The importance of bankruptcy prediction and methods/ Bankroto prognozavimo svarba ir metodai.

Rugenyte, Daiva ; Menciuniene, Vida ; Dagiliene, Lina 等

1. Ivadas

Siuo metu tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje susiklosciusi neapibrezta ir nepalanki ekonomine situacija vadinama issukiu laikotarpiu. Didejantis imoniu bankrotu skaicius rodo, kad salies verslas nera pasirenges islikti ekstremalioje situacijoje. Per 2009 m. I pusmeti bankrotu skaicius Lietuvoje isaugo 2,2 karto, palyginti su tuo paciu laikotarpiu 2008 m.

Bankroto proceso analize mokslineje literaturoje rodo, kad imones skelbiamos nemokiomis gerokai paveluotai. Norint uztikrinti sekminga ir ilgalaike imoniu veikla, reikia nuolat racionaliai vertinti ju finansine bukle. Pirmieji imoniu bankroto tyrimai, pagristi finansiniu ataskaitu duomenimis, pradeti dar XX a. 3-iajame desimtmetyje. Siuo metu imones bankroto gresmes ir prevencijos priemoniu problemas tyrineja Balcaen ir Ooghe (2004), Mackevicius ir Silvanaviciute (2006), Boguslauskas, Stundziene (2006), Berzinskiene et al. (2007), Gaganis et al. (2007), Garskaite (2008), Mileris (2009) ir kiti mokslininkai.

Imones finansines rizikos vertinimas gali padeti isvengti bankroto proceso. Todel atsiranda problema laiku pastebeti, ivertinti ir pasalinti kilusias gresmes. Tik imonese, kuriose tinkamai organizuota analitine veikla ir kuriose atsakingai bei efektyviai valdomi su verslo rizika susije procesai, galima anksciau nustatyti artejancia veiklos krize, operatyviai i ja reaguoti ir sumazinti bankroto tikimybe.

Jau keleta desimtmeciu ieskoma budu, kaip nustatyti, kad imone arteja prie bankroto ribos. Pasaulyje dazniausiai taikomas Altman sukurtas Z modelis kelia didziuliu priestaravimu apie jo tinkamuma Lietuvos salygomis. Todel siame straipsnyje iskeliama problema, kad iki siol lietuviu mokslininkai analizavo tik atskirus bankroto prognozavimo modelius, ju pranasumus bei trukumus, taciau nepateike koncentruoto modeliu apibendrinimo.

Pagrindinis straipsnyje keliamas tikslas--isanalizavus bankroto prognozavimo svarba, nustatyti ir susisteminti pagrindinius bankroto prognozavimo modelius. Straipsnio tyrimo objektas--bankroto prognozavimo modeliai.

Darbe taikyti metodai: logine lyginamoji analize, moksliniu saltiniu bei sinteze, apibendrinimai, statistiniu duomenu apibendrinamoji, lyginamoji, grafine analize ir interpretacija.

2. Bankroto koncepcija ir esme

Mokslineje literaturoje bankroto savoka interpretuojama ivairiai. Pats zodis bankrotas (italiskai banca rotta) yra kiles is viduramziu Italijoje buvusio paprocio lauzyti prasiskolinusio ir pabegusio bankininko ar pirklio suolus, kuris perkeltine prasme reiskia negalejima susimoketi skolu (Charitonovas 2004: 67). Tvaronaviciene (2001: 135) imoniu bankrota apibudina kaip neisvengiama rinkos ekonomikos reiskini, o Sidlauskas (2004: 5)--kaip priimtina buda skolai atgauti. Daugumos valstybiu teisiniuose aktuose bankrotas apibreziamas kaip kreditoriu bei ju skolininku naudai ir ju teisiu gynimui skirta teise, kai skolininkai negali ar nenori moketi savo skolu (European Judicial ... 2009).

Lietuvos Respublikos (toliau--LR) imoniu bankroto istatyme (Nr. IX-216) bankroto savoka apibrezta kaip nemokios imones busena, kai imonei teisme iskelta bankroto byla arba kreditoriai imoneje vykdo bankroto proceduras ne teismo tvarka (2 straipsnis 1 punktas). Is tokios istatyme pateiktos bankroto savokos apibrezimo galima daryti prielaida, kad bankroto proceduros gali buti inicijuojamos tik nemokiai imonei. Taciau issamesne LR imoniu bankroto istatymo analize leidzia teigti, kad bankroto procedura juridiniams asmenims gali buti inicijuojama ne tik tada, kai konstatuojamas juridinio asmens nemokumas. Istatyminio akto 4 straipsnyje nurodoma, kad atitinkamai 5 straipsnyje isvardyti asmenys gali pateikti pareiskima teismui del bankroto bylos imonei iskelimo, jeigu yra bent viena is siu salygu:

--imone laiku nemoka darbo uzmokescio ir su darbo santykiais susijusiu ismoku;

--imone laiku nemoka uz gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrazina kreditu ir nevykdo kitu sandoriais prisiimtu turtiniu isipareigojimu;

--imone laiku nemoka istatymu nustatytu mokesciu, kitu privalomuju imoku ir (arba) priteistu sumu;

--imone viesai paskelbe arba kitaip pranese kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti isipareigojimu;

--imone neturi turto ar pajamu, is kuriu galejo buti isieskomos skolos, ir del sios priezasties antstolis grazino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

Cia kyla priestaravimas del bankroto savokos vienalypio interpretavimo Lietuvos teisineje sistemoje. Del sios priezasties galima abejoti, ar pati bankroto savoka LR imoniu bankroto istatyme apibreziama vienareiksmiskai, nes imones nemokumas yra dazniausias, bet ne vienintelis imones bankroto proceduru iniciavimo pagrindas. Pagal LR imoniu bankroto istatyma nemoki imone yra tada, kai ji nevykdo isipareigojimu (nemoka skolu, neatlieka is anksto apmoketu darbu ir kt.) ir pradelsti imones isipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virsija puse i jos balansa irasyto turto vertes (2 straipsnis 8 punktas). Akivaizdu, kad tokia nemokumo savoka leidzia veiksmingiau ginti kreditoriu interesus ir suteikti jiems teisine galimybe kuo greiciau reaguoti i imones isipareigojimu nevykdyma. Taciau, kita vertus, toks reglamentavimas leidzia inicijuoti imones bankroto procesa net tada, kai imone yra vis dar pajegi atsiskaityti su savo kreditoriais ateityje gali arba gerokai sumazinti, arba panaikinti savo skolu nasta (Andriuleviciute, Survilaite 2009: 75).

Taciau bankroto procesas siejamas ne tik su neigiamomis pasekmemis. Garskiene ir Garskaite (2004: 51) bankrota apibudina kaip procesa, leidzianti padidinti konkurencija rinkoje ir islikti tik geriausioms kompanijoms. Andriuleviciute ir Survilaite (2009: 74) teigia: "Vis delto pazvelgus i bankroto reiskini kaip i naturalu rinkos dalyviu dinamikos procesa, galima butu teigti, kad bankrotas nera vien tik nesekme, vien tik kreditoriaus interesu gynimo budas ar vien tik neigiamas reiskinys. B ankrotas--tai kartu ir galimybe is naujo sekmingiau bei apdairiau pameginti vykdyti komercine veikla. Tai budas is rinkos p asalinti nesekmingai dirbancius verslininkus, vengiancius ir negalincius tinkamai atsiskaityti su kreditoriais".

Taigi galima isskirti du diametraliai priesingus poziurius i bankroto samprata. Vienu mokslininku poziuriu, imoniu bankrotas yra neatsiejamas rinkos santykiu elementas, skatinantis pazanga, o kiti teigia, kad bankrotas yra nuostolingas ne tik paciai imonei, jos akcininkams ir darbuotojams, bet ir visai visuomenei.

Autoriu nuomone, bankrutuojanciu imoniu administravimo praktika Lietuvoje rodo, kad daugumai tokio likimo istiktu imoniu bankrutavimo procesas yra labai skausmingas, todel pirminiu pozymiu bankroto diagnozavimas yra ypac svarbus procesas. Europoje mazdaug vienas trecdalis bankrutavusiu asmenu parduoda savo nama, o 25 % atveju neigiamas pasekmes pajunta ir kiti seimos nariai. Zlugus verslui susidaro itempta padetis, del kurios 15 % atveju isyra seiminiai rysiai (Europos Komisijos komunikatas. 2007: 4). Bankrotas yra isvengiamas ir nesukelia tokiu skausmingu padariniu, kai jo gresme yra deramai ivertinama ir laiku padaromi teisingi bankroto prevencijos zingsniai, ir atvirksciai--uzdelsto mechanizmo bankroto mechanizmui pradejus veikti, galimi didziuliai nuostoliai (Charitonovas 2004: 70). Todel pirminiu bankroto pozymiu diagnozavimas yra ypac svarbus kompanijoms.

Taigi imoniu bankroto prognozavimo modeliu svarba isryskeja, kai jie pritaikomi kaip priemones, padedancios deramai ivertinti bankroto tikimybe, leidziancios imonems laiku diagnozuoti pirminius pozymius bei uztikrinti veiksminga prevenciniu priemoniu naudojima imoniu veikloje. Pagal bukles ivertinimo rodiklius galima ieskoti budu sumazinti ar net pasalinti bankroto gresme. Imoniu bankroto gresmes nustatymas is anksto gali buti impulsas ne tik isvengti bankroto, bet ir rasti veiksmingu strateginiu sprendimu pagerinti imones bukle.

3. Imoniu bankroto dinamika Lietuvoje

Ekonomines krizes metu bankrotu skaicius Lietuvoje auga geometrine progresija. Vieno ukio subjekto nemokumas neisvengiamai paliecia kitus ukio subjektus, kurie, negaledami atgauti skolu is bankrutuojancio skolininko, nesugeba ivykdyti isipareigojimu ir taip pat bankrutuoja. Taigi akivaizdi bankroto prognozavimo svarba.

Remiantis imoniu bankroto ir restrukturizavimo procesu 2009 m. sausio-birzelio men. apzvalga, kuria parenge Imoniu bankroto valdybos departamentas prie Ukio ministerijos, Lietuvoje nuo 1993 m. iki 2009 m. birzelio 30 d. bankrotas buvo paskelbtas 7803 imonems ir 14 banku. 2009 m. I pusmecio pabaigoje bankroto procesas buvo vykdomas 2099 imonese, is ju likvidavimo procedura 1049 imonese, 1050 bankrutuojanciu imoniu sprendimas del tolesnes bankroto proceduros vykdymo dar buvo nepriimtas. Bankrutuojanciu imoniu sparciai padaugejo 2008 m.--957 imones (2007 m.--606 imones). Ypac akivaizdus bankrutuojanciu imoniu augimas pastebimas 2009 m. I pusmeti, kai bankrutavo 2,2 karto daugiau imoniu nei per 2008 m. I pusmeti. 2001-2007 m. kas menesi salyje vidutiniskai bankrutuodavo 58 imones, taciau nuo 2008 m. pradzios inicijuotu bankrotu skaicius isaugo iki 80 imoniu per menesi, o 2009 m. pirma'i pusmeti--net du kartus daugiau (kas menesi bankrutavo 162 imones).

1993-2009 m. I pusmeti dazniausia bankrotas buvo inicijuojamas uzdarosioms akcinems bendrovems (70,5 %) ir individualioms imonems (17,7 %). Pagal 2009 m. I pusmecio rezultatus bankrutavusiu uzdaruju akciniu bendroviu padaugejo iki 91 % (2008 m. I pusmeti--67 %). Individualiu imoniu bankrotai 2008 m. I pusmeti sieke beveik 30 %, o per 2009 m. I pusmeti ju bankrutavo tik 7,1 %. Visu kitu teisiniu formu bankrutuojanciu imoniu mazejo (kooperatiniu bendroviu, viesuju istaigu) arba liko tiek pat (akciniu bendroviu, zemes ukio bendroviu) (1 lentele).

Remiantis 2009 m. I pusmecio duomenimis, apie pradetus bankroto procesus pagal imoniu veiklos rusis matyti, kad daugiausia bankrutavo statybos--23,6 %, prekybos -21,6 % ir apdirbamosios gamybos--20 % imoniu (1 pav.). Maziau bankrotu inicijuota zemes ukio, miskininkystes ir zuvininkystes, finansines ir draudimo veiklos, zmoniu sveikatos prieziuros ir socialinio darbo imonese. Idomu tai, kad 2009 m. bankrutuojanciu imoniu eiliskumas pasikeite. Ankstesniais metais pirmavo prekybos imones, po ju--pramones atstoves ir tik trecioje vietoje likdavo nekilnojamojo turto imones. Taciau dabar situacija keiciasi.

Palyginus Imoniu bankroto valdymo departamento 2009 m. I pusmecio duomenis su 2008 m. atitinkamu laikotarpiu (Imoniu bankroto ir restrukturizavimo ... 2009), didziausi pokyciai pastebimi paslaugu sektoriuje. Bankrotu skaicius transporto ir saugojimo bei nekilnojamojo turto operaciju srityse isaugo daugiau nei 5 kartus, 3 kartus daugiau bankrutavo statybos ir profesine, moksline bei technine veikla vykdanciose kompanijos, du kartus daugiau--administracines ir aptarnavimo veiklos bei apdirbamosios gamybos imones.

Kreditu biuro "Creditinfo Lietuva" atliktais sektoriu reitingo skaiciavimais, antraji 2009 m. ketvirti, palyginti su praejusiu metu paskutiniu ketvirciu, tikimybe, kad per artimiausius metus imone negales vykdyti finansiniu isipareigojimu, daugiausia isaugo statybu sektoriuje (12,3 punktais) ir sieke 38,41 %, sausumos transporto sektoriuje padidejo 8,58 proc. punkto ir sieke 46,7 %, medienos pramones isaugo 6,8 punktais ir sieke 38,41 %. "Creditinfo Lietuva" skaiciavimus atliko pagal savo sukurta ekonometrini modeli, skirta prognozuoti imones isipareigojimu nevykdymo tikimybe per ateinancius 12 men. (isipareigojimu nevykdymas arba velavimas vykdyti isipareigojimus suprantamas kaip 90 arba daugiau dienu pradelsima sumoketi isiskolinima) (Lauciute 2009).

Remiantis Imoniu bankroto valdybos departamento ataskaitu duomenimis, 2009 m. sausio-birzelio men. pradetu bankroto procesu priezastimi administratoriai dazniausia ivardija apyvartiniu lesu trukuma ir rinkos praradima, susijusi su padidejusia konkurentu itaka, uzsakymu praradima, bloga verslo administravima ir kitus veiksnius.

Taigi imoniu statistika Lietuvoje byloja apie augancia bankroto gresme. Siekiant isvengti neigiamu bankroto pasekmiu, butina imtis bankroto prevencijos priemoniu, is kuriu pagrindine--isankstinis bankroto prognozavimas.

4. Imoniu bankroto tikimybes vertinimo modeliai

Bankrotas yra didziausia gresme kelianti imoniu veiklos vystymosi alternatyva, todel jam turi buti skiriamas ypatingas demesys. Aptarus bankroto gresmes vertinimo svarba ir augancias bankrutuojanciu imoniu tendencijas Lietuvoje, akivaizdu, kad imones turi ieskoti budu ir priemoniu bankrotams isvengti ir ju sekmingos veiklos testinumui garantuoti. Imoniu bankroto gresmes vertinimas--tai budas kiekybiniais parametrais ivertinti imoniu bukle, nustatyti negatyvias imoniu bukles tendencijas ir ju bankroto tikimybe. Tai itin svarbu, nes remiantis bukles vertinimo rodikliais, galima ieskoti budu sumazinti ar net pasalinti bankroto gresme. Praktikoje daznai pasigendama laiku reiskiamos bankroto prevenciniu priemoniu inicijavimo motyvacijos.

Berzinskiene, Stoskus, Virbickaite (2007: 26) atlike bankrutavusiu imoniu veiklos analize, pastebejo, kad bankrutavusios imones daznai pirminiu bankroto pazymiu nepastebi, o sekmingai dirbancios kompanijos siuos pozymius pastebi anksciau, t. y. pastebi krizine situacija, kuria galima valdyti. Apibendrindami tyrimo rezultatus, autoriai teige, kad sekmingai veikiancios imones daznai susiduria su finansinemis problemomis, taciau geba jas isspresti laiku. Bankrotas yra isvengiamas ir nesukelia skausmingu padariniu, kai jo gresme yra deramai ivertinama ir laiku padaromi teisingi bankroto prevencijos zingsniai.

Imoniu bankroto tikimybe apibudinancio rodiklio ar ju sistemos paieskos uzsienio mokslineje literaturoje pradetos dar XX a. 3-iajame desimtmetyje ir pletojamos iki siol. Sio srities pradininkais galime laikyti Fitzpatrick, Winakor ir Smith, Merwin bei Hickman, kurie pasiule vertinti 1-3 skirtingus rodiklius, siekdami nustatyti bankroto rizika. Hickman siule skaiciuoti likvidumo (trumpalaikis turtas/ trumpalaikiai isipareigojimai) ir pardavimo pelningumo (grynasis pelnas/pardavimas) rodiklius ir pagal ju reiksmes bandyti ivertinti bankroto tikimybe (Grigaliuniene, Cibulskiene 2007: 106). Taciau vieno ar keliu rodikliu nepakanka imones bankroto rizikai prognozuoti, todel mokslineje literaturoje toliau aktyviai ieskota efektyvesniu modeliu bei metodiku.

Vienas zymiausiu ir garsiausiu Altman (2000: 5-10) sukurtas Z modelis bankroto gresmei vertinti. Pradiniame sio modelio variante tiesine funkcija bankroto tikimybe buvo apskaiciuota remiantis dviem rodikliais: likvidumo ir imones finansinio priklausomumo, taciau sio modelio patikimumas sieke tik 50 %. Todel tobuliname modelyje buvo isskirti penki kintamieji: apyvartinis kapitalas/turtas, nepaskirstytasis pelnas/turtas; pelnas neatskaicius mokesciu/turtas, akcinio kapitalo rinkos verte/isipareigojimai, pajamos is pardavimo/turtas (sis modelis skirtas imonems, kuriu akcijos kotiruojamos vertybiniu popieriu birzoje, bankroto tikimybei vertinti). Lietuvoje dar vyksta diskusijos del sio modelio pritaikymo Lietuvos kompanijoms. Daugelis mokslininku, isnagrineje, kaip taikomas Z modelis, pripazino, kad iki siol nera sukurta geresnio modelio, bet ji reikia tobulinti ivertinant salies ekonomikos ypatybes ir kitus aspektus (Boguslauskas, Stundziene 2006: 35). Taciau kiti autoriai priestarauja teigdami, kad modelis issamiai neivertina imoniu ukines ir gamybines, investicines bei finansines bukles ir jos kitimo tendenciju (Purvinis et al. 2004: 208). Taigi Lietuvos ekonomistai nepriejo prie bendros nuomones siuo klausimu.

Mackevicius ir Poskaite (1999: 54) siulo viena is finansines analizes metodiku imoniu bankrotui prognozuoti--finansiniu ataskaitu straipsniu pokyciu tyrima. Finansiniu ataskaitu straipsniu ir ju pokyciu nagrinejimas bei vertinimas atskleidzia imones veiklos trukumus bei numato kitas analizes kryptis. Taciau toks vertinimas turi trukuma--jis nepadeda nustatyti ir apskaiciuoti veiksniu, lemianciu bankroto tikimybe. Siai problemai spresti siuloma skaiciuoti finansiniu ataskaitu santykinius rodiklius. Mackevicius ir Poskaite (1999: 55), atlike mokslines literaturos analize, siule taikyti dvi analizes metodikas: pelningumo ir mokumo rodiklius bei tirti ju rysi; naudoti ivairiu santykiniu rodikliu sistema, kuria isanalizave Bernstein, Gibson, Palmer ir Stickney darbus isskyre i tokias keturias grupes: pelningumo, trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo, veiklos efektyvumo ir kapitalo rinkos.

Mokslines literaturos saltiniuose galima isskirti ilga istorini tyrinejima, bandant ispletoti bankroto tikimybes prognozavimo modelius, pagristus finansiniais ir kitais indikatoriais. Remiantis Mckee (2003: 569) bei Hwang et al. (2007: 317-318) tyrinejimais, modelius istoriniu pagrindu galima suklasifikuoti taip:

--vieno kriterijaus modeliai (angl. univariate ratio models);

--daugiakriteriniai diskriminantines analizes modeliai (angl. multiple discriminant analysis);

--santykiniai tikimybiniai modeliai (angl. conditional probability);

--RP modeliai (angl. recursive partitioning models);

--ekspertines sistemos modeliai (angl. expert systems);

--tiesinio programavimo modeliai (angl. linear programming);

--islikimo analizes modeliai (angl. survival analysis);

--neuronu tinklai (angl. neural network);

--chaoso teorijos modeliai (chaos theory);

--genetinio programavimo modeliai (angl. genetic programming);

--KMV-Merton modelis;

--atraminiu vektoriu modeliai (angl. support vector machines).

Siu bankrota vertinanciu modeliu tikslumas buvo skirtingas: nuo 65 % (chaoso teorijos modeliais) iki gana auksto--90 % (neuronu tinklu modeliai).

Mokslineje literaturoj e randama ir daugiau ivairiu modeliu klasifikaciju. Mackevicius ir Silvanaviciute (2006: 195), taip pat Koh ir Low (2004: 462) bei Gaganis et al. (2007: 23) savo atliktuose moksliniuose tyrinejimuose pateikia panasia populiariausiu modeliu klasifikacija (2 pav.).

[FIGURE 2 OMITTED]

Isanalizavus mokslines literaturos saltinius, autoriu nuomone, issamia bankroto gresmes vertinimo modeliu analize atliko Balcaen ir Ooghe (2004: 7-8), suskirste modelius i tradicinius statistinius bei alternatyvius modelius (3 pav., alternatyvieji metodai nurodyti tik populiariausi).

Tiesine diskriminantine analize (MDA) bankroto gresmes prognozavimui buvo viena is populiariausiu mokslineje literaturoje 1970-1980 m. Remiantis Balcaen ir Ooghe (2006: 65) atliktu moksliniu tyrimu, 20 is 30 bankroto gresmes prognozavimo atveju iki 1990 m. pritaike tiesines diskriminantines analizes modelius, taciau jau nuo 1990 iki 2004 m. 9 is 13 atliktu tyrimu taike salygines tikimybes (angl. conditional probability) prognozavimo modelius. Be tradiciniu statistiniu metodu, analizei buvo pasitelkiami ir kiti modernesni, pazangesni metodai, pritaikyti bankroto gresmei prognozuoti: islikimo analizes modelis, neuronu tinklu modelis, chaoso teorijos, laiko eilutes CUSUM ir kiti modeliai (Balcaen, Ooghe 2004: 68). Tarp situ alternatyvu dirbtiniai neuronu tinklai budavo dazniausiai naudojami, prognozuojant bankroto gresme imoneje (Charitou et al. 2004: 470). Mileris (2009: 1157) neuronu tinklu modeli apibudina kaip viena siuolaikiniu metodiku, leidzianciu atlikti sudetingu netiesiniu dinaminiu sistemu analize.

[FIGURE 3 OMITTED]

Mokslineje literaturoje yra ir kitokio pobudzio bankroto prognozavimo metodiku, kuriu pagrinda sudaro finansines analizes santykiniu rodikliu vertinimas. Viena is ju--Blasztk sistema. Sios sistemos esme ta, kad finansiniai imoniu rodikliai skaiciuojami, lyginami ir vertinami su vidutiniais sakos, kurioje veikia imone, rodikliais. Garskaite (2008: 282) teigia, kad imoniu buklei vertinti naudinga ir veiksminga atlikti artimu pagal veikla, masta ir kitus pozymius imoniu lyginamaja dinamine analize. Tokios analizes rezultatai leidzia spresti apie tai, kokia linkme kinta imones bukle ir kaip ji atrodo, palyginti su konkurentais. Taciau lyginant imones bukle skirtingu laikotarpiu ar su kitos imones tam tikro laikotarpio bukle, kyla vadinamoji daugiakriterisku-mo problema (vienoda imoniu bankroto gresmes tikimybe gali nusakyti daugybe skirtingu finansiniu ir ekonominiu rodikliu deriniu). Todel autore vis delto iskelia integruoto rodiklio svarba, kuris leistu gana patikimai ivertinti imoniu bankroto gresme.

Variakojis (2009) teigia, kad vertinant imones finansine padeti, reikia atkreipti demesi ne tik i finansinius rodiklius, bet ir i vadovu atviruma, teikiant informacija suinteresuotoms salims, auditoriu teikiamas isvadas, imones santykius su bankais ir pan.

Daugumos imoniu bankroto rizikos veiksnius galima kontroliuoti profesionaliomis ir veiksmingomis vadybos priemonemis: stebeti imones veiklos rodiklius, situacija rinkoje, laiku prognozuoti ir isaiskinti imones nemokuma galincius sukelti veiksnius bei laiku imtis ryztingu priemoniu juos pasalinti ar minimizuoti rizika. Kaip mineta, racionalus ir laiku priimti sprendimai del imones veiklos krypciu koregavimo, strukturos, naujoviu ir pazangiu technologiju diegimo mazina nemokumo ir bankroto rizika. Kita vertus, isvengti bankroto gali padeti ir racionalios teisines priemones: atsakingas ir kvalifikuotas imones sudaromu sutarciu formulavimas, verslo bei personalo valdymo modeliu parinkimas. Siekiant isvengti bankroto, svarbus yra veiksmingas skolu portfelio administravimas. Imonems, siekiancioms isvengti bankroto rizikos, rekomenduotina diegti racionalias ir lankscias vidiniu bei isoriniu konfliktu (gincu) prevencijos ir valdymo priemones (Simaitis 2009).

Imoniu bankrotai--viena didziausiu problemu dabartinemis ekonomikos nuosmukio salygomis. Jie sukelia daug neigiamu padariniu ne tik paciai imonei ir jos darbuotojams, bet ir kitoms imonems bei institucijomis, valstybei ir visuomenei. Todel vadovai nuolat turi ieskoti budu ir priemoniu imoniu bankrotams isvengti ir ju sekmingos veiklos testinumui garantuoti. Informacija bankroto prognozes pagrindui sudaro finansiniai imones duomenys. Praktika parode, kad imones bankroto tikimybei nustatyti neuztenka apskaiciuoti keliu santykiniu rodikliu. Neretai buna, kad vieni rodikliai buna pasieke kritine riba, o kiti visiskai geri. Todel tokie modeliai, kaip imones bankroto tikimybes ivertinimas, yra labai svarbus bankroto diagnozavimo procese.

Spartus imoniu bankroto skaiciaus didejimas pasaulines ekonomikos krizes metu vercia imones ieskoti budu ir priemoniu bankrotams isvengti ir sekmingam veiklos testinumui garantuoti. Ateities neprognozavimas ir neisvengiamos klaidos kasdien daugybe imoniu veda i bankrota. Kokie pirmieji bankroto simptomai ir priezastys, kaip isvengti sudetingos situacijos tampa svarbiu klausimu kiekvienai imonei. Todel siandien tampa aktualu ne tik diagnozuoti imoniu nemokumo ir bankroto situacija, isanalizuoti priezastis bei pasekmes, bet ir ieskoti priemoniu bei galimybiu siems negatyviems procesams stabdyti. Deja, nepaisant nemazai atliktu empiriniu tyrimu, mokslineje literaturoje nera vienos geriausios metodikos, kuri leistu sekmingai prognozuoti bankroto tikimybe. Todel, isanalizavus siulomus bankroto pranasavimo budus, kiekviena imone turetu rasti savo veiklos stabilumo ir testinumo vertinimo metodika. Tai padetu ne tik is anksto nustatyti bankroto tikimybe, kitus imonei gresiancius pavojus ir rizika, bet ir imtis strateginiu veiksmu imones veiklai gerinti.

5. Isvados

1. Bankrotas Lietuvos teisineje sistemoje apibreziamas kaip nemokios imones busena, kai imonei teisme iskelta bankroto byla arba kreditoriai imoneje vykdo bankroto proceduras ne teismo tvarka.

2. Bankrutuojanciu imoniu administravimo praktika Lietuvoje rodo, kad daugumai tokio likimo istiktu imoniu bankrutavimo procesas yra skausmingas, todel pirminiu bankroto pozymiu diagnozavimas yra ypac svarbus procesas. Imoniu bankroto gresmes nustatymas is anksto gali buti impulsas ne tik isvengti bankroto, bet ir rasti veiksmingu strateginiu sprendimu pagerinti imones bukle.

3. Ekonomines krizes metu bankrotu skaicius Lietuvoje auga geometrine progresija, todel akivaizdziai kyla bankroto gresmes prognozavimo svarba. Per 2009 m. I pusmeti Lietuvoje bankroto procesas buvo pradetas 2,2 karto daugiau imoniu negu 2008 m. tuo paciu laikotarpiu. Daugiausia bankrutavo statybos, prekybos ir apdirbamosios gamybos imones. Dazniausia bankrotu priezastimi buvo apyvartiniu lesu trukumas ir rinkos praradimas, susijes su padidejusia konkurentu itaka, uzsakymu praradimu, taip pat bloga verslo administravimo praktika.

4. Atlikus bankrutavusiu imoniu veiklos analize, pastebeta, kad sekmingai veikianciose imonese bankroto pozymiai pastebimi dazniau nei bankrutavusiose kompanijose. Todel galima prieiti prie isvadu, kad sekmingai veikiancios imones daznai susiduria su problemomis, kurias geba isspresti laiku, ir bankroto proceso yra isvengiama.

5. Imoniu bankroto tikimybe apibudinancio rodiklio ar ju sistemos paieska uzsienio mokslineje literaturoje pradeta dar XX a. 3-iajame desimtmetyje. Vienas zymiausiu ir garsiausiu Altman sukurtas Z modelis bankroto gresmei vertinti. Taciau mokslininkai vis dar diskutuoja del sio modelio pritaikymo ir patikimumo Lietuvos atveju.

6. Mokslineje literaturoje isskiriama daugelis bankroto prognozavimo modeliu. Autores issamia bankroto gresmes vertinimo metodika pateike, remdamosi Balcaen ir Ooghe atliktu tyrimu, kurie suskirste modelius i tradicinius statistinius bei alternatyviuosius. Mokslininkai pateikia ir kitokio pobudzio bankroto prognozavimo metodikas, kurios vertina ne tik finansinius rodiklius, bet ir vadovu atviruma, teikiant informacija suinteresuotoms salims, auditoriu teikiamas isvadas, imones santykius su bankais, imoniu taikomas racionalias teisines priemones.

7. Isanalizavusi siulomus bankroto pranasavimo budus, kiekviena imone turetu rasti savo veiklos stabilumo ir testinumo vertinimo metodika, kuri padetu identifikuoti kilusia rizika bei sumazinti ar net pasalinti bankroto gresme.

doi: 10.3846/btp.2010.16

Received 25 November 2009; accepted 22 February 2010

Iteikta 2009-11-25; priimta 2010-02-22

Literatura

Altman, E. I. 2000. Predicting Financial Distress of Companies: revisiting the Z-score and ZETA Models [interaktyvus], New York [ziureta 2009 spalio 12 d.]. Prieiga per interneta: <http://pages.stern.nyu.edu/~ealtman/Zscores.pdf>.

Andriuleviciute, R.; Survilaite, R. 2009. Bankroto reglamentavimo dabartis ir ateitis Lietuvoje, Apskaitos ir mokesciu apzvalga [Accounting and tax- review] 1: 74-79.

Balcaen, S.; Ooghe, H. 2004. Alternative methodologies in studies on business failure: do they produce better results than the classic statistical methods? Vlerick Leuven Gent Management School Working Paper Series 16: 1-44.

Berzinskiene, D.; Stoskus, S.; Virbickaite, R. 2007. Theoretical and practical decisions of bankruptcy as one of dynamic alternatives in company's performance, Inzinerine Ekonomika Engineering Economics (2): 26-34.

Boguslauskas, V.; Stundziene, A. 2006. Valuation of bankruptcy risk for Lithuanian companies, Inzinerine Ekonomika--Engineering Economics (4): 29-36.

Charitonovas, V. 2004. Imoniu bankroto prevencija, Organizaciju vadyba: sisteminiai tyrimai [Management of Organizations: Systematic Research] 30: 67-80.

Charitou, A.; Neophytou, E; Charalambous, C. 2004. Predicting corporate failure: empirical evidence for the UK, European Accounting Review 3(13): 465-497. doi:10.1080/0963818042000216811

European Judicial Network in Civil And Comercial Matters [interaktyvus], Briuselis [ziureta 2009 rugsejo 10 d.]. Prieiga per interneta: <http://ec.europa.eu/civiljustice/bankruptcy/ bankruptcy_gen_en.htm>.

Europos Komisijos komunikatas del bankroto ir galimybes pradeti versla is naujo [interaktyvus], Briuselis [ziureta 2009-03-30]. Prieiga per interneta: <http://ec.europa.eu/youreurope/business/ deciding-to-stop/handlingbankruptcyandstartingafresh/index-_lt.htm>.

Gaganis, Ch.; Pasiouras, F.; Spathis, Ch; Opounidis, C. 2007. A comparison of nearest neighbours, discriminant and logit models for auditing decisions, Intelligent Systems in Accounting, Finance and Management 15: 23-40.

Garskaite, K. 2008. Imoniu bankroto prognozavimo modeliu taikymas, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 9(4): 281-294. doi:10.3846/1648-0627.2008.9.281-294

Garskiene, A.; Garskaite, K. 2004. Enterprise bankruptcy in Lithuania, Journal of Business Economics and Management 5(1): 51-54.

Grigaliuniene, Z.; Cibulskiene, D. 2004. Bankroto diagnostikos metodikos pritaikomumas Lietuvos ukio salygomis, is E. Galvanausko vardo tarptautines mokslines konferencijos "Ekonomikos ir vadybos aktualijos 2004", ivykusios Siauliuose 2004 m. lapkricio 25-26 d., pranesimu medziaga. Siauliai: SU, 105-114.

Hwang, R. Ch.; Cheng, K. F.; Lee, J. C. 2007. A Semiparametric method for predicting bankruptcy, Forecast 26: 317-342. doi:10.1002/for.1027

Imoniu bankroto ir restrukturizavimo procesu 2009 m. sausio-birzelio men. apzvalga [interaktyvus]. Imoniu bankroto valdymo departamentas prie LR ukio ministerijos [ziureta 2009 m. spalio 15 d.]. Prieiga per interneta: <http://www. bankrotodep.lt/Doc/2009_01_06.doc>.

Koh, H. Ch.; Low, Ch. K. 2004. Going concern prediction using data mining techniques, Managerial Auditing Journal 3(19): 462-476. doi:10.1108/02686900410524436

Lauciute, I. 2009. Silta rugseji--bankrotu krusa [interaktyvus], Klaipeda [ziureta 2009 m. spalio 18 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.ve.lt/?rub=1065924814&data=2009-0922&id=1253604645>.

LR imoniu bankroto istatymas (Nr. IX-216) [interaktyvus], 2008. Vilnius [ziureta 2009 m. spalio 22 d.]. Prieiga per interneta: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l? p_id=321939&p_query=&p_tr2=>.

Mackevicius, J.; Poskaite, D. 1999. Imoniu bankroto prognozavimo analizes metodiku tyrimas, remiantis finansiniu ataskaitu duomenimis, Ekonomika [Economics] 49: 541-63.

Mackevicius, J.; Silvanaviciute, S. 2006. Imoniu bankroto prognozavimo modeliu tinkamumo nustatymas, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 4: 193-202.

Mckee, T. E. J. 2003. Rough sets bankruptcy prediction models versus auditor signalling rates, Forecast 22: 569-586. doi:10.1002/for.875

Mileris, R. 2009. Statistiniu kredito rizikos vertinimo modeliu efektyvumo analize, Economics and Management 14: 1156-1162.

Purvinis, O.; Sukys, P.; Virbickaite, R. 2005. Research of the possibility of bankruptcy diagnostics applying neural network, Inzinerine Ekonomika--Engineering Economics (1): 16-22.

Simaitis, R. 2009. Bankrotas: kaip elgtis? Verslo labirintas [Business maze] 1: 10-12.

Sidlauskas, A. 2004. Imoniu bankrotas, Apskaitos, audito ir mokesciu aktualijos [Accounting, auditing and tax news] 2(290): 4.

Tvaronaviciene, M. 2001. Imoniu bankroto proceso ekonominio efektyvumo didinimo kryptys, Ekonomika [Economics] 54: 135-143.

Variakojis, A. 2005. Saugiklis investuotojui--imones atvirumas, Veidas [Face] 42: 15-16.

Daiva Rugenyte (1), Vida Menciuniene (2), Lina Dagiliene (3)

Kaunas University of Technology, Laisves al. 55, LT-44309 Kaunas, Lithuania

E-mails: (1) daiva.rugenyte@stud.ktu.lt; (2) vida.menciuniene@ktu.lt; (3) lina.dagiliene@ktu.lt

Kauno technologijos universitetas, Laisves al. 55, LT-44309 Kaunas, Lietuva

El. pastas: (1) daiva.rugenyte@stud.ktu.lt; (2) vida.menciuniene@ktu.lt; (3) lina.dagiliene@ktu.lt

Daiva RUGENYTE. Master's student of Accounting and Auditing. Department of Accounting, Kaunas University of Technology. Research interests: financial accounting, enterprise valuation.

Vida MENCIUNIENE. Master's student of International Economics and Trade. Department of Economics and International Trade, Kaunas University of Technology. Research interests: management accounting, enterprise valuation.

Lina DAGILIENE. Associate Professor of Science in Economics. Department of Accounting, Kaunas University of Technology. Research interests: financial accounting, management accounting, enterprise valuation.

Table 1. Comparison of a number of bankruptcy processes started
according to legal form (according to the data of Department of
Enterprises' Bankruptcy Management under the Ministry of Economy)

1 lentele. Pradetu bankroto procesu pagal teisine forma skaicius
(remiantis Imoniu bankroto valdybos departamento prie Ukio
ministerijos duomenimis)

 2008 m. 2009 m.
 I pusmetis I pusmetis

 imoniu imoniu 2008-2009 m.
Teisine forma skaicius skaicius pokytis, %

Valstybes imones 0 0 0,0
Uzdarosios akcines bendroves 292 886 203,4
Akcines bendroves 6 6 0,0
Zemes ukio bendroves 5 5 0,0
Viesosios istaigos 6 5 -16,7
Kooperatines bendroves 3 1 -66,7
Individualios imones 124 69 -44,4
Kitos 1 2 100,0
Is viso: 437 974 122,9

Fig. 1. Types of economic activities having experienced the biggest
growth of bankruptcies during the first half of 2009 according to
the data of Department of Enterprises' Bankruptcy Management
under the Ministry of Economy)

1 pav. Ekonomines veiklos rusys, patyrusios didziausia bankrotu
skaiciaus augima per 2009 I pusmeti (remiantis Imoniu bankroto
valdybos departamento prie Ukio ministerijos duomenimis)

 2008 2009
 I pusm. I pusm.

A Apdirbamoji gamyba 96 195
B Statyba 68 230
C Prekyba 133 210
D Transportas ir saugojimas 25 143
E Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos 22 31
F Nekilnojamojo turto operacijos 7 39
G Profesine, moksline ir technine veikla 15 42
H Administracine ir aptarnavimo veikla 19 37

Note: Table made from bar graph.