Franchise business model: theoretical insights/ Fransizes verslo modelis: teorines izvalgos.

Levickaite, Rasa ; Reimeris, Ramojus

1. Ivadas

2008 m. vasara Lietuvos verslininkus pasieke nauja zinia baigesi dvejus metus trukes pirmasis verslo fransizes budu skatinimo projektas Lietuvoje. Verslo visuomenei oficialiai buvo pristatyti pirmojo fransizes verslo modelio skatinimo projekto Lietuvoje rezultatai. Projekta inicijavo ir igyvendino Lietuvos verslo darbdaviu konfederacija, kuri projekto metu ikure specialiai fransizei populiarinti skirta padalini--Lietuvos fransizes centra. Sio centro surengta tarptautine konferencija "Fransize--naujos verslo galimybes" sulauke didelio verslininku susidomejimo, nes iki siol lietuviu kalba nebuvo skelbta issamiu publikaciju ar isleista praktiniu fransizes verslo modelio vystymo vadovu.

Pasaulyje fransizes verslo modelis yra placiai diskutuojamas populiariuosiuose ir specializuotuose leidiniuose. Siuo klausimu daugiausiai yra nuveikusi Tarptautine fransizes asociacija (International Franchise Association), verslo praktikams, fransizes verslo modelio tyrinetojams ir besidomintiems siuo modeliu per kelerius paskutinius metus pasiuliusi per keturiasdesimt leidiniu (Economic Impact ... 2005; Buying a Franchise ... 2008). Populiariausi ir gausiausiai cituojami pasaulio fransizes verslo modelio tyrinetojai Beschel (2001), Bloom, Nelson (2008), Hellmann et al. (1999), aktyviai bendradarbiauja su Tarptautines fransizes asociacijos komitetais, asociacijos edukaciniu fondu, Pasaulio banku. Pasaulio verslo leidiniuose gausu realiu fransizes pagrindu dirbanciu imoniu aprasymu, verslo pletotes atveju. Publikacijas siuo aspektu rengia Gale (2008), Kennon (2008a, b), Bertagnoli (2008) ir kiti autoriai.

Lietuvos fransizes centro duomenimis, musu salyje iki 2009 m. buvo tik apie trisdesimt lietuvisko kapitalo kompaniju, meginanciu pletoti veikla fransizes budu, o imoniu, isigijusiu teise veikti fransizes pagrindu, nebuvo ne simto.

Sios temos aktualumas, straipsnio autoriu manymu, yra tiek teorinis, tiek praktinis. Fransizes problematika yra menkai tyrineta Lietuvos mokslo ir populiariuosiuose leidiniuose. Lietuvos imonese yra atlikti pavieniai tyrimai --vienas pirmuju siuos tyrimus pradejo rengti Svedijos zemes ukio universiteto, Lietuvos misku instituto doktorantas Pivoriunas (2004), nagrinejes fransize misko ukyje; Siauliu universiteto magistre Uzkuraitiene (2007) nagrinejo Lietuvos "Yamaha" muzikos mokyklu valdymo fransizes metodu ypatumus ir parenge issamia studija sia tema; Mykolo Romerio universiteto magistrante Zilinskaite (2009) parenge magistro darba, tirdama probleminius fran-sizes sutarciu aspektus. Is siu pavieniu tyrimu ir trumpu verslo leidiniu zinuciu pastebimas akademines ir verslo visuomenes domejimasis Lietuvoje mazai populiariu ir nepopuliarinamu Vakaru pasaulyje itin paplitusiu fransizes verslo modeliu.

Straipsnyje keliama problema--fransizes verslo modelio ypatumai ir salygos jo populiarejimui Lietuvoje.

Tikslas--remiantis teorinemis izvalgomis ir literaturos saltiniais pateikti pasaulyje populiarejancio fransizes verslo formato apzvalga ir fransizes ypatumus Lietuvos verslo kontekste.

2. Fransizes verslo modelio atejimas i Lietuva

Per paskutinius kelerius metus Lietuvos verslo darbdaviu konfederacija kartu su Europos Sajungos institucijomis igyvendina verslo aplinkos gerinimo projekta "Fransizes pletros skatinimas Lietuvoje ir Lietuvos verslo integravimas i tarptautinius fransizavimo tinklus". Projekto pradzia--2006 metai, jo metu buvo ikurtas specialiai fransizei populiarinti skirtas padalinys--Lietuvos fransizes centras, ipareigotas organizuoti nacionaline verslo svietimo programa fransizes srityje. Tokio pobudzio organizacija yra vienintele ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos salyse. 2008 metai buvo itin vaisingi sioje srityje--surengta tarptautine konferencija "Fransize--naujos verslo galimybes", seminarai didziuosiuose Lietuvos miestuose, sulauke verslininku ir mokslininku susidomejimo.

Pasaulyje fransizes verslo modelis yra ganetinai populiarus. Europos fransizes federacijos (European Franchise Federation 2008) atlikto tyrimo duomenimis, Europoje aktyviai veikia apie 6500 fransiziu ir sis skaicius turi potenciala sparciai dideti. Europa beveik trigubai lenkia JAV pagal fransiziu skaiciu vienam gyventojui: Europoje vienam mln. gyventoju tenka apie keturiolika fransiziu, JAV--apie penkias. Lietuvos fransizes centro (2008) duomenimis, Lietuva sioje srityje yra viena is labiausiai atsiliekanciu Europos saliu.

Fransizes verslo modelis, jo privalumai ir trukumai pasaulyje placiai aptariami specializuotuose, verslo leidiniuose. Tokia informacija lietuviskuose leidiniuose pradejo rastis tik pries kelerius metus, stengdamasi atskleisti viena pasirinkta fransizes verslo modelio ypatuma, teisinio reguliavimo spragas, konkretaus verslo atvejo analize. Lietuvos fransizes centras inicijavo ir lietuviu kalba isleido pirmaji "Fransizes zinyna" (Kriukas et al. 2008). Paskutiniais metais fransizes verslo modelio nagrinejimo atgarsiai vis dazniau girdimi verslo seminaruose, leidiniuose, internetinese diskusijose.

Straipsnio autoriai, sudominti siu veiksniu ir turedami verslo praktikos kuriant paslaugu imoniu fransizes teikimo modeli, buvo paskatinti apzvelgti fransizes verslo modelio aspektus paslaugu versle. Autoriai viliasi, kad nagrinejama problema sudomins skaitytojus ir bus vienodai naudinga tiek teoriniu, tiek praktiniu poziuriu.

3. Literaturos apzvalga

Verta pabrezti, kad siuo metu yra mazai lietuviskos populiariosios ir ypac mokslines vadybos literaturos fransizes tema. Tik 2008 m. Lietuvos fransizes centras prie Lietuvos verslo darbdaviu konfederacijos isleido "Fransizes zinyna".

Fragmentiski organizaciju vadybos fransizes temos teiginiai lietuviskuose saltiniuose randami P. Zukausko monografijoje "Kompaniju veiklos internacionalizacija: teorija ir praktika" (2006), kurioje nagrinejamas kompanijos santykis su globalines rinkos aplinka ir apibreziamos imones strategines tarptautines veiklos galimybes bei ribotumai. Teiginiu, kad fransize yra vienas is budu ieiti i rinka, randama Vijeikio, Vijeikienes monografijoje "Tarptautinis marketingas" (2003). Fransize cia aptariama tarptautinio marketingo aplinkoje.

Viena kita zinute fransizes tema randama dienrasciuose ar populiariuosiuose verslo leidiniuose. Ivykus pirmajai Lietuvoje tarptautinei konferencijai "Fransize naujos verslo galimybes", 2008 m. rugpjuti Lietuvos dienrasciu verslo rubrikos pasipilde keliomis publikacijomis ir interviu su fransizes verslo formata pasirinkusiais verslininkais: "Fransize--pigus pletros budas" (Stankeviciute 2008), "Fransize gali buti taupi verslo pletra" (Razmaite 2008).

Uzsienio literaturoje fransizes problematika aprasyta ir isnagrineta kur kas placiau. Tarptautine fransizes asociacija vien per kelerius paskutinius metus isleido ar inicijavo per keturiasdesimties knygu fransizes tema isleidima. Naujausi populiarieji Tarptautines fransizes asociacijos leidiniai praktikams: "Franchise Cooperative Handbook" (2008), "Franchise Handbook Summary" (2008), "Franchise Relations" (2008), "Public Relations Guide" (2008). Tarptautine fransizes asociacija XX a. septintajame desimtmetyje isleido pirmaji pasaulyje "Etikos kodeksa" fransizes teisiu turetojams.

Tarptautines fransizes asociacijos edukacinis fondas (angl. IFA Educational Foundation) 2001 m. inicijavo edukacines sistemines fransizes literaturos pasirodyma ir isleido leidini--fransizes ivada "An Introduction to Franchising" (2001). Tai issamus JAV verslo praktiku sudarytas zinynas, apimantis ne tik aiskinamaja medziaga, bet ir patarimus, gausias nuorodas, imoniu pavyzdzius.

Tarptautines fransizes asociacijos fransizes santykiu komitetas (angl. IFA Franchise Relations Committee) 2008 m. isleido imoniu komunikacijos patarimu vadova "Improved Communications Means Improved Franchise Relations". Sio tyrimo esme--pateikti skaitytojui imones komunikacijos budu spektra bei komunikacijos metodus ir kanalus kalbant apie efektyvia fransizes verslo modeliu dirbancia imones veikla.

Demesio verta yra 1999 m. Stanfordo universiteto (JAV) ir Pasaulio banko atstovo parengta medziaga "Franchise Value and the Dynamics of Financial Liberalization", kurioje issamiai nagrinejamas imoniu kapitalo naudojimas ir rizika ribojantis banku veiklos reguliavimas.

Anot USA Franchise Opportunities (2009), pasaulyje daugiausia zinuciu, naujienlaiskiu, skirtu fransizes temai, periodiniuose leidiniuose ir internete skelbiama JAV. Si tema yra populiari aptariant smulkiuosius ir smulkiuosius seimos verslus. Anot Zilinskio (2008a), fransizes verslas yra salies ukio stimuliatorius. JAV fransizes verslo formatas yra labai populiarus, o fransizes imoniu savininkai, vadovai dalijasi verslo patirtimi, duoda interviu specializuotiems ju verslo leidiniams. Praktines informacijos fransizes isigijimo, vertes formavimo, patarimu fransizes verslo modelio vystymui pateikia Tarptautine fransizes asociacija. Shay (2008) teigia, kad "visuomenes nuomone fransizes klausimu dar reiketu patobulinti", Gale (2008) tvirtina, jog "fransize--vienas geriausiu budu imonei islikti ukio nuosmukio metu", Kling (1999) mini, kad fransize yra ekonomine verte. Anot Curan (2008), patyrusieji nuosavo verslo sunkumus suvokia fransizes verslo modelio privalumus, o Bertagnoli (2008) teigia, kad fransize gali buti pavadinta imones valdymo menu. Morris (2008) perspeja, kad fransizes sutartis yra viena sunkiausiai nutraukiamu sutarciu versle. Fransizes tyrinetojai bendrai sutinka, kad fransizes verslo modelis yra labiau uztikrintas kelias i verslo sekme, palyginti su nuosavo verslo alternatyva. Renkantis fransizes modeli greiciau iveikiama konkurencija, kuria Melnikas (2001) siulo suvokti kaip kompleksiskumu pasizymincia visuomenes raidos ir pazangos varomaja jega, taciau verslo situacijose yra ir fransizes nesekmes istoriju, kai susitariancios salys--fransizes davejas ir gavejas--turi skirtingu lukesciu ir ne iki galo suderinta verslo strategija.

4. Fransize: raida, terminija, verslo modelis

Pasaulio vadybos mokslo atstovai pradejo vieningai sutikti, kad "pradine fransizes verslo forma pirmiausia buvo pritaikyta Kinijoje mazdaug 200 m. e. m. Dar keli bandymai panaudoti fransizes modeli buvo uzfiksuoti viduramziais, taciau jie neislaike laiko isbandymo" (Illetschko 2008). XIX a. paplito prancuziskas terminas franchise (liet. lengvata). Tuo laikotarpiu ispopuliarejo produkto fransize, kuria nuo 1860 m. ispletojo Singer siuvimo masinu korporacija. Anot Illetschko, Singer ikure fransizes prekiautoju, turejusiu teise pardavineti siuvimo masinas ir atlikti ju remonta, tinkla. Sis fransizes modelis veliau tapo zinomas kaip produkto fransize (Illetschko 2008).

Is produkto fransizes modelio issivyste verslo fransize, kuri paplito JAV tik XX a. 5-ajame desimtmetyje. Illetschko (2008) isskiria du esminius siu fransiziu skirtumus: 1) pradines ir nuolatines paramos dydis, kurio gali tiketis fransizes teisiu naudotojas; 2) tam tikru veiksmu suteikiamos kontroliavimo teises dydis fransizes teisiu turetojui. Lietuviskoje verslo terminijoj e terminasfransize neretai vartoj amas klaidinga forma. Siekiant sklandziai suvokti terminus, pateikiamas Valstybines lietuviu kalbos komisijos komentaras: "Taisyklingai adaptuota prancuzisko zodzio franchise forma lietuviskai yra fransize".

Sis terminas turi tokias reiksmes: 1) draudejo nuostolio dalis, kurios neatlygina draudikas; 2) tam tikra lengvatine sutartis, dazniausiai tarp gamintojo ir pardavejo; 3) vietos valdzios suteikiama privilegija privaciai firmai naudotis visuomenine nuosavybe (Valstybine lietuviu kalbos komisija 2008).

Toks glaustas fransizes termino apibrezimas anaiptol neatspindi fransizes verslo esmes. "Fransizes zinyne" (2008) pateiktas kur kas issamesnis fransizes apibrezimas: fransize yra konkreti verslo koncepcija, nuosavybes teise priklausanti konkreciam ukio subjektui, o fransizavimu vadiname verslo modeli apskritai.

Fransizes apibrezimas kiekvienoje salyje glaudziai susijes su teisiniu valstybes reguliavimu ir salies teises aktais. Vadybos moksle nera vieno fransizes apibrezimo. Siekiant placiau susipazinti su fransizes savoka, 1 lenteleje pateikiama per desimt skirtingu autoriu fransizes apibrezimu ir ju sampratos interpretaciju. Straipsnio autoriai del issamaus ir visapusio fransizes sampratos apibrezimo straipsnyje remiasi Britu fransizes asociacijos fransizes koncepcija.

Siekiant isvengti fransizes termino vartojimo nesklandumu, toliau pateikiami pagrindiniai terminai ir ju aiskinimas pagal Tarptautines fransizes asociacijos ir Lietuvos fransizes centro rekomendacijas:

Fransize--pramonines ir intelektines nuosavybes teisiu paketas, susijes su prekiu zenklais, firmos vardais, iskabomis, naudingais modeliais, pramoninio dizaino produktais, autoriu teisemis, verslo paslaptimis (angl. know-how) ar patentais, naudojamais fransizes sutarties pagrindu parduodant prekes ar teikiant paslaugas galutiniams vartotojams.

Fransizes sutartis--tokia sutartis, kuria viena salis (fransizes davejas) isipareigoja perduoti uz atlyginima kitai saliai (fransizes gavejui) tam tikram terminui arba neterminuotai teise naudotis verslo tikslais fransizes teisiu, priklausanciu fransizes davejui, visuma (pavyzdziui, teise i firmos varda, teise i prekiu ar paslaugu zenkla, teise i verslo paslaptis, patentus ir kt.), o fransizes gavejas isipareigoja uz tai moketi fransizes sutartyje nustatyta atlyginima.

Fransizes davejas (angl.franchisor)--imone arba verslininko statusa turintis fizinis asmuo, kuriam priklauso fransizuojamo verslo sistema ir kuris pagal fransizes sutarti suteikia fransizes gavejui atitinkamas fransizes teises.

Fransizes gavejas (angl. franchisee)--imone arba verslininko statusa turintis fizinis asmuo, kuris pagal fransizes sutarti gauna is fransizes davejo atitinkamas fransizes teises valdyti fransizuojama vieneta.

Literaturoje isskiriami du pagrindiniai fransizes modeliai: 1) prekiu platinimo fransize yra tada, kai fransizes gavejas tiesiog parduoda davejo prekes ir turi teise naudotis fransizes davejo prekiniais zenklais; fransizes davejas gali kelti tam tikru reikalavimu, taciau nepateikia visos verslo sistemos; 2) verslo formato fransize yra kur kas populiaresne nei pirmoji ir apima daugiau verslo sferu, kai fransizes davejas ne tik gamina ir (arba) parduoda prekes, teikia paslaugas ir gauna teise naudotis fransizes davejo prekes zenklais; svarbiausia, fransizes gavejas gauna verslo valdymo metodikas, aiskinancias, kaip valdyti visa versla ir kiekviena jo sudedamaja dali atskirai.

Remiantis Lietuvos fransizes centro (2008) pateikta informacija, fransizes verslo modeli apibudina penki pagrindiniai pozymiai: 1) fransizuojamo verslo sistema; 2) fransizuojamo verslo skiriamuju zenklu sistema; 3) teises naudotis fransizuojamo verslo sistema ir fransizuojamo verslo skiriamuju zenklu sistema suteikimas; 4) fransizes gavejo mokestis fransizes davejui tam tikra tiesioginio ar netiesioginio atlyginimo forma; 5) fransizes gavejo investicijos i fransizuojama versla bei sio verslo priklausymas jam nuosavybes teise.

Apibendrinant galima teigti, kad fransizavimas yra verslo pletros modelis, kai juridiskai nepriklausomi partneriai sudaro verslo sutarti, atlieka verslo verciu mainus siekdami abipuses materialines naudos.

5. Finansiniai fransizes verslo aspektai

Fransize reikalauja investiciju. Pradines verslo investicijos yra pasidalijamos tarp fransizes davejo ir fransizes gavejo. Anot Zilinskio (2008b), fransizes forma atitinka koncepcija, kurioje svarbiausias yra palankiu galimybiu identifikavimas, o antroje vietoje pagal svarba--istekliu sioms galimybems pasinaudoti pritraukimas. Fransizes davejas aprupina gaveja parengtais veiklos standartais, patikrinto verslo modelio aprasais, personalo mokymais ir kt. Sios busimo verslo pamokos, daugiausia intelektine nuosavybe (angl. know-how), yra apmokestinamos pradiniu fransizes mokesciu, kuri moka fransizes gavejas. Be sio mokescio, jis turi investuoti i busimo verslo baze (patalpas, iranga, darbuotojus ir kt.). Taip pat fransizes gavejas turi moketi veiklos mokescius, apskaiciuojamus nuo apyvartos, pelno, vienetu, ikurtu darbo vietu ir pan. Lietuvoje fransizes isigijimo mokestis 2008 m. vidutiniskai ivertintas 75 tukst. Lt. Zinoma, sis mokestis priklauso nuo veiklos pobudzio, prekes zenklo ir kitu veiksniu, veliau turesianciu itakos fransizuojamam verslui.

Illetschko (2008) finansinius isipareigojimus skiria i tokias grupes: 1) tipiski finansiniai isipareigojimai: fransizes gavejo pareiga--parupinti reikiama kapitala; fransizes davejas nefinansuoja fransizes gavejo veiklos, taciau gali padeti tarpininkaudamas finansuoti galintiems asmenims; fransizes gavejas, pasiryzdamas pradeti fransizuojama versla, turi suvokti, kad norint pateisinti fransizei keliamus lukescius privalu daug investuoti jau nuo pat pradziu; 2) fransizes gavejo isipareigojimai skiriami i penkias pagrindines kategorijas: a) pradine fransizes imoka; b) steigimo islaidos; c) pagrindines veiklos islaidos (apyvartinis kapitalas); d) nuolatiniai fransizes atlygiai; e) kiti su fransize susije finansiniai isipareigojimai; 3) fransizes davejo isipareigojimai klasifikuojami i sesias pagrindines kategorijas: a) tam tikro produkto rinkos tyrimai; b) produkto bei verslo proceso vystymas ir isbandymas; c) korporacinio ivaizdzio pletra; d) fransizes galimybiu tyrimas; e) fransizes paketo rengimas, iskaitant ir atlygius profesionalams; f) fransizes rinkodaros ir naujoku priemimo islaidos.

Aptarus finansinius fransizes verslo aspektus, galima daryti isvada, kad ir fransizes gavejas, ir davejas turi atsakingus bei glaudziai su verslo efektyvumu susijusius finansinius isipareigojimus. Fransizes verslo modelio salininkai teigia, kad jei fransize pletojama atsakingai ir realizuojama tinkamai, ji gali tapti labai pelninga. Taciau tai nera greitas kelias pelno ir sekmes link. Fransizes davejui fransizuojamo verslo formatas--greiciausias pletros budas su labai maza finansine rizika. Fransizes gavejui toks verslo modelis--greiciausias budas kurti ir pletoti versla, kuriame neturi patirties, taip pat isnaudoti zinomo prekes zenklo ir patikrinto verslo modelio privalumus. Zvelgiant is finansiniu poziciju, fran-sizes gavejo pradines verslo investicijos ir veiklos islaidos mazai skiriasi nuo savo verslo steigimo islaidu, taciau verslo paslapciu zinios ir intelektines nuosavybes gavimas, uz kuri mokamas pradinis fransizes mokestis, yra ne tik finansine investicija, bet ir daugelio metu patirties gavimas per trumpa laika, taip pat klaidu bei sekmiu pamokos aprasuose, o ne realioje aplinkoje.

6. Fransizes teisinis reguliavimas Lietuvoje

JAV, Kanada ir Prancuzija buvo pirmosios valstybes, priemusios teises aktus, reglamentuojancius teisinius fransizes santykius. Anot Stanislovaicio (2005), fransizes teisiniu santykiu uzuomazgos atsirado Anglijoje, ir fransizes, kaip tam tikros privilegijos formos, kilme siejama su Anglijos baronu teisemis moketi karaliui mazesnius negu nustatyti mokescius. Anot Illetschko (2008), nors fransize, kaip verslo budas, siuo metu labai gerai isitvirtinusi daugelyje pasaulio saliu, bet tik nedaugelis ju isleidusios specialius fransizei skirtus istatymus. Tai aiskinama tuo, kad fransi-ze--tai komercinis susitarimas, tad fransizes sutartys turi buti sudaromos remiantis jau egzistuojanciais verslo teises aktais.

Fransizes sutartis Lietuvos teiseje yra gana naujas institutas. Fransizes sutartis pirma karta sureguliuota Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse, kuris isigaliojo 2001 m. liepos 1 d. Fransizes sutarti reglamentuojantys straipsniai palieka nemaza laisve fransizes davejui ir fransizes gavejui nustatyti tarpusavio isipareigojimus.

Salies teisine baze nera stipri, todel, anot Juodkos (2008), Lietuvoje fransizei reiksmingi teises aktai yra sie: 1) Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (6.766-6.779 str.); 2) intelektine nuosavybe reglamentuojantys teises aktai (Patentu istatymas, Prekiu zenklu istatymas, Dizaino istatymas, Autoriu teisiu ir gretutiniu teisiu istatymas ir kt.); 3) Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymas; 4) Lietuvos Respublikos pelno mokescio istatymas; 5) Lietuvos Respublikos mokesciu administravimo istatymas; 6) pirmiau isvardytus istatymus detalizuojantys istatymo igyvendinamieji teises aktai; 7) tarptautines sutartys (ypac mokesciu srityje); 8) Europos Sajungos teises aktai.

"Fransizes zinyne" (2008) apibreziant fransizes samprata minima, kad pirmiausia fransize yra sutartis. Remiantis CK 6.766 str. 1 d., fransizes sutartimi viena salis (teisiu turetojas) isipareigoja perduoti uz atlyginima kitai saliai (naudotojui) tam tikram terminui arba neterminuotai teise naudotis verslo tikslais isimtiniu teisiu, priklausanciu teisiu turetojui, visuma (teise i firmos varda, teise i prekiu ar paslaugu zenkla, teise i komercine (gamybine) informacija ir kt.), o kita salis isipareigoja uz tai moketi sutartyje nustatyta atlyginima. Anot Illetschko (2008), santykiai tarp fransizes teisiu turetojo ir naudotojo yra labai sudetingi, daugiausia tai asmeniski santykiai, pagristi tvirtu teisiniu pagrindu. Tai pasiekiama pasirasant fransizes sutarti, kurios pagrindine savybe yra jos nekeistinumas.

Lietuvoje fransizes sutartis registruojama juridiniu asmenu registre, kuriame iregistruotas fransizes davejas. Fransizes sutartis registruojama kaip patentu, licenciju ar intelektines nuosavybes objekto sutartis. Juodka (2008) isskiria siuos fransizes sutarties pozymius: 1) konsensualine sutartis--saliu teises ir pareigos atsiranda nuo sutarties pasirasymo, o ne konkreciu veiklu atlikimo; 2) privaloma rasytine forma; 3) terminuota arba neterminuota; 4) dvisale--tiek fransizes gavejas, tiek davejas igyja ir teisiu, ir pareigu; 5) atlygintine--atlyginimas gali buti mokamas vienkartine ismoka, periodinemis ismokomis, mokant nustatyto dydzio procenta nuo fransizes gavejo pajamu ar apskaiciuojant atlyginima kitu sutartyje numatytu budu; salys gali laisvai susitarti del atlyginimo apskaiciavimo tvarkos, taciau visais atvejais atlyginimas turi buti mokamas.

Fransizes sutartis gali numatyti ivairius fransizes gavejo ir davejo veiklos apribojimus. Nustatant apribojimus, verta patyrineti santyki tarp fransizes reglamentavimo ir konkurencijos teises (ypac kalbant apie veiklos teritorijos ar veiklos srities klausimus).

Galima daryti isvada, kad ilga laika pasaulio salyse veike savireguliacija, kuria del nesaziningu verslininku veiksmu pakeite isleisti fransizes istatymai ir sio segmento vyriausybiu reglamentai. Lietuvoje fransize reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso sestosios knygos XXXVII skyrius, taciau palieka nemazu laisviu ir galimybiu salims fransizes sutartyje nustatyti tarpusavio isipareigojimus. Fransizes asociaciju misija skatinti etiska fransi-zes versla, teikti konsultacijas, rengti metodine medziaga, taciau neturi igaliojimu spresti teisiniu problemu ar konfliktu, negali priversti laikytis istatymu. Fransizes sutarties pasirasymas--fransizes verslo pamatas ir vienas svarbiausiu sekmes veiksniu. Komercineje teiseje fransizes sutartis yra artimiausia licencijos ir platinimo sutartims. Fransizes sutartis suteikia teises naudotis intelektine nuosavybe ir taikyti visa verslo modeli, o ne jo fragmentus.

7. Fransizes gavejo ir davejo problemos

Aptarti bendrieji fransizes verslo modelio ypatumai bendrais bruozais supazindina su fransizes verslo formatu. Baigiant fransizes verslo modelio apzvalga, pateikiama fransizes problemu klasifikacija is fransizes davejo ir gavejo poziciju. Fransizes davejas, siekdamas suteikti fransizes naudojimo teises fransizes gavejui, sprendzia sias pagrindines problemas: 1) veiklos standartizavimas; 2) tinkamu partneriu pasirinkimas; 3) geografinis pletros apribojimas; 4) kontrole; 5) fransizes gavejo atsiskyrimo rizika.

Fransizes gavej as, rinkdamasis, ar steigti nuosava versla, ar tapti fransizes gaveju, susiduria su siomis pagrindinemis problemomis: 1) paklausa verslo produktui (produkto iperkamumas, originalumas, poreikis rinkoje); 2) konkurencija; 3) finansiniai isipareigojimai ir pajegumas; 4) verte (rinkodarinis, strateginis aspektas); 5) rizika del pablogejusios fransizes davejo situacijos (prekes zenklas, politika, finansai).

Abi salys yra priklausomos nuo kiekvienos salies sekmes. Fransizes tinklas vertinamas ne tik kaip smulkiojo ir stambaus verslo bendradarbiavimo modelis (Razmaite 2008), bet, anot Shay (2008), ir kaip salies periferiniu miestu socialine nauda, pasaulyje sukurianti milijonus darbo vietu. Tarptautines fransizes asociacijos (2008) duomenimis, JAV fransizuojamame versle dirba per 11 mln. darbuotoju ir tai sudaro daugiau nei 8 proc. visu amerikieciu, dirbanciu privaciame sektoriuje. Fransize--unikalus verslo modelis, reikalaujantis visapusiu specifiniu, ne tik vadybos ziniu, kurios neretai priklauso nuo asmeniniu pradedancio verslininko savybiu (Illetschko 2008), todel fransizes gavejais dazniausiai tampa smulkus seimos verslai, kuriuose kyla vadovavimo igudziu problemu, nes "vadovas turi skatinti komandos narius mokytis profesines kompetencijos dalyku" (Tvaronaviciene, Degutis 2007) ir "turi buti komandos problemu diagnozuotojas" (Zabielaviciene 2008). Kaip teigia Chlivickas (2006), zmogiskuju istekliu sistemos tobulinimas yra organizacijos siekis igyvendinti savo tikslus. Anot Svedijos fransizes verslo asociacijos vadoves Kaisker (2008), dazniausiai verslo nesekme istinka tada, kai fransizes gavejas pradeda savivaliauti. Tokiu atveju fransizes gavejui kyla gresme, kad jo sukurta verslo sistema bus sugriauta ir lieka vienintelis kelias--nutraukti sutarti.

8. Isvados

Apzvelgus moksline ir populiariaja literatura, matoma, kad fransizes verslo modelio samprata ivairiose salyse yra skirtinga. Skirtingos organizacijos ar autoriai pateikia savita apibrezima, atsizvelgiant i organizacijos veikla (teise, rinkodara ir kt.). Fransizes samprata Lietuvoje yra formuojama, taciau nera daug patirties ir pavyzdziu, kad verslininkai visapusiskai suvoktu fransizes verslo modelio esme bei ypatumus.

Apibudinant fransizes raida, galima teigti, kad produkto fransizes kilmes salyje--Vokietijoje, sis verslo modelis virto verslo fransize ir XX a. 5-ajame desimtmetyje itin ispopuliarejo Vakaru Europos bei Siaures Amerikos salyse. Lietuvoje sio verslo modelio uzuomazgos--9-ojo desimtmecio pabaiga. Apibendrinant galima teigti, kad fransizes verslo modelis Vakaru pasaulyje yra pasiekes branda, o Lietuvoje stebimos dar tik jo uzuomazgos.

Anot Lietuvos fransizes centro (2008), fransizes verslo modelis skiriamas i du tipus: prekiu platinimo ir verslo formato fransize. Pastaroji yra kur kas populiaresne, nes apima daugiau verslo sferu. Pasirinkdamas toki fransizes modeli, fransizes gavejas gauna ne tik teise i prekes zenkla bei produktus ar paslaugas, bet ir verslo valdymo metodikas, mokymus. Sistemingos ir nuosekliai aprasytos verslo vystymo metodikos yra puikus pagrindas pradedantiems versla bei siekiantiems verslo efektyvinimo.

Gausiausiai literaturos ir tyrimu fransizes tematika pateikia Tarptautine fransizes asociacija (International ... 2008). Sios asociacijos iniciuoti ir isleisti zinynai, patarimai, vadovai yra lengvai prieinami ne tik asociacijos nariams, bet ir pradedantiems verslininkams bei kitiems besidomintiems.

Pasaulyje ne viena desimtmeti vis placiau taikomo fran-sizes verslo modelio formatas, gausiai aprasytas vadybos, ekonomikos vadoveliuose, straipsniuose, verslo situacijose, o Lietuvoje pradetas taikyti 9-ojo desimtmecio pabaigoje, igauna praktikos pagreiti bei sulaukia vis didesnio Lietuvos mokslo, populiariuju, specializuotu leidiniu, verteju demesio.

Fransizes verslo modelio pasirinkimas yra verslininko pasirinkimo teise ivertinant sio modelio nauda. Vakaru ekonomikos salyse fransizes verslo modelis yra placiai taikomas, taciau Lietuvos verslo aplinkoje vyksta dar tik sio modelio koncepcijos ir praktikos uzuomazgos.

Fransizes davejui fransizuojamo verslo formatas--greiciausias pletros budas su labai maza finansine rizika. Fransizes gavejui toks verslo modelis--greiciausias budas kurti ir pletoti versla, kuriame neturi patirties, taip pat isnaudoti zinomo prekes zenklo ir patikrinto verslo modelio privalumais.

Is pirmo zvilgsnio fransizes verslo modeliu susidomeje smulkieji verslininkai greitai atsisako sios minties del siu visuomeneje vyraujanciu mitu: fransizes mokesciai, steigimo islaidos, valdymo apribojimai, identitetas, prekes zenklas, nepasitikejimas fransizes daveju, konkurencija. Kuriantiems nauja versla ir neturintiems patirties, kyla ivairiausiu dvejoniu ne del nesekmingu pavyzdziu, bet del visuomeneje susiformavusiu mitu, kurie gali buti paneigti giliau pazvelgus i keliamas problemas.

Lietuvos verslas dar tik atranda fransizes verslo formata. Prie siu atradimu nemazai prisideda Lietuvos fransizes centras, skatinantis Lietuvos miestu ir regionu verslo susidomejima fransize ir jos teikiamomis naudomis. Lietuvos fransizes centro seminarai verslo praktikams suteikia galimybe suzinoti, kas yra fransizes verslo formatas, taip pat sis centras busimiems fransizes gavejams suteikia galimybe padeti pasirinkti patikimus ir sekmingai veikiancius fransizes davejus. Lietuvos fransizes centras pozityviai prognozuoja, kad fransizes populiarumas Lietuvoje augs ir sios verslo rusies apimtis sparciai dides.

doi: 10.3846/btp.2010.15

Received 25 November 2009; accepted 22 February 2010

Iteikta 2009-11-25; priimta 2010-02-22

Literatura

Bertagnoli, L. 2008. Franchise management, Chain Leader September: 46.

Beschel, B. 2001. An Introduction to Franchising. USA: IFA The Money Institute.

Bloom, B., V.; Nelson, S. 2008. Improved Communications Means Improved Franchise Relations. USA: IFA Franchise Relations Committee.

Buying a Franchise. Home Business September/October: 60. 2008. International Franchise Association.

Chlivickas, E. 2006. Verslo ir viesojo sektoriaus zmogiskuju istekliu potencialo pletra, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 7(2): 98-107.

Curan, C. 2008. Veteran franchisees well-positioned to add fomerly corporate units, Nation's Restaurant News August: 8.

Economic Impact on Franchised Businesses. Executive Summary & Highlights 2. 2005. International Franchise Association.

European Franchise Federation [interaktyvus], [ziureta 2009 m. sausio 09 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.eff-franchise.com>.

Federal Trade Commision. 2008. Buying a Franchise: a Consumer Guide [interaktyvus], [ziureta 2008 m. spalio 12 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.ftc.gov>.

Gale, D. 2008. Franchising stays strong in tough times [interaktyvus], Hotels August: 25. Prieiga per interneta: <http://www.hotelsmag.com/article/363808- Franchising_Stays_Strong_In_Tough_Times.php>.

Hellmann, T.; Murdock, K.; Stiglitz, J. 1999. Franchise Value and the Dynamics of Financial Liberalization. USA: Stanford University.

Illetschko, K. 2008. Fransize [Franchise]. Vilnius: Conto Litera.

Juodka, R. 2008. Fransizes teisinis reguliavimas Lietuvoje, is Tarptautine konferencija "Fransize--naujos verslo galimybes", ivykusi Vilniuje 2008 m. rugpjucio 19 d.

Kennon, J. 2008a. Profitingfrom Franchise Value [interaktyvus] [ziureta 2008 m. spalio 12 d.]. Prieiga per interneta: <http:// beginnersinvest.about.com>.

Kaisker, K. 2008. Franchising in Sweden and how to succeed in the franchise business, is Tarptautine konferencija "Fransize naujos verslo galimybes", ivykusi Vilniuje 2008 m. rugpjucio 19 d.

Kennon, J. 2008b. Starbucks Franchise Value [interaktyvus] [ziureta 2008 m. spalio 13 d.]. Prieiga per interneta: <http:// beginnersinvest.about.com>.

Kling, A. 1999. The economics of franchise value, Arguing In My Spare Time July 10.

Kriukas, J.; Malkin, I.; Zilinskis, S. 2008. Fransizes zinynas [Franchise Manual]. Vilnius: Prime Partner.

Lietuvos fransizes centras [interaktyvus] [ziureta 2008 m. gruodzio 19 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.fransizescentras.lt>.

Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. 2000. Aktuali redakcija nuo 2006-10-17.

Malkin, I. 2008. Fransizes sukurimo ir isigijimo algoritmai, is Tarptautine konferencija "Fransize--naujos verslo galimybes". Vilnius 2008-08-19.

Melnikas, B. 2001. Verslo efektyvumas, konkurencija ir inovacijos Rytu ir Vidurio Europos salyse: globalizacijos ir Europos integracijos aspektai, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 1(2): 107-120.

Morris, K. 2008. On Franchise agreements: breaking up is hard to do, H&MM September: 8.

Pivoriunas, A. 2004. Fransize misko ukyje--pradzia Lietuvoje [interaktyvus], [ziureta 2008 m. spalio 16 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.bmm.lt>.

Razmaite, I. 2008. Fransize gali buti taupi verslo pletra [interaktyvus], [ziureta 2008 m. rugpjucio 20 d.]. Prieiga per interneta: <http://vz.lt>.

Shay, M. 2008. Shaping The public's perception on franchising, Franchising World August: 8.

Stanislovaitis, R. 2005. Komercine teise [Commercial Law]. Vilnius: Eugrimas.

Stankeviciute, R. 2008. Fransize--pigus pletros budas [interaktyvus] [ziureta 2008 m. rugpjucio 13 d.]. Prieiga per interneta: <http://kauno.diena.lt>.

Svetikiene, I. 2002. Turizmo marketingas [Tourism Marketing]. Vilnius: Vilniaus kolegija.

Tvaronaviciene, M.; Degutis, M. 2007. If approach to innovations differs in locally and foreign-owned firms: case of Lithuania, Journal of Business Economics and Management 8(3): 195-203.

USA Franchise Opportunities [interaktyvus], [ziureta 2009 m. sausio 12 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.franchiseek.com>.

Uzkuraitiene, F. 2007. Lietuvos Yamaha muzikos mokyklu valdymo ypatumai: fransizes metodas: magistro darbas. Siauliai.

Valstybine lietuviu kalbos komisija [interaktyvus], [ziureta 2009 m. sausio 10 d.]. Prieiga per interneta: <http://www. vlkk.lt>.

Vijeikis, J.; Vijeikiene, B. 2003. Tarptautinis marketingas [International Marketing]. Vilnius: Vilspa.

Zabielaviciene, I. 2008. Inovaciju komandos formavimasis ir jos elgsenos modifikavimas, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 9(4): 261-271. doi:10.3846/16480627.2008.9.261-271

Zilinskaite, M. 2009. Fransizes sutarciu probleminiai aspektai: magistro darbas. Vilnius.

Zilinskis, S. 2008a. Fransize--naujos verslo galimybes, is Tarptautine konferencija "Fransize--naujos verslo galimybes", " ivykusi Vilniuje 2008 m. rugpjucio 19 d.

Zilinskis, S. 2008b. Verslo pletra fransizes budu--"uz" ir "pries" [interaktyvus], [ziureta 2008 m. spalio 13 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.fransizescentras.lt>.

Zukauskas, P. 2006. Kompaniju veiklos internacionalizacija: teorija ir praktika [Internationalization of Companies: Theory and Practice]. Kaunas: VDU.

Rasa Levickaite (1), Ramojus Reimeris (2)

Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania

Emails: (1) rasa.levickaite@vgtu.lt; (2) ramojus.reimeris@vgtu.lt

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva

El. pastas: (1) rasa.levickaite@vgtu.lt; (2) ramojus.reimeris@vgtu.lt

Rasa LEVICKAITE. M. Sc. in Sociology (Vilnius University) and M. M. (ISM International School of Management and Economics), Junior Research Fellow at Vilnius Gediminas Technical University. Research interests: general management, marketing, creative industries, social theory.

Ramojus REIMERIS. M. A. in Communication and Information (Vilnius University), entrepreneur, guest speaker at Vilnius Gediminas Technical University. Research interests: modern technology, communication processes, marketing development, new media in business, information society.

Table 1. Definitions of franchise concept

1 lentele. Fransizes savokos apibrezimai

 Fransizes verslo modelio Apibrezimo
Autorius sampratos apibrezimas klasifikacija

Tarptautine Fransize yra sutartis arba Vadybinis
fransizes licencija tarp dvieju teisiskai teisinis
asociacija (2008) nepriklausomu saliu ir suteikia:
 a) teise fransizes gavejui
 parduoti produkta ar paslauga,
 naudojant fransizes davejo prekes
 zenkla; b) teise fransizes gavejui
 parduoti produkta ar paslauga,
 naudojant fransizes davejo verslo
 valdymo metodus; c) fransizes
 gavejo isipareigojimus moketi
 sutartus mokescius uz pirmiau
 isvardytas teises; d) fransizes
 davejo isipareigojimus suteikti
 isvardytas teises ir parama
 fransizes gavejui.

Britu fransizes Fransize--tai specifine Vadybinis
asociacija (2008) sutartine licencija, kuria vienas teisinis
 asmuo (fransizes davejas) suteikia
 kitam asmeniui (fransizes gavejui)
 ir kuri: a) suteikia teise arba
 numato pareiga fransizes gavejui
 visa fransizes sutarties galiojimo
 laika tvarkyti jam patiketa verslo
 dali, naudojantis tiksliai
 apibreztu vardu, susijusiu su
 fransizes daveju arba tiesiogiai
 jam priklausanciu; b) duoda
 fransizes davejui teise
 kontroliuoti fransizes gaveja visa
 fransizes sutarties galiojimo
 laika taikant tokius metodus,
 kurie leidzia fransizes gavejui
 sekmingai vadovauti fransizuojamam
 verslui, esanciam fransizes
 objektu; c) numato pareiga
 fransizes gavejui visa fransizes
 sutarties galiojimo laika
 periodiskai moketi fransizes
 davejui tam tikras pinigu sumas
 kaip atlyginima uz suteikta teise
 naudotis fransizes davejo vardu ir
 prekiu ar paslaugu teikima; d)
 negali buti sudaryta tarp
 pagrindines imones ir antriniu jos
 imoniu, sutartyse tarp tu paciu
 antriniu imoniu arba sutartyse
 tarp imones ir asmens,
 vadovaujancio tai imonei.

Lietuvos Fransize yra konkreti verslo Vadybinis
fransizes centras koncepcija, nuosavybes teise teisinis
(2008) priklausanti konkreciam ukio
 subjektui.

Europos Komisijos Fransize reiskia pramonines ir Teisinis
1988 m. lapkricio intelektines nuosavybes teisiu
30 d. reglamenta paketa, susijusi su prekes
Nr. 4087/88, zenklais, firmos vardais,
galiojes iki iskabomis, naudingais modeliais,
2000 m. "Del pramoniniais dizainais, autoriu
Romos sutarties teisemis, know-how ar patentais,
85(3) straipsnio naudojamais parduodant prekes ar
taikymo" (Kriukas teikiant paslaugas galutiniams
et al. 2008) vartotojams.

Lietuvos Fransizes sutartimi viena salis Teisinis
Respublikos (teisiu turetojas) isipareigoja
Civilinis perduoti uz atlyginima kitai
kodeksas 6.766 saliai (naudotojui) tam tikram
str. 1 d. (2007) terminui arba neterminuotai teise
 naudotis verslo tikslais isimtiniu
 teisiu, priklausanciu teisiu
 turetojui, visuma (teise i firmos
 varda, teise i prekiu ar paslaugu
 zenkla, teise i komercine
 (gamybine) informacija ir kt.), o
 kita salis isipareigoja uz tai
 moketi sutartyje nustatyta
 atlyginima.

Federaline Fransize leidzia investuotojui ir Ekonominis
prekybos komisija fransizes gavejui vykdyti versla.
(Federal Trade
Commision) (2008)

Kling (1999) Fransize yra verte, kuria sudaro Vadybinis
 trys elementai: pajamos, islaidos, (rinkodarinis)
 iejimo barjerai.

Kennon (2008a) Fransize yra verte, susijusi su Vadybinis
 tam tikro prekes zenklo ar (rinkodarinis)
 produkto populiarumu tarp klientu.

Kennon (2008b) Fransize yra verte, susijusi su Vadybinis
 tam tikro prekes zenklo ar (rinkodarinis)
 paslaugos populiarumu klientu
 mintyse.

Malkin (2008) Fransize gali buti sukurta beveik Vadybinis
 kiekviename verslo segmente,
 taciau ne is kiekvieno verslo
 gaunama gera fransize. Isskirtines
 franses budu pletojamo verslo
 savybes yra sios: gera verslo
 ideja, auksta produkto kokybe,
 gera verslo valdymo sistema,
 patrauklus veikiantis prototipas.

Svetikiene (2002) Fransize--tai dvieju imoniu Vadybinis
 kontraktinis susitarimas,
 prisiimant abipusius
 isipareigojimus tarp smulkios
 imones ir stambios, panasios
 paskirties komplekso.

Illetschko (2008) Fransize gali palengvinti Vadybinis
 verslininko izengima i verslo
 pasauli, taciau vis tiek tu
 verslininku sekme priklausys nuo
 siu veiksniu: a) fransize reikia
 kurti turint tvirta pagrinda; b)
 verslo modelio kokybe turi buti
 nepriekaistinga; c) vidine
 pagalbine tinklo struktura turi
 buti gerai isvystyta; d) fransizes
 teisiu naudotojas turi buti ne tik
 pasiryzes, bet ir turi gebeti
 sekti verslo modeliu.