The competitiveness of a country: evolution of the concept/ Salies konkurencingumas: sampratos raida laiko perspektyvoje.

Staskeviciute, Giedre ; Tamosiuniene, Rima

1. Ivadas

Salies konkurencingumas siandien--ne tik svarbus tiek uzsienio (Porter 1990; Krugman 1996; Cho, Moon 2002; Aiginger 2006), tiek Lietuvos (Saboniene 2003; Maksvytiene, Urbonas 2003; Vilpisauskas 2004; Ginevicius 2004; Snieska, Draksaite 2007; Rutkauskas 2008) mokslininku tyrimu objektas, bet ir populiari savoka tarp verslo atstovu, ekonomistu, politiku bei kitu visuomenes veikeju. Ir nors sios savokos vartojimas makrolygmeniu ypac paplito per pastaruosius 30 metu, tai nera naujas reiskinys. Ieskojimai, kas vienas salis daro konkurencingesnes kitu atzvilgiu, siekia dar XVI amziu, kai buvo paplitusi merkantilistu ekonomine doktrina. Iki XXI a. samprata apie salies konkurencinguma--jo tiksla, esme ir lemiancius veiksnius--keitesi ir siandien, nors vis dar nesutariama del bendro apibrezimo, ji apima daug daugiau aspektu.

Platus salies konkurencingumo savokos vartojimo mastas ekonomineje literaturoje daznai nera pagristas aiskiai ivardytu sios savokos turiniu. Del bendro apibrezimo nebuvimo kyla daug nesusipratimu ir priestaravimu, o tai dar labiau gilina diskusijas ir skatina poreiki rasti viena visiems suprantama ir priimtina apibrezima. Kai yra toks poreikis, svarbu ivertinti salies konkurencingumo sampratos turinio raidos tendencijas pradedant nuo seniausiu jos atsiradimo istaku.

Nemazai uzsienio mokslininku, savo darbuose nagrinejanciu salies konkurencingumo problematika (Krugman 1996; Reinert 1998; Reiljan et al. 2000; Cho et al. 2002; Garelli 2006; Berger 2008; Bienkowski 2009), atskleidzia sampratos raida identifikuodami, ju manymu, didziausia itaka dariusias teorijas ir mokyklas. Taciau daznai tai tik fragmentiski teiginiai, skirti bendram vaizdui apie platesnio tyrimo objekta susidaryti.

Straipsnio tikslas--atskleisti salies konkurencingumo sampratos raida ir identifikuoti svarbiausius salies konkurencinguma apibudinancius aspektus siandien.

Straipsnio tikslui pasiekti taikomi sie metodai: sistemine mokslines literaturos analize, sinteze, loginis apibendrinimas.

2. Didejantis susidomejimas salies konkurencingumu

Praejusio amziaus pabaigoje susidomejimas salies konkurencingumu igavo neitiketina pagreiti ir pastaruoju metu tapo vienu svarbiausiu klausimu formuojant bet kurios salies ekonomine politika. Viena is svarbiausiu priezasciu, dariusiu itaka isaugusiam susidomejimui konkurencingumu makrolygmeniu (salies, regiono), yra globalizacija, kurios procesu veikiamoms salims kaip niekada anksciau svarbus yra ju ekonomikos islikimo klausimas.

Konkurencingumo klausimai pirmiausia pradeti svarstyti Europoje. Praejus pirmajam Europos ekonomines bendrijos funkcionavimo desimtmeciui buvo susirupinta, kad Europos ekonomines bendrijos salys nepajegia modernizuoti savo ekonomikos ir pasivyti Jungtiniu Amerikos Valstiju. Jau tada aktyvi pramones politika buvo grindziama siekiu pasivyti ir pranokti Amerika (Vilpisauskas 2004). Jos susidomejimo savo konkurencingumu pradzia laikytina 1970 m. pabaiga 1980 m. pradzia, kai rinkas uzpludo produkcija is Japonijos, kurios ekonomika tuomet pasieke augimo tempa, prilygstanti dabartinei Kinijos ekonomikos pletrai. Tokio sekmingo augimo priezastis buvo sekmingas Japonijos eksportas. Tuomet imta tiketi, kad Japonija gali tapti pirmaja pasaulio ekonomika, ir kad jos augimas atims is Jungtiniu Amerikos Valstiju dominuojanciosios pozicija ne tik pasaulio, bet ir jos vidaus rinkoje. Butent Japonijos demonstruojami pranasumai paskatino rengti konkurencingumo studijas tiek Amerikoje, tiek pacioje Japonijoje. Amerika siomis studijomis sieke isskirti ir didinti savo pranasumus, o Japonijai jos buvo reikalingos ekonomines galios, uztikrinsiancios konkurencini pranasuma paciose svarbiausiose srityse, galimybiu paieskai (Thurow 1992; Tyson 1992; Arrison et al. 1992; Bienkowski 2009).

XX a. paskutiniame desimtmetyje Europos Sajungos konkurencingumas vel kele nuolatiniu diskusiju, kurias suintensyvino 1993 m. Europos Komisijos isleista Baltoji knyga, skirta augimui, konkurencingumui ir uzimtumui (Commission ... 1993). O jau 1995 m. buvo suburta Konkurencingumo patareju grupe, reguliariai rengusi ataskaitas su siulymais del Europos Sajungos konkurencingumo gerinimo priemoniu, kuriu dalis veliau numatytos ir Lisabonos strategijoje (Jacquemin, Pench 1997). 2000 m. Lisabonoje vykusiame Europos Sajungos virsuniu susitikime iskeltas tikslas siekti, kad Europos Sajungos ekonomika per desimtmeti taptu "konkurencingiausia ir dinamiskiau-sia ziniu pagrindu kylancia ekonomika pasaulyje, kuri butu tvarios ekonomikos pletros, didesnio ir geresnes kokybes uzimtumo ir tvirtesnes socialines sanglaudos derinys" (Lisbon European Council 2000).

Lietuvoje, kaip ir kitose Vidurio bei Rytu Europos salyse, besirengianciose narystei Europos Sajungoje, konkurencingumo tema pradeta dometis 1993 m., kai i paskelbtu "Kopenhagos kriteriju" sarasa itrauktas Europos Sajungos nare ketinancios tapti salies "gebejimas atlaikyti vidaus rinkos konkurencini spaudima" (Commission ... 1997). Istojusi i Europos Sajunga Lietuva, aktyviai dalyvaudama siekiant svarbiausio Europos Sajungos tikslo Valstybes ilgalaikeje raidos strategijoje bei Nacionalineje Lisabonos strategijos igyvendinimo programoje, numate konkurencingumo stiprinimo priemones.

Nuolatini domejimasi salies konkurencingumu siandien skatina ir ivairiu organizaciju atliekami saliu konkurencingumo vertinimai. Vertinimus atlieka tokios organizacijos, kaip Pasaulio bankas (The World Bank), Pasaulio ekonomikos forumas (World Economic Forum), Ekonominio bendradarbiavimo ir pletros organizacija (Organisation for Economic Co-operation and Development), Tarptautinis vadybos pletros institutas (International Institute for Management Development), Pramones politikos studiju institutas (The Institute for Industrial Policy Studies) ir kitos tarptautines organizacijos bei privacios kompanijos. Taciau pateikiamu vertinimu rezultatai paprastai nesutampa, nes atskiros organizacijos nevienodai apibrezia salies konkurencinguma ir taiko skirtingas jo vertinimo metodikas.

3. Salies konkurencingumas XVI-XXI a.

Dauguma mokslininku (Krugman 1996; Reinert 1998; Cho et al. 2000; Bienkowski 2009) sutinka, kad salies konkurencingumas keliant klausimus, kodel vienos salys yra sekmingesnes nei kitos ir ka galima padaryti, kad spartetu ekonominis augimas, buvo pradetas nagrineti dar XVI a. Nuo to laiko konkurencingumo samprata makrolygmeniu metams begant kito ir dabar ji apima daugybe aspektu.

Atlikus mokslines literaturos analize, isryskejo trys poziuriai, skirtingai aiskinantys salies konkurencinguma tam tikrais laikotarpiais (1 pav.). Issami siu poziuriu ir jiems atstovaujanciu teoriju bei mokyklu analize atliekama triju laikotarpiu perspektyvoje: XVI-XVIII a., XVIII-XX a. ir XX-XXI a.

3.1. XVI-XVIII a.: salies konkurencingumas proporcingas uzsienio prekybos balanso dydziui

XVI-XVIII a. Europoje buvo paplitusios merkantilistu idejos (Humphrey 1999; Reiljan et al. 2000; Cho et al. 2002). Ju ideju rastu pradzia laikomas Serra 1613 m. isleistas traktatas, kuriame jis atskleide, kaip funkcionuoja uzsienio mainu mechanizmas ir koki poveiki ekonomines salygos turi uzsienio prekybai ir pinigu pasiulai, o paskutiniu sistemisku merkantilistu doktrinu pateikimu--Steuart 1767 m. isleista knyga.

Nors paprastai nagrinejant salies konkurencingumo aiskinimu pradzia minimos merkantilistu idejos, taciau deretu kalbeti apie ankstyvaji ir velyvaji merkantilizmo etapus atskirai. Ankstyvasis etapas, dar vadinamas monetarizmu arba pinigu balanso merkantilizmu, buvo aktualus iki XVI a. vidurio, kai prekybiniai rysiai tarp saliu dar buvo silpnai ispletoti. Ankstyvieji merkantilistai, atsieje pinigu cirkuliacija nuo gamybos, pagrindine pinigu trukumo problema laike aukso ir sidabro isvezima is salies. Todel valstybes izdo pildymo uzdavinys buvo akivaizdus: skatinti pinigu ivezima i sali ir riboti ju isvezima. Buvo manoma, kad ekonominiu siekiu tikslas--tautos galybe, o pats svarbiausias tos galybes elementas yra auksas. Taigi auksas neretai tapatinamas su turtu apskritai, o prekyba laikyta kova uz auksa. Taciau prasidejus XVII a. toki aukso garbinima pamazu pakeite naujos koncepcijos, pabreziancios prekyba kaip svarbiausia nacionalinio gyvybingumo saltini. Vieno is velyvojo merkantilizmo atstovu Mun (1630) nuomone, didesnis turtas ir pinigu kiekis salyje gali buti pasiektas ne uzdraudziant juos isvezti, o aktyviai pletojant uzsienio prekyba (Ciegis 2006).

[FIGURE 1 OMITTED]

Merkantilistu poziurio svarbiausius principus Blaug (1996) apibudina tokiais teiginiais:

--turta sudaro auksas ir brangenybes;

--uzsienio prekybos reguliavimas siekiant uztikrinti, kad kuo daugiau aukso ir sidabro patektu i sali;

--parama pramonei importuojant pigias zaliavas;

--lengvatiniai tarifai importuojamoms pramoninems prekems;

--eksporto, ypac baigtiniu gaminiu, skatinimas;

--gyventoju skaiciaus augimas kaip veiksnys, leidziantis palaikyti zema darbo uzmokescio lygi.

Tarp merkantilistu buvo tokiu, kurie suprato, kad salies turta sudaro ne tik aukso ir sidabro atsargos, bet ir zeme, pastatai bei ivairiu rusiu vartojimo gerybes. Taciau didele dauguma ju vis delto tikejo, kad svarbiausia yra pinigai, nes butent jie skatina prekyba. Konkurencingesnemis buvo laikomos tos salys, kuriu eksportas virsijo importa.

Taigi merkantilizmo atstovai salies konkurencinguma vertino atsizvelgdami i prekybos apimtis ir jos ekonomine nauda. Jie palaike protekcionistine politika, kurios esme--eksporto skatinimas ir importo ribojimas siekiant palaikyti nuolatini prekybos balanso pertekliu. Taciau ideja, kad aktyvus tarptautines prekybos balanso perteklius yra vienintelis salies turto saltinis, veliau ypac kritikavo klasikines ekonomikos atstovai.

3.2.XVIII-XX a.: salies konkurencingumas vertinamas produkcijos gamybos sanaudomis

XVIII-XX a. apima klasikines ekonomikos pletros etapus nuo antrojo iki paskutinio--ketvirto. Vienas is zymiausiu klasikines ekonomikos atstovu yra Smith (1776), identifikaves keturis sanaudas lemiancius veiksnius--sali, kapitala, gamtos isteklius ir darbo jega--ir palaipsniui pakeite merkantilizmo periodu gyvavusia "kiek vienas laimi, kitas pralaimi" (Zero-sum) teorija (Cho et al. 2002; Garelli 2006; Bienkowski 2009). Jis priestaravo pries bet kokius uzsienio prekybos suvarzymus ir teige, kad prekybos laisve naudinga visu visuomenes nariu interesams (Ciegis 2006). Klasikines teorijos pagrindas yra laisva tarptautine prekyba, kuri naudinga abiem salims, nes leidzia didinti gamybos efektyvuma. Esant prekybos laisvei ir laisvai konkurencijai, salis gamins tas prekes, kurias gales pagaminti maziausiomis sanaudomis. Taip susidarys geriausias tarpvalstybinis darbo pasidalijimas, kai kiekviena valstybe tures naudos, nes, esant laisvai konkurencijai, bus galima pirkti pigiausiai, o savo salies produktus, gaminamus naturaliomis salygomis maziausiomis sanaudomis, parduoti brangiausiai.

Taigi Smith, remdamasis absoliutaus pranasumo ideja, ispletojo prekybos privilegiju supratima--salis absoliutu pranasuma igauna tarptautinei rinkai pateikdama produkcija, pagaminta kuo maziausiomis sanaudomis. Eksportuodama mazomis sanaudomis pagaminta produkcija salis tampa konkurencinga tos produkcijos atzvilgiu.

Kitas klasikines ekonomikos atstovas Ricardo (1817) ispletojo Smith idejas ir sukure Santykinio pranasumo teorija (Reiljan et al. 2000; Cho et al. 2002; Garelli 2006). Taner et al. (2000) teigia, kad butent si teorija ir velesnes, sukurtos jos pagrindu, yra tarptautinio konkurencingumo makrolygmeniu sampratos atsiradimo pradzia. Santykinio pranasumo teorija, atskleisdama prekybos nauda, esant skirtingoms santykinems produkcijos sanaudoms tarp saliu, placiau apibudina, kaip salys turetu konkuruoti tarpusavyje. Eksportuojama yra ta produkcija, kuri pagaminta palyginti efektyviau naudojant isteklius, ir importuojama ta, kuri santykinai yra brangesne del didesniu islaidu. Tradicines tarptautines prekybos teorijos priklauso nuo santykinio pranasumo koncepcijos akcentuojancios specializacijos ideja, kuria veliau ispletojo Heckscher ir Ohlin.

Su Heckscher-Ohlin (1920) teorija yra tapatinamas neoklasiku poziuris i salies konkurencinguma (Best 1993; Coldwell 2000; Nurbel 2007). Anot sios teorijos, salis gamina ir eksportuoja ta produkcija, kuriai pagaminti naudojami gausus toje salyje gamybos veiksniai, taigi konkurencingumas siejamas ne tik su produkcijos pirkimo ir pardavimo santykiais, bet ir su kova del ribotu istekliu pasisavinimo. Ir nors si teorija konceptualiai irodyta, taciau del jos empirinio pritaikymo buvo suabejota (Kwok, Yu 2005): Leontief (1953) analizavo JAV uzsienio prekybos duomenis ir nustate, kad imliausia kapitalui salis pasaulyje eksportuoja darbui imlia produkcija, o importuoja imlia kapitalui. Sis rezultatas vadinamas Leontief paradoksu, po kurio pateikimo santykiniu pranasumu paremti prekybos procesai toliau buvo analizuojami vis kitais aspektais.

Anot Garelli (2006), daugiaaspektei salies konkurencingumo koncepcijai susiformuoti, be minetu teoriju, reiksminga itaka turejo ir XIX a. atsirades marksizmas, kurio atstovai akcentavo sociopolitines aplinkos itaka ekonomikos pletrai, bei sociologas Weber (1905), nustates rysi tarp vertes, religiniu isitikimu ir saliu ekonomines situacijos. Pasak Ciegio (2006), Weber, nagrinedamas rysi tarp socialines minties ir ekonomines veiklos, ypac tarp kalvinistiskojo protestantizmo ir kapitalistinio ekonominio gyvenimo, priesingai nei Marx, kuris pabreze rysi tarp ekonominiu salygu ir socialines kaitos modeliu, teige, kad varomoji kaitos jega gali buti kitos jegos, tokios kaip tradicija ir religija. Anot Weber, protestantu doktrinos ragino zmogu nusizeminti ir susitelkti i zemiskus reikalus bei savo pareigas. Toks atsidavimas kasdieniam zemiskam darbui ir didziavimasis juo leme didesni produktyvuma, o tai reiske didesni uzdarbi. Taip pat protestantiskoms visuomenems budingas didesnis taupumas, o tai reiskia, kad jos atstovai maziau vartojo. Todel protestantiskos visuomenes, kuriose kapitalo kaupimo laipsnis buvo daug didesnis nei katalikiskose, ju atzvilgiu buvo konkurencingesnes.

3.3. XX-XXI a.: salies konkurencingumas siejamas su pletojamaisiais istekliais

Jau ankstyvoje XX a. pradzioje suabejota gamybos sanaudu lemiama reiksme ir pradeta ieskoti kitu ekonomine pletra lemianciu veiksniu. 1961 m. Linder pateike Saliu panasumo teorija (Cho et al. 2002; Ciburiene et al. 2006), kuri teigia, kad prekyba priklauso ne nuo produkcijos gamybos sanaudu, bet nuo poreikiu ir skonio panasumu, t. y. nuo paklausos salygu salyse, i kurias eksportuojama produkcija. Pagrindinis veiksnys, lemiantis vyraujancius poreikius, yra santykines pajamos. Vernon (1966) (Cho et al. 2002) santykini pranasuma susiejo su produkto gyvavimo ciklu ir akcentavo tokius svarbius veiksnius, kaip inovacijos ir technologijos, kurie dabar neatsiejami nuo salies konkurencingumo sampratos.

Analizuojant salies konkurencingumui tiesiogine ar numanoma reiksme turejusiu ekonomikos teoriju mokyklas, svarbu pamineti ir keinsistu ekonomikos teorija (Reiljan et al. 2000; Martin 2003). Si teorija, kurios pradininkas Keynes (1936), gali buti apibudinama kaip visumines paklausos ir uzimtumo trumpalaikes dinamikos teorija, pagrista lukesciais, kad tai veikia investavima ir vartojimo elgsena. Bendros salies pajamos--tai suvartojimo, investiciju, vyriausybes islaidu bei eksporto (atemus importa) suma. Nacionalines ekonomikos eksporto pagrindas konkurencijos mastas ir eksporto pajamos bei ju itaka vidaus sektoriams, suvartojimui ir investicijoms. Ypac svarbu vaidmeni keinsistu teorijoje vaidina vyriausybe. Ju manymu, rinkos mechanizmas negali uztikrinti visisko uzimtumo, todel tuo turi pasirupinti vyriausybe. Taip pat jie mane, kad nestabili investiciju paklausa yra ekonomikos nestabilumo saltinis, ir vyriausybes islaidas galima naudoti kaip situacijos istaisymo priemone. Saliu konkurencingumui vyriausybes efektyviai vykdoma ekonomine politika yra itin svarbi (Thurow 1992).

Prie salies konkurencingumo tapatinimo su pletojamaisiais istekliais taip pat reiksmingai prisidejo (Garelli 2006): Schumpeter (1942), kuris akcentavo verslininku vaidmeni kaip viena is konkurencingumo veiksniu, pabrezdamas, kad progresas yra nestabilumo rezultatas, palaikantis inovaciju ir technologiju tobulejima; Solow (1957), kuris analizavo veiksnius, lemiancius ekonomikos augima tam, kad pabreztu mokslo bei technologiniu inovaciju svarba; Sloan (1963) ir Drucker (1969), kurie pletojo valdymo koncepcija kaip pagrindini konkurencingumo veiksni, bei Negroponte (1995) ir kiti siuolaikines ekonomikos atstovai, kurie toliau gilinasi ir tobulina "ziniu" kaip naujausio konkurencingumo veiksnio savoka.

Galiausiai siekdamas integruoti visas ankstesnes idejas Porter (1990) pateike sistemini saliu konkurencingumo "deimanto" modeli, pagal kuri konkurencingumas suvokiamas kaip "salies gebejimas sukurti tokia aplinka, kuri padetu imonems tobuleti ir diegti naujoves greiciau negu uzsienio konkurentai". Jis isplete konkurencingumo savoka teigdamas, kad ji apima daugybe veiksniu, ir isskyre produktyvuma kaip pagrindini siekiant nacionalines sekmes.

XX a. salies konkurencingumo samprata tapo neatsiejama nuo socialines geroves. Dauguma mokslininku (Fagerberg 1988; Landau 1992; Oughton, Whittam 1997; Aiginger 2006) kaip konkurencinga sali ivardija ta, kuri uztikrina gyventojams gyvenimo gerove: auksta pragyvenimo lygi, kokybiska issilavinima, tinkama socialine apsauga, pasirinkimo laisve ir pan. XVI a. gyventojai buvo suvokiami kaip vienas is veiksniu, uztikrinanciu visos salies turtinguma, o dabar ju gerove yra svarbiausias kiekvienos salies tikslas.

4. Salies konkurencingumas XX-XXI a.: skirtingu interpretaciju analize

Nors konkurencingumo savoka makrolygmeniu siandien ypac daznai vartojama, taciau vis dar nera bendrai priimto jos apibrezimo. Si savoka kiekvienam ja vartojanciam turi skirtinga reiksme--vieni salies konkurencinguma sutapatina su salies produktyvumu (Porter 1990) ar uzsienio prekybos sekme (Figueroa 1998), kiti teigia, kad salis konkurencinga, jei geba sukurti socialine gerove (Kitzmantel 1995; Aiginger 2006). Taip pat nemazai autoriu pateikia apibrezimus, apimancius minetus ir dauguma kitu aspektu, pvz., Scott ir Lodge (1985) teigia, kad salies konkurencingumas--tai jos gebejimas pagaminti, paskirstyti bei aptarnauti produktus tarptautineje ekonomikoje ir daryti tai taip, kad butu uztikrintas gyvenimo standartu augimas. Taciau tokie daugiaaspekciai apibrezimai taip pat nera tikslus, nes juose tiesiog ivardijami pagrindiniai salies konkurencinguma lemiantys veiksniai.

Vienas didziausiu kritiku sios savokos atzvilgiu yra JAV ekonomistas Krugman (1996), kuris teigia, kad si savoka vartojama salies kontekste yra sunkiai suprantama ir visus ap emusi j os vartojimo manij a yra p avoj inga. Pasak garsaus ekonomisto, salies konkurencingumas--tai tik poetiskas budas kalbeti apie produktyvuma.

Taciau tik del to, kad vis dar susiduriama su nesusipratimais apibreziant salies konkurencingumo savoka, neteisinga butu jos atsisakyti ir ignoruoti konkurencingumo analizes ir prognozes.

Atlikus issamia mokslineje ir analitineje literaturoje pateiktu salies konkurencingumo apibrezimu analize, isskiriami devyni dazniausiai minimi salies konkurencinguma apibudinantys aspektai (1 lentele).

Is daugybes bandymu apibrezti salies konkurencinguma matyti, kad vienas is svarbiausiu minimu aspektu netgi ivardijamas kaip svarbiausias tikslas (Kovacic 2007), yra socialine gerove arba kitaip--auksti gyvenimo standartai. Pagal Fagerberg (1996) konkurencingumas atspindi salies gebejima savo gyventojams dabar ir ateityje uztikrinti aukstus gyvenimo standartus, lyginant su kitu saliu gyventojais. Pasak Kitzmantel (1995) salies konkurencingumas turi buti suprantamas kaip visuotine socialine gerove, o visi kiti aspektai, tokie kaip prekyba, yra pagrindiniai konkurencinguma lemiantys veiksniai. Trabold (1995) (Reiljan et al. 2000) ir Kovacic (2007) issako panasia minti, taciau pabrezia, kad kur kas svarbiau uz pacia gerove yra gebejimas ja sukurti, nes tai suteikia garantiju ja atkurti, kai ji prarandama. Gyvenimo kokybe ekonomikoje--tai materialinemis vertybemis ir pinigine israiska ivertinamas gyvenimo lygis (Akranaviciute, Ruzevicius 2007; Susniene, Jurkauskas 2009), todel Trabold konkurencingumo hierarchines sistemos (2 pav.) virsuneje mato gebejima uzdirbti kaip pagrindini salies konkurencingumo rodikli, o gebejima parduoti (eksportuoti), vietos patraukluma ir gebejima prisitaikyti ivardija kaip konkurencinguma lemiancius veiksnius. Tuo pat metu galimybe eksportuoti ir patrauklumas taip pat gali buti konkurencingumo rodikliai, kuriu lygmuo ir dinamika apibreziami platesniu veiksniu kompleksu.

[FIGURE 2 OMITTED]

Aiginger (2006) salies konkurencinguma taip pat apibrezia kaip gebejima sukurti socialine gerove, ir priduria, kad kiekvienas issamesnis sios koncepcijos pritaikymas turi apimti tokiu dvieju svarbiu aspektu, kaip pajamu ir ekonomikos proceso, vertinimus. Taigi salies socialine gerove pirmiausia koreliuoja su pajamomis, tenkanciomis vienam gyventojui, o kitas labai svarbus komponentas yra uzimtumo perspektyvos. Todel Klemetti (1989) ir Oughton, Whittam (1997), pabrezdami salies ekonomikos (produktyvumo) augima kaip didejanciu gyvenimo standartu salyga, akcentuoja uzimtumo lygio didejimo svarba. Landau (1992) pabrezia zmoniu gyvenimo standartu augima kartu su santykinai lygiu geroves pasiskirstymu, aprupinant darbais kiekviena, kuris gali ir nori dirbti, ir daryti tai nesukeliant zalos ateinancioms kartoms. Pasak Reiljan et al. (2000), butent darbas garantuoja kiekvienam visuomenes nariui vieta, atitinkancia jo gebejimus.

Vienas is svarbiausiu ir dazniausiai apibreziant salies konkurencinguma minimu aspektu yra salies produktyvumas, kuris gali buti traktuojamas kaip pagrindine gyvenimo standartu didejimo salyga. Butent salies ekonominiai laimejimai sukuria materialu pagrinda sekmingai visuomenes pletrai ir kiekvieno individualaus zmogaus gyvenimo standartu didejimui. Taigi produktyvumo matavimas daznai yra vienas is pagrindiniu rodikliu, leidzianciu ivertinti gyvenimo kokybe. Pasak Porter (1990), salies gebejimas sukurti aukstesnius gyvenimo standartus savo zmonems galiausiai vis delto priklauso nuo joje veikiancios pramones ir imoniu produktyvumo. Salyje veikianciu imoniu sukurta produkcija turi buti konkurencinga vidaus ir tarptautineje rinkose norint uztikrinti saliai konkurencinguma, palyginti kitas valstybes (Porter 1990; Gerasymchuk, Sakalosh 2007). Zemo produktyvumo salis negali buti konkurencinga.

Dauguma autoriu, kalbedami apie salies konkurencinguma, daug demesio skiria jos uzsienio prekybai. Sampratos raidos analize atskleide, kad uzsienio prekyba kaip svarbus salies sekme lemiantis veiksnys nustatytas dar merkantilistu poziurio dominavimo laikais--XVI-XVIII a. pr. Tuo metu salies konkurencingumas vienareiksmiskai buvo suvokiamas kaip salies laimejimai uzsienio prekyboje. 1697 m. D'Avenant teige, kad vidaus prekyboje tauta netampa turtingesne, vyksta vien tik santykinis pavieniu individu turto kiekio pasikeitimas, kai uzsienio prekyba lemia grynaji salies turto pasidalijima (Ciegis 2006). Taciau siandien, nors salies gebejimas sekmingai veikti tarptautineje rinkoje, parduodant savo produkcija, isliko toks pats svarbus, spresti apie salies konkurencinguma remiantis tik jos uzsienio prekybos balansu nera tikslinga. Laikydamasis idejos, kad galutinis konkurencingumo tikslas--sukurti gera gyvenima salies gyventojams, Reiljan et al. (2000) pazymi, kad nera taip svarbu, ar imone pajamas savo darbuotojams sukuria tiekdama savo produkcija uzsienio ar vietos rinkoje. Daugiau ar maziau konkurencinga salis tampa priklausoma nuo jos gebejimo parduoti tiek vietos, tiek uzsienio rinkoje didejimo arba mazejimo. Reinert (1998) siulo visai atsiriboti nuo produktyvumo ir prekybos efektyvumo aspektu. Autorius pripazista ju svarba konkurencingumui, taciau atkreipia demesi i tai, kad kai kurios salys, nors ir yra sekmingos tam tikros produkcijos gamintojos, taciau nera turtingos. Tokios salys efektyviai tiekia produkcija, kuri nedidina ju konkurencingumo pajamu didejimo reiksme. Taigi aukstas produktyvumas nebutinai didina salies konkurencinguma.

Dauguma konkurencingumo nacionaliniu lygiu ankstesniu aiskinimu siejami su sekminga tarptautine prekyba ir salies produktyvumo laimejimais, o tai glaudziai susije su produkcijos gamybos sanaudomis, naturaliais istekliais ir naudojamomis technologijomis. Taciau veliau buvo pastebeta, kad nacionalini salies konkurencinguma lemia ir uzsienio investicijos, o tai glaudziai siejasi su salies, i kuria nukreiptos investicijos, patrauklumu. Ir nors kai kurie mokslininkai mano, kad patrauklumas yra tik konkurencingumo sinonimas (Trabold 1995), kiti, pvz., Straubhaar (1994), makroekonominiu lygmeniu salies patraukluma suvokia kaip patrauklia vieta verslui.

Salies konkurencingumo savoka butu bereiksme, jei neapibreztu salies gebejimo igyvendinti socialinius ir politinius tikslus. Pasaulio ekonomikos forumo (World Economic Forum) pateikiamuose salies konkurencingumo apibrezimuose, be jau minetu daznai minimu aspektu--produktyvumo, augimo tempu, ivardijamos ir priemones, kuriomis siekiama tikslu igyvendinimo (institucijos, ekonomikos politika).

Kaip svarbios salies konkurencingumo uztikrinimo salygos minimi tokie aspektai, kaip salies lankstumas ir pletra. Ypac sparciai kintanciomis aplinkos salygomis besivystant technologijoms, augant kokybes reikalavimams salys susiduria su naujais issukiais, todel gebejimas staigiai reaguoti ir prisitaikyti prie ju taip pat svarbus konkurencingos salies bruozas. O tinkamos reakcijos rezultatas--nuolatine salies pletra. Pasak Bienkowski (2009), salies konkurencingumas--tai jos, turincios greitai prisitaikancia ekonomikos struktura, gebejimas islaikyti aukstus ilgalaikio augimo tempus, siekiant efektyvesnes saveikos su besivystancia pasaulio ekonomika.

5. Isvados

Didelio susidomejimo salies konkurencingumu priezastys susijusios su globalizacijos ir ekonomines integracijos procesais. Europoje konkurencingumu susirupinta, kai pastebeta, kad Europos ekonomines bendrijos salys nepajegia modernizuoti savo ekonomikos ir pasivyti Amerikos. Ilgainiui tapimas konkurencingiausia ir dinamiskiausia ziniu pagrindu kylancia ekonomika pasaulyje tapo Europos Sajungos pagrindiniu tikslu. Kiek veliau negu Europoje, Amerikoje taip pat buvo susirupinta nacionaliniu konkurencingumu, o to priezastis--spartus ir sekmingas Japonijos ekonomikos augimas. Lietuva ir kitos Vidurio bei Rytu Europos salys, besirengianciose narystei Europos Sajungoje, konkurencingumo tema susidomejo po to, kai buvo iskelta salyga, kad Sajungos nare ketinancios tapti salys turi gebeti atlaikyti vidaus rinkos konkurencini spaudima. Ivairiu organizaciju gausiai atliekami saliu konkurencingumo vertinimai siandien dar labiau kelia susidomejima salies konkurencingumu, o skirtingi ju vertinimu rezultatai masina diskusijas apie sio reiskinio tikraja reiksme.

Mokslines literaturos analize atskleide tris poziurius, skirtingai aiskinancius salies konkurencinguma tam tikrais laikotarpiais: XVI-XVIII a. pr. merkantilistai palaike protekcionistine politika--eksporto skatinima ir importo ribojima, siekiant palaikyti nuolatini prekybos balanso pertekliu. Salies konkurencingumas buvo vertinamas atsizvelgiant i prekybos apimtis ir jos ekonomine nauda; XVIII-XX a. pr. klasikines ekonomikos atstovai priestaravo pries bet kokius uzsienio prekybos suvarzymus ir teige, kad prekybos laisve naudinga visu visuomenes nariu interesams. Salies konkurencingumas buvo vertinamas produkcijos gamybos sanaudomis; XX-XXI a. suabejota lemiama gamybos sanaudu reiksme ir pradeta ieskoti kitu ekonomine pletra lemianciu veiksniu. Salies konkurencingumas tapatinamas su tokiais pletojamais istekliais, kaip vadyba, inovacijos, zinios, o konkurencinga salimi laikoma ta, kuri uztikrina savo gyventojams gyvenimo gerove. Nuo XVI a., kai gyventojai buvo suvokiami kaip vienas is veiksniu, uztikrinanciu salies turtinguma, situacija stipriai pasikeite ir XX a. jie bei ju gerove tapo svarbiausiu kiekvienos salies tikslu.

Atlikus daugybes skirtingu salies konkurencingumo apibrezimu analize ir isskyrus svarbiausius salies konkurencinguma apibudinancius aspektus, galima teigti, kad svarbiausias salies konkurencingumo tikslas--uztikrinti socialine gyventoju gerove (didinti gyvenimo standartus). Kiti svarbus aspektai--tai salies gebejimas islaikyti auksta produktyvuma, sekmingai vykdyti prekyba, sukurti patrauklia aplinka uzsienio investuotojams, iskelti ir tinkamomis politikos, instituciju ir kitu priemonemis igyvendinti socialinius bei politinius tikslus, prisitaikyti prie nuolatiniu aplinkos pokyciu ir palaikyti nuolatine pletra.

doi: 10.3846/btp.2010.18

Received 25 November 2009; accepted 22 February 2010

Iteikta 2009-11-25; priimta 2010-02-22

Literatura

Aiginger, K. 2006. Competitiveness: from a dangerous obsession to a welfare creating ability with positive externalities, Journal of Industry, Competition and Trade 6: 161-177. doi:10.1007/s10842-006-9475-6

Akranaviciute, D.; Ruzevicius, J. 2007. Quality of life and its components' measurement, Inzinerine Ekonomika--Engineering Economics (2): 44-49.

Arrison, T. S.; Bergsten, C. F.; Graham, E. M.; Caldwell, H. N. 1992. Japan's Growing Technological Capability: Implications for the US Economy. Washington: National Academy Press.

Berger, T. 2008. Concepts of national competitiveness, Journal of International Business and Economy 9(1): 91-111.

Best, M. H. 1993. The New Competition, Institutions of Industrial Restructuring. Cambridge: Harvard University Press.

Bienkowski, W. 2009. How much are studies of competitiveness worth? Some reflections on the issue, Competitiveness of New Europe: Papers from the Second Lancut Economic Forum, 174-188.

Blaug, M. 1996. Economic Theory in Retrospect. Cambridge: Cambridge University Press.

Cho, D. S.; Moon, H. Ch. 2002. From Adam Smith to Michael Porter: Evolution of Competitiveness Theory. World Scientific Publishing Co. Pte. Ltd.

Ciburiene, J.; Zaharieva, G. 2006. International trade as a factor of competitiveness: comparison of Lithuanian and Bulgarian cases, Inzinerine Ekonomika--Engineering Economics (4): 48-56.

Ciegis, R. 2006. Ekonominiu teoriju istorija [History of Economic Theories]. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Coldwell, D. 2000. The question of international competitiveness, International Advances in Economic Research 6(3): 417-426. doi:10.1007/BF02294961

Commission of the European Communities. 1993. Growth, Competitiveness, Employment: the Challenges and Ways Forward into the 21th Century. White Paper (Bulletin of the European Communities, Supplement 6). Brussels.

Commission of the European Communities. 1997. Agenda 2000 for a Stronger and Wider Union (Bulletin of the European Union, Supplement 5). Luxembourg.

European Competitiveness Report. 1995, 1998, 2001, 2006. European Commission (EC) [ziureta 2009-08-15]. Prieiga per interneta: <http://ec.europa.eu/enterprise/library/ libcompetitiveness/series_competitiveness.htm>.

Fagerberg, J. 1988. International competitiveness, The Economic Journal 98: 355-374. doi:10.2307/2233372

Fagerberg, J. 1996. Technology and Competitiveness, Oxford Review of Economic Policy 12(3): 39-51. doi:10.1093/oxrep/12.3.39

Figueroa, A. 1998. Equity, foreign investment and international competitiveness in Latin America, The Quarterly Review of Economics and Finance 38(3): 391-409. doi:10.1016/S10629769(99)80124-0

Garelli, S. 2006. Competitiveness of Nations: the Fundamentals, IMD World Competitiveness Yearbook 2006. Switzerland.

Gerasymchuk, V. H.; Sakalosh, T. V. 2007. Competitiveness and knowledge-based economy: information and communication technology impact evaluation, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 8(4): 195-203.

Ginevicius, R. 2004. Statistical view of development in Lithuania: Prospects of competitiveness in the enlarged European Union, Journal of Business Economics and Management 5(4): 229-234.

Gough, I. 1995. Social Welfare and Competitiveness. CID Studies 15. Copenhagen: Copenhagen Business School.

Humphrey, T. M. 1999. Mercantilists and classicals: insights from doctrinal history, Economic Quarterly 85(2): 55-82.

Jacquemin, A.; Pench, L. R. 1997. Europe Competing in the Global Economy. Reports of the Competitiveness Advisory Group. Cheltham: Edward Elgar Publishing.

Kitzmantel, E. 1995. A Multi-Faceted Concept. 35 Years of Free trade in Europe. Message for the future, in Proceedings of EFTAs 35th Anniversary Workshop, 106-112.

Klemetti, T. 1989. International Competitiveness and Business Strategies. Golf Industry. Helsinki: Helsinki School of Economics.

Kovacic, A. 2007. Benchmarking the Slovenian competitiveness by system of indicators, Benchmarking: An International Journal 14(5): 553 -574.

Krugman, P. R. 1996. Making sense of the competitiveness debate, Oxford Review of Economic Policy 12(3): 17-25. doi:10.1093/ox-rep/12.3.17

Kwok, Y.; Yu E. S. H. 2005. Leontief paradox- and the role of factor intensivity measurement, in 15th International Conference on Input-Output Technique. Beijing, 1-20.

Landau, R. 1992. Technology, capital formation, and U.S. competitiveness, in International Productivity and Competitiveness. New York-Ox-ford: Ox-ford University Press, 299-325.

Lisbon European Council 2000: Presidency Conclusions [ziureta 2010-01-15]. Prieiga per interneta: <http://www.consilium. europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/ec/00100r1.en0.htm>.

Maksvytiene, I.; Urbonas, J. 2003. Forming features and stages of international economic competitiveness, Inzinerine Ekonomika--Engineering Economics (4): 20-25.

Martin, R. L. 2003. A Study of the Factors of Regional Competitiveness. A Draft Final Report for the European Commission Directorate-General Regional Policy. Cambridge.

Nurbel, A. 2007. The global competitiveness of the nation: a conceptual discursion, Journal of Business and Economics Research 5(10): 63-72.

Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD). 1992 [ziureta 2009-08-15]. Prieiga per interneta: <http://www.oecd.org/findDocument/0,3354, en_2649_34109_1_119666_1_1_1,00.html>.

Oughton, C.; Whittam, G. 1997. Competition and cooperation in the small firm sector, Scottish Journal of Political Economy 44 (1): 1-30. doi:10.1111/1467-9485.00042

Porter, M. E. 1990. The Competitive Advantage of Nations. New York: Free Press.

Reiljan, J.; Hinrikus, M.; Ivanov, A. 2000. Key Issues in Defining and Analysing the Competitiveness of a Country. Tartu: Tartu University Press.

Reinert, E. S. 1998. Competitiveness and its Predecessors--a 500-Years Cross-National Perspective. Oslo: STEP Group.

Rutkauskas, A. V. 2008. On the sustainability of regional competitiveness development considering risk, Technological and Economic Development of Economy 14(1): 89-99. doi:10.3846/2029-0187.2008.14.89-99

Saboniene, A. 2003. Lithuanian industrial policy by the aspects of international competitiveness, Inzinerine Ekonomika Engineering Economics (4): 41-46.

Scott, B. R.; Lodge, G. C. 1985. US Competitiveness in the World Economy. Boston: Harvard Business School Press.

Snieska, V.; Draksaite, A. 2007. The role of knowledge process outsourcing in creating national competitiveness in global economy, Inzinerine Ekonomika--Engineering Economics (3): 35-41.

Straubhaar, T. 1994. Das konzept "internationale wettbewerbsfahigkeit einer voppswirtschaft" auf dem analytischen Prufstand: Grundsatzliche Bemerkungen zu einem vielfach (miss-) verwendeten Begriff, in Globale soziale Marktwirtschaft. Gabler: Wiesbaden, 33-51.

Susniene, D.; Jurkauskas, A. 2009. The concepts of quality of life and happiness--correlation and differences, Inzinerine Ekonomika--Engineering Economics (3): 58-66.

Taner, B.; Oncu S.; Civi E. 2000. The relationship between international trade and national competitiveness, in First International Joint Symposium on Business Administration "Challenges for Business Administrators in the New Millennium": Selected Papers. Canakkale, 371-383.

The Global Competitiveness Report. 1993, 1997, 2000, 2004, 2008. World Economic Forum (WEF) [ziureta 2009-08-15]. Prieiga per interneta: <http://www.weforum.org/en/index.htm>.

Thurow, L. 1992. Head to Head: the Coming Economic Battle Among Japan, Europe and America. New York: Warner Books.

Tyson, L. A. 1992. Who's Bashing Whom? Trade Conflict in HighTechnology Industries. Washington: Institute for International Economics.

Trabold, H. 1995. Die internationale Wettbewerbsfahigkeit einer Voppswirtschaft, Deutsches Institut fur Wirtschafts-forschung. Vierteljahrschefte zur Wirtschaftsforschung 2. Dunker&Humblot: Berlin, 169-183.

Vilpisauskas, R. 2004. Tarptautinis konkurencingumas ir Lietuvos eksporto politika [International Competitiveness and Ex-port Policy of Lithuania], Pinigu studijos 1: 54-69.

Giedre Staskeviciute (1), Rima Tamosiuniene (2)

Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania

Emails: (1) giedres@vgtu.lt; (2) rimtam@vgtu.lt

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva

El. pastas: (1) giedres@vgtu.lt; (2) rimtam@vgtu.lt

Giedre STASKEVICIUTE. PhD student at Vilnius Gediminas Technical University, Finance Engineering Department. Research interests: national competitiveness.

Rima TAMOSIUNIENE. Doctor, Associate Professor at Vilnius Gediminas Technical University, Finance Engineering Department. Research interests: preparation and management of business and investment projects, risk analysis and management, financial analysis and management.

Table 1. The main aspects defining national competitiveness

1 lentele. Pagrindiniai salies konkurencinguma apibudinantys aspektai

Pagrindiniai
aspektai Autoriu interpretacijos

Socialine gerove/ Realiu gyventoju pajamu palaikymas ir
Auksti gyvenimo didinimas--Organisation ... 1992
standartai Socialine gerove--Kitzmantel 1995
 Gebejimas uzdirbti--Trabold 1995
 Gebejimas sukurti socialine gerove--Trabold
 1995; Aiginger 2006;
 Gebejimas uztikrinti aukstus gyvenimo
 standartus--Scott et al. 1985; Landau 1992;
 The global ... 1993;
 Fagerberg 1996; Oughton, Whitman 1997;
 European ... 1995, 1998, 2006
 Gebejimas uztikrinti aukstas ir didejancias
 zmoniu pajamas--Gough 1995;
 Nepertraukiamas salies ar regiono gyvenimo
 standartu didejimas--EC 2006

Uzimtumas Gebejimas palaikyti uzimtumo lygio
 augima--Klemetti 1989;
 Oughton, Whitman 1997; European ... 1998, 2001
 Nedarbo lygis kiek imanoma mazesnis--EC 2006

Produktyvumas Nacionalinis produktyvumas--Porter 1990
 Ilgalaikis produktyvumo augimas--Oughton,
 Whitman 1997
 Produktyvumo lygis--The global ... 2008

Prekyba Gebejimas pagaminti, paskirstyti ir aptarnauti
 produktus tarptautineje ekonomikoje--Scott
 et al. 1985
 Gebejimas konkuruoti del eksporto
 rinku--Klemetti 1989
 Ilgalaikio isorinio balanso pablogejimo
 isvengimas--European...1995
 Gebejimas pateikti produktus ir paslaugas
 konkurencingus uzsienyje--Organisation
 ... 1992
 Gebejimas parduoti--Trabold 1995; Gough 1995;
 Aiginger 2006
 Gebejimas uzimti ir islaikyti rinkos dali
 tarptautineje rinkoje--Figueroa 1998
 Subalansuotos isores pozicijos
 kontroliavimas--European ... 1998

Patrauklumas Patraukli vieta verslui--Straubhaar 1994
 Gebejimas pritraukti--Trabold 1995

Tikslai Gebejimas igyvendinti socialinius ir politinius
 tikslus--Fagerberg 1988

Politika Tinkama politika, institucijos bei kitos
 ekonomines savybes--The Global ... 1997
 Instituciju ir ekonomikos politikos
 rinkinys--The Global ... 2000
 Salies ekonomikos institucijos ir
 strukturos--The Global ... 2004
 Instituciju, politikos priemoniu ir veiksniu
 visuma--The Global ... 2008

Lankstumas Gebejimas prisitaikyti--Trabold 1995;
 Bienkowski 2009

Pletra Gebejimas palaikyti ekonomikos
 augima--Klemetti 1989
 Aukstu vidutines trukmes ekonomikos augimo tempu
 palaikymas--The Global ... 2000
 Padaryti augima, matoma tarptautiniu mastu--The
 Global ... 2004
 Gebejimas islaikyti aukstus ilgalaikio augimo
 tempus--The global ... 1997; Bienkowski 2009