sistema), modeliu (modeliu baze ir jos valdymo sistema), sasajos (vartotojo sasaja ir sasaja su kitomis sistemomis)--orientuotos i tam tikra vartotoja, vykdanti nustatytas funkcijas. Paramos turinio poziuriu lemiamas vaidmuo tenka modeliu bazei ir netgi uzdaviniu sprendimo metodams, nes, atsizvelgiant i issakytus vartotojo pageidavimus, modeliu valdymo sistema isrenka modelius, formuoja ju derinius, nustato modeliu naudojimo tvarka. Kitas sio tipo SPS priemones jos modeliu bazes atzvilgiu galima traktuoti kaip tam tikra infrastruktura.

Iprasta didesniu organizaciju praktika--sprendziant didesnio masto problemas, sudetingesnius uzdavinius bendrai dirba keli ar keliolika darbuotoju ar net kelios skirtingu padaliniu darbuotoju grupes. Tokiais atvejais kartu su pranasumais atsiranda ir specifiniu sunkumu--koordinuoti bendrai dirbanciu darbuotoju darba, suderinti asmenu ar grupiu skirtingus interesus ir net darbo stiliu. Sia kryptimi tobulinant SPS palaipsniui, kaip atskiras tipas, buvo suformuotos grupiniu sprendimu paramos sistemos. Jose, lyginti su ISPS, daug daugiau ispletotas ir platesnio turinio sasajos komponentas. Pagal jo turini sio tipo SPS skirstomos i kelis lygius--nuo elementariausios bendravimo pagalbos iki sprendimu proceso strukturizavimo (Amott, Pervan 2008). Pastarojo lygio sistemos sprendimus rengiant ir priimant, sintetinami grupes nariu vertinimai, koordinuojami ju veiksmai ir tokiu budu pasiekiama aukstesne sprendimu kokybe.

Kaip tam tikra specifine grupiniu SPS atmaina, orientuota teikti pagalba derybose dalyvaujantiems asmenims, susiformavo derybu paramos sistemu tipas. Strukturos poziuriu tai yra tinklo tipo sistemos (Amott, Pervan 2008). Jose taikoma hibridine technologija, derinant tarpusavyje bendravimo, analizes, modeliavimo ir duomenu tvarkymo priemones. Tokio pobudzio pagalba leidzia suartinti derybu dalyviu skirtingus poziurius, sintetinti sprendimu variantus, atsizvelgiant i dalyviu nuomones. Mokslineje literaturoje vis daznesneja publikaciju apie derybu parama, grindziama evoliucijos teorija, naudingumo teorija, optimizavimo metodais (Gonzalez et al. 2009).

Paprastai jau ikiprojektiniame SPS etape sprendziamas pasirinkimo tarp specializuoto ir integruoto tipo SPS klausimas. Musu nagrinejamu atveju tiekeju atrankos ciklo turinys, glaudus faziu tarpusavio rysiai (net parametru lygmeniu), nuoseklaus pobudzio sprendimu grandine yra pakankami argumentai teikti pirmenybe integruotai SPS. Joje, atsizvelgiant i sprendziamu uzdaviniu turini ir sprendimu pobudi, laikome butinais ekspertines paramos, individualiu sprendimu paramos, grupiniu sprendimu paramos ir derybu paramos komponentus (2 pav.).

[FIGURE 2 OMITTED]

4. Tiekeju atrankos intelektines paramos specifkacijos

Tiekeju atrankos ciklo kiekvienos fazes turinys turi nemazai specifkos, jose sprendimams rengti reikalingi skirtingi metodai, atskirose fazese dominuoja skirtingo pobudzio veiksmai (informacijos tvarkymas, ekspertiniai vertinimai, informaciniu objektu parametru tikslinimas, modeliu aktualizavimas, analitiniai skaiciavimai, derybos ir kt.). Tai leme musu metodini pasirinkima intelektines paramos poreiki nagrineti, pirma, ciklo faziu pjuviu, antra, per sprendziamos problemos turinio ir sprendimu proceso paramos prizme. Ir siuo atveju, kaip iprasta, turinio paramai priskiriamos sistemos galimybes teikti parama jos vartotojams (sprendimus rengiantiems asmenims) pasirenkant sprendimu modeliavimo ir vertinimo priemones (metodus), o proceso paramai--galimybes remti bei veikti sprendimu eiga ir uztikrinti faziu sprendimu tarpusavio sasajas (Amott, Pervan 2008).

4.1. Tiekeju paieskos parama

Sios fazes vaidmeni bene taikliausiai galima apibudinti akcentuojant tai, kad cia suformuojama tolesniu vertinimu informacine baze: jei baze menka, tai ir pasirinkimo galimybes ribotos. Tada, netgi taikant sudetingiausius metodus, gero rezultato tiketis negalima--pasirinkima ribos turimos bazes turinys. Siekis isplesti pasirinkimo ribas neturetu nukreipti i kita krastutinuma--kaupti duomenis apie kuo daugiau potencialiu tiekeju. Toki sumanyma lydetu dideles abejotino produktyvumo sanaudos ir vargu ar pasiteisintu ekonomiskai. Taigi, atsizvelgiant i siai tiekeju atrankos fazei priskiriama vaidmeni, joje sprendziamu uzdaviniu rinkinys butu toks:

1) tiekimo objektu informacijos paieskos paskirtimi specifikavimas (ju identifikavimo pozymiu nustatymas);

2) tiekeju, apie kuriuos tikslinga kaupti informacija duomenu bazeje, imties ribu nustatymas;

3) informacijos paieskos sekos pagal saltinius aktualizavimas;

4) informacijos apie potencialius tiekejus paieska;

5) informacijos tvarkymas pagal nustatyta maketa.

Siuo uzdaviniu rinkiniu sprendziamai problemai butu tikslinga turinio parama taikant situacines analizes, lygiaty-ros, ekspertiniu vertinimu ir logines matematikos metodus (1 lentele).

Atsizvelgiant i velesniu faziu informacinius poreikius, siulome informacija apie tiekimo objektus ir potencialius tiekejus organizuoti integruotos duomenu bazes forma. Tokios duomenu bazes modelis turetu buti sudarytas is triju informaciniu objektu (tiekejas, tiekimo objektas, tiekimo objekto komponentas) tarp kuriu butinas abieju krypciu informacinis rysys ir galimybe kiekviena informacini objekta aprasyti n charakteristiku. Ju skaiciu ir reiksmiu diapazona galetu nusistatyti kiekvienas ukio subjektas (pirkejas), atsizvelgdamas i savo specifika. Fazes paskirtis--suformuoti reikiama informacine baze--lemia ir santykinai nemazos proceso paramos poreiki. Tai duomenu paieska, informacijos analize ir interpretavimas, statistiniai ekspertu iverciu skaiciavimai, informaciniu objektu aprasymas ir kiti duomenu tvarkymo darbai (1 lentele).

4.2. Preliminarios tiekeju atrankos parama

Atsizvelgiant i sios fazes ypatybes, kurias daugiausia lemia tiekimo objektu ivairove, siuloma praktikos poreikius atitinkanti atrankos technologija lakoniskai apibudinama taip:

1) pagal uzklausoje nurodyta identifikacini koda duomenu bazeje isrenkami atitinkami objektai;

2) isrinkti objektai tikrinami ju kompleksiskumo poziuriu ir pagal si pozymi skirstomi i dvi grupes: vienalyciai ir kompleksiniai;

3) tikrinama, ar isrinkti objektai atitinka uzklausoje nurodytas charakteristikas.

Priimta technologija konkretinta sprendziamu uzdaviniu rinkiniu (2 lentele). Atsizvelgiant i vartotojo keliamu reikalavimu tiekimo objektui ivairove, reiketu orientuotis i toki spektra charakteristiku tikrinimo proceduru:

1) charakteristiku, isreikstu vienareiksmiu kiekybiniu rodikliu:

[a.sup.b] = [a.sup.u], (1)

cia a--objekto charakteristikos reiksme; b--duomenu bazes pozymis; u--uzklausos pozymis;

2) charakteristiku, nustatytu zemutine intervalo riba ([a.sup.u.sub.min]):

[a.sup.b] [greater than or equal to] [a.sup.u.sub.min]; (2)

3) charakteristiku, nustatytu virsutine intervalo riba ([a.sup.u.sub.max]):

[a.sup.b] [less than or equal to] [a.sup.u.sub.max]; (3)

4) charakteristiku, nustatytu galimomis maziausia ([a.sup.u.sub.min]) ir didziausia ([a.sup.u.sub.max]) reiksmemis:

[a.sup.u.sub.min] [less than or equal to] [a.sup.b] [less than or equal to] [a.sup.u.sub.max]; (4)

5) atrenkant objektus su artimomis uzklausos reikalavimams charakteristikomis:

[P.sub.j] = [m.summation over (i=1)][r.sub.i][p.sub.ji], (5)

[P.sub.ji] = 1 - [absolute value of [a.sup.b.sub.i] - [a.sup.u.sub.i]/[a.sup.u.sub.i]]. (6)

cia P--sintetinta objekto panasumo reiksme; p--objekto panasumas tam tikros savybes poziuriu; r--objekto savybes santykinis reiksmingumas vartotojo poziuriu; j--objekto indeksas (j = 1, 2,..., n); i--objekto savybes indeksas (i = 1, 2,..., m).

Tokiai tiekeju preliminarios atrankos technologijai igyvendinti reikalinga intelektine turinio parama taikant strukturines analizes, dekompozicijos, sprendimu medzio, lygiatyros, ekspertiniu vertinimu ir normalizavimo metodus bei panasumo funkcijas. Ju priskyrimas sprendziamiems uzdaviniams matyti 2 lenteleje.

Reikalinga nemaza ir proceso parama. Jos proceduras pagal gimininguma galima skirti i tokias grupes: duomenu paieskos, duomenu tvarkymo, uzklausu formavimo, strukturines analizes ir dekompozicijos, funkciju formavimo, ekspertines paramos, analitiniu skaiciavimu (2 lentele).

4.3. Tiekeju kompleksinio vertinimo parama

Sios tiekeju atrankos ciklo fazes sprendimu sudetingumas ir ju rezultatu reiksmingumas sukelia dideli tyreju demesi (Ho et al. 2010). Mokslineje literaturoje galima rasti daug siulymu tiekejams vertinti, grindziamu ivairiais metodais (Gencer, Gurpinar 2007; Wang, Chen 2007; Ho et al. 2010; Chen et al. 2011; Kilincci, Onai 2011). Pagal Ho su bendraautoriais (2010) atlikta sios srities 2000-2008 m. moksliniu publikaciju apzvalga dazniausiai taikomu metodu sarase tokie: apibendrintu duomenu analize (data envelopment analysis--DEA), matematinis programavimas (tiesinio, diskretinio, tikslinio, daugiatikslio atmainos), analitines hierarchijos metodas (analytic hierarchy process--AHP), patirtimi grindziama analize (case-based reasoning CBR), analitinis tinklo metodas (analytic network process--ANP), neapibreztuju aibiu teorija (fuzzy set theory), dirbtiniai neuroniniai tinklai (artificial neural network--ANN), kokybes funkcijos (quality function deployment--QFD). Be to, pastebima tendencija kurti vertinimo algoritmus integruojant du ar tris minetus metodus. Tokiu budu siekiama padidinti vertinimo objektyvuma ir surikiuoti potencialius tiekejus pagal tinkamuma.

Ryskus siu metodu taikymui budingas bendras bruozas yra daugiakriteriskumas. Vertinimo kriteriju rinkinio formavimas ivardijamas antru pagal svarba sios fazes uzdaviniu (Ho et al. 2010; Kilincci, Onai 2011). Siulymu del tokiu rinkiniu spektras labai platus--nuo keliu iki keliu desimciu kriteriju (Ho et al. 2010). Tarp ju kiekybiniai ir kokybiniai, beje, ju israiskos budai labai varijuoja (3 lentele). Be to, daznai siulomos sistemos, kuriose kriterijai sujungti i daugiapakopes strukturas.

Taigi nagrinejamos fazes sprendimams orientuojames i aptarto metodinio potencialo naudojima, taikant integruotos sprendimu turinio paramos variantus. Is ju perspektyviausi, musu nuomone, butu dvieju metodu deriniai. Pirmu ju komponentu butu analitines hierarchijos metodas (Kilincci, Onai 2011) arba analitinis tinklo metodas (Gencer, Gurpinar 2007; Chen et al. 2011), o antru pasirinktinai (Ho et al. 2010): apibendrintuju duomenu analize, svertinio vertinimo metodas, patirtimi grindziama analize, dirbtiniai neuroniniai tinklai (4 lentele). Be to, kiekvienas toks dvieju metodu derinys galetu buti papildytas neapibreztuju aibiu teorija (Sanayei et al. 2010)--tai leistu labiau atsizvelgti i neapibreztumo salygas.

Taikant kiekviena is paminetu metodu atliekama nemazai analitiniu skaiciavimu, kuriems tikslinga proceso parama (4 lentele). Vertinimo kriteriju sistemai pagal duomenu bazeje turima kriteriju aibe suformuoti, atsizvelgiant i situacijos salygas, numatyta ekspertine, informacijos analizes ir interpretavimo, duomenu grupavimo ir rekomendaciju formavimo parama. Baigiamuoju fazes zingsniu--sudarant tiekeju pagal tiekimo objektus prioritetines eiles--numatyta proceso parama skirstant tiekeju aibe, kryptingai parenkant tiekejus pagal integruoto ar daliniu kriteriju ivercius ir surikiuojant juos iverciu mazejimo seka.

4.4. Derybu parama

Derybu fazes paramos paskirtis--pagelbeti derybu salims, joms siekiant susitarti del priimtino varianto. Cia net be didesnes analizes yra akivaizdus proceso paramos, kuri padarytu derybu saliu bendravima konstruktyvesni, poreikis. Pabreztina, kad derybu elektronineje terpeje atveju bendraujant reikia vengti dviprasmiskumo, kuris iprastu derybu metu sumazinamas gestu, mimikos, intonacijos ir panasiais budais (Lim 2003). Siuo aspektu daug pagelbeti gali proceso parama (5 lentele), kuriai keliamas reikalavimas aiskiau suformuluoti derybu dalyviu siulymus, argumentus, kontrargumentus, juos pateikti aiskesne israiska ir vaizdesne forma. Derybu konstruktyvumui siuo aspektu padidinti siuloma (Lim 2003) derybu dalyviu pateikiama informacija skirstyti i tokias kategorijas: prasymas, siulymas, kontrasiulymas, sutikimas, nesutikimas, klausimas, paaiskinimas. Vis delto, reikia sutikti, kad is anksto tiksliai numatyti derybu dalyviu elgsena ir sprendimus praktiskai negalima, todel tokiai paramai butina numatyti adaptaciniu galimybiu.

Sioje fazeje sprendimu turinio parama atsiduria antrame plane. Jos paskirti galima apibudinti kaip pagalba derybu dalyviams pasitikrinant tiek savo, tiek kitos derybu salies siulymu poveiki veiklos (vienos ir kitos derybu salies, bet kiekvienai savo) rezultatams. Tam siulomas jautrumo analizes, grindziamos naudingumo funkcijomis, metodas. Visiskai realu is anksto parengti tokiu funkciju prototipus, kurie vykdant derybas aktualizuojami (5 lentele), atsizvelgiant i tiekimo objekto specifika ir derybu saliu sprendimus.

4.5. Sutarties sudarymo parama

Siai fazei budingi du visiskai skirtingi atvejai, kuriuos lemia ankstesnes fazes rezultatas: kai sprendima priimanciam asmeniui vienas is variantu yra neabejotinai pranasesnis uz kitus (visais poziuriais ar tam tikrais, prie kuriu nelieka abejoniu del galimu alternatyvu) ir kai alternatyviu variantu yra (maziausiai du). Pirmuoju atveju sutarties sudarymas tera jos formaliosios dalies sutvarkymas, pagal atitinkamos kategorijos sutartims keliamus teisinius reikalavimus. Tam reikalinga tik proceso parama (6 lentele), kurios esme yra sutartiniu salygu ir ju parametru ikomponavimas i elektroninese laikmenose turimus sutarciu maketus.

Praktikoje daznesni antro tipo atvejai. Jiems reikalinga ne tik proceso, bet ir sprendimu turinio parama. Be to, pastaroji gerokai sudetingesne uz pirmaja. Tokios paramos poreikio istakos dvi: tiekimo produktu paklausos ir ja lemianciu veiksniu perspektyvos neapibreztumas bei sprendimus priimancio asmens prioritetu santykio kokybine israiska (taip pat neapibreztumas, sukeliamas kito saltinio). Kitais zodziais, sprendimus priimantis asmuo galimus tiekimo variantus linkes vertinti lingvistinemis savokomis pagal jam priimtina kriteriju rinkini. Taigi neapibreztumas bent keliais aspektais ir diktuoja poreiki taikyti neapibreztuju aibiu teorija (6 lentele). Uzdavinys formuluojamas taip (Amin, Razmi 2009; Zhang, Lu 2009).

Is ankstesnes fazes gauta tam tikro produkto tiekimo alternatyvu aibe [A.sub.i](i = 1, 2,..., m). Sias alternatyvas sprendima priimantis asmuo vertina pagal kriteriju vektoriu [V.sub.j](j = 1, 2,..., n). Kriterijai traktuojami kaip tarpusavyje salygiskai nepriklausomi. Asmuo savo vertinimus, kiek kuri alternatyva tenkina kiekviena kriteriju ir kiek jam svarbus kiekvienas kriterijus, pateikia lingvistinemis savokomis. Sios lingvistines savokos isreiskiamos kiekybiskai trianguliacine forma neapibreztaisiais skaiciais, rodanciais apytikres reiksmes intervale nuo 1 iki 9. Kiekvienos savokos galimas reiksmes pazymejus [s.sub.1], [s.sub.2], [s.sub.3] butu islaikoma salyga 1 [less than or equal to] [s.sub.1], 1 [less than or equal to] [s.sub.2] [less than or equal to] [s.sub.3] [less than or equal to] 9. Taigi [s.sub.2] butu labiausiai tiketina reiksme, o [s.sub.1], ir [s.sub.3]--atitinkamai zemutine ir virsutine reiksmes. Ju sasajos matyti 3 pav.

[FIGURE 3 OMITTED]

Asmens tiekimo alternatyvu aibes ([A.sub.i]) vertinimo pagal kriteriju vektoriu ([V.sub.j]) matrica atrodytu taip:

[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]. (7)

Kartu su aptarta turinio parama siame etape proceso parama numatyta lingvistines formos iverciams konvertuoti i kiekybine israiska bei veiksmams su kiekybiniu iverciu matricomis.

4.6. Tiekimo stebesenos parama

Atsizvelgiant i stebesenai budinga funkciju rinkini, sioje fazeje isskirti tokie svarbiausi sprendziami uzdaviniai (7 lentele):

1) tiekimo sutarciu vykdymo apskaita;

2) tiekimo sutarciu vykdymo kontrole;

3) tiekimo sutarciu vykdymo analize ir vertinimas;

4) sprendimu del situacijos keitimo rengimas.

Vykdant operatyvine tiekimo apskaita reikalinga proceso parama, kurios svarbiausi objektai tokie: faktiniu duomenu apie tiekimo sutarciu vykdyma fiksavimas, ju kaupimas duomenu bazeje ir bazes duomenu tvarkymas. Tai klasikines formalizuotai aprasytos proceduros, o paramos efektyvuma daugiausia lemia duomenu bazes kokybines savybes, siuo atveju pirmiausia bazes modelio adaptyvumas didelei tiekimo sutarciu ir tiekimo objektu ivairovei. Patirtis leidzia teigti, kad siuo atveju parametrinio lygmens adaptacija bus nepakankama, reiketu orientuotis ir i strukturini lygmeni.

Tiekimo sutarciu vykdymo kontroles uzdaviniui taip pat vyraujanti bus proceso parama. Is esmes tai faktiniu ir sutartiniu parametru lyginimo, ju skirtumu ir santykio analitiniai skaiciavimai, kurie priskiriami iprastoms ir formalizuotai aprasytoms proceduroms, nekeliancioms didesniu rupesciu.

Kur kas sudetingesnis, gerokai didesnio neapibreztumo yra tiekimo sutarciu vykdymo analizes ir vertinimo uzdavinys. Todel jo sprendimo turinio paramai numatyti situacines, finansines, vertes ir sistemines analizes metodai (7 lentele). Nukrypimu nuo tiekimo sutarciu poveikiui pirkejo veiklos rezultatams vertinti butina grandinines itakos analize, kuriai del sudetingu priklausomybiu, daugybes galimu veiksniu deriniu daugeliu atveju vargiai pasiseks adaptuoti kiekybines analizes algoritmus, todel numatyta ir ekspertine parama.

Logikos, kurybinio mastymo poreikiu issiskiria ketvirto uzdavinio sprendimas. Esme ta, kad netgi issamios sutarciu vykdymo analizes bei konstruktyvaus vertinimo rezultatai (nustatytos analitines priklausomybes) tera baze sprendimams del situacijos keitimo rengti. Tokiems sprendimams pagristi, svarstymu konstruktyvumui ir efektyvumui p adidinti kartu su ekspertine parama butina ir suinteresuotu asmenu (ivairiu tarnybu) bendravimo parama. Del nagrinejamu situaciju neapibreztumo, dideles ju ivairoves faktiniu ir sutartiniu busenu santykio atzvilgiu, priezastiniu priklausomybiu dinamikos teks daznai modifikuoti taikomus euristinius algoritmus. Tokios paskirties parama gali buti itin veiksminga.

5. Isvados

Spartejantys visu veiklos sriciu pokyciai, XXI a. pradziai budinga ukio globalizacija daro esmine itaka verslo partneriu santykiams --ilga laika vyravusi taktinio lygmens partneryste keiciama i strategini lygmeni. Tokiu issukiu kontekste ypac reiksmingu uzdaviniu tampa tiekeju atranka. Tiekejai--tradiciskai svarbiausia verslo partneriu kategorija--daug lemiantys kuriant vertes grandine, integruojant partnerystes sinergijos efekta, nuo ko is esmes priklauso imones konkurencines galimybes.

Nustatyta, kad tyreju sukurtas nemazas ir ivairus tiekeju vertinimo ir atrankos metodinis potencialas verslo praktikoje taikomas tik epizodiskai. Tai kontrastuoja su praktikos reikmemis, o pagrindine to priezastis yra nepakankama sprendimu paramos terpe.

Esamai situacijai pagerinti siuloma pletoti tiekeju atrankos intelektine parama. Pagristas tikslingumas integruoti sprendimu turinio ir proceso parama, sujungti i sistema ekspertines, individualiu sprendimu, grupiniu sprendimu ir derybu paramos komponentus. Paramos priemones ir pobudis individualizuoti atsizvelgiant i tiekeju atrankos ciklo faziu turini.

Orientuojantis i perspektyva, siuloma moduline integruotos sprendimu paramos sistemos struktura. Pirma, tokia struktura sudaro prielaidas pagal poreiki ir praktikos galimybes autonomiskai tobulinti atskiru tiekeju atrankos ciklo faziu uzdaviniu sprendimo metodus, pakeisti tam tikrus modulius pazangesniais. Antra, moduline struktura sudaro daugiau galimybiu adaptuoti sistema ivairiausioms praktikai budingoms situacijoms, kurios priklauso ne tik nuo verslo subjektu sprendimu, bet ir daugybes aplinkos veiksniu ir netgi susiklosciusiu ju deriniu.

doi: 10.3846/btp.2012.28

Literatura

Aissaoui, N.; Haouari, M.; Hassini, E. 2007. Supplier selection and order lot sizing modeling: a review, Computers and Operations Research 34(12): 3516-3540. http://dx.doi.org/10.10167j.cor.2006.01.016

Amin, S. H.; Razmi, J. 2009. An integrated fuzzy model for supplier management: a case study of ISP selection and evaluation, Expert Systems with Applications 36: 8639-8648. http://dx.doi.org/10.10167j.eswa.2008.10.012

Amott, D.; Pervan, G. 2008. Eight key issues for the decision support systems discipline, Decision Support Systems 44(3): 657-672. http://dx.doi.org/10.1016/j.dss.2007.09.003

Bivainis, J.; Bivainis, D. 2005. Verslo partneriu atrankos sistema, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 6(2): 67-76.

Bivainis, J.; Garskaite, K. 2010. Imoniu bankroto gresmes diagnostikos sistema, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 11(3): 204-212.

Bottani, E.; Rizzi, A. 2008. An adapted multi-criteria approach to suppliers and products selection--an application oriented to lead-time reduction, International Journal of Production Economics 111(2): 763-781. http://dx.doi.org/10.1016/j.ijpe.2007.03.012

Chan, F. T. S.; Kumar, N. 2007. Global supplier development considering risk factors using fuzzy extended AHP-based approach, Omega 35(4): 417-431. http://dx.doi.org/10.1016/j.omega.2005.08.004

Chen, Y.-S.; Lin, C.-T.; Lu, J.-H. 2011. The analytic network process for the banking sector: an approach to evaluate the creditability of emerging industries, African /ournal of Business Management 5(4): 1343-1352.

Gencer, C.; Gurpinar, D. 2007. Analytic network process in supplier selection: a case study in an electronic firm, Applied Mathematical Modelling 31: 2475-2486. http://dx.doi.org/10.1016/j.apm.2006.10.002

Ginevicius, R. 2010. The effectiveness of cooperation of industrial enterprises, /ournal of Business Economics and Management 11(2): 283-296. http://dx.doi.org/10.3846/jbem.2010.14

Gonzalez, J.; Pelta, D. A.; Masegosa, A. D. 2009. A framework for developing optimization-based decision support systems, Expert Systems with Applications 36(3): 4581-4588. http://dx.doi.org/10.1016/j.eswa.2008.05.013

Ho, W.; Xu, X.; Dey, P. K. 2010. Multi-criteria decision making approaches for supplier evaluation and selection: a literature review, European /ournal of Operational Research 202(1): 16-24. http://dx.doi.org/10.1016/j.ejor.2009.05.009

Kilincci, O.; Onai, S. A. 2011. Fuzzy AHP approach for supplier selection in a washing machine company, EXpert Systems with Applications 38(8): 9656-9664. http://dx.doi.org/10.1016/j.eswa.2011.01.159

Kou, G.; Shi, Y.; Wang, S. 2011. Multiple criteria decision making and decision support systems--Guest editor's introduction, Decision Support Systems 51(2): 247-249. http://dx.doi.org/10.1016/j.dss.2010.11.027

Kuo, R. J.; Wang, Y. C.; Tien, F. C. 2010. Integration of artificial neural networks and MADA methods for green supplier selection, /ournal of Cleaner Production 18(12): 1161-1170. http://dx.doi.org/10.1016/j.jclepro.2010.03.020

Lim, J. 2003. A conceptual framework on the adoption of negotiation support systems, Information and Software Technology 45(8): 469-477. http://dx.doi.org/10.1016/S09505849(03)00027-2

Ozkok, B. A.; Tiryaki, F. 2011. A compensatory fuzzy approach to multi-objective linear supplier selection problem with multiple-item, EXpert Systems with Applications 38(9): 1136311368. http://dx.doi.org/10.1016/j.eswa.2011.03.004

Phillips-Wren, G.; Mora, M.; Forgionne, G. A.; Gupta, J. N. D. 2009. An integrative evaluation framework for intelligent decision support systems, European /ournal of Operational Research 195(3): 642-652. http://dx.doi.org/10.1016/j.ejor.2007.11.001

Sanayei, A.; Mousavi, S. F.; Yazdankhah, A. 2010. Group decision making process for supplier selection with VIKOR under fuzzy environment, EXpert Systems with Applications 37(1): 24-30. http://dx.doi.org/10.1016/j.eswa.2009.04.063

Sawik, T. 2011. Supplier selection in make-to-order environment with risks, Mathematical and Computer Modelling 53(9-10): 1670-1679. http://dx.doi.org/10.1016/j.mcm.2010.12.039

Skyrius, R.; Mikalauskiene, A.; Zalieckaite, L. 2008. Informacijos ir komunikacijos technologijos. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 360 p.

Tuncikiene, Z. 2009. Viesojo sektoriaus instituciju strateginio planavimo sprendimu paramos modeliu analize, Organizaciju vadyba: sisteminiai tyrimai 49: 109-123.

Wang, T.-C.; Chen, Y.-H. 2007. Applying consistent fuzzy preference relations to partnership selection, Omega 35(4): 384-388. http://dx.doi.org/10.1016/j.omega.2005.07.007

Yucel, A.; Guneri, A. F. 2011. A weighted additive fuzzy programming approach for multi-criteria supplier selection, EXpert Systems with Applications 38(5): 6281-6286. http://dx.doi.org/10.1016/j.eswa.2010.11.086

Zhang, G.; Lu, J. 2009. A linguistic intelligent use guide for method selection in multi-objective decision support systems, Information Sciences 179(14): 2299-2308. http://dx.doi.org/10.1016/j.ins.2009.01.043

Juozas Bivainis (1), Jonas Dieninis (2), Daina Janseviciute (3)

(1,3) Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania

(2) State Enterprise Centre of Registers, Kudirkos g. 183, LT-03105 Vilnius, Lithuania

E-mails: (1) juozas.bivainis@vgtu.lt; (2) Jonas.Dieninis@registrucentras.lt; (3) daina.janseviciute@vgtu.lt (corresponding author)

Received 16 March 2012; accepted 01 May 2012

Juozas Bivainis (1), Jonas Dieninis (2), Daina Janseviciute (3)

(1,3) Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva

(2) Valstybes imone Registru centras, Kudirkos g. 18-3, LT-03105 Vilnius, Lietuva

El. pastas: (1) juozas.bivainis@vgtu.lt; (2) Jonas.Dieninis@registrucentras.lt; (3) daina.janseviciute@vgtu.lt

Iteikta 2012-03-16; priimta 2012-05-01

Juozas BIVAINIS. Doctor Habil, Professor, Dept of Social Economics and Management, Vilnius Gediminas Technical University. He is the author of more than 200 scientific works. Research interests: intensification of economic development, business management theory, economic legislation.

Jonas DIENINIS. Doctor of Social Sciences (Economics), the State Enterprise "Centre of Registers". Research interests: development of strategic management and corporate governance.

Daina JANSEVICIUTE. Master of Management and Business Administration, Lecturer at Dept of Social Economics and Management, Vilnius Gediminas Technical University. Research interests: competitiveness, competitive analysis, small and medium business.

Table 1. Specification of intelligent support for searching suppliers

1 lentele. Tiekeju paieskos fazes intelektines paramos specifikacija

Uzdaviniai                 Turinio paramos          Proceso paramos
                              priemones                 pobudis

Tiekimo objektu         Sistemine analize        Informacijos analize
specifikavimas          Lygiatyra Ekspertiniu    ir interpretavimas
                        vertinimu metodas        Ekspertu iverciu
                                                 statistiniai
                                                 skaiciavimai
                                                 Rekomendaciju
                                                 formavimas

Tiekeju imties ribu     Ekspertiniu vertinimu    Ekspertu iverciu
nustatymas              metodas                  statistiniai
                                                 skaiciavimai
                                                 Rekomendaciju
                                                 formavimas

Informacijos            Situacine analize        Paieskos algoritmo
paieskos sekos                                   sudarymas
aktualizavimas

Informacijos paieska                             Duomenu paieska
                                                 Duomenu analize ir
                                                 interpretavimas

Informacijos            Logine algebra           Skirtingo formato
tvarkymas                                        duomenu
                                                 sinchronizavimas
                                                 Informaciniu objektu
                                                 aprasymas Tiekeju
                                                 rusiavimas pagal
                                                 pozymius Tiekeju
                                                 katalogu tvarkymas

Table 2. Specification of intelligent support for preliminary
selection of suppliers

2 lentele. Preliminarios tiekeju atrankos fazes intelektines paramos
specifikacija

Uzdaviniai                 Turinio paramos         Proceso paramos
                              priemones                pobudis

Tiekimo objektu                                Uzklausos formavimas
paieska duomenu                                Irasu paieska
bazeje

Tiekimo objektu           Strukturine          Tiekimo objektu
kompleksiskumo            analize              strukturos analize
tikrinimas

Kompleksiniu objektu      Dekompozicijos       Iteracine tiekimo
dekompozicija             metodas Sprendimu    objektu dekompozicija
                          medis

Tiekimo objektu           Lygiatyra            Porinis lyginimas
charakteristiku
tikrinimas

Panasumo funkciju         Panasumo funkcijos   Tiekimo objektu
aktualizavimas                                 panasumo funkciju
                                               sudarymas

Tiekimo objektu           Ekspertiniu          Santykiniu
savybiu reiksmingumo      vertinimu            reiksmingumu
(vartotojo poziuriu)      metodas              analitiniai
nustatymas                                     skaiciavimai

Tiekimo objektu           Normalizavimo        Charakteristiku
charakteristiku           metodas              reiksmiu normalizavimo
reiksmiu                                       analitiniai
normalizavimas                                 skaiciavimai

Panasumo funkcijos        Suminis svertinis    Funkcijos reiksmiu
reiksmiu skaiciavimas     metodas              analitiniai
                                               skaiciavimai

Potencialiu tiekeju                            Irasu paieska
saraso sudarymas                               Kiekvienam tiekimo
                                               objektui potencialiu
                                               tiekeju poaibio
                                               formavimas

Table 3. Most popular criteria for assessment of suppliers
(constructed according to the references)

3 lentele. Populiariausi tiekeju vertinimo kriterijai (sudaryta
pagal literaturos s?raso saltinius)

Kriterijai                         Variantu skaicius *

Kokybe                                     31
Pristatymas                                26
Kaina                                      15
Gamybos potencialas                         4
Paslaugos (susietos su pirkimu)             6
Vadyba                                      4
Technologija                                4
Tyrimai ir pletra                           3
Finansine bukle                             5
Lankstumas                                  3
Ivaizdis                                    3
Rysiai                                      4
Rizika                                      3
Saugumas ir ekologija                       4

* Skaiciuota atsizvelgiant i semantinius ir lingvistinius skirtumus

Table 4. Specification of intelligent support for complex assessment
of suppliers

4 lentele. Tiekeju kompleksinio vertinimo fazes intelektines paramos
specifikacija

Uzdaviniai                              Turinio paramos priemones

Tiekeju vertinimo kriteriju          Ekspertiniu vertinimu metodas
rinkinio aktualizavimas

Vertinimo kriteriju sistemos         Ekspertiniu vertinimu metodas
formavimas

Kriteriju reiksmingumo nustatymas    Analitines hierarchijos metodas
                                     Analitinis tinklo metodas

Tiekeju iverciu pagal kriteriju      Apibendrintuju duomenu analize
derini skaiciavimas                  Svertinio vertinimo metodas
                                     Patirtimi grindziama analize
                                     Dirbtiniai neuroniniai tinklai

Tiekeju prioritetiniu eiliu pagal    Prioritetiskumo funkcijos
tiekimo objektus sudarymas

Uzdaviniai                                Proceso paramos pobudis

Tiekeju vertinimo kriteriju          Informacijos analize ir
rinkinio aktualizavimas              interpretavimas Rekomendaciju
                                     formavimas

Vertinimo kriteriju sistemos         Informacijos analize ir
formavimas                           interpretavimas Duomenu
                                     grupavimas Rekomendaciju
                                     formavimas

Kriteriju reiksmingumo nustatymas    Santykiniu reiksmingumu
                                     analitiniai skaiciavimai

Tiekeju iverciu pagal kriteriju      Irasu paieska Funkciju reiksmiu
derini skaiciavimas                  analitiniai skaiciavimai

Tiekeju prioritetiniu eiliu pagal    Irasu paieska Kryptingas duomenu
tiekimo objektus sudarymas           perrinkimas Seku formavimas

Table 5. Specification of intelligent support for electronic
negotiations with suppliers

5 lentele. Derybu fazes intelektines paramos specifikacija

Uzdaviniai                  Turinio paramos         Proceso paramos
                               priemones                pobudis

Derybu objektu                                   Irasu paieska Derybu
(sutarties salygu)                               objektu analize ir
nustatymas                                       interpretavimas

Pirkejo derybu           Jautrumo analize        Poveikio veiklos
parametru intervalo                              rezultatams
arba diskretiniu                                 analitiniai
reiksmiu nustatymas                              skaiciavimai
                                                 Bendravimo parama

Tiekejo derybu           Jautrumo analize        Poveikio veiklos
parametru ir                                     rezultatams
tolerancijos ribu                                analitiniai
nustatymas                                       skaiciavimai
                                                 Bendravimo parama

Naudingumo funkciju      Naudingumo funkcijos    Informacijos analize
aktualizavimas                                   ir interpretavimas

Pokyciu itakos           Jautrumo analize        Tiekimo parametru
veiklos rezultatams                              pokyciu itakos
vertinimas                                       veiklos rezultatams
                                                 analitiniai
                                                 skaiciavimai

Tiekimo sutarties                                Bendravimo parama
salygu nustatymas                                Derybu protokolo
                                                 formavimas

Table 6. Specification of intelligent support for the contract
formation

6 lentele. Sutarties sudarymo fazes intelektines paramos
specifikacija

Uzdaviniai                Turinio paramos    Proceso paramos pobudis
                             priemones

Tiekimo alternatyvu                         Irasu paieska Tiekimo
aibiu sutvarkymas                           variantu analize ir
                                            interpretavimas

Vertinimo kriteriju       Neapibreztuju     Informacijos analize ir
vektoriaus                aibiu teorija     interpretavimas
aktualizavimas

Alternatyvu vertinimas    Neapibreztuju     Vertinimo matricu
lingvistine forma,        aibiu teorija     formavimas
taikant kriteriju
vektoriu

Lingvistiniu iverciu      Neapibreztuju     Perejimo zodynu taikymas
konvertavimas i           aibiu teorija     Veiksmai su matricomis
kiekybine israiska ir                       Iverciu analitiniai
alternatyvu sintezuotu                      skaiciavimai
iverciu skaiciavimas

Tiekimo sutarties                           Irasu paieska Duomenu
rengimas                                    manipuliavimas

Table 7. Specification of intelligent support for monitoring of
supply performance

7 lentele. Tiekimo stebesenos fazes intelektines paramos
specifikacija

Uzdaviniai            Turinio paramos       Proceso paramos pobudis
                         priemones

Tiekimo sutarciu     Operatyvines         Faktiniu duomenu rinkimas,
vykdymo apskaita     apskaitos metodas    kaupimas ir tvarkymas
                                          Faktines busenos aprasymas

Tiekimo sutarciu     Kontroles matricos   Irasu paieska Faktiniu ir
vykdymo kontrole                          sutartiniu duomenu
                                          lyginimas Skirtumu ir
                                          santykio analitiniai
                                          skaiciavimai

Tiekimo sutarciu     Situacine analize    Nukrypimu nuo sutarties
vykdymo analize ir   Finansine analize    parametru itakos veiklos
vertinimas           Vertes analize       rezultatams analitiniai
                     Sistemine analize    skaiciavimai Ekspertine
                                          parama

Sprendimu del        Ekspertiniu          Ekspertine parama
situacijos keitimo   vertinimu