The concept of globalization: contemporary approaches/Globalizacijos samprata: siuolaikiniai poziuriai.
Urbsiene, Laima
1. Ivadas
Siandien "globali rinka triumfuoja pries vietine rinka,
spekuliantas--pries vadybininka, finansininkas--pries gamintoja. Mes
esame XX amziaus vadybinio kapitalizmo transformacijos i globalu
finansini kapitalizma liudininkai" (Wolf 2007).
Globalizacijos savoka, atsiradusi XX a. antroje puseje, tapo
madingu ir placiai vartojamu terminu ivairiose gyvenimo ir mokslo
srityse. Visuotinai suvokiama, kad mes gyvename globaliame pasaulyje.
Dauguma siuolaikiniu teoretiku palaiko nuomone, kad globalizacija
susijusi su fundamentaliais erdves, atstumu, laiko ir socialines
egzistencijos pokyciais, kurie yra tokie pat dideli kaip ir zmoniu
veiklos ir santykiu pokyciai. Taciau globalizacijos savoka nera tiksliai
apibrezta, o jos turinys daugiau nujauciamas nei aiskiai suvokiamas.
"O tai leidzia daryti isvada, kad globalizacija dar nera tapusi
moksline savoka, atspindincia apibrezta tikroves aspekta" (Gylys
2003: 43).
Priklausomai nuo tyrejo gnoseologines pozicijos globalizacija gali
reiksti augancia integracija tarp rinku ir valstybiu, mazejancius
geografinius apribojimus socialinems ir kulturinems priemonems, auganti
ideju ir technologiju plitima bei skvarba, tarptautiniu galios centru
keliamas gresmes valstybei ar ju suverenumui, ju ekonominiam ar
socialiniam tvarumui.
Nors globalizacijos savoka kaip labai madinga yra nagrinejama
daugelio autoriu ir literaturos sia tema netruksta (o tai irgi parodo
temos aktualuma), taciau islieka konceptualumo (1) ir terminologijos (2)
problemu, truksta susistemintos globalizacijos teorijos ar sistemines
bent jau esminiu jos veiksniu analizes. Analizuojant siuolaikinius
mokslininku darbus globalizacijos tema, nepriklausomai nuo metodologinio
poziurio ir mokyklos, daugelis autoriu pripazista, kad globalizacija yra
fundamentalus procesas, keiciantis pasaulio politikos, ekonomikos ir
visuomeniu struktura. Jie taip pat pripazista realu ar nujauciama
globalaus tarpusavio rysio intensyvejima, taciau pastebima daug
priestaravimu, ir problema kyla jau konceptualiu lygmeniu, nesutariant
del pacios globalizacijos savokos, jos priezastingumo dinamikos ir
strukturiniu jos pasekmiu. Globalizacijos koncepcija nagrinejo daug
uzsienio autoriu (Held et al. 2002; Giddens 1996; Baldwin, Martin, 1999;
Scholte 2005; Baldwin 2006; Dreher et al. 2008). Lietuvos mokslineje
literaturoje isskirtini A. Degucio, P. Gylio, V. Jusciaus darbai
globalizacijos tema.
Skirtingas metodologinis poziuris reiskia skirtinga reiskinio
matyma, suvokima, tu reiskiniu interpretavima, kartu ir skirtinga
veikima. Konceptualiu lygmeniu galima isskirti individualistini ir
holistini poziuri i globalizacija, kuris straipsnyje pletojamas
isskiriant atskiras mokyklas, kuriu kiekviena globalizacija supranta,
aiskina ir vertina skirtingai.
Sio straipsnio tikslas--atlikti teoriniu globalizacijos koncepciju
lyginamaja analize ir konceptualizuoti globalizacijos savoka
paradigminiu poziuriu. Straipsnyje, remiantis ivairiu autoriu darbu
analize, yra teoriskai pagrindziama globalizacijos savoka, ji lyginama
su integracijos ir internacionalizacijos savokomis, analizuojama
globalizacijos dinamika, identifikuojami ir aptariami globalizacijos
veiksniai, leme atskirus globalizacijos etapus, tiriama globalizacijos
daugiadimensiskumo problema.
Globalizacijos analize atliekama vadovaujantis holistine paradigma,
todel siekiama atskleisti agreguota globalizacijos vaizda ir veiksniu
tarpusavio itakas. Daug demesio skiriama paradigminiam globalizacijos
aspektui. Straipsnyje pagrindziama, kodel globalizacijos ir ekonomikos
konceptualizacijai naudojamas pliuralistinis tarpdisciplininis poziuris.
Naudojamas kokybinis tyrimas, kurio teorini pagrinda sudaro
sistemine mokslines literaturos analize, paremta lyginamuoju,
sisteminimo ir apibendrinimo metodais. Darbe analizuojami teoriniai
nagrinejamos problemos aspektai, naudojant logine analize.
Globalizacijos procesai analizuojami kaip teorinis modelis, sudarytas
isnagrinejus daugeli pokyciu, vykstanciu skirtingose srityse ir
skirtingais periodais. Sis straipsnis turetu padeti ivairioms
suinteresuotoms grupems suprasti globalizacijos esme, geneze, dinamika
bei veiksnius ir atitinkamai planuoti savo veiksmus.
2. Globalizacijos konceptualizacija paradigminiu poziuriu
"Definition is not everything, but everything involves
definition" (Scholte 2002: 3).
Globalizacija kaip reiskiniu buvo itin susidometa septintajame
desimtmetyje. Tuo metu buvo aktyviai pradeta vartoti ir globalizacijos
savoka, kuria buvo apibudinamas procesas, sistema, salygos, varomosios
jegos ir epocha (Steger 2008). "Yra nedaug terminu, kuriuos mes
daznai vartojame, bet jie faktiskai taip mazai konceptualizuoti, kaip
globalizacijos terminas" (Giddens 1996). "Viena is priezasciu,
kodel globalizacija yra laikoma gincytina koncepcija, yra iki siol
nepasiektas tyreju sutarimas del to, kokie socialiniai procesai sudaro
jos esme" (Steger 2008).
Populiarioji globalizacijos retorika atspindi bendra poziuri, kad
pasaulis del stipriai veikianciu ekonominiu jegu ir greitai
besivystanciu technologiju yra suspaudziamas i viena erdve ir kad
procesai, vykstantys viename zemyne, gali tureti itakos kito zemyno
zmonems ar ju bendruomenems. Filosofas H. M. McLuhan 1962 m. ivede
globalaus kaimo (angl. Global Village) savoka, kai pasaulis elektroniniu
technologiju tarsi suspaudziamas iki kaimo, kuriame informacija
pasklinda nedelsiant. R. Robertson (1992: 18) buvo pirmas, apibrezes
globalizacijos savoka kaip "pasaulio suglaudinimo ir pasaulio, kaip
vieneto / visumos samoningumo didejimo", o T. Levit 1983 m.
isspausdino straipsni pavadinimu "Rinku globalizacija".
Pagal savo pasaulio suvokima ir poziuri i prielaidas (aksiomatika),
nusakancias tikroves struktura, elemento ir visumos santykius, valdymo
ir savaiminius procesus apskritai ir i globalizacija konkreciai
globalizacijos teoretikai skyla i dvi metodologines stovyklas:
metodologinio individualizmo ir metodologinio holizmo atstovus. Tiek
individualistinio, tiek holistinio poziurio atstovai pripazista
globalizacija kaip siu dienu reiskini, vykstanti visose gyvenimo
srityse, taciau ju nuomones kardinaliai issiskiria vertinant
globalizacija konceptualiu lygmeniu, jos geneze, prielaidas ir
varomasias jegas, socialines ir ekonomines pasekmes, itaka valstybes
galiai ir valdymui bei istorine perspektyva (Gylys 2008).
Individualistai (M. Friedman, L. von Mises, F. A. Hayek,
Lietuvoje--A. Degutis) remiasi filosofine doktrina, kad visuma sudaro
jos daliu suma, zinios nepriklauso nuo individu, o realybe yra objektyvi
(analitinis poziuris). Todel visuma galima suprasti analizuojant jos
sudedamasias dalis (redukuojant). Individualistai labai iskelia individo
verte ir laiko individo interesus svarbesniais uz visuomenes interesus,
nes visuomenes interesai kildinami is individo poreikiu.
Individualistai, nepripazindami grupiniu subjektu, neigia sinergijos
efekta, grupinius darinius. Jie nepripazista hierarchijos, nes ji kelia
gresme individo laisvei, o valdzios valdymui priesinami savaiminiai,
susireguliuojantys procesai. Viskas turi vykti naturaliai ir savaime, o
individai reaguoja ir veikia atsizvelgdami i rinkos, kuria veikia
"nematoma rinkos ranka", salygas (reaktyvus elgesys).
Individualistai ne tik labai susiaurina ekonomikos samprata, kuri
sutapatinama su privaciu turtu ir rinka, taciau atribojama nuo kitu
socialinio gyvenimo sriciu, bet ir ekonomine globalizacija
individualistai suvokia kaip vientisu pasauliniu prekiu, paslaugu ir
kapitalo rinku formavimasi, kliuciu tarp saliu ir regionu nykima bei
tarptautines konkurencijos augima. Individas yra vienintelis socialinis
veikejas, o ekonomikos suvokimas grindziamas rinkos fundamentalizmu (1
lentele).
Holistai (R. Baldwin, A. Dreher, J. Stiglitz, J. A. Scholte,
Lietuvoje--P. Gylys) remiasi filosofine doktrina, kad visuma sudaro jos
daliu ir rysiu tarp tu daliu sistema, todel jie dar vadinami sisteminio
poziurio atstovais. Butent rysiai suteikia tai sistemai nauju kokybiniu
bruozu--pasireiskia sinergij os efektas. Reiskiniai suvokiami kaip tam
tikra vientisa visuma, o sudetines dalys suprantamos ir gali buti
paaiskinamos visumos charakteristikomis (Arbnor, Bjerke 1997). Jie
pripazista ne tik valdzios, bet ir kitu galios centru svarba ir ivairiu
jegu, veiksniu tarpusavio itaka. Pripazindami hierarchija, jie
pripazista valdymo poreiki, remia globaliu instituciju kurima ir dalies
nacionalines valdzios joms perdavima, nes be globaliu instituciju
kuriamu viesuju gerybiu zmonija negali isnaudoti visu globalizacijos
teikiamu galimybiu ir apsisaugoti nuo auganciu gresmiu.
Todel ekonomika jie supranta placiaja prasme: yra ne tik individai,
bet ir grupiniai subjektai, turta sudaro ne tik privacios, bet ir
viesosios gerybes, o ekonomika sudaro rinka ir viesasis ukis. Holistai
visus visuomeninius reiskinius, iskaitant globalizacija, suvokia kaip
procesus, kurie yra sisteminiai, daugiaplaniai ir hierarchiniai.
Globalizacija jiems--"tai auksciausio, visa planeta apimancio
visuomenes tikroves lygio formavimasis" (Gylys 2008: 36). Jie
planuoja ir veikia ateiti (proaktyvus elgesys), o istorineje
perspektyvoje jie mato augancia valdysenos instituciju hierarchija,
valstybes ir virsvalstybiniu instituciju vaidmens didejima.
Pagal paradigmini poziuri, metodika, priezastinguma ir
globalizacijos proceso suvokima abieju paradigmu atstovai gali buti
priskirti vienai is triju mokyklu: globalistu (iskaitant
hiperglobalistus), skeptiku ir transformacionalistu. Globalistai, kuriu
ryskiausi atstovai yra K. Ohmae, W. Wriston, J. M. Guehenno, remiasi
individualistines paradigmos aksiomatika, transformacionalistai (J. A.
Scholte, M. Castells, M. Giddens)--holistine. Taciau skeptikus butu
sudetinga kategoriskai priskirti kuriai nors vienai grupei.
Globalistai (hiperglobalistai) globalizacija apibrezia kaip nauja
zmonijos istorijos epocha, kurioje atsiranda viena globali rinka su
globalia konkurencija kaip pazangos varikliu. Jie teigia, kad
globalizacija yra ekonominis reiskinys ir kad ekonomikos globalizacija
nuleme transnacionaliniu gamybos, prekybos ir finansu tinklu kurima,
kurie savo ruoztu lyg ir "denacionalizuoja" nacionalinius tu
saliu ukius (Reich 1991). Jie pripazista, kad siandien jau egzistuoja
integruota ekonomika. Pagal savo itaka ir galia rinkos jegos ir
strukturos turi virsenybe pries valstybine valdzia. Nacionalines
valstybes praranda savo galia ir itaka, netgi suverenuma, nes jos turi
priderinti savo politika prie globalaus verslo interesu ir mobilaus
kapitalo poreikiu, nes jie daro itaka salies gerovei (Gray 1996; Crouch
2004; Martell 2007).
Vyraujanti sios mokyklos grupe yra liberalai ir neoliberalai
(ryskiausi ekonomistai buvo A. Smith, M. Friedman, D. Ricardo, zymiausi
valstybiu vadovai--M. Thacher ir R. Reagan), kurie remiasi klasikine
ekonomine teorija, iskeliancia laisvos rinkos principus virs valstybines
valdzios ir valdymo, ir tiki susireguliavimo procesu efektyvumu.
Krastutine kryptis yra libertarai ir anarchistai, iskeliantys asmens
laisves. Patys radikaliausi sios krypties atstovai yra ortodoksai /
fundamentalistai, kuriems globalizacija yra globalaus kapitalizmo
isitvirtinimas. Antiglobalistai, priesingai ortodoksams, kovoja pries
tokia globalizacija, kuri susijusi su tarptautiniu kompaniju
nereguliuojamos politines galios ir galios, kuri igyvendinama per
laisvos prekybos sutartis ir nereguliuojama finansu rinka, stiprejimu.
Skeptikai (antiglobalistai), kuriu ryskiausi atstovai yra P. Hirst,
G. Thompson, J. Stiglitz, A. Charlton, globalizacija supranta kaip
stipriai integruota pasauline ekonomika ir visiskai integruota pasaulio
rinka. Jie teigia, kad dabartine ekonomine integracija toli grazu
neprilygsta tokiam modeliui, o aukso standarto laikotarpiu integracijos
procesai buvo kur kas toliau pazenge lyginant su XXI amziumi, todel daro
isvada, kad siuolaikiniai globalizacijos procesai yra pernelyg
sureiksminti (Hirst, Thompson 1999). Dabar vykstancius procesus
skeptikai daugiau mato kaip regionalizacija (pvz., Europos, Siaures
Amerikos ir Azijos-Ramiojo vandenyno ekonominiai blokai), t. y. kaip
zemesni integracijos lygi, apimanti tik regiona, o ne kaip pasauline
integracija. Skeptikai akcentuoja didelius ir dar augancius skirtumus
bei hierarchija tarp valstybiu ir regionu, kurie prisideda prie
nelygybes didejimo ir atitinkamai stiprina fundamentalizma ir
nacionalizma. Jie neigia, kad integracija pertvarko globalius
ekonominius santykius tarp valstybiu ir ju bloku.
Skeptiku poziuris yra priesingas globalistu poziuriui, ir visais
aspektais jie siekia paneigti globalistu tezes, kuriu
pagrindas--globalizacijos ir integracijos kaip beprecedencio reiskinio
augimas. Skeptiku argumentu pagrindas yra tas, kad giliausias
globalizacijos lygis jau buvo pasiektas aukso standarto sistemos
laikotarpiu, todel nera nieko nauja globalizacijos klausimu, isskyrus
nauja poziuri i ja. O dabartiniai reiskiniai ir procesai yra
regionalizacija ir skirtumu didejimas.
2 lenteleje susisteminti ir apibendrinti triju mokyklu atstovu
pagrindiniai teiginiai apie globalizacija.
Transformacionalistai, kuriu ryskiausi atstovai yra A. Giddens, M.
Castells, J. Rosenau, globalizacija suvokia kaip tarpvalstybiniu ir
tarpregioniniu santykiu pokyciu procesa ir naujos pasaulio tvarkos
architekturos formavimasi. Transformacionalistai globalizacija laiko
pagrindine siuolaikinio pasaulio pokyciu varomaja jega.
Jiems tai diferencijuotas procesas, pasireiskiantis ivairiose
socialines veiklos srityse, todel jie akcentuoja kaitos ideja, sitaip
pabrezdami dabartinio laikotarpio transformacija.
Held et al. (2002) globalizacija apibrezia kaip procesa ar procesu
derini, ikunijanti daugiadimense socialiniu santykiu ir sandoriu
transformacija, ivertinta pagal testinuma, intensyvuma, greiti ir
poveiki, kuriant tarpzemyniniusir tarpregioninius veiklos srautus bei
tinklus, ju saveikas ir naudojima. Jie teigia, kad ribos tarp
tarptautiniu ir vietiniu aspektu nyksta, o viso pasaulio visuomenes ir
valstybes turi prisitaikyti prie globalizacijos procesu, kurie atveria
ne tik nauju galimybiu, bet ir kelia rimtu gresmiu.
Transformacionalistai kaip ir globalistai teigia, kad
globalizacijos procesai ir jos rezultatai (tarptautines kompanijos,
tarptautines institucijos, tarptautiniai visuomeniniai judejimai) neturi
istorinio precedento. Valstybiu geografine padetis jau nebesutampa su tu
valstybiu ekonomikos erdve del tarptautines gamybos, mainu ir finansu
sistemos stiprejimo. Taciau nacionaliniu valstybiu galia ne sumazeja,
bet yra pertvarkoma atsizvelgiant i globalizacijos procesus (Rosenau
1997). Taip pat vyksta ne tik integraciniai ir konvergenciniai procesai,
bet ir dideja skirtumai tarp atskiru saliu ir regionu, o tai velgi
didina itampa.
M. B. Steger (2008: 29) akcentuoja fundamentalu globalumo
neapibreztuma ir siulo globalumo termina vartoti socialinei situacijai,
pasizyminciai globalios ekonomikos, politikos, kulturos ir gamtines
aplinkos saveikomis bei tendencijomis, kurios nereiksmingomis pavercia
iki siol egzistavusias sienas ir skiriamasias ribas, apibrezti.
Globalizacijos terminu apibudinami socialiniai procesai, keiciantys
dabartines socialines zmonijos salygas i globaliasias, kartu keiciantys
ir zmogiskojo bendravimo formas.
Taciau ir globalistai, ir skeptikai globalizacija isivaizduoja kaip
baigtini procesa, kai ekonomine prasme pasiekiama integruota pasauline
rinka su vienodomis kainomis ir palukanu normomis. Priesingai,
transformacionalistai akcentuoja, kad ir globalizacija, ir jos
konceptualizacija yra nuolatinis procesas, ir tai vercia juos kreipti
nuolatini demesi i kintanti laiko ir erdves suvokima (Steger 2008).
Todel jie sureiksmina istorine analize ir socialines aplinkos kaita.
Individualistines ir holistines, globalistu, skeptiku ir
transformacionalistu ekonomines pasauleziuros palyginimas pagal poziurio
i globalizacija ploti ir tarpusavy veikianciu jegu itakos pripazinima
pavaizduotas 1 pav.
Poziurio i reiskini plotis (x asis) rodo, kaip atstovas mato
tikrove: ar tik kaip atskiru, laisvai veikianciu individu suma,
nepripazistant grupiniu dariniu, viesuju gerybiu, viesojo intereso ir
hierarchijos, ar placiai--salia individu pripazistant ir grupinius
subjektus, hierarchija. y asis rodo, ar atitinkamo poziurio atstovas
pripazista individu tarpusavio ir kitu saliu itaka, sinergijos efekta,
atitinkamai valdymo ir virsvalstybiniu dariniu poreiki. Akivaizdu, kad
poziurio i tikrove plotis tiesiogiai susijes su itakos ir valdymo
pripazinimu. Istrizaines galuose pavaizduoti krastutines nuomones
individualistinio ir socialistinio fundamentalizmo atstovai, t. y.
anarchistai ir marksistai. Individualistai ir individualistine paradigma
pagristas neoliberalus poziuris visus reiskinius, iskaitant ir
globalizacija, mato kur kas siauriau ir daugiau pasikliauja
susireguliavimo procesais, lyginant su keinsistais, kurie remiasi
holistine paradigma ir bando suvaldyti augancios globalizacijos gresmes.
[FIGURE 1 OMITTED]
Kadangi skirtingo poziurio atstovai skirtingai suvokia
globalizacija, jie priima skirtingus sprendimus ir todel skirtingai
veikia globalizacijos procesus. Didziosiose salyse vyraujant
neoliberaliam poziuriui, globalizacijos raida turi daug
individualistiniu bruozu, o tai holistu poziuriu didina gresmes ir
nestabiluma. Ir tai akivaizdziai pasireiske 2008 m. krizes metu.
Apibendrinus iki siol literaturoje suformuluotus globalizacijos
termino apibrezimus, galima isskirti keturias ju grupes:
Globalizacija kaip internacionalizacija. Globalizacija suvokiama
kaip augancios sandoriu apimtys tarp saliu ir saliu tarpusavio
priklausomybe. Globalizacija susiaurinama ir sutapatinama su ekonomikos
globalizacija, kai nacionalines ekonomikos yra itraukiamos ir
pertvarkomos (angl. Rearticulated) i globalia ekonomine sistema (Hirst,
Thompson 1999). Daugelis kiekybiniu globalizacijos vertinimu susije su
internacionalizacijos koncepcija.
Globalizacija kaip liberalizacija. Globalizacija reiskia visu
oficialiai uzdetu apribojimu istekliu judejimui tarp saliu panaikinima
ir atvira be sienu pasauline ekonomika. Globalizacija priarteja prie
neoliberalios makroekonomines politikos. Globalizacijos mastu augimas
sutapo su neoliberalios politikos isigalejimu paskutiniame praejusio
amziaus ketvirtyje.
Abu apibrezimai paremti individualistine paradigma ir veda prie
zalingos isvados, kad tik neoliberali politika yra tinkama aplinka
globalesniam pasauliui.
Globalizacija kaip universalizacija reiskia procesa, kai objektai
ir patirtys visuotinai plinta ir si sklaida apima visa Zemes rutuli
(internetinis rysys, televizija). Kartais globalizacija kaip
universalizacija suprantama ir kaip homogenizacija su kulturos,
ekonomikos ir net politikos konvergencija. Dar siauresnis globalizacijos
kaip universalizacijos suvokimas yra globalizacijos sutapatinimas su
vesternizacija, kai modernumas (kapitalizmas, industrializmas,
urbanizmas ir t. t.) pasklinda per pasauli sunaikindamas pries tai
egzistavusias kulturas ir apsisprendimo teise. Jos interpretacijos yra
amerikonizacija, kolonializacija ir t. t.
Globalizacija kaip deteritorizacija (angl. Deterritorialization or
Spread of Supraterritoriality) reiskia geografijos pertvarkyma
(Reconfiguration) taip, kad socialineje, ekonomineje ir politineje
veikloje geografine teritorijos reiksme isnyksta. Globalizacija tampa
ateritorine (3) ir suprateritorine (4) santykiu tarp zmoniu pletra (Held
et al. 2002).
Scholte (2002), kuris daug prisidejo prie globalizacijos savokos
sisteminimo, teigia, kad naujo termino apibrezimas turi atskleisti nauja
turini, bet ne atkartoti, kas jau zinoma. O bet koks apibrezimas yra
reliatyvus, nes atspindi istorini momenta, kulturine ir geografine
aplinka, autoriaus paradigmini poziuri, jo p atirti ir lukescius. To del
is isvardytu keturiu grupiu apibrezimu tik globalizacija kaip
deteritorizacija pateikia aisku ir specifini globalizacijos apibrezima
ir globalizacijos savokai suteikia nauja prasme. Panasiu aspektu
globalizacijos savoka formuluoja ir Held et al. (2002: 40), teigiantys,
kad "globalizacija galima laikyti procesu (ar keletu procesu),
apimanciu socialiniu santykiu ir sandoriu erdvines sandaros
transformacija, sukuriancia tarpzemyninius ar tarpregioninius veiklos,
saveikos ir galios naudojimo srautus bei tinklus", ir Al-Rodhan
(2006: 5), teiges, kad "globalizacija yra procesas, kuris apima
tarpnacionalines ir tarpkulturines zmoniu ir kitu subjektu veiksmu
priezastis, eiga ir pasekmes".
Apibendrinus ivairiu autoriu globalizacijos konceptualizacija,
autores nuomone, globalizacija yra visu siuolaikinio socialinio gyvenimo
santykiu ir rysiu pletra, suintensyvejimas, gilejimas ir greitejimas
pasauliniu mastu, globalizacija yra siejama su erdves ir laiko
susitraukimu, santykinai isnykimu, kai del isvystytu technologiju ir
rysiu tinklu geografinis nuotolis nedaro itakos nei informacijos
perteikimui, nei komunikacijai, nei ivykiams. Kartu isauga ivairiu
pasaulio regionu bendruomeniu tarpusavio priklausomybe ir persiliejimo
efektas (kai ivykis viename pasaulio regione nulemia ivykius kituose
pasaulio regionuose). Pasaulis tampa M. McLuhano "globaliu
kaimu", kuriame is dalies isnyksta sienos ir nacionalines erdves,
visi tampa vieno "pasaulinio kaimo kaimynais". Todel tokiam
globaliam dariniui valdyti turi buti sukurtos ir virsvalstybines,
globalios valdymo institucijos. Nors deteritorizacijos procesas yra
akivaizdus--nuo autarkinio ukio pasaulis perejo prie internacionalios
ekonomikos, geografines, ekonomines, kulturines ir netgi politines
sienos tarp saliu zemeja, sienu pralaidumas auga, taciau, autores
nuomone, tai vyksta iki tam tikros ribos, nes tautoms kaip ir zmonems
budingas savisaugos instinktas, todel jos siekia islaikyti savo
identiteta. Ir tai patvirtina isauges nacionalizmo protrukis kai kuriose
issivysciusios ekonomikos salyse (pvz., 2010 m. ivykiai Prancuzijoje ir
Vokietijoje).
3. Globalizacijos, internacionalizacijos ir integracijos savoku
rysys
Apsibrezus globalizacijos savoka, tikslinga palyginti ja su
internacionalizacijos, regionalizacijos ir integracijos savokomis,
kurios mokslineje literaturoje daznai vartojamos kaip globalizacijos
sinonimai, nes jos taip pat reiskia intensyvejima ir vienodejima. Ypac
tai akivaizdu analizuojant ekonomini globalizacijos aspekta.
Internacionalizacija yra visu siuolaikinio socialinio, ekonominio,
politinio ir kulturinio gyvenimo santykiu, veiklos ir rysiu stiprejimas,
susipynimas ir jungimasis i viena sistema regioniniu arba globaliu
mastu, t. y. internacionalizacijos procesai reiskia santykiu ispletima
uz nacionalines valstybes ribu, internacionalizacija turi vykti tarp
keliu valstybiu. Tai yra kiekybinis procesas, sietinas su ekstensyviu
rysiu, veiklos, srautu geografiniu ispletimu. Taciau globalizacijos ir
internacionalizacijos procesai skiriasi kokybiskai. Globalizacijos
procesai apima ne tik veiklos ispletima uz nacionalines valstybes sienu,
bet taip pat (o tai ir yra svarbiausia) funkcionaliai integruoja
tarptautinej e erdvej e isskaidytas veiklas. Anot Jusciaus (2006),
"globalizacija yra logiskas internacionalizacijos tesinys ir jos
tolesnis kokybinis zingsnis. Ekonominio gyvenimo internacionalizacija,
perauganti i globalizacija, reiskia tai, kad pokyciai vienoje pasaulio
dalyje be zymesnio laiko atotrukio prasiskverbia i kitas pasaulio
vietas".
Integracija yra jungimasis i viena sistema mikroekonominiu (imoniu
ar ukio saku lygiu) arba makroekonominiu lygmeniu ir gali vykti tiek
vienoje salyje, tiek tarp saliu (regionine integracija). Daugelis
autoriu (Kim, Eui-Hang 2002; Held et al. 2002; Beckfield 2006)
sutapatina regionines integracijos (regionalizacijos) ir
internacionalizacijos savokas, taciau jie akcentuoja pagrindinius
globalizacijos ir regionines integracijos skirtumus:
--regionine integracija visada apibrezta geografiskai,
globalizacija yra arba ateritorine arba suprateritorine;
--politiniu aspektu regioninis valdymas visada yra labiau
institucionalizuotas nei pasaulinis (pvz., Europos Sajungos institucine
sandara ir valdzia, lyginant su tokios pasaulines organizacijos, kaip
Pasaulio prekybos organizacija, valdymo galia);
--regionines integracijos procesai yra kur kas labiau isvystyti nei
globalizacijos (Beckfield 2006).
Isard (2005: 4) teigia, kad ekonomine globalizacija yra tarptautine
ekonomine integracija, ir tai atspindi augantys prekiu ir paslaugu,
finansiniu istekliu, darbo jegos ir technologiju srautai, kertantys
nacionalines saliu sienas. Taciau kiti autoriai (Baldwin, Martin 1999;
Held et al. 2002; Seilius, Simanskiene 2006; Mishkin 2007) integracija
laiko tik kaip viena is daugelio globalizacijos aspektu, nors
straipsniuose nemaza dalis autoriu daznai vartoja globalizacijos ir
integracijos terminus kaip sinonimus.
Todel galima teigti, kad, nors globalizacijos,
internacionalizacijos ir integracijos terminai reiskia skirtingus
procesus, aiskios ribos tarp ju nera, o evoliucionuojant pereinama is
vieno lygio i kita, taciau globalizacija yra placiausias terminas, kai
santykiai apima visa Zemes rutuli (angl. Globe) (2 pav.).
Kadangi holistiniu poziuriu objektyviai ismatuoti tiek
globalizacijos, tiek jos itakos atskiroms socialinio gyvenimo sritims
praktiskai neimanoma, koncepcijos operacionalizuojamos, redukuojant jas
iki ismatuojamu rodikliu (individualistinis aspektas).
Apsibrezus paradigmini poziuri ir konceptualizavus pagrindines
savokas, kitame skyriuje vertinamas ivairiu mokyklu atstovu poziuris i
globalizacijos raida ir ja lemusius veiksnius.
[FIGURE 2 OMITTED]
4. Globalizacijos dinamika ir veiksniai
Ivairiu autoriu poziuris is esmes skiriasi ir i globalizacijos
raida. Skirtingi globalizacijos aspektai skirtingai pasireiksdavo
atskirais globalizacijos etapais. Pavyzdziui, politikos globalizacija
prasideda nuo senoves imperiju, o aplinkos problemos prasidejo tik
ipusejus XX amziui. Todel priklausomai nuo ideologines autoriu
paradigmos jie globalizacijos procesa skirsto nuo vieno iki penkiu
etapu: priesistorini, priesmodernejimo, ankstyvaji modernejimo,
modernejimo ir siuolaikines globalizacijos periodus (3 pav.).
Priesistorinis periodas. Frankas (1998) teigia, kad globalizacijos
uzuomazgos atsirado susiformavus prekybos rysiams tarp Pietu ir Indo
sleniu civilizaciju apie desimt tukstanciu metu pr. m. e. Steger (2008),
nors pritaria Franko nuomonei, pazymi, kad priesistorinio periodo
globalizacija yra labai ribota, nes truko tiek technologiniu galimybiu
iveikti atstumus, tiek buvo nepakankamai stabilus rysiai. Taciau epochos
pabaigoje, atsiradus centralizuotai administruojamoms zemes ukio,
religijos, biurokratijos ir karybos formoms, jis izvelgia mainu
intensyvejimo pagrindus.
Priesmodernejimo periodas (3500 m.-1500 m. pr. m. e.). Ankstyvieji
globalizacijos procesai pasireiske silko kelio, jungusio Kinija ir Romos
imperija, atsiradimu. Islamo aukso amzius metu nusistovejo tvarus
ekonominiai ir prekybiniai rysiai su senuoju pasauliu, apsikeitimas
ziniomis ir technologijomis. Marco Polo kelione per Azija ir Europa buvo
dar vienas auganciu rysiu ir ankstyvosios globalizacijos pavyzdys.
Pazymetina, kad Vakaru salys siuo laikotarpiu vaidino labai menka
vaidmeni (Hopkins 2001; Sen 2002).
Siais dviem archaines globalizacijos periodais vyravo ekonominis
globalizacijos veiksnys, todel daugelio jie sujungiami i
viena--ikimodernuji perioda.
Ankstyvasis modernejimo periodas (1500-1750 m.) Globalizacijos
procesai susije su imperiju isigalejimu, ju jurines galios stiprejimu,
Amerikos kolonializacija, prekybos ir kulturiniu rysiu pletra, taip pat
ir su pirmuju tarptautiniu kompaniju steigimu ("British East India
Comapny", "Dutch East India Comapny", etc.). To
laikotarpio technologines inovacijos ir politine reformacijos itaka
paspartino demografiniu, kulturiniu ir ekonominiu rysiu pletra tarp
Europos, Afrikos ir abieju Ameriku. Didejo saliu tarpusavio
priklausomybe, augo priklausomybes veiksniu skaicius (Steger 2008).
Kokybinis globalizacijos skirtumas, lyginant su archaine globalizacija,
yra jos daugiadimensiskumas
Moderniosios globalizacijos periodas (1750-1970 m.), arba
"Pirmoji globalizacijos era" pagal Steger (2008), pirma
globalizacijos banga (1870-1914) pagal Baldwin ir Martin (1999) bei
Artis ir Okubo (2008). Nors skirtingi autoriai nurodo skirtingas periodo
pradzios datas, pagrindinis veiksnys yra industrine revoliucija,
prasidejusi Didziojoje Britanijoje ir is esmes nulemusi radikalius
ekonominius, politinius, institucinius ir organizacinius pasikeitimus.
[FIGURE 3 OMITTED]
Periodui budingas mokslo ir technologijos suolis, lemes pasauliniu
tinklu ir srautu isplitima ir isitvirtinima, Vakaru ekonomines galios
isaugima ir jos kulturine itaka likusiam pasauliui (globalizacija kaip
universalizacija ir vesternizacija). Periodui taip pat budingas Europos
ir Amerikos kariniu bei politiniu ambiciju isaugimas, nulemes tu saliu
koloniju tinklo susiformavima, transatlantine migracija is Europos i
Naujaji pasauli ir atitinkamai glaudziu ir intensyviu rysiu tarp
dominijos ir koloniju nusistovejima (prekybos santykio su BVP lygis
pasieke neregeta lygi, ir tai yra vienas is skeptiku argumentu, kad
globalizacija nera augantis procesas).
Siuolaikines globalizacijos periodas (nuo 1970 m.) yra politiku
suplanuotas reiskinys, siekiant pasalinti sienas, trukdancias prekybai,
kad pagreitetu ne tik klestejimas ir gerove, bet ir padidetu tarpusavio
priklausomybe, siekiant sumazinti karo gresmes (Steger 2008). Held et
al. (2002) teigia, kad siuolaikine globalizacija prasidejo po Antrojo
pasaulinio karo ir kad butent karas leme naujosios pasaulio politines
tvarkos, kurios asis yra Jungtiniu Tautu Organizacija ir jos pagrindines
institucijos, susiformavima, prekybos barjeru ir kapitalo apribojimu
eliminavima Siuo laikotarpiu vyko sparti politine ir ekonomine
globalizacija, kuria leme prekybos liberalizavimas, veikiamas GATT ir
Pasaulio prekybos organizacijos (Dreher et al. 2008).
Pagrindines diskusijos ir nuomoniu issiskyrimas vyksta del
pastaruju dvieju etapu. Esminiai skirtumai tarp ju yra:
--skirtingos periodu pradzios salygos: moderniojo laikotarpio
pradzioje visuomene buvo pakankamai homogeniska--agrarine ir skurdi, o
siuolaikinio laikotarpio pradzioje pasaulis buvo radikaliai susiskirstes
i turtingas industrines ir neturtingas zaliavu tiekimo salis;
--siuolaikiniu periodu praktiskai isnyko komunikacijos sanaudos;
--siuolaikinis periodas issiskiria atskiru gamybos ir paslaugu
grandziu stratifikacija ir ofsoringu. Barjeru eliminavimas moderniuoju
periodu paveike prekyba prekemis (gamyba buvo geografiskai atsieta nuo
vartojimo), bet neturejo itakos apsikeitimui ziniomis (Baldwin, Martin
1999). Siuolaikines globalizacijos etape isskaidomas tiek pats gamybos
procesas (atskiros jo dalys gali vykti skirtingose geografiskai
atitolusiose salyse), tiek administravimas (gamybos vieta atskiriama nuo
administracijos vietos, o pats administravimas gali buti alokuotas
keliose skirtingose salyse) (4 pav.), t. y. siuolaikines globalios
pasiulos kurimo grandines dalys--pridetines vertes, yra sukuriamos
skirtingose salyse ir tokiu budu turime tarptautine prekyba uzduotimis
(angl. Trade in Tasks) (Blinder 2006; Grossman, Rossi-Hansberg 2008).
Tarptautine konkurencija vyksta ne tarp verslo vienetu, bet tarp ta
pacia uzduoti atliekanciu darbuotoju.
Todel skeptikai, globalistai ir transformacionalistai, remdamiesi
paradigmine savo mokyklos aksiomatika, nustato tiek skirtinga
globalizacijos pradzia, tiek veiksnius.
Skeptikai, analizuodami ekonominio, kulturinio, politinio ir
technologinio vystymosi aspektus, teigia, kad globalizacijos istorija
yra tokia pat sena kaip zmonijos istorija, siekianti trecia tukstantmeti
pries musu era (Frank 1998), o industrine revoliucija, K. Kolumbo ir V.
de Gama atradimai buvo esmines globalizacijos priezastys. Dabartine
globalizacija skiriasi tik savo apimtimi ir gilumu, taciau ne vidinemis
charakteristikomis.
Globalistai neneigia pries tai pasireiskusiu globalizacijos
protrukiu, kuriuos jie laiko priesglobalizacijos ar
internacionalizacijos periodais, bet akcentuoja, kad is esmes skirtinga
siuolaikine globalizacija, susijusi su politiniu--valstybes galios
nykimo aspektu, prasidejo po Pirmojo pasaulinio karo (Friedman 2005).
Transformacionalistu teiginiai isreiskia kompromisini poziuri i
globalizacijos istorija.
[FIGURE 4 OMITTED]
Daugelio autoriu atlikti empiriniai tyrimai parode, kad daug
ekonominiu rodikliu (prekyba / BVP, kapitalo srautai / BVP, sanaudos,
koreliacija tarp investiciju ir taupymo) IX a. pabaigoje ir XX a.
pabaigoje buvo panasus (Obstfeld, Taylor 2002; Baldwin, Martin 1999),
taciau is esmes skyresi kokybiniai rodikliai ir strukturiniai pokyciai.
Kita esmine poziuriu issiskyrimo sritis--globalizacijos
priezastingumas. Siuo aspektu mokslininkus pirmiausia galima sugrupuoti
i dvi stovyklas: tuos, kurie teigia esant viena arba pagrindine
priezasti (angl. Mono-causality), ir tuos, kurie globalizacija aiskina
kaip veiksniu derinio produkta (angl. Multi-causality).
Monokauzalinio poziurio atstovai kaip svarbiausia globalizacijos
priezasti ivardija kapitalizma ir technologiju pokycius. Jiems galima
butu priskirti ir globalistus, ir transformalistus, akcentuojancius
ekonomikos globalizacija, kuri savo ruoztu nulemia politinius ir
kulturinius pokycius (Martell 2007). Jiems globalizacija pirmiausia yra
ekonominis reiskinys--siandien jau egzistuoja integruota ekonomika, o
globalaus kapitalo poreikiai primeta neoliberalia ekonomika visoms
vyriausybems. Politika yra labiau "protingos ekonomines vadybos
praktika..., o ekonomikos globalizacija sukuria nauja nugaletoju ir
pralaimejusiuju globalioje ekonomikoje issidestyma" (Held et al.
2002: 28). Esmines globalizacijos priezastys yra ekonomines.
Moderniosios globalizacijos etapas skiriasi nuo pries buvusiu etapu,
kadangi jos ekspliscitinis pagrindas yra kapitalizmas, o ne tarptautine
prekyba kaip praejusiais periodais.
Multikauzalinio poziurio atstovai globalizacijos priezastimi
ivardija veiksniu derini, kuris apima technologiju pokycius, ekonomines
rinkos jegas, ideologinius, kulturinius ir politinius sprendimus (Albrow
1996; Axford 1995; Giddens 1990; Rosenau 1997; Tvaronaviciene, Rafael
2004).
Technologiniai globalizacijos veiksniai. Technologines inovacijos,
ypac transporto ir komunikaciju srityje, yra viena is esminiu
globalizacija nulemusiu priezasciu (3 lentele). Nors technologine
pazanga yra butinas globalizacijos veiksnys, taciau jis nera pakankamas.
Politiniai globalizacijos veiksniai. Kapitalizmo santvarkos
susiformavimas ir technologine pazanga padejo tvirtus globalizacijos
pagrindus, taciau politiniai veiksniai yra ne maziau svarbus.
Globalizacija neatskiriama nuo politiniu procesu, "nes valdzia turi
galia formuoti ar grieztai apriboti privataus verslo galimybes"
(Dreher et al. 2008: 9).
Tarpukariu saliu vyriausybes suvoke, kad tarptautine kooperacija
galetu sumazinti kito karo galimybes. Todel 1919 m. po Paryziaus taikos
konferencijos buvo ikurta pirmoji "globali vyriausybe"--Tautu
Lyga (angl. The League of Nations), o po Antrojo pasaulinio karo panasiu
tikslu buvo isteigta Jungtiniu Tautu Organizacija.
Salys, siekdamos apsaugoti karo metu sugriauta ekonomika,
igyvendino labai protekcionistine politika, pakeldamos tarifinius ir
netarifinius barjerus, apribodamos finansinius sandorius ir uzdrausdamos
finansine spekuliacija. Siekdamos atkurti tarptautine ekonomine sistema
ir bendradarbiavima 1944 m. 44 salys pasirase Bretton Woods sutarti,
kurios esme--tarptautiniu taisykliu sistema, skirta tarptautinei
monetarinei sistemai reguliuoti. Kartu buvo isteigtos dvi globalios
institucijos--Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas. Kiek
veliau buvo isteigta Ekonominio bendradarbiavimo ir pletros organizacija
bei daugelis kitu globaliu organizaciju, kurioms buvo perduota dalis
suvereniu valstybiu valdzios. Nors tokiu globalios valdzios organizaciju
steigimas buvo inicijuotas politiniu ir ekonominiu priezasciu, taciau
siu organizaciju veikla susijusi ir su socialiniais, kulturiniais,
aplinkos apsaugos klausimais, ir tai nuleme globalios socialines,
kulturines ir aplinkos apsaugos globalios politikos formavimasi. Todel
politinis globalizacijos veiksnys yra kitu veiksniu formavimosi
priezastis.
Socialiniai kulturinai veiksniai. Aptarti ekonominiai,
technologiniai ir politiniai veiksniai yra pagrindiniai, taciau ne
vieninteliai esminiai globalizacijos procesus lemiantys veiksniai. 1960
m. ivyko daug socialiniu kulturiniu pokyciu: hipiu judejimas, protestu
pries Vietnamo kara banga, popkulturos susiformavimas. Tai akivaizdziai
atskleide McLuhan (1962 ir 1967), apibudindamas ta pasikeitusia
socialine aplinka "globaliu kaimu", kurio kultura, vertybes ir
pasaulio suvokima daugiausia formuoja visa apimanti ziniasklaida ir
kitos informavimo priemones.
Ekologiniai veiksniai. Isaugusi zmonijos galimybe pasiekti,
perdirbti ir vartoti gamtos isteklius, ekologines ir gamtos istekliu
ribotumo problemos (siltnamio efektas, gelo vandens stygius, atliekos),
ilga laika suvoktos kaip nacionalines, supratus, kad "gamtos
uzterstumas igauna pasaulini masta", persikele i globalu lygi
(Gylys 2008: 202). Kadangi joms spresti jau nebepakako atskiru saliu
galiu, jau nuo praejusio amziaus vidurio (Romos klubas 1996 m.) buvo
pradetos kurti globalios vyriausybines ir nevyriausybines organizacijos.
Socialiniai kulturiniai ir ekologiniai veiksniai yra daugiau
globalizacijos pasekmes ir tuo skiriasi nuo ekonominiu, technologiniu ir
p olitiniu veiksniu, kurie yra priezastys. Pvz., McLuhan (1967) aprasyta
ziniasklaidos itaka galima tik esant atitinkamam technologiju lygiui. Ir
jo pries 20 metu iki interneto atsiradimo aprasytas internetas siandien
sudaro salygas komunikuoti virtualioje erdveje. Taciau Rennen ir Martens
(2003) teigia, kad ateityje ekologiniai veiksniai ir pasekmes gali tapti
tolesnes globalizacijos priezastimis.
Ivykiu, daranciu itaka globalizacijos procesams, skaicius ir daznis
dideja. Todel siuolaikine globalizacija skiriasi nuo ankstesniu etapu
"saveiku tarp tautu intensyvejimu, kuris skatina tarptautiniu
(angl. Transnational) strukturu kurimasi ir globalia kulturine,
ekonomine, ekologine, politine, technologine ir socialiniu procesu
integracij a globaliu, tarptautiniu, nacionaliniu, regioniniu ir
vietiniu lygiais" (Dreher et al. 2008: 15).
5. Isvados
Visu filosofiniu poziuriu atstovai pripazista globalizacija kaip
siu dienu reiskini, vykstanti visose gyvenimo srityse, taciau ju
nuomones kardinaliai issiskiria vertinant globalizacija konceptualiu
lygmeniu, jos geneze, veiksnius, itaka ir istorine perspektyva.
Individualistinis poziuris i globalizacija neivertina sinergijos efekto,
o rinkos jegu sureiksminimas gali kelti gresmes tvarumui.
Globalizacijos savokai nauja prasme suteikiama tik globalizacija
apibreziant kaip ateritoriniu ir suprateritoriniu santykiu tarp zmoniu
pletra. Globalizacija yra visu siuolaikinio socialinio gyvenimo santykiu
ir rysiu pletra, suintensyvejimas, gilejimas ir greitejimas pasauliniu
mastu, ir yra siejama su erdves ir laiko susitraukimu, santykinai
isnykimu, kai del isvystytu technologiju ir rysiu tinklu geografinis
nuotolis nedaro itakos nei informacijos perteikimui, nei komunikacijai,
nei ivykiams. Kartu isauga ivairiu pasaulio regionu bendruomeniu
tarpusavio priklausomybe ir persiliejimo efektas.
Nors globalizacijos, internacionalizacijos ir integracijos savokos
reiskia skirtingus procesus, realiame gyvenime aiskios ribos tarp ju
nera, o evoliucionuojant pereinama is vieno lygio i kita, taciau
globalizacija yra placiausias terminas, reiskiantis kokybiskai skirtinga
lygmeni.
Iki XX a. vidurio vyravo ekonominiai ir prekybiniai, politiniai
arba technologiniai veiksniai, o nuo XX a. vidurio atsirado socialiniai,
kulturiniai ir ekologiniai veiksniai. Taciau jie yra daugiau
globalizacijos pasekme ir tuo skiriasi nuo ekonominiu, technologiniu ir
politiniu veiksniu, kurie yra priezastis.
Atskiri veiksniai ir ivykiai veikia vienas kita, skatina tolesni
globalizacijos procesa. Globalizacijos itaka pasireiskia skirtingose
socialinio ukinio gyvenimo srityse ir lemia skirtingus rezultatus (angl.
Outcomes). Todel visapusiskas globalizacijos raidos ir veiksniu
supratimas sudaro prielaidas geriau suvokti globalizacija ir vertinti
pasiekta lygi, o tai leidzia objektyviau ivertinti jos duodama nauda ir
keliamas gresmes, suformuluoti atitinkama politika ir numatyti veiksmus,
kaip globalizacijos procesai galetu ir turetu buti valdomi siekiant
tvaraus augimo.
doi: 10.3846/btp.2011.21
Received 4 January 2010; accepted 4 March 2011
Iteikta 2011-01-04; priimta 2011-03-04
Literatura
Albrow, M. 1996. The Global Age. Cambridge: Polity Press.
Al-Rodhan, N. R. F. 2006. Definitions of Globalization: A.
Comprehensive Overview and a Proposed Definition [interaktyvus]. Geneva
Centre on Security Policy [ziureta 2009 m. rugpjucio 5 d.]. Prieiga per
interneta: <http://www.gcsp.ch/e/publications/Globalisation/Publications/Pillars/ definitionsof-globalization.pdf>.
Arbnor, I.; Bjerke, B. 1997. Methodology for Creating Business
Knowledge. 2nd ed. London: Sage Publications.
Artis, M.; Okubo, T. 2008. Globalization and Business Cycle
Transmission. CEPR Discussion Papers 7041.
Axford, B. 1995. The Global System. Cambridge: Policy Press.
Baldwin, R. E.; Martin, P. 1999. Two Waves of Globalization:
Superficial Similarities, Fundamental Differencies [interaktyvus], NBER
Working Paper Series, Working Paper 6904 [ziureta 2009 m. kovo 5 d.].
Prieiga per interneta: <http://www.nber.org/papers/w6904>.
Baldwin, R. 2006. Globalization: the Great Unbundlings [ziureta
2009 m. rugpjucio 5 d.]. Prieiga per interneta:
<http://www.google.com/search?q=Baldwin++Globalization%3A+the+Great+
Unbundlings>.
Beckfield, J. 2006. European integration and income inequality. LIS
Working Paper Series, No. 447.
Blinder, A. S. 2006. Offshoring: The Next Industrial Revolution?,
Foreign Affairs 85(2): 113-128.
Crouch, C. 2004. Post-Democracy. Cambridge: Polity Press.
Ciegis, R. 2006. Ekonominiu teoriju istorija. Vilnius: Vilniaus
universiteto leidykla.
Dreher, A.; Gaston, N.; Martens, P. 2008. Measuring Globalization:
Gauging its Consequences. New York: Springer.
Frank, A. G. 1998. Reorient: Global Economy in the Asian Age. U.K:
Berkeley Press.
Friedman, T. L. 2005. Lexus ir alyvmedis: [suprastiglobalejima].
Vilnius: Vaga.
Giddens, A. 1990. The Consequences of Modernity. Cambridge: Polity
Press.
Giddens, A 1996. On Globalization. Essential Matter: Globalization
Excerpts from a Keynote Address at the UNRISD Conference on
Globalization and Citizenship [interaktyvus], [ziureta 2009 m. vasario 4
d.]. Prieiga per interneta:
<http://www.unrisd.org/unrisd/website/newsview.nsf/%28httpNews%29/
3F2A5BF8EF7300D480256B750053C7EC?OpenDocument>.
Gilpin, R. 1998. Tarptautiniu santykiu politine ekonomija. Vilnius:
Algarve.
Gylys, P. 2003. Globalizacija: ekonominio fundamentalizmo pavojai,
is J. Morkuniene (sud.). Globalizacija: taikos kultura, ziniu visuomene,
tolerancija: monografija. Vilnius: Lietuvos teises universitetas, 43-55.
Gylys, P. 2007. Ekonomika, antiekonomika ir Lietuvos
konkurencingumas [interaktyvus], is Lietuvos ekonomika Europoje ir
globalioje erdveje: straipsniu rinkinys. Sudarytojai Lietuvos
Respublikos ukio ministerija, Ekonominiu tyrimu centras: 31-60 [ziureta
2008 m. geguzes 15 d.]. Prieiga per interneta:
<http://www.ukmin.lt/lt/svv/doc/Lietuvos%20padetis%20Europoje.zip>.
Gylys, P. 2008. Ekonomika, antiekonomika ir globalizacija. Vilnius:
Vilniaus universiteto leidykla.
Gray, J. 1996. After Social Democracy: Politics, Capitalism, and
the Common Life. London: Demos.
Grossman, G.; Rossi-Hansberg, E. 2008. Trading Tasks: A Simple
Theory of Offshoring [interaktyvus], [ziureta 2010 m. vasario 4 d.].
Prieiga per interneta:
<www.princeton.edu/~grossman/offshoring.pdf>.
Held, D.; McGrew, A.; Goldblatt, D., et al. 2002. Globaliniai
pokyciai: politika, ekonomika ir kultura. Vilnius: Margi rastai.
Hirst, P.; Thompson, G. 1999. Globalization in Question: The
International Economy and the Possibilities of Governance. Cambridge:
Polity Press.
Hopkins, A. G. (Ed.). 2001. Globalisation in World History. New
York: Norton.
Isard, P. 2005. Globalization and the International Financial
System. What's Wrong and What Can Be Done. Cambridge: University
Press.
Juscius, V. 2006. Ekonomikos internacionalizacijos ir
globalizacijos poveikisgamybos-paskirstymo-vartojimo santykiu raidai:
habilitacijos procedurai teikiamu mokslo darbu apzvalga. Kaunas:
Technologija.
Kim, S.; Eui-Hang, S. 2002. A Longitudinal analysis of
globalization and regionalization in international trade: a social
network approach, Social Forces 81: 445-468. doi:10.1353/sof.2003.0014
Kropas, S. 2007. Globalizacija ir instituciniai viesosios politikos
klausimai Lietuvoje, is Lietuvos ekonomika Europoje ir globalioje
erdveje: straipsniu rinkinys. Sudarytojai Lietuvos Respublikos ukio
ministerija, Ekonominiu tyrimu centras, 11-30.
Kvietkauskas, V. (Red.). 1985. Tarptautiniu zodziu zodynas.
Vilnius: Vyriausioji enciklopediju leidykla.
Levitt, T. 1983. The globalization of markets, Harvard Business
Review 61(3): 92-102.
Martell, L. 2007. The third wave in globalization theory,
International Studies Rewiew 9: 173-196.
McLuhan, M. 1962. The Gutenberg Galaxy: The Making of Typographic
Man. University of Toronto Press.
McLuhan, M. 1967. The Medium is the Massage: An Inventory of
Effects. UK: Penguin Books.
Mishkin, F. S. 2007. Is financial globalization beneficial?
[interaktyvus], Journal of Money, Credit and Banking 39(2-3): 259-294
[ziureta 2009 m. rugpjucio 15 d.]. Prieiga per interneta:
<http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.00222879.2007.00026.x
/abstract>.
Modelski, G. 2004. The Four Dimensions of Globalization. A
Multidimensional View of Globalization [interaktyvus], [ziureta 2009 m.
liepos 28 d.]. Prieiga per interneta:
<https://faculty.washington.edu/modelski/Global4.html.html>.
Obstfeld, M.; Taylor, A. M. 2002. Globalization and Capital
Markets. NBER, Working Paper 8846.
Reich, R. 1991. The Work of Nations: Preparing Ourselves for
Twenty--first Century Capitalism. New York: Simon and Schuster.
Rennen, W.; Martens, P. 2003. The globalisation timeline,
Integrated Assessment 4(3): 137-144.
Robertson, R. 1992. Globalization: Social Theory and Global
Culture. Sage publications.
Rosenau, J. N. 1997. Along the Domestic-Foreign Frontier.
Cambridge: Cambridge University Press. doi:10.1017/CBO9780511549472
Scholte, J. A. 2002. Civil Society Voices and the International
Monetary fund. Otawa: North-South Institute.
Scholte, J. A. 2005. Globalization, a Critical Introduction.
Palgrave, Macmillan.
Seilius, A.; Simanskiene, L. 2006. Verslo organizaciju valdymas
globalizacijos salygomis: teorinis poziuris, Verslas: teorija ir
praktika [Business: Theory and Practice] 7(4): 213-221.
Sen, A. 2002. Rationality and Freedom. Harvard: Harvard Belknap
Press.
Steger, M. B. 2008. Globalizacija. Vilnius: Eurigmas.
Tvaronaviciene, M.; Rafael, Z. 2004. The markets of securities in
lithuania: the assessment of activity and the analysis of basic,
Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 5(1): 2-21.
Wolf, M. 2007. Unfettered finance is fast reshaping the global
economy, Financial Times, June 18.
(1) Koncepcija--paziuru i kuriuos nors reiskinius sistema; daikto,
reiskinio, proceso samprata (Kvietkauskas 1985).
(2) Terminologija--mokslas, tiriantis zodzius arba zodziu
junginius, tiksliai pazymincius tam tikra savoka, vartojama moksle,
<...> ju atsiradima ir funkcionavima kalboje (Kvietkauskas 1985).
(3) Ateritorinis--kai rysiai atsiskiria nuo geografiniu teritoriju
ribu. Ateritoriskumo pavyzdys galetu buti JAV skambuciu centras
Indijoje.
(4) Suprateritorinis--auksciau, virs teritoriju (Kvietkauskas
1985).
Laima Urbsiene
Vilnius University International Business School, Sauletekio al.
22, LT-10225 Vilnius, Lithuania
E-mail: laima.urbsiene@gmail.com
Laima Urbsiene
Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla, Sauletekio al.
22, LT-10225 Vilnius, Lietuva
El. pastas laima.urbsiene@gmail.com
Laima URBSIENE is a PhD student at the Faculty of Economics at
Vilnius University. Lecturer at International Business School at Vilnius
University. Master of Business Administration, Exeter University (UK).
Research interests: Financial Markets, Corporate Finance, Business
Valuation, Globalization of Financial Markets.
Table 1. The comparison of individualistic and holistic approach to
globalization (prepared by author with reference to Gilpin
1998; Gylys 2008; ciegis 2006; Scholte 2005)
1 lentele. Individualistinio ir holistinio poziuriu i globalizacija
palyginimas (sudaryta autores remiantis Gilpin 1998; Gylys
2008; ciegis 2006; Scholte 2005)
Lyginamasis aspektas Individualistai Holistai
Geneze Visuma Visuma
(visuomene) yra (visuomene) yra
daliu daliu
(individu) (individu) ir
suma, todel rysiu tarp tu
visumai pazinti daliu sistema.
pakanka pazinti Rysiai suteikia
atskiras tai sistemai
sudedamasias nauju kokybiniu
dalis bruozu--
pasireiskia
sinergijos
efektas
Prielaidos ir varomosios Individo Individo ir
jegos poreikiai grupiniai
poreikiai
Individo ir visumos santykis Neigia Visuma yra
sinergijos svarbesne nei
efekta ir individas,
individo pripazista
interesus viesaji
iskelia interesa
auksciau
grupiniu
Visuomenes reiskiniai, Savaiminiai, Sisteminiai,
valdymas susireguliuojantys daugiaplaniai,
procesai, hierarchiniai
"nematoma procesai,
rinkos ranka" galios centrai.
Valdysenos
(angl.
Governance) ir
spontaniski
rezimai
Turtas Privacios Privacios ir
gerybes viesosios
gerybes
Ekonomika Sutapatinama su Ekonomika
privaciu turtu sudaro rinka ir
ir rinka, viesasis ukis;
ekonomika ekonomika yra
"fiziskai" viena is
atribota nuo socialinio
kitu socialinio gyvenimo
gyvenimo sriciu sriciu,
glaudziai
susipynusi su
kitomis
sritimis
Globalizacija Yra pasaulines Yra objektyvus
rinkos reiskinys,
formavimasis, kurio eiga
suvokimo ir galima paveikti
sprendimu
rezultatas
Globalizacijos itaka Tarptautiniuose Pripazista
valstybes galiai ir santykiuose globalaus
valdymui pagrindinis lygmens
subjektas yra (tarpvyriausybiniu
valstybe, jos organizaciju)
nacionaline formavimo
nauda ir jos poreiki,
galia virsvalstybines
gresmes,
tarptautinius
galios centrus
Globalizacijos itaka Hierarchija Valdysenos
socialiniam ir ekonominiam kelia gresme instituciju
gyvenimui individo hierarchija.
laisvei. Viskas Ateities
turi vykti planavimas,
naturaliai ir globaliu
savaime. viesuju gerybiu
Reaktyvus kurimas,
elgesys valstybes
vaidmens
didejimas.
Proaktyvus ir
reaktyvus
elgesys
Table 2. The comparison of the globalists, skeptics and
transformationalists' approaches to globalization (prepared by author
with reference to Gylys 2008; Martell 2007; Scholte 2005)
2 lentele. Globalistu, skeptiku ir transformacionalistu poziuriu ir
teiginiu apie globalizacija palyginimas (sudaryta autores remiantis
Gylys 2008; Martell 2007; Scholte 2005)
Lyginamasis
aspektas Globalistai Skeptikai
Paradigma Individualistine Misri
(individualistine
ir holistine)
Metodas Abstraktus, Empirinis
bendras poziuris
poziuris
Koncepcija Globalizacija Globalizacija
yra visiskai yra visiskai
integruota integruota
globali globali
vienalyte rinka vienalyte rinka
Poziuris i Globalizacija Globalizacija
globalizacija yra visu yra diskursas
pokyciu (angl.
priezastis Discourse);
internacionalizacija
yra kitu
priezasciu
pasekme
Poziuris i Monokauzalinis Multikauzalinis
priezastinguma -ekonomika
Ekonomika Globalioji Tarptautine
ekonomika, ekonomika yra
integracija, trilype,
atvira ir regionine ir
laisva prekyba, nevienoda; yra
transnacionaliniai valdzios
gamybos, intervencijos
prekybos ir ir
finansu tinklai protekcionizmas
Politika Liberalizmas. Nacionalines
Valstybes valstybes,
vaidmens regioniniai
mazejimas, blokai,
valdzios tarptautine
perejimas galia ir
rinkai ir jos auganti
suformuotoms nelygybe;
organizacijoms; galimi
nacionalinio politiniai
suvereniteto dariniai (angl.
praradimas. Political
Socialines Agency);
demokratines galimas
geroves socialines
valstybes demokratijos
pabaiga reformavimas ir
tarptautinis
reguliavimas
Procesas Baigtinis Baigtinis
Lyginamasis
aspektas Transformacionalistai
Paradigma Holistine
Metodas Daugiau
kokybinis (nei
kiekybinis)
poziuris
Koncepcija Globalizacija
yra
diferencijuotas
procesas,
pasireiskiantis
ivairiose
srityse
Poziuris i Globalios
globalizacija transformacijos,
nors vyksta
ivairiu sriciu
persismelkimas,
taciau
skirtingumai
islieka
Poziuris i Monokauzalinis,
priezastinguma nors dalis
autoriu yra
multikauzalinio
poziurio
Ekonomika Globaliai
persitvarkiusi.
Nauji
sluoksniai
(angl.
Stratification);
globali, bet
kartu ir
diferencijuota
Politika Globaliai
transformuota
politika;
nacionalines
valstybes yra
svarbios, bet
pertvarkytos;
suverenitetas
yra padalintas;
kosmopolitine
demokratija
Procesas Testinis, be
pabaigos
Table 3. The technological factors of globalization and
their impact on the development of globalization
3 lentele. Technologiniai globalizacijos veiksniai ir ju
itaka globalizacijos raidai
Periodas Isradimas Itaka
Moderniosios Garo masinos Del gelezinkeliu ir
globalizacijos isradimas ir j?rinio transporto
periodas pritaikymas sausumos sutrumpejo vezimo
ir juros transportui laikas ir padaugejo
pervezamu prekiu ir
zmoniu, pailgejo
vezimo atstumai, ir
tai paspartino
pramones ir prekybos
apimciu augima
Telegrafo isradimas Is esmes eliminavo
laika ir atstumus
perduodant
informacija,
lyginant su
tradiciniais
perdavimo b?dais
(transporto
priemonemis)
Telefono ir Sudare dar didesniu
automobilio galimybiu valdziai
isradimas kontroliuoti savo
teritorijas
Siuolaikines Raketos isradimas Sudare salygas
globalizacijos paleisti
periodas satelitinius
imtuvus, o tai
padidino
informacijos sklaida
ir komunikaciju
sistemu patikimuma
Kompiuterio ir Sudare salygas
mikroschemu momentaliai
isradimas apsikeisti dideliais
duomenu paketais,
tai nuleme gamybos
stratifikacija
Inovacijos Konteineriu
transporto transportas ir
technologijose keleiviu oro
transportas atpigino
sanaudas ir
pagreitino fizini
susisiekima
