The model of the integrated competitive strategy of an enterprise in oligopolic market/Imones integruotos konkurencines strategijos modelis oligopolineje rinkoje.

Ginevicius, Romualdas ; Krivka, Algirdas

1. Ivadas

Verslo strategijos formavimas yra atsakas i sparciai besikeiciancia, sunkiai prognozuojama imones aplinka; kartu tai yra priemone veikti aplinka imonei palankia linkme siekiant verslo savininku lukescius atitinkanciu veiklos rezultatu. Strateginio valdymo moksliniuose saltiniuose isskiriamos dvieju pagrindiniu verslo valdymo lygiu strategijos: korporacine ir konkurencine. Pirmoji priskirtina stambioms, diversifikuotoms imonems ir apima verslo vienetu portfelio valdymo strateginius veiksmus (iejima i nauja rinka, pasitraukima is rinkos, istekliu paskirstyma verslo vienetams); antroji apibudina diversifikuotos imones verslo vieneto arba vienoje rinkoje veikiancios (nediversifikuotos) imones strateginius veiksmus, nukreiptus i konkurencines pozicijos uzemima, ilgalaikio konkurencinio pranasumo formavima ir palaikyma siekiant palankiu finansiniu rezultatu konkrecioje rinkoje ar ukio sakoje.

Tesiant kitose autoriu publikacijose ir bendraautoriaus disertaciniame darbe atliekamus imones konkurencines elgsenos oligopolineje rinkoje tyrimus, straipsnyje keliama moksliniais metodais paremto imones konkurencines strategijos oligopolineje rinkoje formavimo problema. Oligopolijos, kaip tiriamos rinkos strukturos, pasirinkimas grindziamas jos paplitimu Lietuvos ekonomikoje (Ginevicius, Krivka 2009b), sudetinga ir nevienareiksmiskai traktuojama oligopoliniu imoniu elgsena bei potencialiu oligopolines sandaros neefektyvumu (Ginevicius, Krivka 2008a, 2008b, 2009a; Krivka, Ginevicius 2009). Straipsnio tikslas--sudaryti moksliskai pagrista, originalu integruotos konkurencines strategijos modeli, atitinkanti oligopolijos kaip rinkos strukturos salygas, taikytina oligopolineje rinkoje veikianciai imonei. Integruota konkurencine strategija suprantama kaip suderintas rinkinys vienu metu arba nuosekliai taikomu daliniu (detaliuju) konkurenciniu strategiju, nukreiptu i imones vidinius ir isorinius konkurencingumo veiksnius, turincius itakos imones strateginei pozicijai ir veiklos rezultatams. Straipsnyje siulomas moksline prasme naujas, kompleksinis poziuris i strategijos formavima, paremtas prielaida, kad oligopolija praktikoje taikys skirtingos krypties strateginius veiksmus, traktuojamus kaip sudetiniai integruotos konkurencines strategijos elementai arba dalines konkurencines strategijos. Si prielaida kildinama is konkurencines aplinkos oligopolineje rinkoje sudetingumo ir butinumo strateginiais veiksmais aprepti daugeli aplinkos elementu, turinciu itakos konkurencinei imones pozicijai; is oligopoliniu imoniu strateginiu veiksmu tarpusavio priklausomybes, kai pasyvi imones elgsena esant intensyviai konkurencijai neuztruks neigiamai paveikti veiklos rezultatu; is oligopolijos verslo masto, kai nuo strateginiu veiksmu efektyvumo priklauso stambiu investiciju pelningumas, o strategijai formuoti pasitelkiami reiksmingi finansiniai, zmogiskieji ir kiti imones disponuojami istekliai.

2. Imones konkurencingumo veiksniai ir strategine elgsena

Anot vadybos ir strateginio valdymo klasiko P. Drucker (1986), strategija turi nusakyti, koks yra "musu" verslas dabar, koks jis bus ir koks jis turi buti. Tinkama verslo raidos kryptis pasirenkama tik nuodugniai ivertinus imones aplinka, nustacius imones dabartine ir pageidaujama (siektina) pozicija toje aplinkoje. Vidines aplinkos analize koncentruojasi i organizacine imones struktura turimais istekliais, gebejimais ir ju pranasumais, palyginti su konkurentais--imones vidines savybes tampa pagrindu strategijai formuoti ir konkurenciniam pranasumui igyti (Prahalad, Hamel 1990; Rumelt 1991; Peteraf 1993; Grant 1991, 1996; Barney 1991; Teece et al. 1997 ir kt.). Isorines aplinkos analize apima bendrosios (makroaplinkos) ir konkurencines (mikroaplinkos) tyrima, siekiant nustatyti esamas ir potencialias gresmes bei verslo pletros galimybes--imones sekme yra funkcija dvieju kintamuju: ukio sakos, kuria imone renkasi savo veiklai, patrauklumo ir imones santykines pozicijos toje sakoje. Verslo savininku interesus atitinkanciu finansiniu rezultatu siekianti imone turetu rinktis ukio sakas su mazesniu konkurenciniu jegu poveikiu, mazinti ju neigiama itaka uzimant palankesnes pozicijas sakoje (Porter 1979, 1991, 1998a, 1998b; [??]opTep 2006). Siuolaikiniuose imoniu konkurencinio potencialo analizes ir konkurencines strategijos formavimo teoriniuose modeliuose, taip pat praktiniuose tyrimuose dominuoja darnus poziuris i imones aplinkos poveiki verslo strategijos formavimui (David 2007; Ginevicius 2000; Ginevicius, Podvezko 2004; Ginevicius et al. 2006; Korsakiene 2004; Raudeliuniene 2007; Bivainis, Staskevicius 2004), reciau remiamasi isskirtinai istekliu pranasumais arba pozicija rinkoje (Casas 2000; Sekliuckiene 2006; Strandskov 2006). Pazymetinas abipusis rysys tarp imones aplinkos veiksniu ir formuojamos verslo strategijos: imones pozicija rinkoje ir turimi istekliai, viena vertus, suteikia galimybiu taikyti pasirinktas konkurencines strategijas (arba priesingai sias galimybes riboja), kita vertus, nepasitenkinimas atskirais isorines ar vidines aplinkos elementais kelia poreiki juos keisti imonei palankia linkme.

Moksliniuose strateginio valdymo saltiniuose siuloma didele ivairove skirtingu verslo strategiju, kuriu taikymas priklauso nuo imones keliamu tikslu ir strategines pozicijos rinkoje: Porter sanaudu lyderio, diferenciacijos ir fokuso generines strategijos, I. Ansoff augimo strategijos, integracijos ir diversifikacijos strategijos, puolimo ir gynybines strategijos, strategijos skirtingo raidos etapo (augimas, branda, smukimas) ukio sakose, nuo imones pozicijos rinkoje (lydere, pretendente i lyderes, sekeja, nisu uzpildytoja) priklausancios strategijos ir kt. (Ansoff 1984; Porter 1998a, 1998b; Thompson et al. 2005; David 2007; Kotler, Keller 2006; Ginevicius 1998, 2009; Ginevicius, Auskalnyte 2001; Ginevicius et al. 2006; Raudeliuniene 2007). Oligopolinems imonems budingos strategijos taip pat kildinamos is teoriniu oligopolijos modeliu: karteliniu susitarimu sudarymas ir kitoks veiksmu derinimas, pirmojo ir antrojo ejimo pranasumo strategijos, konkurencija kainomis ir gaminamos produkcijos kiekiais, potencialiu naujoku iejimo atgrasinimas ir kt. (Von Neumann, Morgenstern 1953; Friedman 1969, 1971, 1988; Koons 1992; Ginevicius, Krivka 2008a).

Apzvelgti moksliniai saltiniai apima imones vidiniu ir isoriniu konkurencingumo veiksniu bei ju poveikio formuojamai strategijai problematika, taikytinas strategines elgsenos alternatyvas, kitu mokslininku siulomus imones konkurencinio potencialo analizes ir strategijos formavimo modelius--atlikta moksliniu saltiniu analize sudaro teorini pagrinda autoriu siulomam imones integruotos konkurencines strategijos modeliui oligopolineje rinkoje.

3. Oligopolines imones integruotos konkurencines strategijos modelis

Oligopolines imones integruota konkurencine strategija modelyje (1 pav.) suprantama kaip rinkinys tarpusavyje suderintu daliniu konkurenciniu strategiju, nukreiptu i imones vidines ir isorines aplinkos veiksnius, turincius itakos imones strateginei pozicijai ir veiklos rezultatams. Autoriu manymu, oligopolines imones strategija yra daugialype ir kompleksine, ja isskaidyti i detaliasias strategijas tikslinga siekiant nustatyti atskiru strateginiu veiksmu poveiki imones veiklos rezultatams, pateikti pasiulymus del integruotos konkurencines strategijos formavimo ir tobulinimo. Imones elgsenos analize integruotos strategijos, kaip darniai veikiancio daliniu strategiju derinio, kontekste, viena vertus, atitinka oligopolijai budingas aplinkybes, kai imones reakcijos i kintancia aplinka veiksmai turi aprepti daug veiksniu, turinciu apciuopiama itaka konkurencinei imones pozicijai ir veiklos rezultatams, o jokia vienalyte strategija negali paveikti is karto visu aktualiu aplinkos elementu; kita vertus, nesudetinga ir tiesmukiska strategija bus lengvai atpazinta konkurentu ir ju atsakomieji veiksmai sumenkins strategijos taikymo rezultatus.

Imones dalines konkurencines strategijos isskiriamos remiantis straipsnio antrajame skyriuje minetuose moksliniuose saltiniuose nagrinejamomis strategines elgsenos alternatyvomis, jas adaptuojant oligopolinei rinkai.

I visa rinka nukreiptu daliniu konkurenciniu strategiju taikymas siejamas su siekiu pagerinti imones veiklos rezultatus, darant itaka visos rinkos raidai. Stambus verslo mastas ir rinkoje dominuojanciu subjektu veiklos rezultatu ryski priklausomybe nuo bendru rinkos raidos tendenciju skatina oligopolijas taikyti labiau monopolinems imonems budingas strategijas, nukreiptas i visos rinkos pletra--rinkos lyderiai suinteresuoti rinkos augimu, nes ju pozicija uztikrina jiems didziaja dali padidejusiu pardavimo apimciu; iejimo i rinka atgrasinimas leidzia sumazinti ateities neapibreztuma, isvengti konkurencinio spaudimo padidejimo del naujoku iejimo, palaiko rinkoje susiklosciusias jos senbuviams palankias "zaidimo taisykles".

Konkurencines pozicijos dalines strategijos nukreiptos i palankios strategines pozicijos rinkoje uzemima ir islaikyma. Marketingo ir remimo strategijomis siekiama gilinti prekiu ar paslaugu diferenciacija ir vartotoju suvokiama ju verte (kuriant ir palaikant imones varda bei prekes zenklus, siulant rinkai isskirtinio dizaino ir kokybes gaminius, reklama ir kitomis skatinimo priemonemis). Produkto pletros strategijos apima nuolatine vartotoju poreikiu analize ir produkcijos pritaikyma, proaktyvia imones itaka vartotoju poreikiu formavimuisi ir kaitai. Oligopolineje rinkoje su palyginti daznu kartotiniu produkcijos vartojimu svarbu uztikrinti vartotoju lojaluma imones vardui ir jos prekems ar paslaugoms taip suformuojant ir islaikant nuolatiniu klientu sluoksni--sio tikslo siekiama gerinant aptarnavima po pardavimo, siulant nuolaidas ar kitas palankias kartotinio pirkimo salygas, didinant "persijungimo" sanaudas. Konkurencines pozicijos formavimo strategijos gali buti taikomos siauresniame kontekste: atskiros strategines grupes, rinkos segmento ar nisos--tvirciausios pozicijos uzsitikrinamos imonei pirmai atrandant ar suformuojant nauja diferencijuota rinkos segmenta.

Produkto vertes grandines dalinemis konkurencinemis strategijomis siekiama slopinti galutinio produkto kainos strukturoje dalyvaujanciu kitu ukio saku poveiki rinkai uztikrinant, kad maksimali pridetine verte tektu imones pasirinktai rinkai ir paciai imonei. Tiekeju derybinems galioms pazaboti siekiama pakankamos tiekeju diferenciacijos, kuriami ilgalaikiai santykiai su patikimais tiekejais uzsitikrinant nenutrukstama gamybai pritaikytu medziagu ir zaliavu tiekima palankiomis kainomis; kaip strategine alternatyva gali buti taikoma atgaline integracija i tiekeju rinka. Oligopolinei imonei neturint tiesioginio priejimo prie galutiniu vartotoju, dalines strategijos nukreipiamos i paskirstymo kanalus: paskirstymo kanalu diversifikacija, ilgalaikiu santykiu su patikimais paskirstymo kanalais kurima ir palaikyma, arba i minetu veiksmu alternatyva--priesakine integracija. Atskirais atvejais imonei tikslinga tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauti realizuojamos produkcijos papildiniu rinkoje: bendradarbiaujant su papildiniu rinkos dalyviais arba diversifikuojantis i papildiniu rinka (pavyzdziui, kompiuterio ir interneto prieigos paslaugu, mobiliojo rysio telefono ir rysio paslaugu komplektu reklama ir pardavimas).

Vidinio konkurencingumo dalines strategijos leidzia imonei islaikyti ir plesti isteklius ir gebejimus, suteikiancius vidini isskirtinuma, palyginti su konkurentais, bei uztikrinancius is vidines aplinkos veiksniu kildinama konkurencini pranasuma. Istekliu palaikymo ir pletros strategijos kuria pagrinda ateityje imones disponuojamiems istekliams ir atitinkamai ateityje prieinamoms strategijoms. I integruota konkurencine strategija itraukus i vidinius isteklius ir gebejimus orientuotas dalines strategijas, modelis tampa darnus ir dinamiskas--integruota strategija subalansuojama imones vidines ir isorines aplinku atzvilgiu bei dabarties ir ateities konkurencines pozicijos kontekste.

[FIGURE 1 OMITTED]

I konkurentus nukreiptu daliniu konkurenciniu strategiju svarba grindziama glaudziais imoniu tarpusavio sarysiais oligopolineje rinkoje, o strategiju ivairove apima diametraliai priesingas imones elgsenos alternatyvas: nuo kainu karo, griezto atsako ir kitu intensyvios konkurencijos formu iki veiksmu derinimo. Puolimo strategijos nukreipiamos i kitu rinkos dalyviu vartotoju pritraukima--tai tiesiogine intervencija i konkurento rinkos dali, galinti sukelti atsakomuosius veiksmus. Gynybinemis strategijomis siekiama uzbegti konkurentams uz akiu imantis veiksmu pries ju "puolima". Puolimui prasidejus, imone priversta atsakyti i konkurento agresija--atsako strategijos neretai taikomos net ir tuo atveju, kai tai finansiskai nenaudinga.

Bendradarbiavimo ir kooperacijos strategiju taikymas oligopolijoje grindziamas nedideliu susitarimo dalyviu skaiciumi (mazos susitarimo sudarymo ir vykdymo kontroles islaidos) bei reiksmingu susitarimo poveikiu visai rinkai ir atitinkamai kiekvienam jos dalyviui. Konkurentu sekimo strategijos leidzia naudotis konkurentu patirtimi pristatant naujus produktus, skverbiantis i naujus rinkos segmentus, nustatant prekiu ar paslaugu kainas--tokios strategijos ne tokios rizikingos, bet kartu ir maziau pelningos.

Rinkos strukturos (imones konkurencines aplinkos) modelio dedamoji apibudinama klasikiniais rinkos strukturos bruozais (rinkos paklausa, prekiu ar paslaugu diferenciacija, iejimo barjerai), papildytais industrines organizacijos (verslo koncentracija, rinkos segmentacija) bei strateginio valdymo ispletotomis imones konkurencines aplinkos charakteristikomis (tiekejai ir paskirstymo kanalai, prekiu-pakaitalu ir papildiniu poveikis, valstybes reguliavimas). Konkurencine aplinka daro tiesiogini poveiki imones integruotai strategijai ir netiesiogiai veikia imones veiklos rezultatus. Savo ruoztu imone siekia paveikti konkurencine aplinka sau palankia linkme, nukreipdama i ja atskiras dalines strategijas.

Imones istekliai ir gebejimai apibudina imones vidines aplinkos modelio dedamaja. Isskiriami iprasti materialieji istekliai (finansiniai, technologiniai, fiziniai), zmogiskieji ir su jais susije vadybiniai istekliai, pagrindiniai nematerialieji istekliai (organizacijos kultura, vidine struktura, neisreikstos zinios ir sukaupta patirtis, imoniu vadybos gebejimai), taip pat dinamineje aplinkoje vis didesne reiksme igyjancios informacines sistemos bei strateginio lankstumo (prisitaikymo prie aplinkos pokyciu) gebejimai. Kaip atskiras nematerialusis isteklius isskirtini imones reputacija ir geras vardas, aktualus konkurencineje stambiu oligopoliniu imoniu kovoje. Istekliai ir gebejimai yra pagrindas imones integruotai konkurencinei strategij ai formuoti ir igyvendinti, kartu jie yra i vidine imones aplinka nukreiptu daliniu strategiju objektas.

Bendroji aplinka apima uz rinkos ribu esancius veiksnius: politinius, ekonominius, socialinius, technologinius, teisinius (reguliavimo) ir demografinius. Bendrosios aplinkos modelyje neveikia imones dalines konkurencines strategijos, taciau jos elementai turi dvejopa poveiki strateginei imones elgsenai: tiesioginis poveikis apima teisini imoniu veiklos reguliavima, ribojanti strateginiu alternatyvu pasirinkima; netiesioginis poveikis isreiskiamas bendrosios aplinkos itaka visai analizuojamai rinkai ir susijusioms tiekeju (gamybos veiksniu) bei paskirstymo kanalu rinkoms, o tai savo ruoztu veikia imones formuojama integruota konkurencine strategija ir veiklos rezultatus.

Imones veiklos rezultatai modelyje apibudinami suvestiniu finansiniu rodikliu, kuri sudaro imones daliniu konkurenciniu strategiju tiesiogiai veikiami detalieji veiklos rodikliai (2 pav.).

Renkantis imones veiklos vertinimo rodiklius, vadovautasi tradicine pelno ir nuostoliu analize (Juozaitiene 2007; Gronskas 2005), apibendrinanti pelno rodikli isskaidant i detaliuosius rodiklius, apibudinancius likutine imones paklausa, pajamas is vieno produkcijos vieneto arba vartotojo ir sanaudas vienam pardavimo litui:

1. Naujai pritrauktu vartotoju skaicius parodo imones konkurenciniu veiksmu rezultata pritraukiant i rinka naujus ieinancius vartotojus arba perimant konkurentu klientus.

2. Prarastu vartotoju skaicius parodo imones gebejima skatinti klientu lojaluma ir kartotini produkcijos vartojima, atremti konkurentu veiksmus, nukreiptus i turimu vartotoju perviliojima.

3. Imones prekes/paslaugos vartojimo intensyvumas parodo, kiek daznai vartotojai isigyja ir vartoja imones prekes ar paslaugas.

4. Prekes/paslaugos materialioji verte parodo prekes ar paslaugos naudojimo pagal paskirti teikiama nauda.

5. Vartotojo suvokiama prekes/paslaugos nematerialioji verte parodo papildoma vartotojo pasitenkinima is prekes ar paslaugos, uz kuri jis linkes moketi daugiau nei materialioji verte: prekinio zenklo ar imones-gamintojos prestiza, atitikti mados tendencijoms ar individualiam skoniui bei kitoki isskirtinuma.

6. Lankscios kainodaros ir kainu diskriminacijos rodiklis parodo imones galimybes laisvai (nepriklausomai nuo kitu susijusiu subjektu: konkurentu, paskirstymo kanalu, valstybes) ir lanksciai nustatyti prekiu ar paslaugu kainas; taip pat imones gebejimus diferencijuoti prekes ar paslaugas pagal ju vertes ir kainos dimensijas atsizvelgiant i vartotoju poreikius ir mokuma.

7. Parduotu prekiu savikaina vienam pardavimo litui parodo prekiu ar paslaugu pagaminimo ar isigijimo sanaudas ir priklauso nuo imones vidiniu istekliu bei gebejimu, nuo santykiu su tiekejais.

8. Pardavimo sanaudos vienam pardavimo litui priklauso nuo imones istekliu ir gebejimu, kai imone pati realizuoja savo prekes ar paslaugas, arba nuo santykiu su paskirstymo kanalais.

9. Bendrosios ir administracines sanaudos vienam pardavimo litui siejamos su imones valdymo kokybe, imones dydziu ir masto ekonomijos itaka, gebejimu efektyviai valdyti pastoviasias sanaudas.

[FIGURE 2 OMITTED]

Pirmieji trys detalieji veiklos rezultatu rodikliai nulemia imones prekiu ar paslaugu pardavima naturiniais vienetais, 4-6 rodikliai veikia imones prekiu ar paslaugu kainas--kartu 1-6 rodikliu posistemis lemia imones pajamas is parduotu prekiu ar suteiktu paslaugu. Like trys detalieji rodikliai siejami su imones sanaudomis produkcijai gaminti ar paslaugoms teikti--itraukus juos i modeli, integruotas imones veiklos vertinimo rodiklis yra finansinis rezultatas (pelnas arba nuostolis). Matematiskai veiklos finansinio rezultato n priklausomybe nuo taikomu strateginiu veiksmu apibreziama taip:

n([??]) = q(??) x p([??]) - c(][??]),

cia: [??] ={[s.sub.l], [s.sub.2][s.sub.n]}--imones strateginiu sprendimu vektorius (integruota konkurencine strategija); [S.sub.j]--j-osios dalines konkurencines strategijos taikymo masto skaitine israiska (svoris), kai [n.summation over (j=1)] [s.sub.j] = 1; q--imones parduodamas prekiu ar paslaugu kiekis, kuri veikia strateginiai imones veiksmai, nukreipti i nauju vartotoju pritraukima, esamu vartotoju lojalumo skatinima, prekiu ar paslaugu vartojimo intensyvumo didinima (q apibreziamas sudarytos rodikliu sistemos 1-3 rodikliais); p--imones nustatoma prekiu ar paslaugu kaina. Pazymint kainos priklausomybe nuo daugelio nuo imones nepriklausanciu arba imones silpnai veikiamu veiksniu (rinkos paklausos ir pasiulos pusiausvyros, zaliavu, medziagu, energiniu istekliu kainu, prekiu ar paslaugu apmokestinimo, konkurentu kainodaros ir kt.), formuojant rodikliu sistema akcentuojamas imones taikomu strategiju poveikis vartotojo norui moketi imones siuloma kaina arba kitaip--vartotojo suvokiamai produkcijos vertei (priklauso nuo produkcijos kokybes, prieinamumo, naudojimo galimybiu ir praktines naudos; nuo nematerialiuju prekiu ar paslaugu verte didinanciu savybiu, tokiu kaip imones vardas ir prekes zenklai) ir imones galimybems nepriklausomai nuo kitu susijusiu subjektu (konkurentu, produkcijos vertes grandineje dalyvaujanciu tiekeju, paskirstymo kanalu ir mokescius taikancios valstybes) nustatyti norima kaina (p apibreziamas sudarytos rodikliu sistemos 4-6 rodikliais); c--imones patiriamos sanaudos, detaliuju veiklos rodikliu sistemoje apibreziamos savikainos, pardavimo sanaudu, bendruju ir administraciniu sanaudu santykiniais rodikliais (7-9). Santykiniu rodikliu pasirinkimas grindziamas tuo, kad praktiskai bet kokios strategijos taikymas susijes su papildomomis sanaudomis (absoliuciaja israiska), taciau palanku taikomu strateginiu veiksmu rezultata (veiklos efektyvumo augima) atspindi santykiniu sanaudu mazejimas.

Sudarant imones veiklos rodikliu sistema vadovautasi siais principais:

1) kiekvienam detaliajam rodikliui tiesiogini poveiki turi i imones konkurencines strategijos formavimo oligopolineje rinkoje modeli itrauktos dalines konkurencines strategijos;

2) rodikliai yra gana detalus, rodantys reiskinio struktura (pavyzdziui, vengiama pasirinkti tiesiog pajamu is pardavimo litais rodikli, kuriam tam tikra poveiki tures beveik visos dalines strategijos, taciau sis poveikis bus sunkiai ivertinamas);

3) detaliuju rodikliu skaicius pakankamas, bet ne per didelis reiskiniui strukturizuoti ir ivertinti, taip pat modelio empirinio pritaikymo anketai sudaryti; kiekvienas ju turi itakos integruotam finansinio rezultato rodikliui, kai itakos mastas skaiciuojant ivertinamas detaliojo rodiklio svoriu.

Imones integruota konkurencine strategija yra suderintas rinkinys vienu metu arba nuosekliai taikomu vieno hierarchinio lygio daliniu konkurenciniu strategiju. Taikomos dalines konkurencines strategijos sudaro isskirtine (unikalia) imones integruota konkurencine strategija, isskirtinuma formuojant dviem aspektais: taikomu n daliniu strategiju rinkiniu ir rinkini sudaranciu strategiju taikymo mastu (svoriu integruotoje konkurencineje strategijoje--[S.sub.j]) (3 pav.).

Remiantis siulomu modeliu, oligopolines imones konkurencines strategijos formavimas apima taikytinu strateginiu alternatyvu (daliniu konkurenciniu strategiju) atranka ir ju lauktino poveikio imones veiklos rezultatams lyginamaji vertinima, identifikuojant integruota konkurencine strategija sudarysiancias palankiausias strategines alternatyvas ir nustatant ju taikymo masta (svori integruotoje strategijoje). Tolesni moksliniai tyrimai apimtu modelio papildyma skaiciavimo instrumentarijumi daliniu konkurenciniu strategiju lauktinam poveikiui veiklos rodikliams ivertinti, empirinio pritaikymo metodikos sudaryma ir modelio praktini aprobavima, preliminariai numatant tokia veiksmu seka:

1. Naudojamos isorines ir vidines aplinkos itakos daliniu konkurenciniu strategiju taikymui ir daliniu strategiju poveikio detaliesiems veiklos rodikliams vertinimo skales.

2. Pasirenkami matematiniai metodai, leidziantys kompleksiskai ivertinti daliniu konkurenciniu strategiju poveiki veiklos rezultatams, nustatyti integruota konkurencine strategija sudarysianciu daliniu strategiju rinkini ir taikymo masta (svori integruotoje strategijoje).

3. Atliekamas praktinis modelio pritaikymas, tiriamu imoniu vadovu prasant nustatyti detaliuju veiklos rodikliu svorius, remiantis sudarytomis skalemis ivertinti isorines ir vidines aplinkos itaka daliniu konkurenciniu strategiju taikymui bei daliniu strategiju lauktina poveiki imones veiklos rodikliams. Remiantis vadovu apklausos rezultatais ir atliktais skaiciavimais, sudaroma integruota konkurencine imones strategija.

4. Prireikus modelis patikslinamas remiantis gautais empiriniais rezultatais.

[FIGURE 3 OMITTED]

4. Isvados

1. Oligopolines rinkos sandaros bruozai ir su jais siejama sudetinga konkurencine aplinka, stambus verslo mastas ir imoniu strateginiu veiksmu tarpusavio priklausomybe lemia nevienareiksmiska ir daugialype oligopoliniu imoniu strategine elgsena, sudaro prielaidas taikyti kompleksini poziuri i konkurencines strategijos formavima oligopoli-neje rinkoje. Oligopolines imones integruota konkurencine strategija suprantama kaip suderintas rinkinys vienu metu arba nuosekliai taikomu daliniu (detaliuju) konkurenciniu strategiju, nukreiptu i imones vidines ir isorines aplinkos veiksnius, turincius itakos imones strateginei pozicijai ir veiklos rezultatams.

2. Straipsnyje sudaromas originalus, moksliskai pagristas imones integruotos konkurencines strategijos oligopolineje rinkoje modelis, apimantis bendrosios, konkurencines ir vidines imones aplinkos veiksnius bei ju poveiki formuojamai konkurencinei strategijai; taikytinu detaliuju strategiju, sudaranciu imones integruota konkurencine strategija, alternatyvas; atgaline daliniu konkurenciniu strategiju itaka aplinkos elementams ir tiesiogini poveiki imones veiklos rezultatams.

3. Imones integruotos konkurencines strategijos oligopolineje rinkoje modelio teorini pagrinda sudaro pozicionavimo ir istekliu koncepciju gvildenami imones konkurencingumo veiksniai bei strateginio valdymo moksliniuose saltiniuose nagrinejamos strategines elgsenos alternatyvos; kuriant modeli, atsizvelgiama i kitu mokslininku sukaupta patirti, siulomus praktinius imones konkurencinio potencialo analizes ir strategijos formavimo modelius bei ju empirini taikyma.

4. Modelio originalumas grindziamas kompleksiniu ir strukturizuotu poziuriu i oligopolines imones konkurencines strategijos formavima: ivairiu krypciu skirtingo masto strateginiai veiksmai (dalines strategijos), atitinkantys oligopolines rinkos sandaros salygas ir teorines prielaidas del oligopolijos elgsenos, sudaro unikalia ir isskirtine imones integruota konkurencine strategija. Siulomas modelis yra mokslinis pagrindas imones integruotai konkurencinei strategijai oligopolineje rinkoje formuoti, tolesnius mokslinius tyrimus siejant su modelio papildymu skaiciavimo instrumentarijumi, empirinio pritaikymo metodikos rengimu ir modelio praktiniu aprobavimu.

doi: 10.3846/btp.2010.10

Received 25 November 2009; accepted 22 February 2010

Iteikta 2009-11-25; priimta 2010-02-22

Literatura

Ansoff, I. H. 1984. Implanting Strategic Management. New Jersey: Prentice Hall. 510 p. ISBN 0-13-451808-X.

Barney, J. B. 1991. Firm resources and sustained competitive advantage, Journal of Management 17(1): 99-120. doi:10.1177/014920639101700108

Bivainis, J.; Staskevicius, A. T. 2004. Imones daugiakomponentes strategijos modeliavimas, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 5(4): 152-156.

Casas, R. 2000. Imoniu konkuravimo strategiju saltiniu atpazinimas ir ivertinimas Lietuvos rinkoje [Indication and Evaluation of the Sources of Enterprise Competitive Strategies in Lithuanian Market]: daktaro disertacija. Vilnius: VU leidykla. 196 p.

David, F. F. 2007. Strategic Management: Concepts and Cases. Eleventh Edition. New Jersey: Prentice Hall. 393 p. ISBN 0-13-186949-3.

Drucker, P. F. 1986. Management. Tasks, Responsibilities, Practices. New York: Truman Talley Books. 553 p. ISBN 0-525-24463-8.

Friedman, J. W. 1969. On experimental research in oligopoly, Review of Economic Studies 36(108): 399-415. doi:10.2307/2296467

Friedman, J. W. 1971. A noncooperative view of oligopoly, International Economic Review 12(1): 106-122. doi:10.2307/2525500

Friedman, J. W. 1988. On the strategic importance of prices versus quantities, Journal of Economics 19(4): 607-622.

Ginevicius, R. 1998. Imoniu veiklos diversifikacija [Diversification of Enterprise Activities]. Vilnius: Technika. 152 p.

Ginevicius, R. 2000. Imoniu prisitaikymo prie isores aplinkos strategijos, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 1(1): 10-17.

Ginevicius, R. 2009. Quantitative evaluation of unrelated diversification of enterprise activities, Journal of Civil Engineering and Management 15(1): 105-111. doi:10.3846/13923730.2009.15.105-111

Ginevicius, R.; Auskalnyte, R. 2001. Imones strategijos vertinimas pagal I. Ansoffo produkto-rinkos modeli, Statyba [Civil Engineering] 7(2): 158-164.

Ginevicius, R.; Krivka, A. 2008a. Application of Game theory for duopoly market analysis, Journal of Business Economics and Management 9(3): 207-217. doi:10.3846/1611-1699.2008.9.207217

Ginevicius, R.; Krivka, A. 2008b. Optimali rinkos struktura: laisva konkurencija ir vartotoju suverenumas, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 9(4): 306-312. doi:10.3846/1648-0627.2008.9.306-312

Ginevicius, R.; Krivka, A. 2009a. Konkurencines aplinkos oligopolineje rinkoje daugiakriterinis vertinimas, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 10(4): 247-258. doi:10.3846/1648-0627.2009.10.247-258

Ginevicius, R.; Krivka, A. 2009b. Verslo koncentracijos Lietuvos ekonomikoje tyrimas, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 10(3): 191-203. doi:10.3846/16480627.2009.10.191-203

Ginevicius, R.; Paliulis, N. K.; Chlivickas, E.; Merkevicius, J. 2006. XXI amziaus issukiai: organizaciju ir visuomenes pokyciai [The 21st Century Challenges: Organizations and Society Changes]. Vilnius: Technika. 548 p.

Ginevicius, R.; Podvezko, V. 2004. Imoniu strateginio potencialo kiekybinis ivertinimas, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 5(1): 3-9.

Grant, R. M. 1991. The resource-based theory of competitive advantage: implications for strategy formulation, California Management Review (Spring 1991): 114-135.

Grant, R. M. 1996. Toward a knowledge-based theory of the firm, Strategic Management Journal 17: 109-122.

Gronskas, V. 2005. Ekonomine analize [Economic Analysis]. Kaunas: Technologija. 196 p. ISBN 9955-09-870-8.

Juozaitiene, L. 2007. Imones finansai: analize ir valdymas [Enterprise Finance: Analysis and Management]. Siauliai: VsI Siauliu universiteto leidykla. 416 p. ISBN 978-998-638-792-3.

Koons, R. C. 1992. Dox-astic paradox- and reputation in iterated games, in Proceedings of the 4th Conference on Theoretical Aspects of Reasoning about Knowledge. San Francisco: Morgan Kaufmann Publishers, 60-72.

Korsakiene, R. 2004. Konkurencinis pranasumas: dvieju poziuriu sinteze, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 5(2): 52-58.

Kotler, P.; Keller, K. L. 2006. Marketing Management. Twelfth Edition. New Jersey: Prentice Hall. 729 p. ISBN 0-13-145757-8.

Krivka, A.; Ginevicius, R. 2009. Rinkos struktura konkurencines strategijos formavimo kontekste, Mokslas--Lietuvos ateitis [Science--Future of Lithuania] 1(3): 34-37.

Peteraf, M. A. 1993. The cornerstones of competitive advantage: a resource-based view, Strategic Management Journal 14: 179-191. doi:10.1002/smj.4250140303

Porter, M. 1979. How competitive forces shape strategy, Harvard Business Review (March-April): 137-145.

Porter, M. 1991. Towards the dynamic theory of strategy, Strategic Management Journal 12: 95-117. doi:10.1002/smj.4250121008

Porter, M. 1998a. Competitive Advantage: Creating and Sustaining Superior Performance. New York: The Free Press. 558 p. ISBN 0-684-84146-0.

Porter, M. 1998b. Competitive Strategy: Techniques for Analyzing Industries and Competitors. New York: The Free Press. 397 p. ISBN 0-684-84148-7.

Prahalad, C. K.; Hamel, G. 1990. The core competence of the corporation, Harvard Business Review (May-June): 79-91.

Raudeliuniene, J. 2007. Imoniu konkuravimo strateginiu sprendimu formavimas [Formation of Competitive Strategic Decisions]: daktaro disertacija. Vilnius: Technika. 153 p.

Rumelt, R. P. 1991. How much does industry matter? Strategic Management Journal 12: 167-185. doi:10.1002/smj.4250120302

Sekliuckiene, J. 2006. Organizacijos istekliu iveiklinimosiekiant konkurencinio pranasumo modelis [Model of Leveraging Organizational Resources to Achieve Competitive Advantage]: daktaro disertacija. Kaunas: Technologija. 160 p.

Strandskov, J. 2006. Sources of competitive advantages and business performance, Journal of Business Economics and Management 7(3): 119-129.

Teece, D. J.; Pisano, G.; Shuen, A. 1997. Dynamic capabilities and strategic management, Strategic Management Journal 18(7): 509-533. doi:10.1002/(SICI)1097-0266(199708)18:7<509:: AIDSMJ882>3.0.CO;2-Z

Thompson, A.; Strickland, A. J.; Gamble, J. E. 2005. Crafting and Executing Strategy: The Quest for Competitive Advantage: Concepts and Cases. Boston: McGraw-Hill. 1152 p.

Von Neumann, J.; Morgenstern, O. 1953. Theory of Games and Economic Behavior. Third Edition. London: Oxford University Press. 641 p.

IIopTep, M. 2006. KouKypenuun [Porter, M. Competition]. MocKBa.

Romualdas Ginevicius (1), Algirdas Krivka (2)

Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania E-mails: (1) romualdas.ginevicius@vgtu.lt; (2) vvfievk@vgtu.lt

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva El. pastas: (1) romualdas.ginevicius@vgtu.lt; (2) vvfievk@vgtu.lt

Romualdas GINEVICIUS. Professor, Dr Habil, Head of the Department of Enterprise Economics and Management, construction engineer and economist. The author of more than 350 research papers and over 20 scientific books; Editor-in-Chief of the "Journal of Business Economics and Management" (located in ISI database "Web of Science") and the journal "Business: Theory and Practice". Research interests: organization theory, complex quantitative evaluation of social processes and phenomena.

Algirdas KRIVKA. PhD student at Vilnius Gediminas Technical University (VGTU), Department of Enterprise Economics and Management. Research interests: market structures, oligopoly, competitive strategies.