Influence of corporate philanthropy on economic performance/Imoniu filantropijos poveikis ju ekonomines veiklos rezultatams.

Navickas, Valentinas ; Kontautiene, Rima

1. Ivadas

Imoniu socialines atsakomybes (toliau--ISA) igyvendinimas siuo metu perejo nuo grynai filantropinio pobudzio prie veiksmingesnio, integruojancio atsakingo verslo principus i pagrindine veikla. Socialiai atsakingos imones, siekdamos pelno, prisideda prie kai kuriu, taciau, zinoma, ne visu socialinio vystymosi aspektu igyvendinimo. Imone turi itraukti tam tikrus socialines atsakomybes aspektus, kurie tiek imones viduje, tiek isoreje padarytu imones produktus bei paslaugas patrauklesnius vartotojams, taip padidindami imones pelninguma. Iki siol akcentuojama filantropines veiklos nauda imones ekonomines veiklos rezultatams: klientu pritraukimui, produkto paklausos didinimui, pardavimo masto ir pajamu augimui. Filantropija priskiriama prie imoniu socialines atsakomybes komponentu, tad tai yra dar vienas irodymas, kad socialiai atsakinga veikla prisideda prie imones pelningumo didinimo--vieno pagrindiniu ekonominiu imones tikslu.

Tyrimo problema. Svarbu pabrezti imoniu socialines atsakomybes, taip pat ir filantropijos, igyvendinimo butinuma ir svarba ypac siuo laikotarpiu, kai ekonominiai sunkumai vercia imones perziureti savo veiklos prioritetus. Igyvendinti imoniu socialine atsakomybe kaip strategini poziuri i imoniu valdyma, daranti itaka visoms suinteresuotoms salims, o ne vien tik pacioms imonems, reikia labiau nei bet kada anksciau. Tai reiskia, kad tikslinga pletoti filantropine imoniu veikla, darancia teigiama itaka visoms suinteresuotoms salims, taip pat ir paciu imoniu ekonominiams rezultatams.

Tyrimo objektas--filantropine imoniu veikla.

Tyrimo naujumas. Lietuvoje parengta nemazai mokslo straipsniu bei pranesimu apie filantropija apskritai, teisini labdaros ir paramos reglamentavima. Taciau issamiu tyrimu apie teigiama filantropines imoniu veiklos itaka ju ekonomines veiklos rezultatams nera atlikta. Sis aspektas ir apibrezia straipsnio autoriu tyrimo naujuma.

Tyrimo tikslas--isanalizuoti imoniu filantropines veiklos sasajas su ju ekonomines veiklos rezultatais.

Tyrimo uzdaviniai:

1. Ivertinti imoniu socialines atsakomybes igyvendinimo nauda verslui.

2. Atskleisti teigiama imoniu filantropijos itaka ju ekonominiams rezultatams.

3. Apibudinti imoniu filantropines veiklos tendencijas Lietuvoje.

Tyrimo metodai--mokslines literaturos analize ir sinteze, statistine duomenu analize.

2. Imoniu socialines atsakomybes nauda verslui

Anot Bagdonienes, Paulavicienes, "imoniu socialine atsakomybe yra imoniu ideologija, politika bei praktika, kuri atspindi tokia imoniu elgsena, kai jos i savo veikla savanoriskai itraukia socialinius ir aplinkosaugos klausimus bei santykiuose su visais suinteresuotais visuomenes, verslo ir valdzios atstovais vadovaujasi pagarbos zmogui, visuomenei bei gamtai vertybiniais interesais" (2010). Socialiai atsakingas verslas yra Europos bei viso pasaulio harmonizacijos, kompetenciju ugdymo ir socialines sanglaudos skatinimo priemone. ISA normos neturi tapti privalomu ir ipareigojanciu nacionaliniu, ES ir tarptautiniu teisiniu normu alternatyva, bet jos turetu papildyti bendrus standartus ir galetu tapti siu standartu tobulinimo pagrindu. ISA igyvendinimas organizacijose turetu buti traktuojamas kaip strategine investicija i bendros organizacijos strategijos vystyma, valdymo priemoniu ir procesu tobulinima, veiklos standartu kelima.

Imoniu socialine atsakomybe reiskia darnaus vystymosi ir investiciju i ateities darbo salygas igyvendinima. Nepriklausomai nuo ekonominio ciklo kaitos imoniu socialines atsakomybes svarba islieka, islieka ir ISA igyvendinimo butinybe. Keiciantis verslo ciklo fazems, kinta imoniu socialines atsakomybes pobudis. Ekonominio pakilimo laikotarpiu imones, daugiausia demesio skyrusios rinkos dalies didinimui, klientu pritraukimui ir ju islaikymui, darbuotoju nasumo didinimui, imones reputacijos ugdymui, ekonominio nuosmukio laikotarpiu sutelkia demesi i reputacijos islaikyma, rinku issaugojima, darbuotoju palaikyma. Verslo ir valstybes organizaciju vadybininkai pradeda pripazinti, kad socialines atsakomybes supratimas ir socialinis aktyvumas atveria palankias ju veiklos perspektyvas, taigi galiausiai garantuoja ir didesni prestiza bei pelna. Socialiai atsakingos organizacijos yra iniciatyvios ir kasdiene savo veikla grindzia aplinkosaugos, skaidrumo, personalo ugdymo ir kitais paramos demokratijai principais. Socialines atsakomybes nauda verslui pasireiskia rinkos dalies didejimu, klientu lojalumu, klientu pritraukimu ir ju islaikymu, darbuotoju dalyvavimu ir ju darbo nasumu.

Socialine atsakomybe skirstytina i: ekonomine, teisine, etine ir filantropine (1 pav.). Imoniu socialines atsakomybes programos, kurios apima ir filantropines veiklas, taip pat vertinamos kaip budas sukurti naujas galimybes verslui bei rinkas. Filantropines veiklos vykdymas prisideda prie imoniu socialinio aktyvumo skatinimo bei socialines atsakomybes principu igyvendinimo sklaidos. Be to, atlikti empiriniai mokslininku tyrimai ne tik irodo teoriniu teiginiu pagristuma, bet ir parodo, kad filantropines veiklos teikiama nauda galima irodyti naudojantis statistiniais duomenimis. "Filantropija, pasak Carroll, yra vienas is imoniu socialines atsakomybes komponentu, turintis specifiniu pozymiu, kuriam gali buti pritaikyti empiriniai tyrimai" (Baruch et al. 2010).

[FIGURE 1 OMITTED]

3. Imoniu filantropijos itaka ekonominiams ju rezultatams

Imoniu filantropijos praktika smarkiai issiplete per pastaruosius kelis desimtmecius, tapdama svarbia verslo strategija. Imones vis daugiau savo istekliu skiria socialinems iniciatyvoms remti, paversdamos tai svarbiausiu konkurenciniu veiksniu (Hess et al. 2002). Imoniu filantropija is esmes--tai dovanos, kurias imones skiria socialinems ir labdaringoms iniciatyvoms paremti, pavyzdziui, tai gali buti skirta paremti svietima, kultura arba mena, mazumas arba sveikatos prieziura, arba nukentejusiu nuo stichiniu nelaimiu fondus (Godfrey 2005; Seifert et al. 2004).

Imoniu filantropija daznai perzengia sritis, tiesiogiai susijusias su ju ekonomine veikla arba teisiniais reikalavimais.

Imoniu filantropija gali buti pagrista visu pirma ekonominiais motyvais (Shaw, Post 1993), tai daznai vadinama strateginiu dovanojimu arba strategine filantropija (Yankee 1996).

Imones bendruomenes dalyvavimas ir imones dovanos labdaros organizacijoms gali padeti sustiprinti ilgalaikes verslo pozicijas: padidinti pardavimo apimtis, pagerinti ivaizdi arba gerinti darbuotoju morale. Kai imones isitraukia i filantropine veikla del siu priezasciu, ju veikla grindziama ekonominiais motyvais, paremtais ekonomine ju atsakomybe (Schwartz, Carroll 2003).

Atsizvelgiant i keturis imoniu socialines atsakomybes lygius, kuriuos apibreze Carroll (1979)--ekonomini, teisini, etini ir diskrecini--imoniu filantropija priskiriama diskrecines veiklos kategorijai. Taip yra todel, kad augant socialiniams lukesciams del aktyvesnio imoniu dalyvavimo filantropineje veikloje, filantropines imokos paprastai apibudinamos kaip visiskai savanoriskos (Hemingway, Maclagan 2004), ir sprendimai, susije su filantropine imoniu veikla, daznai priimami vadovybes nuoziura (Buchholtz et al. 1999; Carroll 1979). Augantys suinteresuotu saliu lukesciai del aktyvesnes imoniu filantropines veiklos rodo, kad bet kokios apimties filantropine imoniu veikla daro itaka suinteresuotu saliu santykiams su imonemis, o tai gali tureti itakos finansiniams imoniu rezultatams.

Dabartiniame visuomenes raidos etape vartotojai igyja vis daugiau galiu daryti itaka verslo organizacijoms. Plintant modernioms informacinems technologijoms ir daugejant ju vartotoju, gyventojai igyja daugiau palyginimo ir pasirinkimo galimybiu pirkti produktus, paslaugas, rinktis pardavejus ir pardavimo budus. Vartotojai vis labiau netoleruoja prekiu ir firmu, kurios abejingos visuomenes socialinems bei gamtinems problemoms. Imones, kurios jautriai i jas reaguoja, pelno vartotoju palankuma (Juscius, Snieska 2008). Imones, dalyvaujancios filantropineje veikloje, sulaukia teigiamos vartotoju reakcijos. Vartotojai yra pagrindiniai ekonomines veiklos uzsakovai. Tik sios imones gali galvoti apie ilgalaike verslo pletra, kuri geriausiai atitinka konkrecius vartotoju poreikius (Adamoniene, Astromskiene 2010). Be to, kai filantropine veikla organizuojama vadovu nuoziura, ju vaidmuo--skatinti visapusiska sarysio tarp imones filantropijos ir imones finansiniu rezultatu supratima.

Jau seniai pastebeta, kad, skiriant pakankamai demesio imoniu socialines atsakomybes veiksniams, visuomenes lojalumas imonei ir jos gaminamai produkcijai gerokai isauga. Viesai pateikiama informacija apie socialine imoniu atsakomybe padeda suformuoti tiksliniu auditoriju--visuomenes, valdzios instituciju, ivairiu itakos grupiu ir nevyriausybiniu organizaciju bei darbuotoju pasitikejima. Kruopsciai organizuotos filantropijos programos leidzia imonems pagerinti ivaizdi ir padidinti reputacija, pritraukti ir islaikyti klientus, o tai galiausiai skatina pajamu augima (2 pav.). Visuomenes poziuri i gamini ir preke formuoja ne tik gaminio kokybe, bet ir bendras imones ivaizdis, reputacija. Imones reputacija yra viena is didziausiu vertybiu. Imones filantropine veikla, pasak Baruch, Petrovits ir Radhakrishnan (2010), taip pat daro itaka gero imones ivaizdzio formavimui. Kadangi imones filantropija pagerina imones ivaizdi, pagrindiniai imones suinteresuoti subjektai, iskaitant dabartinius ir busimus darbuotojus, klientus, tiekejus, akcininkus, ir bendruomene gali jaustis pozityviau, budami susije su tokia imone, o tai gali padidinti norinciuju bendradarbiauti su imone teikiant isteklius (Backhaus et al. 2002; Dutton et al. 1994; Frooman 1999). Be to, darbo ieskanciu asmenu tokios imones daznai suvokiamos kaip patrauklus darbdaviai (Backhaus et al. 2002; Greening, Turban 2000). Klientu atsakas i imoniu filantropija gali buti padidejusi paklausa imoniu produkcijai ar paslaugoms arba priemoku mokejimas (Bhattacharya, Sen 2003). Kai kurie investuotojai, ypac tam tikros institucijos, labiau nori investuoti i imones, garsejancias filantropine veikla (Barnett, Salomon 2006; Graves, Waddock 1994; Johnson, Greening 1999).

[FIGURE 2 OMITTED]

Filantropines programos pritraukia klientu. Pasak Baruch, Petrovits ir Radhakrishnan (2010), imones, gaminancios prekes ir paslaugas individualiems klientams, turi daugiau paskatu vykdyti filantropines akcijas, siekdamos padidinti paklausa ju produktams, nei imones, gaminancios prekes ir teikiancios paslaugas pirmiausia pramonei ar vyriausybinems institucijoms.

Imones, gaminancios prekes ir paslaugas individualiems klientams, tiesiogiai susijusios su klientais, ju pardavimo mastas ir pelningumas priklauso nuo klientu lojalumo ju siulomai paslaugai ar produktui. Tokios imones palaiko santykius su klientais be jokiu tarpininku, gerai pazista savo klientus, be to, imone pati suinteresuota igyti klientu pasitikejima ir ji issaugoti. Vartotojai gerai zino imones produkcija ar paslaugas. Filantropines akcijos tik pagerina tokios imones ivaizdi, padidina klientu pasitikejima ir prieraisuma imonei. Jei vartotojai pasitiki imone ir jos produkcija ar paslaugomis, jie ne tik islieka istikimais klientais, bet ir skleidzia gera informacija apie tokia imone, o tai skatina nauju klientu pritraukima, vadinasi, ir pardavimo apimties bei pajamu augima. Be to, spaudoje, televizijoje skelbiamos imoniu filantropines akcijos skatina klientu smalsuma pazinti tas imones. Tai taip pat skatina pritraukti naujus vartotojus bei augti busimas pajamas. Vartotoju pasitenkinimas yra kaip tarpininkas tarp verslo teikiamos paramos bei pardavimo masto. Jeigu dideja pardavimo apimtis, dideja ir imones pelningumas.

Kruopsciai suplanuotos filantropines programos leidzia imonems pritraukti ir islaikyti klientus, tai galiausiai didina pajamas (Baruch et al. 2010). Svarbu pazymeti, kad nors orientuojamasi i pajamas, pripazistama, jog filantropine veikla gali duoti ir kitokios ekonomines naudos, pavyzdziui, pagerinti darbuotoju samdyma ar padidinti inovacijas. Pajamu naudojimo, tiriant priezastini rysi, pranasumas yra tas, kad vartotoju atsakas (pvz., motyvuota rinkodara, spaudoje nusviestos labdaros akcijos) i labdaringus verslo inasus per pardavima gali realizuotis per gana trumpa laika, o kita potenciali nauda, pavyzdziui, reguliavimo santykiu pagerinimas arba darbo nasumo padidejimas, yra labiau linkusi materializuotis ilgesniu laikotarpiu (Baruch et al. 2010). Filantropine veikla gali padidinti akciju verte, skatinant pardavimo masta, keliant darbuotoju morale ir produktyvuma (Navarro 1988; Greening, Turban 2000).

Teigiama filantropines veiklos bei socialines atsakomybes igyvendinimo itaka imoniu ekonomines veiklos rezultatams akcentavo ir pagrinde atliktais tyrimais sie mokslininkai: Werbel, Wortman (2000); Bronn, Vrioni (2001); Menon, Kahn (2003); Brown, Helland, Smith (2006); Jamali (2007); Choi, Wang (2007); Thorne et al. (2008); Baruch, Petrovits, Radhakrishnan (2010).

4. Filantropine imoniu veikla Lietuvoje

Remiantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis (2010), Lietuvoje nuolat daugeja paramos ir labdaros teikeju, o tai rodo, kad Lietuvos imoniu ir kitu juridiniu bei nejuridiniu asmenu, pletojanciu filantropine veikla, daugeja.

Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. Lietuvoje buvo gauta 374,0 mln. Lt paramos. Lietuvos juridiniai asmenys paaukojo 302,8 mln.

Nuo 2004 m. paramos, gaunamos is uzsienio saliu, dalis kasmet mazeja, o teikiamos salies paramos teikeju dideja. 2004 m. uzsienio saliu juridiniai asmenys suteike 33,8 proc. visos minetais metais suteiktos paramos, o 2008 m. uzsienio saliu paramos dalis sumazejo iki 11,6 proc. Lietuvos juridiniu asmenu suteiktos paramos dalis isaugo nuo 61 proc. 2004 m. iki 81 proc. 2008 m. Anoniminiu teikeju ir fiziniu asmenu suteiktos paramos dalis padidejo nuo 4,9 proc. 2005 m. iki 7,4 proc. 2008 m. (3 pav.).

Lietuvoje imones, gaminancios prekes ir paslaugas individualiems klientams, turi daugiau paskatu vykdyti labdaringas akcijas, siekdamos padidinti paklausa ju produktams, nei imones, gaminancios prekes ir teikiancios paslaugas pirmiausia pramonei ar vyriausybinems institucijoms.

Remiantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, 2008 m. daugiausia paramos teike didmenines ir mazmenines prekybos imones--28 proc. (2007 m. -29,5 proc.) visos salies juridiniu asmenu teiktos paramos. 2008 m. antroje vietoje pagal suteiktos paramos dydi buvo statybos imones--16 proc., 2007 m.--apdirbamosios gamybos imones--14,1 proc. (4 pav.).

Daugiausiai teike labdaros ir paramos imones, gaminancios prekes ir paslaugas individualiems klientams. Pazvelgus i labdaros ir paramos teikejus pagal ekonomines veiklos rusis, matyti, kad tarp paramos ir labdaros teikeju pirmauja didmenines ir mazmenines prekybos, statybos, finansu ir draudimo veiklos bei apdirbamosios gamybos veiklos rusys. Labdaros inasai labai susije su busimomis pajamomis, o rysio tarp imoniu pajamu ir busimu labdaringu imoku beveik nera.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, daugiausia paramos 2008 m., kaip ir 2005-2007 m., teike didziosios imones, turincios daugiau nei 250 darbuotoju ir kuriu metines pajamos virsija 24 mln. Lt (5 pav.). 2008 m. jos paramai skyre 98,5 mln. Lt (2007 m.--99,6 mln. Lt). Vidutiniskai vienos tokios imones suteiktos paramos dydis sudare 328,4 tukst. Lt (2007 m.--327,7 tukst. Lt). Vidutiniskai vieno Lietuvos juridinio asmens suteiktos paramos dydis--48,2 tukst. Lt (2007 m.--47,0 tukst. Lt).

[FIGURE 5 OMITTED]

Rysio tarp imoniu pajamu ir busimuju filantropiniu imoku nematyti. Didinancios pajaminguma imones nedidina filantropiniu inasu ir procentine ju israiska islieka stabili (6 pav.). Nebutinai imone, kurios pajamos auga, didins busimas labdaringas imokas. Tai priklauso ir nuo imones politikos, kulturos bei kitu veiksniu. Kruopsciai suplanuotos filantropines programos leidzia imonems pritraukti ir islaikyti klientus, o tai galiausiai skatina pajamas augti ir ekonominius rezultatus gereti.

Paanalizuosime TEO LT, AB atveji. TEO LT, AB imoniu grupe yra didziausia Lietuvos placiajuoscio interneto prieigos ir balso telefonijos paslaugu teikeja, siulanti integruotas telekomunikaciju, informaciniu technologiju ir televizijos paslaugas gyventojams bei verslui. Kasmet remdama ivairius socialinius ir kulturinius projektus, TEO LT siekia uztikrinti ilgalaike darnia verslo bei visuomenes pazanga, prisideti prie visuomenes socialines raidos ir geroves, e. visuomenes kurimo. Aktyviai dalyvaudama visuomenes gyvenime siekia ne tik skatinti teigiamus pokycius valstybeje, bet ir savo pavyzdziu kurti bei stiprinti filantropijos tradicijas salyje. TEO LT, AB investuoja i mokslo ir kulturos iniciatyvas bei jaunuosius visuomenes narius pletodama ivairias svietimo ir ugdymo programas. 2007 m. bendrove pareme 60-ies miestu ir miesteliu sventes, kulturos projektus, kitas bendruomeniu iniciatyvas. Ypac daug demesio skirta sventems, turincioms unikalias, miesteliu kulturini ar istorini isskirtinuma atspindincias tradicijas. 2007 m. TEO, skirdama trumpaji numeri, pareme penkta karta organizuota viena didziausiu Lietuvoje paramos vaikams projektu "Issipildymo akcija", skirta vaiku namuose augantiems neigaliems vaikams ir juos globojancioms istaigoms. Sios akcijos metu SMS zinutemis ir skambuciais buvo paaukota apie 1,8 mln. Lt. TEO bei kiti akcija pareme rysio operatoriai atsisake administravimo mokescio uz akcijos zinutes ir skambucius, todel visi paaukoti pinigai atiteko vaikams is globos namu. TEO LT, AB daug demesio skiria filantropinei veiklai, dalyvauja labdaros ir paramos akcijose. Tai leidzia padidinti vartotoju lojaluma imonei ir prisideda ir prie pajamu augimo. Imone, pastaruoju metu aktyviai igyvendindama socialines atsakomybes principus, didina savo pajamas (7 pav.).

[FIGURE 6 OMITTED]

[FIGURE 7 OMITTED]

Nors Lietuvoje socialiai atsakingu imoniu daugeja, bet procesas vyksta ne taip sparciai. Pasak Vaidelytes (2007), dabartine Lietuvos socialine politika suteikia erdve privaciai iniciatyvai, taip pat ir filantropijai, taciau del silpnos pilietines kulturos si erdve lieka neuzpildyta.

Akcentuojant filantropines veiklos nauda ir paciai jos teikejai, pagrindziama ir imoniu socialines atsakomybes igyvendinimo nauda. Daryti gera yra akivaizdziai naudinga tam tikromis aplinkybemis.

5. Isvados

1. ISA igyvendinimas yra strategine investicija i imones bendros strategijos vystyma,

2. Kruopsciai organizuotos filantropijos programos leidzia imonems pagerinti ivaizdi bei padidinti reputacija, pritraukti ir islaikyti klientus, o tai galiausiai veda prie pajamu augimo. Spaudoje, televizijoje skelbiamos imoniu filantropines akcijos veda prie nauju vartotoju pritraukimo bei busimu pajamu augimo. Filantropine veikla gali duoti ir kitokia ekonomine nauda: darbuotoju samdymo pagerinimo ar inovaciju padidinimo, akciju vertes padidinimo, pardavimo apimties skatinimo, darbuotoju morales ir produktyvumo didinimo. Bet kokios apimties imones filantropine veikla daro poveiki suinteresuotu saliu santykiams su imone, veikia imoniu finansinius rezultatus.

3. Lietuvoje daugeja paramos ir labdaros teikeju, o tai rodo didejancia filantropine Lietuvos imoniu bei kitu juridiniu ir nejuridiniu asmenu veikla.

4. Daugiausiai paramos teike didmenines ir mazmenines prekybos imones, statybos imones bei apdirbamosios gamybos imones. Didziausias labdaros paramos sumas suteike didziosios imones, kurios labiausiai suinteresuotos klientu lojalumu imonei bei ju produktui ir paslaugai. Lietuvoje imoniu dalyvavima filantropineje veikloje lemia imoniu politika, kultura bei kiti veiksniai, bet ne augantis imoniu pajamingumas. Nors Lietuvoje socialiai atsakingu imoniu daugeja, sis procesas nera spartus.

doi: 10.3846/btp.2011.02

Received 20 September 2010; accepted 2 November 2010

Iteikta 2010-09-20; priimta 2010-11-02

Literatura

Adamoniene, R.; Astromskiene, A. 2010. The influence of motives on the tendencies of business philanthropy, Economics and Management 15: 37-342.

Backhaus, K. B.; Stone, B. A.; Heiner, K. 2002. Exploring the relationship between corporate social performance and employer attractiveness, Business & Society 41: 292-318. doi:10.1177/0007650302041003003

Bagdoniene, D.; Paulaviciene, E. 2010. Socialines atsakomybes ir organizacijos vadybos sistemos integravimas, Ekonomika ir vadyba [Economics and Management] 15: 366-373.

Barnett, M. L.; Salomon, R. M. 2006. Beyond dichotomy: The curvilinear relationship between social responsibility and financial performance, Strategic Management Journal 27: 1101-1122. doi:10.1002/smj.557

Baruch, L.; Petrovits, C.; Radhakrishnan, S. 2010. Is doing good good for You? How corporate charitable enhance revenue growth [interaktyvus], Strategic Management Journal 30(2): 182-200 [ziureta 2010 m. balandzio 5 d.]. Prieiga per interneta: <http://sf.library.lt:2155/journal/123210089/issue>.

Bhattacharya, C. B.; Sen, S. 2003. Consumer-company identification: A framework for understanding consumers' relationships with Companies, Journal of Marketing 67: 76-88. doi:10.1509/jmkg.67.2.76.18609

Bronn, P.; Vrioni, A. 2001. Corporate social responsibility and cause-related marketing: an overview, International Journal of Advertising 20(2): 207-222 [interaktyvus], [ziureta 2010 m. balandzio 15 d.]. Prieiga per interneta: <http://home.bi.no/fgl96053/csrandcrm2.pdf>.

Brown, W.; Helland, E.; Smith, J. 2006. Corporate philanthropic practices, Journal of Corporate Finance 12 (5): 855-877 [interaktyvus], [ziureta 2010 m. balandzio 15 d.]. Prieiga per interneta: <http://web.claremontmckenna.edu/fei/papers/2006-08.pdf>.

Buchholtz, A. K.; Amason, A. C.; Rutherford, M. A. 1999. Beyond resources: The mediating effect of top management discretion and values on corporate philanthropy, Business & Society 38: 167-187. doi:10.1177/000765039903800203

Carroll, A. B. 1979. A three-dimensional conceptual model of corporate performance, Academy of Management Rewiev 4(4): 497-506. doi:10.2307/257850

Choi, J.; Wang, H. 2007. The promise of a managerial values approach to corporate philanthropy [interaktyvus], Journal of Business Ethics 75: 345-359 [ziureta 2010 m. balandzio 15 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.bm.ust.hk/mgto/staff/papers/Heli/The%20Promise%20of%20%20a% 20Managerial%20Values%20Approach.pdf>.

Dutton, J. E.; Dukerich, J. M.; Harquail, C. V. 1994. Organizational images and member identifications, Administrative Science Quarterly 39(2): 239-263. doi:10.2307/2393235

Frooman, J. 1999. Stakeholder influence strategies, The Academy of Management Rewiev 24(2): 191-206. doi:10.2307/259074

Godfrey, P. C. 2005. The relationship between corporate philanthropy and shareholder wealth: a risk management perspective [interaktyvus], Academy of Management Rewiev 30(4): 777-798 [ziureta 2010 m. liepos 15 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.hse.ru/data/998/481/1225/Oct%2028%20Paul%20C.%20 Godfrey.pdf>.

Graves, S. B.; Waddock, S. A. 1994. Institutional owners and corporate social performance, Academy Management Journal 37: 1034-1046. doi:10.2307/256611

Greening, D. W.; Turban, D. B. 2000. Corporate social performance as a competitive advantage in attracting a quality workforce, Business & Society 39: 254-280. doi:10.1177/000765030003900302

Hemingway, C. A.; Maclagan, P. W. 2004. Managers' personal values as drivers of corporate social responsibility, Journal of Business Ethics 50: 33-44. doi:10.1023/B:BUSI.0000020964.80208.c9

Hess, D.; Rogovsky, N.; Dunfee, T. W. 2002. The next wave of corporate community involvement: corporate social initiatives [interaktyvus], California Management Review 44(2): 110-125 [ziureta 2010 m. balandzio 15 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.impactfdn.org/PDF/ TheNextWaveofCorporateCommunityInvolvement.pdf>.

Yankee, J. A. 1996. Corporate support of nonprofit organizations, in D. R. Burlingame, D. R. Young (Eds.). Corporate Philanthropy at the Crossroads, 7-12.

Jamali, D. 2007. The case of strategic corporate social responsibility in developing countries, Business and Society Review 112: 6.

Johnson, R. A.; Greening, D. W. 1999. The effects of corporate governance and institutional ownership types on corporate social performance, Academy Management Journal 42: 564-576. doi:10.2307/256977

Juscius, V.; Snieska, V. 2008. Influence of corporate social responsibility on competitive abilities of corporations, Inzinerine Ekonomika--Engineering Economics (3): 34-44.

Lietuvos Respublikos statistikos departamentas [Statistics Department] 2010 [interaktyvus], [ziureta 2010 m. balandzio 15 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.google.lt/search?sourceid= navclient&aq=0h&oq=statistiko&ie=UTF- 8&rlz=1T4ADFA_enLT335LT336&q=statistikos+departamentas>.

Menon, S.; Kahn, B. E. 2003. Corporate sponsorships of philanthropic activities: when do they impact perception of sponsor brand? [interaktyvus], Journal of Consumer Psychology 13(3): 316-327 [ziureta 2010 m. birzelio 15 d.]. Prieiga per interneta: <http://marketing.wharton.upenn.edu/documents/ research/Kahn-Corporate-Sponsorship.pdf>.

Navarro, P. 1988. Why do corporations give to charity? [interaktyvus], Journal of Business 61(1): 65-93 [ziureta 2010 m. birzelio 15 d.]. Prieiga per interneta: <http://up.iranblog.ir/4/1258973008.pdf>.

Porter, M. E.; Kramer, M. R. 2002. The competitive advantage of corporate philanthropy, Harvard Business Review 80(12): 56-68.

Schwartz, M. S.; Carroll, A. B. 2003. Corporate social responsibility: a three-domain approach [interaktyvus], Business Ethics Quarterly 13(4): 503-530 [ziureta 2010 m. balandzio 15 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.edcourses.net/Ebooks% 20Backup/Business%20Ethics%20+/Corporate%20Social%20 Responsability%20CSR/Corporate%20Social%20Responsibility% 20-%20A%203%20domain%20Approach.pdf>.

Seifert, B.; Morris, S. A.; Bartkus, B. R. 2004. Having, giving and getting: Slack resources, corporate philanthropy, and firm financial performance, Business & Society 43: 135-161. doi:10.1177/0007650304263919

Shaw, B.; Post, F. R. 1993. A moral basis for corporate philanthropy, Journal of Business Ethics 12: 745-751. doi:10.1007/BF00881305

TEO LT [TEO LT Group] 2010 [interaktyvus], [ziureta 2010 m. balandzio 15 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.teo.lt/lt/veiklos_rodikliai-1963.html>.

Thorne, D. M.; Ferrell, O. C.; Ferrell, L. 2008. A strategic approach to social responsibility, Business & Society 3: 25.

Vaidelyte, E. 2007. Socialine politika ir filantropija Lietuvoje: teorines interpretacijos ir empirines izvalgos, Viesoji politika ir administravimas [Public Policy and Administration] 21: 96-101.

Werbel, J.; Wortman, M. Jr. 2000. Strategic philanthropy: responding to negative portrayals of corporate social responsibility, Corporate Reputation Review 3(2): 124-136 [interaktyvus], [ziureta 2010 m. balandzio 15 d.]. Prieiga per interneta: <http://reputationinstitute.com/crr/V03/Werbel.pdf>.

Valentinas NAVICKAS. Doctor of Social Sciences (Economics), Professor at Kaunas University of Technology, Faculty of Economics and Management, Department of Economics and International Trade. Author of more than 180 scientific and 30 popular science articles published in Lithuania and abroad. Author of four experimental development projects. He prepared 3 doctors of social science (Economics); now he is a research adviser of 2 persons working for a doctoral thesis in social science (Economics). Research interests: microeconomics, macroeconomics, international economics, tourism economics, corporate social responsibility, interorganizational structures, clusters, strategical alliances, competitiveness.

Rima KONTAUTIENE. Master of Social Sciences at Kaunas University, Faculty of Technology Economics and Management, Department of Economics and International Trade. Research interests: microeconomics, macroeconomics, international economics, corporate social responsibility, corporate philanthropy.

Valentinas Navickas (1), Rima Kontautiene (2)

Kaunas University of Technology, Laisves al. 55, LT-44309 Kaunas, Lithuania E-mails: (1) valentinas.navickas@ktu.lt; (2) rima.kontautiene@stud.ktu.lt

Kauno technologijos universitetas, Laisves al. 55, LT-44309 Kaunas, Lietuva El. pastas: (1) valentinas.navickas@ktu.lt; (2) rima.kontautiene@stud.ktu.lt

Fig. 3. Charities and support of the period 2004-2008,
percent (source: Department of Statistics 2010)

3 pav. Labdaros ir paramos dalis 2004-2008 m., procentais
(Lietuvos Respublikos statistikos departamentas 2010)

       Anoniminiu teikeju   Lietuvos juridiniu    Uzsienio saliu
       ir fiziniu asmenu          asmenu         juridiniu asmenu

2004          5,2                  61,0                33,8
2005          4,9                  68,6                26,5
2006          5,1                  69,7                25,2
2007          5,8                  77,1                17,1
2008          7,4                  81,0                11,6

Note: Table made from bar graph.

Fig. 4. The support of Lithuanian charities donors (juridical
individuals) in conformity with economic activity in 2008,
percent (created by the authors according to the basis of
the Department of Statistics 2010)

4 pav. Lietuvos labdaros ir paramos teikeju (juridiniu asmenu) suteikta
parama pagal ekonomines veiklos rusis 2008 m., procentais (sudaryta
autoriu, remiantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento
duomenimis, 2010)

Didmenine ir mazmenine prekyba        28%
Statyba                               16%
Finanu ir draudimo veiled             28%
Apdirbamojl gamyba                    13%
Profesine, mokaline technine veikla    7%
Visos kitos ekonomines rusys          23%

Note: Table made from pie chart.